Edukacinė emigracija buvo svarbi visais laikais ir visame pasaulyje vyko nuo senų senovės. Lietuva taip pat ne išimtis, mūsų šalyje daugybė studentų vyksta į užsienį studijuoti, bet pastaruoju metu tapo aktyvūs ir abiturientai. Jie jau nesirenka mūsų universitetų, jie žvalgosi kitų šalių aukštųjų mokyklų. Juos skatina ne tik nauji iššūkiai, galimybė keliauti, bet ir nemokamas mokslas, mokslo kokybės siekis, ko atrodo pasigendama Lietuvos aukštosiose mokyklose, universitetuose. Darbo tikslas: išsiaiškinti kokios priežastys ir motyvai skatina abiturientus siekti aukštojo mokslo užsienyje ir kaip tai vertina tėvai ir mokytojai. Tyrimo uždaviniai: pateikti edukacinės emigracijos sampratą; aptarti jaunimo edukacinės emigracijos ES tendencijas; aptarti veiksnius skatinančius jaunimo edukacinę emigraciją Lietuvai įstojus į ES; remiantis atliktu tyrimu, išsiaiškinti mokinių, mokinių tėvų ir mokytojų vertinimą į edukacinę emigraciją. Tyrimo objektas: jaunimo edukacinė emigracija. Tyrimo dalykas: mokinių, mokinių tėvų ir mokytojų požiūris į edukacinę emigraciją. Tyrimo hipotezės: mokinius edukacinei emigracijai skatina siekis gauti kokybiškesnį išsilavinimą bei universitetų prestižas; mokiniai aukštai vertina įgytą išsilavinimą užsienio universitetuose kaip priemonę savo ateities gerovei kurti; tikėtina, kad labiausiai skatinantys edukacinę emigraciją yra materialiniai ir ekonominiais veiksniai; dauguma tėvų mano, kad gerą išsilavinimą galima įgyti ir Lietuvos aukštosiose mokyklose... [toliau žr. visą tekstą] / The work was made by Vilma Boreikaite, Political sociology master’s degree student of VPU Social sciences faculty Sociology and political sciences department. The subject of the work is youth educational emigration: pupils, parents and teachers ratings (Švenčionys Z. Žemaitis Gymnasium case). The director of the work is Prof. Habil. Dr. V. Pruskus. The work size is 76 pages. Problem: Educational emigration was important at all times and all over the world took place in the old days. Lithuania is no exception, in many of our students go abroad to study, but has recently become active and recent graduates. They are already not choosing our universities; they have looking other countries high schools. They promote not only new challenges, the ability to travel, but also free education, pursuit of quality education, what seems missing in Lithuanian high schools and universities. The aim of work: to find out what are the reasons and motives that encourage graduates to pursue higher education abroad and how it value the parents and teachers. The work tasks are: 1. Provide educational concept of emigration. 2. Discuss emigration of young people educational trends in the EU. 3. Discuss the factors encouraging the emigration of youth educational Lithuanian entry to the EU. 4. According research to ascertain pupils, parents and teachers an assessment about educational emigration. The object of research: educational youth emigration. Subject of research: pupils, parents and teachers... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama spaudos inžinerijos srities studijų programų absolventų padėtis darbo rinkoje. Teorinėje dalyje apžvelgta su spaudos inžinerija susijusių studijų programų pasiūla Lietuvos aukštosiose mokyklose, spaudos inžinerijos studijų sritį besirenkančių studentų ir absolventų kitimas Lietuvoje 2007–2013 metais, šios srities rengiamų specialistų pasiūla. Atlikta spaudos pramonės srities darbų pasiūlos analizė. Tiriamojoje dalyje atlikus empirinį, kiekybinį, tyrimą, išanalizuoti VGTU, KTU ir KK aukštųjų mokyklų absolventų, baigusių su spaudos inžinerija susijusias studijų programas duomenys, absolventų padėtis darbo rinkoje, studijų programos trūkumai, privalumai. Išnagrinėjus teorinę dalį ir atlikus tyrimo analizę pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir rekomendacijos. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, literatūros apžvalga, teorinė ir tiriamoji dalys išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 55 p. teksto be priedų, 25 pav., 9 lent., 26 bibliografiniai šaltiniai Atskirai pridedami darbo priedai. / The thesis contains the investigation of the situation for the Printing engineering graduate students in labour market. The theoretical part presents an overview of the study programs related to the Printing engineering programs in Lithuanian higher schools. The changes in labour marked in 2007 – 2013 of the students who were choosing study programs related to the Printing engineering and the field of trained specialists supply was overlooked. The research part contains the survey of the VGTU, KTU and KK high school graduates of study programs related to the Printing engineering, empirical, quantitative analyses which illustrates advantages and disadvantages of these studies. After examination of the theoretical part and analysis conclusions and recommendations are provided. of the study and carried out the analysis, conclusions and recommendations. Master thesis includes 6 chapters: introduction, publications review, theoretical research conclusions and recommendations, references. Thesis consist of: 55 p. text without appendixes, 25 pictures,9 tables, 26 bibliographical entries.

Magistrinio darbo objektas – viešasis diskursas apie aukštąjį mokslą Lietuvoje. Darbo tikslas – atlikti Lietuvos aukštojo mokslo viešą diskursą, išanalizuojant aukštojo mokslo įvaizdžio kūrimą tradicinėje ir internetinėje žiniasklaidoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti bendras aukštojo mokslo tendencijas pasaulyje ir Lietuvos aukštojo mokslo būklę; surinkti ir išanalizuoti Lietuvos aukštojo mokslo tema straipsnius tradicinėje ir internetinėjes žiniasklaidoje (2005 rugsėjo mėn. - 2006 kovo mėn.); išanalizuoti įvairią diskursyvinę medžiagą susijusia su nagrinėjama tema: statistinius duomenis, Europos Sąjungos dokumentus ir Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos dokumentus, mokslininkų konferencijų stenogramas ir t.t.; išsiaiškinti koks ir kaip Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdis yra formuojamas internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje; išsiaiškinti į kurią iš suinteresuotų aukštuoju mokslu šalių yra nukreipta kritika žiniasklaidoje. Aukštojo mokslo tema straipsnių internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje analizė buvo atlikta diskurso ir turinio analizės metodais. Prieita prie išvadų, kad didžioji 2005 m. rugsėjo mėn. – 2006 m. kovo mėn. tyrinėtų straipsnių dalis yra kritinio pobūdžio. Visuomenės grupių, tiesiogiai susijusių su aukštuoju mokslu, pasisakymais žiniasklaidoje yra sudaromas įspūdis, kad aukštuoju mokslu yra nepatenkinti studentai, jauni mokslininkai, darbdaviai. Temų paminėjimo dažnis parodo, kad žiniasklaidoje... [toliau žr. visą tekstą] / The research paper "Public Discourse on Lithuanian Higher Education" discloses that despite the achievements and international recognition, society is critical of the higher education system and university activities. The discrepancy between the assessment results by the Lithuanian society and international, might be possible due to the biased information provided by the media. The public discourse on higher education concentrates on the higher education image building process and aims to provide the answers to the questions: what, how and why the media builds that type of image and what the consequences are. The purpose of the research was to analyze the data from the articles on higher education in the traditional and internet media during the period September 2005 to March 2006. The findings prove that the majority of the articles on higher education are critical. The number and the content of the articles disclosed a tendency to build a negative image of the higher education institutions in the media. Opinion leaders put forward a message that the following stakeholders are not satisfied with the quality of higher education: students, young scientists and employers. Critique of the higher education management ranked as the most frequent among other topics on higher education. This closely relates to other internal problems of higher education institution which provoke critical reaction from the public. The author states that corruption, protectionism, stagnation in the... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir įvertinti jų grąžą Lietuvoje, remiantis atlikta mokslinės literatūros analize. Konceptualiojoje darbo dalyje žmogiškojo kapitalo bei investicijų į jį diskusiniai klausimai aptariami teoriniu aspektu remiantis lietuvių bei užsienio autorių darbais. Analitinėje – tiriamojoje darbo dalyje pateikta investicijų į žmogiškąjį kapitalą kaštų ir naudos, grynosios dabartinės vertės, atsipirkimo periodo ir pajamų normos analizė. Skaičiavimais gauti rezultatai lyginami su kitų šalių rodikliais, siekiant objektyviai įvertinti investicijas į aukštąjį išsilavinimą ir jų grąžą Lietuvoje. Trečioji darbo dalis apima investicijų į žmogiškąjį kapitalą tobulinimo krypčių numatymą. / The aim of this final Master paper is to analyze the investment to human capital and evaluate its return and effectiveness in Lithuania according to the scientific literature. Conceptual part of this paper discloses the debatable questions of human capital and investment to it based on literature of Lithuanian and foreign authors. Analytical part of the paper investigates costs and benefit, net present value, payback period and rate of return of investment to human capital. Results according to main calculations are compared with foreign countries in order to be objective when evaluating the return rate of investment in human capital in Lithuania. Main trends for improvement are included in the third part of the paper.

Aukštasis mokslas yra labai svarbus visuomenei, nes ugdo jos pilietiškumą, didina valstybės ekonominę galią, mažina socialinę atskirtį. Šis išsilavinimas aktualus kiekvienam asmeniui, nes leidžia dirbti kvalifikuotą, mėgstamą darbą, sukuria geresnio uždarbio galimybes, geresnę padėtį visuomenėje. Dabarties Lietuvoje veikia 22 universitetai. 7 jų - nevalstybiniai. Nuo 1995 m. nuolatos auga studentų skaičius - kiekvienais metais vis daugiau žmonių siekia universitetinio išsilavinimo. Darbdaviai beveik besąlygiškai reikalauja aukštojo mokslo diplomo. Kintanti realybė suponavo prieštaravimą: žmogus turėdamas universiteto diplomą ir dirbdamas protinį darbą, beveik visais atvejais gauna mažesnį atlyginimą, nei asmuo dirbdamas fizinį darbą. Problemos esmė - ar aukštasis universitetinis išsilavinimas asmeniui reikalingas, kad jis taptų aukštos kvalifikacijos, plačių kompetencijų, atitinkamais gebėjimais disponuojančiu specialistu ar mokomasis tik dėl diplomo, nesvarbu kokiame universitete ir kokia specialybė. Galbūt Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad aukštojo universitetinio išsilavinimo siekimas Lietuvoje tapo mada. Darbo tikslas - atskleisti jaunimo požiūrį į aukštąjį universitetinį mokslą kaip į vertybę. Iškeltos dvi hipotezės. Pirmoji, aukštasis universitetinis mokslas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prarado savo statusą ir tapo mados reikalu. Antroji, aukštasis universitetinis mokslas reikšmingas jaunimui siekiantiems kokybiškesnio ir... [toliau žr. visą tekstą] / Higher education is very important for society, because it educates public spirit, increase economic power of nation, dismish social disjuncture. This education is important for everyone, because it lets to have qualification, favourite work, create possibility of better earnings, better position in the society. Nowadays in the Lithuania are 22 universities. 7 of it – independent. Since 1995 year invariably growing numbers of students – every year much more people try to get academic education. Employers almost absolutely require higher education. Changeable reality supponed contradiction - people have certificate of university and work mental job get less money then people, who work physical job. Problem essence - whether higher academic education is necessary for people, that he would become qualified specialist, person with wide ability, specialist with appropriate faculty or study only for diplom no matter in which university and what speciality it is . Maybe there is the situation that higer academic education aim become like fashion. My task purpose is to reveal young people attitude at higher academic education like to worth. There is two hypothesis. First, higher academic education after Lithuania independence reconstruction lost its statute and became fashion matter. Second, higher academic education is important for young people, who seek quality and full- fledged life. There was quantitative analysis. Respondents – schoolchildren of older classes. Number – 19... [to full text]

Aukšto lygio žmogiškas kapitalas gamina didelės pridėtinės vertės turtą – pasaulyje paklausias prekes. Visuomenės gerovę pirmiausia lemia investicijos į žmones ir jų žinias. Žmonių įgujamu sugebėjimai – jų išsimokslinimas, patirtis, įgūdžiai, sveikata – yra svarbiausi siekiant ekonominės pažangos. Bet kurios visuomenės pagrindinis turtas yra žmonės, o ekonominio-socialinio progreso galutinis kriterijus yra žmogus ir jo poreikių platesnis patenkinimas. Žmogiškasis kapitalas yra vertingiausias šiuolaikinės visuomenės resursas, svarbesnis už gamtos turtus ar žmonių sukauptą materialinį turtą. Šiuolaikinėje visuomenėje, padidėjus žinių vaidmeniui, automatiškai sutelkiamas asmenų ir visos šalies konkurencingumas tam, kad būtų stiprinami svarbūs žmogiškojo kapitalo raiškos komponentai, konkrečiai, aukštasis išsimokslinimas. Darbo tikslas: įvertinti aukštojo išsilavinimo, kaip investavimo į žmones reikšmę bei nagrinėti kaip žmogiškojo kapitalo raiška sąveikauja su karjera ir jos realizavimu Lietuvoje. Empirinio tyrimo tikslas: įvertinti studijuojančių žmonių nuostatas į aukštąjį mokslą kaip investiciją į žmones, bei nustatyti tų nuostatų pokyčius profesinės karjeros planavimo aspektu. Tyrimo dalykas: respondentų nuomonės ir nuostatos žmogiškojo kapitalo raiškai bei profesiniam realizavimui įvertinimas. Tyrimo objektas: Studijuojančio jaunimo žmogiškojo kapitalo profesinio realizavimo problemos ir panaudojimo galimybės Lietuvoje. ... [toliau žr. visą tekstą] / The main property of any society is human beings while the final criterion of economical social progress is an individual and wider satisfaction of his needs. Human capital is the most valuable recourse of modern society, even more important than natural resources or material capital pilled up by human beings. In modern society when the role of knowledge is increased, the competition of people and all country is concentrated in order to strengthen the components of human capital expression, especially higher education. The aim of the thesis: to evaluate the importance of high education as the investment in human capital and to research how this aspect influence the carrer and its realisation in Lithuania The aim of the empirical research: to evaluate the point of view of studying persons towards high education as investment in people and how this investment could influence their professional carrer in Lithuania. The subject of the research: the evaluations of the opinions of interviewed students. The object of the research: the problems of professional realisation and employment possibilities of studying persons in Lithuania. The main tasks of the thesis: 1. to ground the meaning of human capital. 2. to ground theoreticaly the importance of higher education in the formation and expression of human capital. 3. according the analysis of statistic data to evaluate the expression of social aspects in human capital, specificaly the role of high education in... [to full text]

Magistro darbe analizuojama vaiko teisių apsaugos specialistų teisinių kompetencijų raiška. Darbe aptariami vaiko teisių apsaugos specialistams keliami reikalavimai ir šių specialistų funkcijos, kompetencijos, reikalingos darbui vaiko teisių apsaugos skyriuje (VTAT), analizuojama teisinių kompetencijų raiška vaiko teisių apsaugos specialistų darbe. Temos aktualumui ir naujumui pagrįsti atliktas tyrimas, apklausta 30 įvairių miestų ir rajonų savivaldybių VTAT dirbančių vyresniųjų specialistų ir 30 vedėjų bei 3 ekspertai. Tyrimo rezultatai parodė, kad VTAT dirba vos 8 proc. teisininko kvalifikaciją turinčių specialistų. Darbuotojams trūksta teisinių kompetencijų ir gebėjimų tiek įgyvendinant vaiko teisių apsaugą, organizuojant prevencinę veiklą vaiko teisių apsaugos klausimais, tiek ir koordinuojant suinteresuotų asmenų bei institucijų veiklą, atstovaujant vaiką teismuose. Ekspertų požiūriu, situacija pagerėtų, jei tarnybose dirbtų specialistų, turinčių teisinį išsilavinimą. / In the master‘s work one analyzes the expression of legal competences of children rights protection specialists. In the work one discusses the tasks that are raised for children rights protection specialists and functions, competences of these specialists that are necessary for work in children rights protection department (VTAT), analyses the expression of legal competence in the work of children rights protections specialists. To reason the relevance and novelty of the topic a research was carried out, VTAT senior specialists, 30 leaders and 3 experts of 30 different municipalities of towns and regions were questioned. Results of the researched showed that just 8% of specialists working in VTAT have legal qualifications. Employees lack legal competences and abilities implementing the safety of children rights, organizing preventive work based on children rights protection questions, coordinating the activities of interested persons and institutions and representing children in courts. According to experts, the situation would improve if specialists with legal education would work in these institutions.

Temos aktualumas. Pastaruoju metu vykdant Lietuvoje švietimo reformą, sprendžiant gana sudėtingas mokytojų profesinės kompetencijos tobulinimo problemas ir siekiant optimaliai padidinti šalies gyventojų švietimo kokybę bei ugdymo efektyvumą, itin svarbus vaidmuo tenka deramam profesiniam mokytojų pasiruošimui ir sistemingam jų profesinių žinių gilinimui. Pedagogų rengimo koncepcija akcentuoja esmines pedagogų rengimo tobulinimo gaires, atsižvelgiant į Bolonijos deklaraciją, Lisabonos strategijos nuostatas. Visa tai rodo ir pasirinktos temos aktualumą ir naujumą. Tyrimo problemą sudaro tai, kad būsimieji pedagogai dar nepakankamai susipažinę su numatomais kvalifikacinio egzamino organizavimo ir paties egzamino turinio atnaujinimo. Tyrimo tikslas – ištirti ir įvertinti būsimųjų pedagogų požiūrį į numatomą kvalifikacinio egzamino organizavimą ir jo turinį. Tyrimo bazė – keturios aukštosios mokyklos: dvi universitetinės – Vilniaus pedagoginis universitetas ir Klaipėdos universitetas ir trys neuniversitetinės aukštosios mokyklos: Vilniaus, Panevėžio ir Utenos kolegijos. Tyrimu nustatyta, kad kvalifikacinio egzamino organizavimo ir turinio problemos yra neatsiejamos viena nuo kitos. Būsimieji mokytojai, susidurdami su kvalifikacinio egzamino turinio problemomis, kartu susiduria ir su organizavimo klausimais. Dauguma būsimųjų pedagogų kvalifikacinio egzamino organizavimą (65,1 proc.) ir turinio tobulinimą (69 proc.) vertina kaip lygiavertes ir svarbias šiuolaikinės Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / Topicality of the subject. Recently performing educational reform in Lithuania, solving complicated problems of perfection of teachers‘ professional competencies and seeking to increase optimally the education quality and effectiveness of education of country‘s residents especially important role fell on a befitting professional preparation of teachers and systematical deepening of their professional knowledge. Conception of pedagogues‘preparation emphasizes essential guidelines of perfection of teachers‘preparation considering Bolonija declaration and provisions of Lisbon strategies. New documents regulating education of Lithuania highlight the necessity to resume the development of possibilities for the preparation of pedagogues and perfection of their qualification. The problem of the research. – The problem of the research is that future pedagogues are insufficiently introduced with a predictable organization of qualifying examination and the resumption of examination content. The aim of the research – to explore and evaluate the attitude of future pedagogues to the organization of qualifying examination and it‘s content. The basis of the research – five higher schools: two academic – Vilnius pedagogical and Klaipeda university and three non-academic higher schools of Vilnius, Panevezys and the college of Utena. It was found by the research that the problems of organization of qualifying examination and content are concurrent one from another. When meeting the problems... [to full text]

Šiuolaikinis švietimas įgauna vis didesnį pagreitį. Nuolat veikiamas tokių procesų kaip globalizacija, vartotojiškos kultūros sklaida, informacinės visuomenės revoliucija, jis tampa vis sudėtingesnis. Didėjantys žinių srautai keičia žmonių visuomenės supratimą. Kartu keičiasi ir išsilavinimo reikalingumo samprata. Vis didesnis dėmesys skiriamas bendram žmogaus išsilavinimui, kuris sudaro sąlygas asmeninei raidai, intelektiniam savarankiškumui, integracijai į dirbančiųjų visuomenę ir suteikia galimybę dalyvauti kuriant demokratinę visuomenę. Ugdymo turinį, orientuotą tik į žinias, keičia turinys, kuriame be žinių atsispindi įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos. Vis dažniau ugdymo procese įsigali individualizavimo, diferencijavimo sąvokos. Šiame kontekste socialinis ugdymas tampa svarbi bendrojo ugdymo dalimi. Mokiniai nagrinėja žmonių gyvenimą gamtinėje, socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Mokyklinį socialinio ugdymo pagrindą sudaro socialiniai ir humanitariniai mokslai: antropologija, filosofija, ekonomika, istorija, politologija, psichologija, teisė. Išskirtinis dėmesys tenka geografijai. Šis mokslas visada užėmė tarpinę padėtį tarp socialinių ir gamtos mokslų. Nors tradiciškai geografija priskiriama socialinių mokslų ratui, tačiau kai kurie autoriai ją priskiria prie fizinių mokslų. Apibendrinus galima teigti, kad šiuolaikinė geografija yra sudėtingas glaudžiai tarpusavyje susijusių mokslų sistemą, kurią sudaro fizinės (gamtinės) ir socialinės (visuomeninės)... [toliau žr. visą tekstą] / Modern education is becoming more and more accelerated. Constantly affected by such processes as globalization, the spread of the consumer’s culture and the revolution of informational society, it becomes increasingly difficult. The rising flows of knowledge change the understanding of human society. At the same time consequently changes the concept of the need of education. Therefore, the increasing attention is paid to the common human knowledge, which provides opportunities for personal development, intellectual independence and integration into the workforce and gives a chance to participate in the creation process of the democratic society. The content of training, oriented mostly towards knowledge, now is substituted by the content, which is based not only on knowledge, but also reflects skills, abilities and the provisions of values. More and more often the concepts of individualization and differentiation set in the process of education. In this context social education becomes a very important part of general training. Students examine the life of human beings in natural, social and cultural environment. The basis of social education at school consists of social and humanitarian sciences: Anthropology, Philosophy, Economics, History, Politics, Psychology and Law. A particular attention is paid to geography. This science has always occupied an intermediate position between social and natural sciences. Traditionally geography is attributed to the circle of social... [to full text]

Neabejojama, kad tėvų tarpusavio nesutarimai gali būti vaiko streso priežastis. Sveikų vaikų tyrimai rodo, kad vedybiniai konfliktai gali būti ypač žalingi vaikams. Kaip šiuo atveju vedybiniai konfliktai siejasi su vaikų, sergančių bronchų astma, psichologiniu prisitaikymu tyrinėta dar nedaug. Šio tyrimo tikslas – patikrinti sąsajas tarp tėvų konfliktų raiškos, jų vaikų, sergančių BA, psichologinio prisitaikymo ir tam tikrų demografinių duomenų. Tyrime apklausti 192 vaikų, kurių amžius nuo 1,8 metų iki 12 metų amžiaus, tėvai. 86 vaikai, iš kurių 56 berniukai ir 30 mergaičių, serga lengva (N = 55) ir vidutine (N = 31) astmos forma. 106 to paties amžiaus vaikai, 55 berniukai ir 50 mergaičių, nesergančių jokia lėtine liga, sudarė kontrolinę grupę. Tyrime naudota Vaikų elgesio aprašai (CBCL/1½-5 ir CBCL6–18), Porų konfliktų ir problemų sprendimų skalė (CPS) bei vaiko aplinkos klausimynas. Tyrimo rezultatai rodo, kad vaikai, sergantys bronchų astma (BA), turi daugiau internalių sunkumų nei sveiki vaikai. Mergaitės, sergančios BA, turi daugiau eksternalių sunkumų nei sveikos jų bendraamžės. Sunkumų raiška, priklausomai nuo astmos sunkumo ir nuo sergančio vaiko lyties, nesiskiria. Nustatėme, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai, sergantys bronchų astma, turi daugiau emocinių ir bendrų (elgesio ir emocinių) sunkumų nei sveiki jų bendraamžiai. Rezultatai atskleidė, kad BA sergančių vaikų tėvai (pagal mamų vertinimus) efektyviau sprendžia tarpusavio nesutarimus nei sveikų vaikų tėvai... [toliau žr. visą tekstą] / There is no doubt that parental conflicts can be the cause of child‘s stress. The studies of healthy children show that marital conflicts can be extremely harmful. However there are not many empirical studies of how marital conflicts relate to psychological adjustment in children with bronchial asthma. So the purpose of this study was to explore the relations between parental conflicts resolutions, their children with asthma psychological adjustment and certain demographic data. During the study parents of 192 children aged from 1,8 - 12 years were questionned. 86 children, 56 boys and 30 girls, were suffering from mild (N = 55) and moderate (N = 31) asthma forms. 106 of the same age children, 55 boys and 50 girls, without any chronic disease were used as a comparison group. In the study Child Behaviour Checklist (CBCL/1½-5 and CBCL6–18), the Conflicts and Problem – Solving Scales (CPS) and child‘s environmental questionnaire were used. The analysis of results showed that children with asthma have more internal difficulties than healthy children. Girls with asthma have more external difficulties as compared to their healthy peers. The expression of these difficulties does not differ depending on the form of asthma or child‘s with asthma gender. It was found that pre-school age children with asthma have more emotional and general (emotional and behavioural) difficulties than their healthy peers. The study showed that parents who had children with asthma (under the mothers... [to full text]