Magistro darbe yra išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai ir praktiniai ugdymo įstaigų vadovų atliekamų valdymo funkcijų aspektai; analizuota kompetencijos samprata; aiškintasi vadybinės kompetencijos sąvoką; aptartos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų kompetencijos. Remiantis teorine analize atliktas vadovų vadybinių kompetencijų tyrimas Klaipėdos regiono ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Išsamiai išanalizuotas ikimokyklinių įstaigų vadovų ir personalo požiūris į vadovų vadybines kompetencijas. Tyrimas parodė, kad apklausti personalo nariai geriau vertina savo vadovus nei patys vadovai save. Respondentai gana aukštai vertina savo vadovų vadybinį pasirengimą, asmenines savybes bei kitas vadovui būtinas kompetencijas, taigi paneigiama autorės iškelta hipotezė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams trūksta vadybinių kompetencijų. / This master’s final paper analyses theoretical and practical works of various Lithuanian and foreign authors regarding management functions’ aspects of educational institutions heads’; analyses conception of managerial competence; discusses pre-school educational institutions heads’ competences. With reference to theoretical analysis a research of Klaipeda region pre-school educational institutions' heads was performed. During the survey personnel’s and heads’ attitude towards heads’ managerial competences was thoroughly analyzed. The research revealed that the personnel evaluated their heads better then heads themselves. Respondents gave quite high evaluations of their heads’ managerial preparation, personal characteristics and other competences which are necessary for heads, therefore a hypothesis, raised by the author, that a pre-school educational institutions’ heads lack managerial competences, was denied.

Magistro darbo tikslas – įvertinti socialinių darbuotojų pasirengimą bendradarbiauti su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Tyrimo tikslui pasiekti pasirinktas konkrečių socialinių darbuotojų – Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centre dirbančių socialinių darbuotojų – pasirengimo bendradarbiauti su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis vertinimas. Tyrimui patvirtinti, iškelti tokie darbo uždaviniai – atlikus mokslinės literatūros ir dokumentų analizę, apklausus Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinius darbuotojus, nustatyti jų pasirengimą bendradarbiauti su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis, ir apklausus socialinių paslaugų gavėjus, įvertinti gaunamų paslaugų kokybę. Atlikus mokslinės literatūros analizę, teoriškai pagrįsta socialinio darbuotojo kvalifikacijos bei kompetencijos svarba bendradarbiavimo su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis procese, ir bendradarbiavimo, kaip metodo, reikšmė socialinio darbo procesui ir pagalbos kokybei. Atlikus dokumentų analizę, nustatytos socialinių darbuotojų kompetencijos, funkcijos, veiklos sritys, teisės ir pareigos bendradarbiaujant su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Kiekybinio ir kokybinio tyrimų metu nustatyta, jog socialiniai darbuotojai dažniausiai bendradarbiauja su medicinines paslaugas teikiančiomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, pakankamai dažnai – su policija, socialinių paslaugų teikėjais, komunalinių paslaugų teikėjais... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis aim is to assess the social worker's readiness to collaborate with other assistance providing agencies. In order to achieve the aim, the study selected to assess the readiness of specific social workers from Vilnius City Municipal Social Assistance center in collaborating with other institutions providing assistance. To confirm the study, the work bring these challenges - the results of the scientific literature and document analysis, interviews with Vilnius city center of social assistance workers to determine their readiness to collaborate with other assistance providing agencies, and interviews with social service recipients to assess the quality of services received. After the analysis of scientific literature, the social theory was based on the employee's qualifications and competence of the importance of collaboration with other institutions providing assistance to the process, and the value of collaboration, as the method, of social work process and quality of assistance. The analysis of the documents set out the social competence of personnel, functions, activities, rights and duties in collaboration with other assistance providing agencies. Quantitative and qualitative studies found that social workers often collaborate with the authorities providing medical services and non-governmental organizations, often enough - the police, social service providers, utility providers, municipalities and neighbourhood, rarely collaborate with institutions... [to full text]

Kiekvieną dieną žmonės ir ypatingai pradinių klasių mokiniai susiduria su tobulėjančiomis technologijomis (internetu, televizija, kompiuteriniais žaidimais) ir dideliais įvairios informacijos srautais. Reikia sugebėti nepasiklysti tarp jų ir atsirinkti tai, kas svarbu bei reikalinga. Todėl daug dėmesio reikia skirti jau pradinėse klasėse, kad padėtume mokiniams susivokti, kokia pateikiama informacija jiems yra naudinga, o kokia ne. Taigi šiuos gebėjimus reikia ugdyti ir ugdytis jau pradinėse klasėse. Vaikai į mokyklą ateina norėdami įgyti kuo daugiau svarbios ir naudingos informacijos. Todėl pradinių klasių mokytojas turi puoselėti ir stiprinti vaikų norą įgyti naujų žinių ir gebėjimą jomis tinkamai naudotis. Jis turi juos išmokyti naudotis vadovėliais, kad bet kada juose sugebėtų susirasti reikiamą informaciją. Todėl svarbus pedagogų darbas išmokyti vaikus skaityti ne tik grožinius, bet ir negrožinius tekstus. Mokytojas turi nuo pirmos klasės padėti pradinių klasių mokiniui išmokti ieškoti ir susirasti informaciją ne tik internete, bet ir vadovėliuose, kurie yra vieni iš pagrindinių pagalbininkų mokymosi metais. Tyrimo tikslas – ištirti pradinių klasių mokinių gebėjimus naudotis vadovėliu kaip informacijos šaltiniu. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibendrinti informacijos šaltinio sampratą; 2. Aptarti psichologinius skaitytojo ugdymo pradinėse klasėse aspektus; 3. Apžvelgti pedagoginius skaitytojo ugdymo pradinėse klasėse aspektus: • Apibūdinti skaitytojo ugdymą mokėjimo... [toliau žr. visą tekstą] / Every day people and especially pupils from the elementary school confront modern technologies (internet, television, computer games) and big sources of various information. It is very important to choose what is important and necessary. For this reason we should pay a very big attention for elementary school, in order to help pupil understand which given information is necessary and which is not. For this reason these abilities should be already developed in elementary school. Children come to school willing to get a lot of necessary and useful information. For this reason a teacher of elementary school has to cherish and strengthen children wish to get new knowledge and abilities to use them properly. He has to teach them how to use coursebooks, in order children could find necessary information. Thus teachers has to teach children to read not only fiction, but also nonfiction. Since the first grade the teacher has to teach children how to look for and find the necessary information not only in the internet, but also in the coursebooks that are one of the main helpers during learning. The purpose of the research – to explore the abilities of elementary school pupils in using a coursebook as a source of information. The tasks of the research: 1. Generalize the concept of a source of information; 2. Discuss psychological education aspects of a reader in elementary school; 3. Overlook pedagogical education aspects of a reader in elementary school: • Describe reader‘s... [to full text]

Tyrimo problema, aktualumas ir naujumas Nuolat tobulinant kirpėjų profesijos mokytojų profesines kompetencijas, kurių dėka būtų kartu gerinami mokinių praktiniai įgūdžiai ir žinios, parengsime kūrybingus, kompetentingus, aukštos kvalifikacijos kirpėjus, gebančius taikyti naujas darbo technikas ir technologijas, turinčius puikias galimybes Europos darbo rinkose. Svarbu, kad patys profesijos mokytojai siektų tobulėti. Todėl profesinių kompetencijų tobulinimas yra aktuali problema, nuo kurios priklauso praktinio mokymo kokybė. Lietuvoje yra atlikta tyrimų apie įvairių profesijų atstovų požiūrį į profesines kompetencijas, jų raišką bei tobulinimo/si poreikius. Tad akivaizdu, kad kompetencijoms skiriamas didelis dėmesys, tačiau mažai tyrinėta kirpėjų profesijos mokytojų tobulnimąsi, kaip prielaida praktinio mokymo kokybei gerinti. Todėl šiame darbe, bus siekiama atskleisti kirpėjų profesijos mokytojų požiūrį ir socialinių dalininkų nuomonę į profesinių kompetencijų tobulinimo svarbą, gerinant praktinio mokymo kokybę. Tyrimo tikslas – Pristatyti kirpėjų profesijos mokytojų profesinių kompetencijų tobulinimą kaip prielaidą praktinio mokymo kokybei gerinti. Tyrimo uždaviniai: 1. Pristatyti praktinio mokymo kokybės užtikrinimo sampratą. 2. Teoriškai pagrįsti profesijos mokytojų profesinių kompetencijų tobulinimo aktualumą praktinio mokymo kokybei gerinti. 3. Atskleisti kirpėjų profesijos mokytojų požiūrį į jų profesinių kompetencijų tobulinimo svarbą siekiant gerinti praktinio mokymo... [toliau žr. visą tekstą] / The problem, relevance and novelty of research. Consequently, the development of professional competency is closely linked not only with the quality of the practical training but it may cause great changes in the education system as well. So, only the constant development of Hairdresser‘s professional competency can help to give a propper training for young professionals having great possibilities in European labor market. That is why the Professional competency development is a key problem which says greatly on the quality of practical training. The research of different specialits‘ attitude towards professional competence as well as the needs of it among the learners was carried out in Lithuania. It is obvious that competency is highlighted greatly but little research is done in the field of competency development as the assumption to improve the quality of practical training. Following the situation, the main objective of the work is to reveal both, the attitudes of Hairdressers’ professional trainers and stakeholders' towards the importance of professional competency development with the aim to improve the quality of practical training. The aim of the research – to present the professional competency development of Hairdressers’ trainers as the assumption to improve the quality of practical training. The tasks of the research: 1. To deliver the assurance concept of practical training quality. 2. To stimulate theoretically the development of professional... [to full text]

Bendrojoje kūno kultūros programoje pateikiamos tik svarbiausios kūno kultūros turinio gairės. Kūno kultūros mokytojas, tardamasis su moksleiviais, sukonkretina bendrąjį kūno kultūros ar pasirinktos sporto šakos turinį parengdamas individualiąją dalyko programą. Fizinis išsilavinimas – tai mokytojo ir moksleivio partnerystės, kūrybinio bendradarbiavimo rezultatas. Vis dažniau vertinamas ne mokytojo darbas, o jo veikla, pasireiškianti gebėjimais veikti įvairiose situacijose, nuolat plėtoti ar įgyti naują kompetenciją. Akivaizdu, kad mokytojui nebepakanka atlikti vien tik žinių perteikėjo, vertintojo ir teisėjo vaidmenis. Mokytojo veikla tampa plačia, įvairiapuse, todėl pamažu sukuriama savita ir nauja mokytojo veiklos aplinka, kurioje ypač reikšmingas paties mokytojo sistemingas ir nuolatinis mokymasis. Darbo objektas: būsimų kūno kultūros mokytojų kompetencijų ugdymas Darbo tikslas: atskleisti kūno kultūros mokytojų kompetencijų ugdymo ypatumus Uždaviniai: • Išanalizuoti kūno kultūros mokytojo veiklą. • Aptarti kūno kultūros mokytojo kompetencijas. • Išanalizuoti būsimų kūno kultūros mokytojų kompetencijų ugdymo ypatumus Išvados: 1. Mokytojas turi mokėti teisingai nustatyti ugdymo tikslus ir uždavinius, turi sugebėti organizuoti savo ir mokinių veiklą. 2. Išanalizavus įvairius literatūros šaltinius apie pedagogų profesines kompetencijas, apibendrintai galima teigti, kad tai gebėjimų sistema, susidedanti iš struktūrinių elementų: žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų... [toliau žr. visą tekstą] / Common physical education program shall include only the most important content of Physical Education Guidelines. Physical Education teacher, in consultation with students, fleshing out the general physical education or choice of sports content proprietorship completing a course program. Physical education - it is the teacher and student partnership, the result of a creative collaboration. Increasingly seen at the teacher's work, and its activities are characterized by the ability to act in various situations continuously develop or acquire new competencies. It is clear that the teacher is no longer sufficient to perform only traditional teacher, the evaluator and the role of judges. Teacher activity becomes widespread, diverse, and gradually created a special teacher and a new operating environment in which the teacher particularly significant systematic and continuous learning. The object: of future physical education teachers' competencies. The aim: to explain the physical education teacher competency development features. Tasks: • To analyze the physical education teacher's activities. • Discuss the physical education teacher. • Analysis of future physical education teacher competency development features Conclusion: 1. The teacher must know the correct set educational goals and objectives, must be able to organize themselves and student activities. 2. The analysis of the various sources of literature on teachers' professional competencies, in general we can say that this... [to full text]

Methods: 1.The analysis of literary sources. 2. Survey. 3. Mathematical statistics. Purpose. Display the social skills of prospective educators (course II –III). The tasks of the investigation: 1. Determine the competence level of prospective educators (course II –III). 2. Study the level of social skills of prospective educators (course II –III). 3. Display the level of social psychological adaptation of prospective educators (course II –III). 4. The analysis of literary sources. The characterization of sociability. The sociability, social skills, the conceptions of social adaptation and their importance are being discussed. Social competence – the summation of social skills. The conception of social competence is being discussed and social competence is being presented as the summation of social skills. The factors of social competence. The factors that determine communication are being presented. The conception of self-reliance. The characterization of self-estimation. The aspects of self-estimation are being presented. The connection between self-estimation and self-reliance. The specificity of restlessness. The notion of restlessness, its appearance and reactions are being presented.

Šiandienos pedagogui keliamas labai svarbus uždavinys - sukurti tokį mokymosi procesą, kuris skatintų moksleivių mokymąsi. Europos Sąjungos dokumentuose akcentuojamos perėjimo į mokymąsi visą gyvenimą galimybes laiduojančios kompetencijos, svarbiausia pripažįstama - mokėjimo mokytis kompetencija. Pastarųjų metų tyrimai rodo, jog besimokantieji mokymosi mokytis kompetencijos stokoja. Darbo tikslas: Ištirti Utenos vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos tobulinimo veiksnius. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti mokėjimo mokytis kompetencijos vietą profesinių kompetencijų struktūroje. 2. Atskleisti pagrindinius subjektyvius mokėjimo mokytis kompetencijos kaitos veiksnius. 3. Ištirti objektyvius mokėjimo mokytis kompetencijos veiksnius ugdymo sistemoje. 4. Ištirti mokinių požiūrį į mokėjimo mokytis kompetencijos veiksnius. 5. Atskleisti mokytojų požiūrį į mokėjimo mokytis kompetencijos veiksnius. Darbe naudoti šie tyrimo metodai: Mokslinės literatūros ir norminių aktų apžvalgos analizė; Anketinė vyresniųjų klasių mokinių ir pedagogų apklausa; Statistinė empirinių duomenų analizė. Tyrimo imtis. 204 respondentai: 54 pedagogai ir 150 vyresniųjų ( X – XII ) klasių mokinių iš trijų Utenos miesto gimnazijų. Pagrindinės išvados ir tyrimo rezultatai: 1. Profesinė kompetencija – mokėjimas mokytis priklauso kognityvinių kompetencijų grupei, kurios pagrindiniai aspektai yra savo paties mokymosi proceso organizavimas ir jo valdymas, grindžiamas žiniomis, įgūdžiais... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays a teacher faces an extremely important task to develop such learning process which should encourage the students to learn. The EU education documents emphasizes competences ensuring the possibilities for life long learning, the ability to learn is admitted to be the most important one. Recent researches show learners’ lack of competence to learn, therefore, the work analyses basic factors improving students’ competence of learning abilities to learn. The Aim: To investigate factors improving senior students’ competence of learning abilities to learn in Utena town. Objectives: 1. To define the place of competence of students’ learning abilities to learn in the structure of professional competences. 2. To reveal basic subjective factors influencing the changes in the competence of learning abilities to learn. 3. To investigate objective factors influencing the competence of learning abilities to learn in the education system. 4. To investigate students’ attitude towards the factors of competence of learning abilities to learn. Methods used: The analysis of science literature and the survey of standard acts; questionnairing teachers and senior students; statistics analysis of empiric data. Sampling. 204 respondents (54 teachers and 150 (X – XII forms) students) from three gymnasium schools in Utena town. Main results and conclusions: 1. Professional competence, the ability to learn, belongs to the group of cognitive competences whose main aspects are organization and... [to full text]

Radiographic modalities are used in addition to clinical methods to gain information about the patients. In the examination of the periodontium, which is comprised of the gingiva, alveolar bone, periodontal ligament, and cementum, the radiographic examination plays an integral role for diagnosis of periodontal disease. The diagnosis periodontitis is based on a finding of alveolar bone loss. Changes of the alveolar bone can be assessed by different radiographic modalities, such as intraoral radiography (bitewing and periapical radiography) and panoramic radiography. Analysis of alveolar bone loss (alveolar bone level, detection of vertical bone defect and furcation involvement) in radiographic modalities and a systematic review could be helpful to suggest the more applicable radiographic methods for diagnosis of periodontal disease. The purpose of the present study was to examine diagnostic properties of panoramic radiography for the assessment of alveolar bone loss for the diagnosis of periodontal diseases as compare to posterior bitewing radiography. For 96 patients panoramic and posterior bitewing radiographs were performed and results of analysis of visibility of radiographic images and assessment of alveolar bone loss were compared. Also, the systematic review on diagnostic properties of panoramic radiography in the assessment of alveolar bone loss was performed. Based on the results of this study, recommendations for clinical practice and for research were proposed. / Rentgeniniai tyrimo metodai taikomi, kad būtų papildyti klinikinio tyrimo duomenys. Tiriant periodontą, kurį sudaro dantenos, dantinė atauga, periodonto raiščiai ir cementas, rentgeninis tyrimas svarbus diagnozuojant periodonto ligas, nes jo metu nustatomi dantinės ataugos pokyčiai. Dantinės ataugos pokyčiams vertinti daromos rentgeno nuotraukos taikant vidinių burnos rentgeno nuotraukų darymo metodus, t. y. kandimo ar dantų šaknų rentgeno nuotraukų darymo metodus, ir išorinės burnos rentgeno nuotraukos darymo metodą, t. y. panoraminės rentgeno nuotraukos darymo metodą. Atlikus dantinės ataugos pokyčių (kaulo lygio arba rezorbcijos, kaulo defekto ir tarpšaknio kaulo pažeidimų) analizę, taikant rentgeninius metodus, ir padarius sisteminę literatūros apžvalgą, galima būtų pasiūlyti tinkamiausią rentgeno metodą periodonto ligoms diagnozuoti. Šio darbo tikslas – ištirti ir palyginti panoraminės rentgeno nuotraukos ir kaplių bei krūminių dantų rentgeno nuotraukų darymo metodų diagnostikos ypatybes vertinant dantinės ataugos pokyčius periodonto ligoms diagnozuoti. Kiekvienam, iš 96 pacientų įtrauktų į tyrimą, buvo padaryta panoraminė rentgeno nuotrauka ir kaplių bei krūminių dantų kandimo rentgeno nuotraukos. Atlikta dantinės ataugos rentgeno atvaizdo vizualioji kokybė analizė ir vertinimai skirtingose rentgeno nuotraukose bei palyginti rezultatai. Padaryta sisteminė literatūros apžvalga apie panoraminės rentgeno nuotraukos vertę diagnozuojant periodonto ligas. Pagal šio tyrimo... [toliau žr. visą tekstą]

Rentgeniniai tyrimo metodai taikomi, kad būtų papildyti klinikinio tyrimo duomenys. Tiriant periodontą, kurį sudaro dantenos, dantinė atauga, periodonto raiščiai ir cementas, rentgeninis tyrimas svarbus diagnozuojant periodonto ligas, nes jo metu nustatomi dantinės ataugos pokyčiai. Dantinės ataugos pokyčiams vertinti daromos rentgeno nuotraukos taikant vidinių burnos rentgeno nuotraukų darymo metodus, t. y. kandimo ar dantų šaknų rentgeno nuotraukų darymo metodus, ir išorinės burnos rentgeno nuotraukos darymo metodą, t. y. panoraminės rentgeno nuotraukos darymo metodą. Atlikus dantinės ataugos pokyčių (kaulo lygio arba rezorbcijos, kaulo defekto ir tarpšaknio kaulo pažeidimų) analizę, taikant rentgeninius metodus, ir padarius sisteminę literatūros apžvalgą, galima būtų pasiūlyti tinkamiausią rentgeno metodą periodonto ligoms diagnozuoti. Šio darbo tikslas – ištirti ir palyginti panoraminės rentgeno nuotraukos ir kaplių bei krūminių dantų rentgeno nuotraukų darymo metodų diagnostikos ypatybes vertinant dantinės ataugos pokyčius periodonto ligoms diagnozuoti. Kiekvienam, iš 96 pacientų įtrauktų į tyrimą, buvo padaryta panoraminė rentgeno nuotrauka ir kaplių bei krūminių dantų kandimo rentgeno nuotraukos. Atlikta dantinės ataugos rentgeno atvaizdo vizualioji kokybė analizė ir vertinimai skirtingose rentgeno nuotraukose bei palyginti rezultatai. Padaryta sisteminė literatūros apžvalga apie panoraminės rentgeno nuotraukos vertę diagnozuojant periodonto ligas. Pagal šio tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Radiographic modalities are used in addition to clinical methods to gain information about the patients. In the examination of the periodontium, which is comprised of the gingiva, alveolar bone, periodontal ligament, and cementum, the radiographic examination plays an integral role for diagnosis of periodontal disease. The diagnosis periodontitis is based on a finding of alveolar bone loss. Changes of the alveolar bone can be assessed by different radiographic modalities, such as intraoral radiography (bitewing and periapical radiography) and panoramic radiography. Analysis of alveolar bone loss (alveolar bone level, detection of vertical bone defect and furcation involvement) in radiographic modalities and a systematic review could be helpful to suggest the more applicable radiographic methods for diagnosis of periodontal disease. The purpose of the present study was to examine diagnostic properties of panoramic radiography for the assessment of alveolar bone loss for the diagnosis of periodontal diseases as compare to posterior bitewing radiography. For 96 patients panoramic and posterior bitewing radiographs were performed and results of analysis of visibility of radiographic images and assessment of alveolar bone loss were compared. Also, the systematic review on diagnostic properties of panoramic radiography in the assessment of alveolar bone loss was performed. Based on the results of this study, recommendations for clinical practice and for research were proposed.

Bei der Erhöhung der Rolle der künstlerischen Bildung, wird zum wichtigen Ziel des pädagogischen Prozesses, die Bildung der künstlerischen Bestimmungen von Personen, die die Einstellung der Schüler auf die Kulturwerte, Vermögen der Kunstwerke einzuschätzen und zu bewundern, die künstlerischen und ästhetischen Gefühle zu erleben, ihr Verhalten und schöpferische Tätigkeit bedingend. In dieser Arbeit wird die Bildung der künstlerischen Bestimmungen von Schülern der XI Klasse im Prozess des Unterrichts der Kunstgeschichte behandelt, man bestrebt die Verbindung zwischen dem Unterricht der Kunstgeschichte und den künstlerischen Bestimmungen von Schülern festzustellen. Aufgrund den Angaben der Untersuchung werden die Besonderheiten der künstlerischen Bestimmungen von den Schülern der XI Klasse, ihre Bildungsmöglichkeiten im Prozess des Unterrichts der Kunstgeschichte behandelt, die Rangierung der künstlerischen Bestimmungen auf die Gruppen vorgelegt. Im ersten Teil wird psychologische, pädagogische und methodische Literatur analysiert, die Konzeption der künstlerischen Bestimmungen und ihre Bildungsprinzipien, sowie Voraussetzungen im Prozess der künstlerischen Bildung vorgestellt, es werden die Besonderheiten des Alters von Schülern der XI Klasse behandelt, die mit der psychosozialen, Bekanntmachungs-, Weltanschauungsformierungs-, Schaffenskraftentwicklung und Entwicklung der Einstellung auf die künstlerische Tätigkeit verbunden sind, es wird der Einfluß des differenzierten... [to full text]