Magistro darbo objektas – Lietuvos kultūrinė periodika. Darbo tikslas – ištirti kultūrinės periodikos situaciją ir specifiką Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti ir suklasifikuoti kultūrinę periodiką Lietuvoje, išanalizuoti kultūrinės periodikos raidą; ištirti šiandieninės kultūrinės periodikos ypatumus Lietuvoje, atsižvelgiant į kultūros politiką, kultūrinių leidinių finansavimą ir kitus kriterijus; išanalizuoti kultūrinės periodikos skaitytojų nuomonę apie kultūrinių periodinių leidinių rinką. Sisteminant mokslinę literatūrą, analizuojant dokumentus, apibrėžtas kultūrinio periodinio leidinio terminas – tai vienodai apipavidalintas, numeruotas ar datuotas, paprastai vienodo formato ar apimties, reguliariai išeinantis leidinys, kuriame nagrinėjami kultūros, literatūros, meno, kino, muzikos, teatro klausimai, pateikiama kultūros renginių informacija ir analizė. Kultūrinių leidinių klasifikacija galima pagal įvairius kriterijus (tipus, periodiškumą, paskirtį, paramos gavimo būdą ir kt.). Kultūrinės periodikos raidoje iki 1990 m. išskiriami du etapai: kultūrinio periodinio leidinio formavimasis (iki 1911 m.) ir specializuotų kultūrinių periodinių leidinių raida (1911–1990 m.). Šiandieninė kultūrinė periodika – tai Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio periodika (1990– 2008 m.), kuri apima tris etapus: nepriklausomos periodinės spaudos sistemos formavimąsi (1990–1996 m.), periodinės spaudos sistemos formavimąsi konkurencijos sąlygomis (1997–2002 m.) bei kultūrinę... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the thesis is cultural periodicals in Lithuania. The aim of the survey completed as part of this thesis was to investigate the current situation of cultural periodicals in Lithuania and their specificity. In order to achieve aforesaid aim, the following goals are set: 1) define and categorize cultural periodicals in Lithuania, analyze the formation and development of cultural periodicals in Lithuania; 2) analyze the specifics of contemporary cultural periodicals in Lithuania; 3) investigate the readers' opinion about cultural periodicals, summarize the results. The thesis defines the term of cultural periodical as a regularly released publication that is uniformly formatted, numerated or dated, appearing in homogenous style and size, discussing the themes of literature, art, cinema, music or theatre, providing information on various cultural events and analyzing them. The categorization of cultural periodicals can be done on many different criteria: type of publication, periodicity, etc. Scholars distinguish two main stages in the development of publishing of cultural periodicals in Lithuania: the formation stage (up to 1911) and the development of specialized cultural periodicals (1911–1990). The periodization of contemporary cultural periodicals is divided into development of independent periodicals (1990–1996) and the formation of periodicals' publishing in the competitive market (1997–2002). From the year 2003 the last stage of periodization began concerning... [to full text]

Innovations and changes in higher education paradigm are related to the idea of lifelong learning and application of information communication technologies in learning process. Information literacy is a phenomenon conditioned by modern life realia, related to the newest technologies and abundance of information. It appears to be one of the means of modernization of university education. The issue of information literacy at the university level in Lithuania has not been researched in more depth so far. Integration of information literacy into the curriculum of higher education is a key question closely related to the shift in the idea of the university mission and to the transformations of being and functioning in the knowledge-based society. The dissertation addresses the issue of information literacy integration into the curriculum of higher education. The integration of information literacy into university curriculum creates preconditions for quality improvement in teaching and learning processes. The research reveals the topicality of standardization of information literacy at university education as the way to modernize it. The dissertation presents a phenomenographic research into students’ information literacy conception. The expert study results reveal university teachers and librarians’ attitude towards information literacy and its need at university. The comparative analysis based on the mode of study and gender reflects differences in students’ information literacy... [to full text] / Universiteto struktūra, strategija, mokymo tikslai ir mokymo(si) metodai keičiasi drauge su visuomenėje vykstančia pažanga, kai šalia kitų funkcijų universitetui patikėta mokymosi visą gyvenimą misija. Plačios ir sparčios kaitos kontekste naujas ugdymo turinys skatina naujai pažvelgti į studijų procesą, ieškoti būdų ir priemonių kaip jį tobulinti. Siekį keisti studijų paradigmą lemia: a) išoriniai (globalizacija, informacinių technologijų plitimas) ir b) vidiniai (noras tobulėti, kelti kvalifikaciją, siekti žinių) veiksniai. Lietuvos tyrėjai, analizavę universitetinių studijų procesą, skiria didelį dėmesį kompetencijų apibrėžčiai, jų sandarai, kuri glaudžiai siejama su mokymo ir mokymosi strategijomis universitetinėse studijose, universitetinių studijų kokybe ir jos vertinimu, inovacinių mokymosi metodų taikymu universitetinėse studijose, suaugusiųjų mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą dimensijomis, mokymosi ir universitetinių studijų santykiu. Šie klausimai neabejotinai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, papildo vienas kitą, sudarydami visuminį šiandieninio mokymosi universitete paveikslą. Lietuvoje informacinio raštingumo problematika universitetinėse studijose mažai tyrinėta. Informacinio raštingumo integravimas į aukštojo mokslo turinį yra aktuali problema, glaudžiai susijusi su kintančia universiteto misijos samprata, bei pakitusiais visuomenės, grindžiamos žiniomis, funkcionavimo principais. Užsienio patirtis rodo, kad informacinio raštingumo gebėjimų įgijimas turi... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje siekiama teoriškai pagrįsti ir sukurti bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinį modelį profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Tikslui pasiekti išanalizuotas bibliotekininko edukatoriaus poreikis besimokančioje visuomenėje bei apibrėžta bibliotekininko edukatoriaus samprata, vaidmuo, gebėjimų visuma ugdant informacinį raštingumą; nustatyta dabartinė bibliotekininkų edukatorių rengimo būklė, susiejant ją su besimokančios visuomenės poreikiais bei sukonstruotas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinis modelis; įvertintas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinio modelio validumas realioje aplinkoje ir pasiūlytas šio modelio praktinis taikymas profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Atsižvelgiant į tai, kad informacinio raštingumo gebėjimų ugdymas Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose yra vienas iš instrumentų įgyvendinant besimokančią visuomenę, bibliotekininko edukatoriaus ugdymas yra aktualus ir pagrįstas. Bibliotekininkas edukatorius įgyvendindamas visuomenės informacinio raštingumo gebėjimų ugdymą užtikrina besimokančios visuomenės plėtrą, nes ugdo gebėjimą nustatyti reikalingos informacijos pobūdį ir mastą, efektyviai ir veiksmingai pasiekti reikalingą informaciją, kritiškai ją vertinti bei kūrybiškai pasinaudoti savo asmeniniams, individualiai ar dirbant komandoje efektyviai naudotis informacija siekiant užsibrėžto tikslo ir... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation is aimed at theoretical substantiation and framing of the conceptual model of librarian-educator’s training within the university study programme designed for the training of professional librarians. Pursuing the above-stated objective the need for librarians-educators in the learning society has been analysed and the concept, role and set of competences necessary for the development of information literacy have been defined; current situation in librarian-educator’s trainings has been identified coupling it with the needs of the learning society and the conceptual model of librarian-educator’s training has been framed; the validity of the conceptual model of librarian-educator’s training in real environment has been evaluated and practical application of the said model within the framework of the university study programme aimed at the training of professional librarians has been proposed. Taking into consideration the fact that in European Union and Lithuanian strategic documents development of information literacy skills is identified as an instrument for the development of the learning society, it can be stated that the training of librarians-educators is relevant and substantiated. Through the training of information literacy skills librarian-educator ensures the development of the learning society as he/she nurtures the ability to identify the nature and scope of required information, effectively access, critically evaluate and creatively use the... [to full text]

The dissertation is aimed at theoretical substantiation and framing of the conceptual model of librarian-educator’s training within the university study programme designed for the training of professional librarians. Pursuing the above-stated objective the need for librarians-educators in the learning society has been analysed and the concept, role and set of competences necessary for the development of information literacy have been defined; current situation in librarian-educator’s trainings has been identified coupling it with the needs of the learning society and the conceptual model of librarian-educator’s training has been framed; the validity of the conceptual model of librarian-educator’s training in real environment has been evaluated and practical application of the said model within the framework of the university study programme aimed at the training of professional librarians has been proposed. Taking into consideration the fact that in European Union and Lithuanian strategic documents development of information literacy skills is identified as an instrument for the development of the learning society, it can be stated that the training of librarians-educators is relevant and substantiated. Through the training of information literacy skills librarian-educator ensures the development of the learning society as he/she nurtures the ability to identify the nature and scope of required information, effectively access, critically evaluate and creatively use the... [to full text] / Disertacijoje siekiama teoriškai pagrįsti ir sukurti bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinį modelį profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Tikslui pasiekti išanalizuotas bibliotekininko edukatoriaus poreikis besimokančioje visuomenėje bei apibrėžta bibliotekininko edukatoriaus samprata, vaidmuo, gebėjimų visuma ugdant informacinį raštingumą; nustatyta dabartinė bibliotekininkų edukatorių rengimo būklė, susiejant ją su besimokančios visuomenės poreikiais bei sukonstruotas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinis modelis; įvertintas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinio modelio validumas realioje aplinkoje ir pasiūlytas šio modelio praktinis taikymas profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Atsižvelgiant į tai, kad informacinio raštingumo gebėjimų ugdymas Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose yra vienas iš instrumentų įgyvendinant besimokančią visuomenę, bibliotekininko edukatoriaus ugdymas yra aktualus ir pagrįstas. Bibliotekininkas edukatorius įgyvendindamas visuomenės informacinio raštingumo gebėjimų ugdymą užtikrina besimokančios visuomenės plėtrą, nes ugdo gebėjimą nustatyti reikalingos informacijos pobūdį ir mastą, efektyviai ir veiksmingai pasiekti reikalingą informaciją, kritiškai ją vertinti bei kūrybiškai pasinaudoti savo asmeniniams, individualiai ar dirbant komandoje efektyviai naudotis informacija siekiant užsibrėžto tikslo ir... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame amžiuje nebeužtenka tik gebėti skaityti ir rašyti. Šiandien žmogus privalo orientuotis globaliame ir komercializacijos įtakos persunktame pasaulyje, kuriame reikia gebėjimo kritiškai vertinti ir interpretuoti visuomenėje vykstančius procesus, žiniasklaidoje pateikiamą informaciją. Žiniasklaidos raštingumas (angl. media literacy) – procesas, kurio metu ugdomas gebėjimas kritiškai mąstyti, analizuoti ir vertinti žiniasklaidos siunčiamus pranešimus. Žiniasklaidos raštingumas – jaunų žmonių kritinių ir kūrybinių gebėjimų vystymasis. Nors kitose šalyse žiniasklaidos raštingumo ugdymas vidurinėse mokyklose pradėtas dėstyti dar septintajame dešimtmetyje, tačiau Lietuvoje šis procesas tik dabar pradeda įsitvirtinti ugdymo sistemoje. Šio darbo tyrimo objektas – moksleivių žiniasklaidos raštingumo ugdymas. Darbo tikslas – įvertinti žiniasklaidos raštingumo ugdymo poreikį, patirtį ir galimybes Lietuvoje. Siekiant šio tikslo iškeliami šie uždaviniai: išnagrinėti žiniasklaidos raštingumo sąvokos vartojimo ir apibrėžimo tendencijas mokslinėje literatūroje ir oficialiuose dokumentuose, išanalizuoti proceso atsiradimo ir poreikio aspektus šiuolaikinėje visuomenėje ir situaciją Lietuvoje. Įvertinti programos ekspertų, mokytojų ir žurnalistų nuomonę dėl žiniasklaidos raštingumo programos poreikio ir naudingumo vidurinėse mokyklose bei ištirti programoje dalyvaujančių moksleivių žinias ir įgūdžius, vertinant žiniasklaidoje pateikiamą informaciją. Kad atlikti šiuos uždavinius... [toliau žr. visą tekstą] / In this age it is not enough merely to read or write. These days a person has to orient in the world marked by globalisation and commerce, where in a compentence is needed to critically evaluate and interpret the ongoing society processes and the information proposed by mass media. Media literacy is a process during which an ability of thinking, analizing and evaluating critically the outgoing mass media messages is being developed. Media literacy is a development of young people‘s critical and creative abilities. Even though the education of media literacy was begun to be taught at secondary schools already in the seventies of the previous century, in Lithuania this process has merely begun to be entrenched in the system of education. The object of this research is the education of pupils‘ media literacy. The purpose of the work is to evaluate the need, experience and the opportunities of mass literacy education in Lithuania. The tasks aiming for the purpose are the following: to examine the tendencies of the use and the definition of the concept of media literacy in the scientific literature and official documents; to analyze the aspects of the nascency and the need of the process in modern society as well as to analyze the situation in Lithuania. To evaluate the opinion of the teachers, journalists and experts of the programme on the need and the benefit of the media literacy programme in secondary schools as well as examine the intelligence and skills of the pupils... [to full text]

Šiame straipsnyje gvildenamas informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) taikymas profesijos mokymo įstaigų edukacinėje praktikoje remiantis ES ir Lietuvos teisiniais aktais, šalies ir užsienio mokslininkų darbais, įvairių institucijų organizuotų tyrimų duomenimis, atskleidžiamos IKT taikymo ugdymo procese techninės sąlygos, problemos ir jų sprendimo būdai, panaudojimas ugdymo procese ir jų poveikis ugdytiniui bei mokymo(si) procesui. / Legal base regulating educational system emphasizes knowledge based on information technologies. As ICT are penetrating into the process of vocational training the training methods and aids are changing and improving, an important role is falling on an educator – teacher. He/she must develop personal communication, literary and cultural competences as well as improve information and communication skills. This may be done by applying innovative ICT training methods and only when teacher has ICT competence. The objective of this work was to elucidate the application of information communication technologies in vocational training from the management and educational aspect. To that end research instruments were formed – questionnaire, according to which the above mentioned aspects were estimated from the point of view of students and teachers, and quality research was carried out by estimating the attitude of managers. 180 students, 100 teachers and 6 headmasters participated in the study carried out in Alanta, Anykščiai and Utena institutions of vocational training in December 2006. These institutions of vocational training do have conditions for application of electronic training aids. They provide themselves with IT aids by executing project activities and inducing teachers to participate in them. The introduction of system of e-services, Internet, e-library is intended in the schools. In educational process the priority is given for traditional training aids... [to full text]

Tyrimas atliktas, siekiant ištirti aukštųjų mokyklų dėstytojų ir padalinių vadovų informacinį ir kompiuterinį raštingumą. Atliekant tyrimą aptarėme kelias svarbiausias IKT raštingumo kompetencijas: gebėjimą naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, informacinių gebėjimų turėjimą (informacinis raštingumas) bei informacijos šaltinių naudojimą. Galima teigti, kad dauguma respondentų siekia tobulintis mokydamiesi visą gyvenimą. Vienas iš tobulėjimo žingsnių yra IKT kompetencijos įgijimas. Vertinant atsakymus pastebėta, kad daugelis respondentų pageidautų nemokamų kompiuterinio raštingumo kursų bei rasti galimybę baigiantiems kursus apmok��ti kompiuterinio raštingumo testavimą. Tyrimo rezultatai rodo, kad dėstytojai bei padalinių vadovai siekia tobulinti informacinio raštingumo kompetenciją pasitelkdami įvairaus mokymosi formas. Aukštųjų mokyklų padalinių vadovai bei dėstytojai šalia tradicinių mokymo bei informacijos paieškos priemonių naudoja ir šiuolaikines modernias priemones. Dauguma respondentų, dėstytojai ir vadovai, turi vadybinę kompetenciją ir geba informaciją tvarkyti bei taikyti ugdyme, savo profesinėje veikloje. / The paper presents the results of a survey on information competence of university teachers and heads of university divisions. The aim of the survey was to discuss the main competences of ICT literacy: ability to use modern information and communication technologies, possession of information skills (information literacy) and managerial competence. The results make it possible to assume that the majority of respondents try to improve their qualifications through learning all their lives. One way to improve one’s skills is to gain ICT competence. The analysis of the results of the survey shows that many respondents would like to attend a course on computer literacy and free of charge. The results also show that teachers and division heads try to enhance their information literacy competence by making use of various forms of learning. In trying to achieve this they use both the traditional ways of learning and getting information as well as modern and up-to-date ways. The majority of respondents (teachers and division heads) have managerial skills which allow them to get and manage information and apply it in their professional activities.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas Baltijos valstybių įvaizdžio formavimas šiuolaikinėje Rusijos Federacijos internetinėje žiniasklaidoje, nagrinėjama, kaip Baltijos valstybių įvaizdis keičiasi keičiantis Rusijos užsienio politikai. Pirmoje darbo dalyje aptariamas žiniasklaidos vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje, nagrinėjama žiniasklaidos svarba, internetinės žiniasklaidos vaidmuo, masinės informacijos priemonių panaudojimas informaciniame kare. Antroje dalyje pateikiama Rusijos Federacijos politikos Baltijos valstybių atžvilgiu raida, aptariama kuo pasižymėjo ir kaip keitėsi Rusijos Federacijos užsienio politika valdant Borisui Jelcinui ir Vladimirui Putinui. Trečioje dalyje nagrinėjamas Rusijos Federacijos politikos Baltijos valstybių atžvilgiu atspindys internetinėje žiniasklaidoje, aptariamas informacinio karo, kaip politikos vykdymo priemonės panaudojimas, analizuojama, kaip kuriamas Baltijos valstybių įvaizdis per pagrindinių problemų internetinėje žiniasklaidoje pateikimą, pateikiami socialinių apklausų rezultatai, nusakantys, kaip keitėsi Rusijos piliečių nuomonė apie Baltijos valstybes keičiantis Rusijos užsienio politikai ir žiniasklaidos pateikiamam Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdžiui. / This master’s final work covers the analysis of the Baltic States’ image which is being formed by the contemporary Russian Federation’s mass media on the internet. Also, the present paper focuses on the change of the image of the Baltic States which is changing together with the foreign policy of the Russian Federation. In the first part of the work there is a consideration of the mass media’s role in the contemporary world, using the mass media as a tool in the information warfare. The second part of the work points out the development of the foreign policy of the Russian Federation in relation to the Baltic States; the consideration unfolds how was changing the foreign policy of the Russian Federation during the governing of Vladimir Putin and Boris Yelcin. In the third part of the work the research is carried out on the reflection of the foreign policy of the Russian Federation in connection with the Baltic States which has been placed on the internet. Moreover, the use of the information warfare as a tool of politics is discussed. Also, this part of the paper analyzes how the image of the Baltic States is created through the presentment of the main problems on the internet’s media. Public opinion polls reveal how the Russian Federation citizens’ opinion about the Baltic States is changing together with the foreign policy of the Russian Federation.

Magistro darbo tikslas - išsiaiškinti, kaip Lietuvos mokyklų bibliotekose ugdomi mokinių informaciniai gebėjimai, nuo ko priklauso mokinių informacinis raštingumas, ką turėtų žinoti bibliotekų darbuotojai siekdami tobulinti mokinių informacinių gebėjimų ugdymą. Išanalizuoti ir aprašyti, kokiais būdais ir metodais informaciniai gebėjimai ugdomi užsienio mokyklų bibliotekose. Magistro darbą sudaro keturi skyriai. Pirmame skyriuje kalbama apie informacinių gebėjimų ugdymo svarbą. Remiantis užsienio bibliotekų specialistų informacija ir tyrimais aptariamos sąvokos: informaciniai gebėjimai, informacinių gebėjimų ugdymas, informacinis raštingumas, informacijos kompetencija ir kitos. Antrame skyriuje aptarti užsienio specialistų sukurti informacinių gebėjimų ugdymo modeliai ir pateikiamos jų taikymo galimybės Lietuvoje. Trečiame skyriuje analizuojama medžiaga apie informacinių gebėjimų ugdymą užsienio mokyklų bibliotekose. Aptariami informacinio raštingumo klausimai, nagrinėjami kai kurie anksčiau minėti modeliai, pateikiami pavyzdžiai ir pasiūlymai, kaip efektyviau panaudoti informaciją. Aprašomi sėkimingo profesinio bendradarbiavimo lygmenys ir jų įtaka informaciniam raštingumui. Ketvirtame skyriuje analizuojamas tyrimas, atliktas Širvintų rajono mokyklų bibliotekose. Šio tyrimo tikslas - išsiaiškinti, kaip ugdomi mokinių informaciniai gebėjimai, kokie sunkumai iškyla, kokios klaidos daromos. Palyginti Lietuvos ir užsienio bibliotekų patirtį mokinių informacinio ugdymo srityje... [toliau žr. visą tekstą] / The main objectives of the master’s graduation dissertation are to ascertain the ways and means how pupils’ information skills are developed in school libraries in Lithuania, the causes which affect the information literacy of the pupils, the methods which should be used by librarians in order to improve the development of information skills of the pupils; to analyse and describe the ways and methods used to develop information skills in the libraries in foreign countries. The master’s graduation dissertation consists of four chapters. The first chapter describes the importance of the development of information skills. Such notions as information skills, development of information skills, information literacy, information competence and others are discussed with reference to the information and studies presented by professional librarians from foreign countries. The purpose of the second chapter is to describe the models of information skills’ development, which have been designed by foreign specialists, and their adjustment in Lithuania. The third chapter analyses the data about the development of information skills in libraries in foreign countries. Some information literacy questions and previously mentioned models are discussed in this chapter and some examples and suggestions on how to use information more effectively are presented. The levels of successful professional cooperation and their influence on the information literacy are also described there. The study... [to full text]

This master thesis analyses principle manufacturing order design and management methods and schemas. They are practicaly applied in developing software for product‘s graphical-informational model management, feature management, technological data and rules specification and description, product‘s material list creation and estimation. The developed software is suited for both large and small manufacturing corporations, that specializes in plastic or wooden windows, doors, garage gates, glass fillings production. The system may be adjusted to various manufacturing technologies. These software development methods and technologies were applied during system design and implementation: Dynamic System Development Method (DSDM), Object Oriented (OO) Design and Programming, Component Based System Engineering Method (CBSE), Computer-Aided Design/Computer-Aided Manufacturing Methods, eXtensible Markup Language (XML). Created software was tested with real technological data. Systems suites functional and non-functional specifiaction. Experimets show that the product is more flexible than it‘s previous version.