• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 97
  • 3
  • Tagged with
  • 100
  • 59
  • 21
  • 19
  • 16
  • 13
  • 13
  • 12
  • 12
  • 11
  • 11
  • 10
  • 10
  • 9
  • 9
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Dėstytojų informacinė elgsena / Lecturers information behaviuor

Šerkšnienė, Justina 09 July 2011 (has links)
Magistro baigiamojo darbo objektas – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojų informacinė elgsena. Darbo tikslas – išanalizuoti dėstytojų informacinę elgseną. Šiam tikslui įgyvendinti, iškelti tokie uždaviniai: išanalizuoti informacinės elgsenos teorijos raidą; išnagrinėti informacinės elgsenos sampratos genezę; apžvelgti informacinės elgsenos modelius ir jų ypatybes; išanalizuoti dėstytojų informacinę elgseną nagrinėjusius tyrimus; ištirti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojų informacinę elgseną, susijusią su darbine veikla. Išanalizavus mokslinę literatūrą apie informacinės elgsenos teorijos raidą, išnagrinėjus informacinės elgsenos sampratos genezę, apžvelgus informacinės elgsenos modelius ir jų ypatybes, išanalizavus dėstytojų informacinę elgseną nagrinėjusius tyrimus ir ištyrus Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojų informacinę elgseną, susijusią su darbine veikla, prieita prie tokių išvadų: tradicinio informacijos paieškos teorijos laikotarpio autoriai pasižymi mechaninių informacijos paieškos sistemų valdymo komponentų kūrimu, pateikia pirmąsias informacijos paieškos sąvokas, formuojamos pirmosios kompiuterinės informacijos apdorojimo programos. Į vartotoją orientuotas informacijos paieškos teorijos laikotarpis akcentuoja informacijos poreikius, pabrėžia individo vidinę būseną, kuri sukelia poreikį informacijai. Kognityvinio laikotarpio informacijos paieškos teorija sujungia vartotojus, tarpininkus ir informacijos apdorojimo... [toliau žr. visą tekstą] / Master work subject – Vilnius College of Technology and Design lecturers information behaviour. The aim – to examine the information behaviour of lecturers. To achieve this aim, set the following objectives: to analyze the information behaviour theory of the information evolution; to examine the genesis of the behavioral information concept; review the information behaviour models and their properties; to examine the information behaviour of lecturers who had analyzed the studies, to investigate the Vilnius College of Technology and Design lecturers information behaviour in relation to work activity. An analysis of scientific literature on the behavioral theory of the information evolution, conduct an examination of the information behaviour concept genesis, summarizing the information behavioral patterns and their characteristics, an analysis of lecturers information behaviuor research and the study examining the Vilnius College of Technology and Design lecturers information behaviuor in relation to occupational activity, led to the following conclusions: traditional theory of information retrieval period is characterized by the authors of information retrieval systems for mechanical components in the management of development, the first of information retrieval concepts, formed the first computer information processing program. The user-oriented information retrieval theory of time highlights the information needs emphasizes the individual inner state, which leads to the... [to full text]
2

Krizių vadyba informacijos visuomenėje: specifika ir tendencijos / Crisis management in the information society: character and tendencies

Bogdanovičius, Vladas 08 September 2009 (has links)
Magistro darbo objektas – krizių vadyba informacijos visuomenėje. Darbo tikslas – išanalizuoti informacijos visuomenės specifiką ir tendencijas. Parodyti, kaip keitesi visuomenė per paskutinius 20 metų, kokie pokyčiai įvyko. Atskleisti, kokios krizes gali ištikti informacijos visuomenė. Išanalizuoti, naudojant informacijos visuomenės teorijas, kaip susidarė informacijos visuomenė Pagrindiniai darbo uždaviniai: sudaryti mokslinių publikacijų sąrašą; išnagrinėti jų turinį; remiantis literatūros šaltinių autoriais nustatyti informacijos visuomenės ir krizių vadybos sąveiką; išnagrinėti jų įtaką ekonominiame, politiniame ir sociologiniame visuomenės gyvenime. Naudojantis mokslinių publikacijų analize, prieita prie išvados, kad per paskutinius 20 metų vsuomenėje įvyko dideli pasikeitimai. Atsirado toks reiškinys kaip informacijos visuomenė. Gyvenimas tampa vis daugiau dinamiškesnis. Pasiketusi verslo valdymo politiką reikalauja greitų problemų sprendimo. Krizių badyba tampa viena iš pagrindinių ašių įvairių disciplinų, įvairiose šalyse, valdant organizacijas ir jų komunikaciją. Darbe gausu medžiagos apie tai, kas gi yra informacijos visuomenė, kokios jos tendencijos ir specifika. Kaip informacinės technologijos įtakoja ekonominį, politinį ir sociologinį visuomenės gyvenimą. Darbe kalbama, kas atsitinka krizės metu, kaip galima įveikti krizę bei kokiu būdų galima jai pasiruošti. / A new, rapidly growing modern information society is discussed to a large extent. This society is based on the development of information technology and its massive application in different areas of life as well as orientation of the society members towards intellectu-al products, determined by information processes. It is claimed that a united and accurate assessment and classification system of information society has been not created so far. The variety of attitudes to the existing models and theories of the information society are studied. The information society development is seen as a constituent part of globalisation process, revealing new opportunities and threats to the society. It is stated that the information society is the first step towards the knowledge society. The consistentpatterns of formation of the information society in Lithuania and initiatives of the European Union (EU) in this underlying direction of the society development are analysed.
3

Studijų centro akademinė informacijos sistema / Academic information system of Study centre

Naujokas, Arvidas 16 January 2006 (has links)
The systems of the management of database are briefly discussed in the paper. This job is concentrated on the Ms Access database which is dedicated for a small educational institution. The DB and its architecture is being analysed using UML.
4

Sociologiniai žiniasklaidos aspektai: realybės konstravimas / Sociological aspects of mass media: construction of reality

Ananjevaitė, Dovilė 23 June 2014 (has links)
Sociologiniai žiniasklaidos aspektai: realybės konstravimas SANTRAUKA Žiniasklaida yra galinga visuomenės stereotipus kurianti institucija, todėl kyla klausimas, ar Lietuvos visuomenė yra adekvačiai informuojama apie įvykius tiek šalyje, tiek užsienyje? Ar visada žiniasklaida teisingai panaudoja savo simbolinę galią, ar visada jos veiksmai atitinka pilietinės visuomenės interesus? Lietuvoje žiniasklaida yra ne tik institucija, kuria labiausiai pasitiki gyventojai, bet ir vienas svarbiausių informacijos šaltinių. Būtent aukšti pasitikėjimo žiniasklaida Lietuvos visuomenėje reitingai, prieštaringas ir kvestionuojamas informacijos ir naujienų perteikimas bei noras pažvelgti į šią socialinę instituciją kitu kampu – ne skaitytojo ar žiūrovo, o žiniasklaidos atstovo, paskatino susidomėti šia socialine institucija, pabandyti atskleisti jos veikimo principus atrenkant, apdorojant ir pateikiant informaciją visuomenei. Šio darbo tikslas yra per spaudos ir televizijos naujienų atstovų patirtį atskleisti žiniasklaidos vidinę ideologiją ir kritiškai įvertinti žiniasklaidą kaip realybės konstravimo priemonę. Šiame darbe yra apžvelgiami žiniasklaidos priemonių – spaudos ir televizijos – bendri bruožai ir ypatumai. Nagrinėjamos sociologinės bei komunikacijos teorijos, analizuojančios žiniasklaidą. Aptariamos M. McLuhan’o, J. Baudrillard’o, C. McCullagh’o, P. Berger‘io, T. Luckmann‘o bei kitų šiuolaikinių teoretikų idėjos. Remiantis kokybiniais interviu su spaudos bei televizijos naujienų... [toliau žr. visą tekstą] / The Sociological Aspects of Mass Media: Reality Construction SUMMARY Mass media is a powerful society institution that has a power to create stereotypes, that‘s why some questions arise: is Lithuanian society adequately informed about the events in the country and abroad? Does mass media always properly use its symbolic? Does her action always match the interests of civil society? Lithuanian mass media is not only the most trustful institution in Lithuania but also is one of the most important sources of information. The high level of mass media confidence, controversial and questionable presentation of information and events in Lithuanian society and the intention to look at this social institution from the other point of view – not from the audience but from the agent of mass media, encouraged to take an interest in this social institution and try to reveal its working principles in selecting, processing and presenting information to the society. The purpose of this work is to reveal an inner ideology of the mass media and critically evaluate the mass media as a mean of reality construction on the ground of the experience of mass media agents. There are reviewed the common features and peculiarity of the press and television. The common mass media aspects are analyzed on the ground of various sociological and communicative theories that are assigned to mass media. There are discussed M. McLuhan’s, J. Baudrillard’s, C. McCullagh’s, P. Berger‘s, T. Luckmann‘s and some others... [to full text]
5

Informacijos ir žinių vadyba organizacijoje / Information and Knowledge Management in the Organization

Murygina, Julija 04 March 2009 (has links)
Vadybos principų taikymas informacijos įsigijimo, organizavimo, paskirstymo ir naudojimo procesams bei žinių identifikavimo, vystymo, platinimo ir išsaugojimo procesams tampa reikšmingas visų tipų organizacijoms. Efektyviai valdoma informacija ir žinios užtikrina sėkmingą organizacijos investicijų į informaciją bei žinias valdymą ir kontrolę, informacinių poreikių bei žinių identifikavimą, sukurtos naujos vertingos informacijos bei svarbių žinių platinimą, užtikrina nuoseklų žinių vystymo procesą, efektyvų žinių panaudojimą bei naujai sukurtų sugebėjimų ir praktikų išsaugojimą. Informacijos ir žinių vadybos principų organizacijoje taikymas padeda greičiau pasiekti organizacijos tikslų. Siekiant teikti kuo geriau vartotojų poreikius atitinkančias paslaugas yra būtinas visų informacijos ir žinių vadybos procesų greitas funkcionavimas. Naudojantis dokumentų analizės, lyginamosios analizės, stebėjimo ir apklausos tyrimų metodais išnagrinėta informacijos vadyba organizacijoje, išskiriant pagrindinius jos elementus, struktūrines dalis ir procesus, išnagrinėta žinių vadyba organizacijoje, apibrėžtos esmines žinių vadybos charakteristikos ir pagrindiniai procesai, aptarti informacijos ir žinių vadybos sprendimo priėmimo modeliai bei aplinkos, remiantis pagrindiniais informacijos ir žinių vadybos procesais, ištirtos ir nustatytos informacijos vadybos ir žinių vadybos problemos, kurios mažina informacijos ir žinių vadybos efektyvumą Lietuvos ekonominės plėtros agentūroje. Atlikta... [toliau žr. visą tekstą] / The application of management principles to the acquisition, organization, control, dissemination and use of information and knowledge relevant to the effective operation of organizations of all kinds. Information management includes a lot of disciplines, but all of them can be joint into three main parts: information resources management, communication management and information processing management. Information management cycle include six information management processes: identifying information needs, acquiring information, organizing and storing information, developing information products and services, distributing information, using information. Knowledge management is the process through which organizations generate value from their intellectual and knowledge-based assets. Some benefits of knowledge management correlate directly to bottom-line savings, while others are more difficult to quantify. In today's information-driven economy, companies uncover the most opportunities — and ultimately derive the most value — from intellectual rather than physical assets. To get the most value from a company's intellectual assets, knowledge management practitioners maintain that knowledge must be shared and serve as the foundation for collaboration. Yet better collaboration is not an end in itself; without an overarching business context, knowledge management is meaningless at best and harmful at worst. Consequently, an effective knowledge management program should help a... [to full text]
6

ES įtaka Lietuvos informacijos saugumo politikai / The impact of eu on the lithuanian information security policy

Mažuolienė, Julija 08 September 2009 (has links)
Magistro darbo objektas – Lietuvos informacinės erdvės saugumo politika prieš ir po įstojimo į Europos Sąjungą. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos informacijos saugumo politiką iki įstojimo į ES ir išanalizuoti esamą informacijos saugumo politikos būklę, apimant informacinius, teisinius, ekonominius, socialinius aspektus. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti informacijos saugumo problematiką ir jos prielaidas Lietuvoje; nustatyti pagrindines informacijos saugumo spragas bei jų atsiradimo priežastis; išanalizuoti elektroninės erdvės galimybes ir grėsmes, tarp jų - teisinį el. ryšio reguliavimą ir kitus aspektus; apibendrinti pagrindinius sprendimus ir priemonės, kurios buvo ir yra taikomos informacijos ir elektroninės erdvės saugumui užtikrinti Lietuvoje ir ES; apibendrinti pagrindinius pokyčius, įvykusius šioje srityje po įstojimo į ES, t.y. informacinius, teisinius, socialinius ir ekonominius aspektus; įvertinti informacijos saugumo užtikrinimo galimybes ir grėsmes ateityje. Naudojantis dokumentų analizės, bibliografiniu ir lyginamuoju metodais bei kokybiniu tyrimu, prieita išvados, kad Lietuvos informacijos saugumo politika yra įtakojama daugelio faktorių, kurie priklauso ne tik nuo Lietuvos stojimo į ES, bet ir nuo kitų stambių šalių, kaip JAV, Japonija, įtakos. Lietuvos, kaip ir kitų mažų valstybių informacijos saugumo politika priklauso nuo ekonomikos lygio, teisinio reguliavimo, informacijos ir interneto vartotojų budrumo ir sąmoningumo, IT specialistų... [toliau žr. visą tekstą] / Majority of social relations is moving to the virtual space. People are using electronic communications more actively not only for finding important information on the web, but also for ordering and purchasing goods, paying for services and transferring money, watching TV and etc. Development in electronic devices and data transfer technologies allows connectivity to services anywhere anytime. Government institutions, service providers are searching for more ways to provide their services for citizens via the Internet. Information society development is highly related to network and information security. This paper addresses Lithuanian information security policies before EU enlargement and after it. The main goal is to evaluate the impact of EU on the Lithuanian information and network security, safer internet, information technology and development. The paper also proposes qualitative research on Lithuanian information security issues and EU impact of new policies. Governmental and business companies that participated in the research do not relate EU enlargement with IT security progress in Lithuania. They emphasized some factors, that have impact on information and network security. It is IT development, economy, legislation, user friendly information society. Information and network security is also influenced by better financing after the EU enlargement, international cooperation, best practice examples and others.
7

Information Security Management: The Study of Lithuanian State Institutions / Informacijos saugumo valdymas: Lietuvos Respublikos valstybės institucijų atvejis

Jastiuginas, Saulius 27 December 2012 (has links)
Growing information security cases and scope illustrate that the relevance of information security issues becomes critical and present information security means are not sufficient enough to manage information security. Narrow comprehension of information security merely as technological problem is broadened by the research results of economic, managerial, psychological, legal and other related aspects’ influence to information security. Information is named as the object of information security management in this thesis, and new information security management solutions are searched in the information management sciences. Critical analysis of information management and information security management links, was established a theoretical basis to form an integral information security management model. Integral information security management model, constructed at a theoretical level, shows a complex approach towards information security, integrates information management and information security management. Integral information security management model allows indentifying information security management weaknesses in the Lithuanian State institutions, rectifying deficiencies, provide an integrated and efficient information security management. A practical research and obtained results grounded the constructed model’s applicability both for further theoretical academic research and for practical application in the Lithuanian State institutions. / Nuolat augantys informacijos saugumo incidentų atvejai ir mastai iliustruoja, kad informacijos saugumo problemų aktualumas tampa kritinis, o esamos informacijos saugumo valdymo priemonės nėra pakankamos informacijos saugumui valdyti. Siaurą informacijos saugumo, kaip technologinės problemos, supratimą plečia ekonominių, vadybinių, psichologinių, teisinių ir kitų susijusių aspektų įtaka informacijos saugumui. Disertacijoje teigiama, kad informacijos saugumo valdymo objektas yra informacija, todėl informacijos saugumui valdyti pasitelktini informacijos vadybos metodai ir būdai. Identifikavus ir kritiškai įvertinus informacijos vadybos bei informacijos saugumo valdymo diskursų sąsajas sukurtas teorinis pagrindas suformuoti integralų informacijos saugumo valdymo modelį. Teoriniame lygmenyje sukonstruotas integralus informacijos saugumo valdymo modelis atskleidžia kompleksinį požiūrį į informacijos saugumą, integruoja informacijos vadybą ir informacijos saugumo valdymą bei leidžia identifikuoti informacijos saugumo valdymo Lietuvos valstybės institucijose trūkumus, o šiuos trūkumus pašalinus, užtikrinti kompleksišką ir efektyvų informacijos saugumo valdymą. Empirinis tyrimas ir gauti rezultatai pagrindė teoriniame lygmenyje sukonstruoto modelio pritaikomumą tiek tolesniems teoriniams moksliniams tyrimams, tiek praktinėje Lietuvos valstybės institucijų veikloje.
8

Lyderystės institucijos kaita informacijos visuomenėje / Leadership in Information Society

Urbonavičienė, Irena 04 March 2009 (has links)
Dėl akivaizdžios žinojimo ir inovacijų sklaidos didėjimo, atsirado poreikis išnagrinėti lyderystės institucijos kaitos tendencijas, kurios galioja tiek ekonominėje, tiek viešoje sferoje. Iššūkis mokslininkams ir intelektualams jau buvo mestas: ar žinojimas yra jėga, ar informacija yra jėga ir ar yra patogūs neparaleliniai komunikacijos kanalai aplink pasaulį? Akivaizdu, jog mes gyvename žinojimo visuomenėje. Žinojimas – svarbiausias resursas, o žinojimo darbuotojai yra dominuojančios grupės darbovietėse. Visa tai rodo, kad didžiosios permainos įvyko ir vis dar vyksta dabar. Svarbiausios hipotezės: Po 1995 m. kovo, kuomet įsigaliojo W3 protokolas, pradėjo formuotis kitoks bendrabūvis – Informacijos visuomenė – ir ekonomika tapo globalinė. Globalios rinkos sąlygomis organizacijos prireikė ne vadovų, o šiuolaikinių lyderių. Klausimai, iškelti šiame darbe: Kaip organizacijos lyderio vaidmuo suprantamas šiandieną ir bus suprantamas ateityje? Šiuolaikinė lyderystė: kas tai? Kokias kompetencijas privalo turėti šiuolaikiniai lyderiai dabar ir ateityje? / Due to exponential growth of knowledge and innovations in its transmission a context has emerged to redefine the role of leaders to spearhead the changes that are taking place in both the economic field and the society. The challenge before educationists and academicians was posed by phrases, whether 'Knowledge' is power or 'Information' is power and the availability of unparalleled channels of communications around the globe. Apparently, that we are living in Knowledge Society. Knowledge is key resource and knowledge workers are dominant groups in workplace. All this suggests that the greatest changes happened and still happening right now. The base hypotheses: After March of 1995, when were came into force W3 protocol, we got a new society – Information Society – and our economics became global. Organizations in this global market need not managers, but new kind of leaders. Questions, which are answered in this work: How the role of organizational leadership needs to be understood today and in a perspective? Contemporary leadership: how does it look like? What competences new managerial leaders should have today and in the future?
9

Sąžiningos informacijos praktika ir jos problemos / Fair Information Practice: Criteria and Problems

Nemanytė, Eglė 04 March 2009 (has links)
Sąžiningos informacijos praktika ir jos problemos Santrauka Darbas yra skirtas asmens privatumui ir sąžiningos informacijos praktikos principams aptarti bei problemai spręsti. Darbe yra teigiama, kad paskutiniajame XX-ojo amžiaus dešimtmetyje ėmė ryškėti įtinklinto ir vis labiau įsitinklinančio informacijos žmogaus charakteristikos. Pažeidžiamumas privatumo požiūriu – viena svarbiausių įtinklinto asmens charakteristikų. Valstybės kovoja su privatumo pažeidimais juridinėmis priemonėmis, tačiau jos kaip visada – nepakankamos, todėl būtina siekti, kad informacijos lauko dalyviai patys būtų budrūs, teikdami savo privačius duomenis, ir nuteiktų informacijos kūrėjus ir valdytojus kitokiam apsiėjimui su informacija. Skelbiami sąžiningos informacijos principai yra kaip etinis informacijos lauko dalyvių kodeksas. Pagrindiniai sąžiningos informacijos praktikos principai yra: atvirumas / supratimas; rinkimas, kaupimas / sutikimas; prieinamumas / dalyvavimas; vientisumas/ saugumas ; reikalavimas, spaudimas / atlyginimas, kompensavimas. Elektroninės terpės asmens privatumui keliama grėsmė turi būti mažinama laikantis sąžiningos informacijos praktikos principų ir žvelgiant į jų saugojimą kaip į praktinę problemą: ieškant nuoseklaus jų įgyvendinimo priemonių tiek iš informacinio tinklo kūrėjų, tiek iš jo vartotojų pusės. / Fair information practice: criteria and problems Summary This study aims to discuss an individual’s privacy and fair information practice principles as well as try to solve this problem. The paper states that during the last decade of the XX century characteristics of the web-minded and more and more web-involved information individual started to develop. Vulnerability in terms of privacy is one of the most important characteristics of the web-minded individual. States fight privacy violations through legal means, but they are usually insufficient; therefore, it is necessary to seek that the participants of the information field were themselves alert while submitting their personal data and would orient information creators and administrators to other ways of dealing with information. Fair information principles could be compared to the ethics code of participants of the information field. The main fair information practice principles are as follows: notice/awareness, choice/consent, access/participation, integrity/security, and enforcement/redress. Threat to an individual’s privacy by electronic medium has to be reduced following fair information practice principles and viewing their protection as a practical problem, that is searching for consistent implementation means both from the part of creators of the information field and from the part of its users.
10

Neigiamas informacijos apdorojimo stilius / Negative style of information processing

Mittaitė, Lina 26 June 2014 (has links)
Neigiamas informacijos apdorojimo stilius SANTRAUKA Mes nuolatos apdorojame vienokią ar kitokią informaciją, nuolatos vertiname, keičiame savo nuostatas, požiūrius, įkomponuodami naują patyrimą tiek į suvokimą, tiek į atmintį, todėl svarbu yra suvokti, kokiu informacijos apdorojimo stiliumi esame linkę naudotis. Pagrindinis mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar daliai individų yra būdingas neigiamas informacijos apdorojimo stilius, taip pat norėjome išsiaiškinti, kaip toks apdorojimo stilius įtakoja emocinę būseną — konkrečiau, kaip mūsų informacijos apdorojimo stilius veikia afektą ar emocinę būseną ir ar ši sąveika turi įtakos atminties procesams. Tyrime dalyvavo 106 respondentai — 60 moterų ir 46 vyrai, kurių amžiaus vidurkis 23 metai. Visi dalyvavę tiriamieji — aukštesniųjų kursų studentai. Tyrime buvo naudojamos kelios metodikos: Beck depresijos klausimynas (BDI) — jo pagalba buvo įvertinta tiriamųjų emocinė būsena, Teigiamo ir neigiamo afekto skalė (sudaryta remiantis PANAS-Now metodika) — panaudota būdingų afektų tyrimo metu nustatymui, Emocinės išraiškos įvertinimo metodas, kurio pagalba įvertinome tiriamiesiems būdingą informacijos apdorojimo stilių bei Teigiamų ir neigiamų žodžių atgaminimo metodas, kurį sukūrėme siekdami nustatyti neigiamo informacijos apdorojimo stiliaus bei informacijos atgaminimo ypatumus. Tyrimo metu nustatyta, jog dalis individų yra linkę naudotis neigiamu informacijos apdorojimo stiliumi. Taip pat išsiaiškinta, kad kuo neigiamiau individai... [toliau žr. visą tekstą] / Negative style of information processing SUMMARY We always process different kind of information; we evaluate and change our attitudes and opinions composing new experiences to our perception as well as memory, that is why it is so important to recognize the information processing style which is common to us. The prime objective of our research was to ascertain if some individuals are apt to use negative style of information processing. We also wanted to see if this kind of information processing conditions the emotional state and if this interaction affects memory processes. The study involved 106 participants, 46 male and 60 female, all of them were students. Our research methodology was based on Beck depression inventory (BDI) — by the medium of this questionnaire we evaluated participants’ emotional state, Positive and negative affect scale (that was based on PANAS-Now metodology) — was used to ascertain the affect that was common to certain participant at the time of the research. With the help of The classing of emotional expressions method we measured the information processing styles that was typical for the participants and finally, the method of recalling Positive and negative words was invented to evaluate singularities of the negative style of information processing and information recalling. The findings of our research suggest that part of individuals are prone to using negative style of information processing. The analysis of our experimental evidence also... [to full text]

Page generated in 0.0611 seconds