Magistro mokslo darbo objektas – žmogiškųjų išteklių vadybos kompetencijos žinių vadybos aplinkoje. Magistro darbo tikslas – nustatyti žmogiškųjų išteklių vadybos kompetencijų įtaką žinių vadybos aplinkoje vykstantiems pokyčiams. Pagrindiniai uždaviniai: apžvelgti žinių vadybos aplinkos ypatumus, išanalizuoti informacinės ir žinių visuomenės kūrimo prioritetus, aptarti žinių vadybos elementus, leidžiančius identifikuoti žinių svarbą organizacijoje, išnagrinėti žmogiškųjų išteklių vadybos vertę šiuolaikinėje organizacijoje, išanalizuoti žmogiškųjų išteklių padalinio atliekamas funkcijas, aptarti žmogiškųjų išteklių vadybos kompetencijų sąvoką, išanalizuoti kompetencijos elementus ir įtaką efektyvių organizacijos funkcijų užtikrinimui, atlikti žmogiškųjų išteklių vadovų kompetencijų kiekybinę ir kokybinę turinio analizę, pasitelkiant anketas ir interviu. Atlikus žmogiškųjų išteklių ir personalo vadybos funkcijų ir susijusių su tuo kompetencijų teorinę studiją ir empirinį tyrimą, straipsnyje išanalizuoti Lietuvos organizacijų darbuotojų lūkesčiai personalo vadovų kompetencijų atžvilgiu ir įvertintas jų požiūris į realias jų personalo vadovų kompetencijas. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais nustatyta, kad darbuotojų lūkesčiai personalo vadovo kompetencijų atžvilgiu ir požiūris į jų organizacijos personalo vadovo turimas realias kompetencijas skiriasi. Apklaustų organizacijų personalo vadovai žymiai mažiau dėmesio, nei tikimasi, skiria personalo pažinimui ir motyvavimui... [toliau žr. visą tekstą] / The object of Master-thesis – the competences of human resources management in respect with knowledge management. The purpose of Master-thesis – to determine the influence of competences of human resources management on the changes occurring inside the environment of knowledge management. Upon the conduction of a theoretical study and empirical research on human resources management functions and competences related thereto, the article presents an analysis of expectations of Lithuanian organizations staff regarding competence of human resources managers, and evaluation of the attitude of the staff towards factual competences of their human resources managers. Results of the empirical research point to the difference between expectations of the staff regarding competences of their human resources manager and the attitude towards the actual competence possessed by a human resources manager of their organization. Human resources managers of the organizations surveyed much less attention than expected pay to get to know and motivate their personnel (the level of expectations circa 80 percent, whereas the factual evaluation – merely 16 percent), to settle conflicts (50 percent and 10 percent respectively). Creativity and an ability to implement innovations are attributable only to 14 percent of human resources managers, which constitutes much less than has been expected (64 percent). The actual ability of human resources managers to solve problems (merely 22 percent) succumbs... [to full text]

Sėkmingas komandos valdymas dažnai priklauso nuo tam tikro valdymo mechanizmo taikymo komandoje, t.y. priimamų sprendimų, daromo poveikio ir kontrolės vyksmo. Valdymo funkcijos, vadovavimo stiliai, tarpusavio santykių ir konfliktų valdymas yra esminiai vadybinės trenerio kompetencijos aspektai, lemiantys sėkmingą komandos veiklą. Trenerio veikla turėtų būti grindžiama vienokiu arba kitokiu vadybinių kompetencijų pasireiškimo lygiu ir jų tinkamu valdymu. / Successful team management often depends on using particular management mechanism in a team, i.e. decision-making, impact and control processes. Management functions, leadership styles, the relationship and conflict management are the key aspects of the managerial competence of the every coach, leading the team to successful performance. Coach work should be grounded on some managerial competencies display level and its management.

Sparti socialinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo kaita kelia iššūkius Lietuvos švietimui. Ji neaplenkia ir pradinio ugdymo sistemos: įtakoja pradinio ugdymo specialybės studentų rengimą bei pradinio ugdymo pedagogų profesinę veiklą. Kad pedagogai gebėtų tenkinti visuomenės poreikius, sėkmingai ugdyti pradinių klasių moksleivius, yra itin svarbios pedagogų profesinės kompetencijos. Jas tyrę mokslininkai (Šalkauskis, 1992, Laužackas, 1999, Neifachas, 2006, Jurašaitė, 2006 ir kt) teigia, kad kompetentingi ir atsidavę savo darbui pedagogai- tai pagrindinė sąlyga siekiant ugdymo kokybės. Tyrimo objektas- Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto pradinio ugdymo specialybių studentų ir pradinio ugdymo pedagogų kompetencijos. Tyrimo tikslas- ištirti pradinio ugdymo specialybių studentų ir pedagogų profesines kompetencijas. / Rapid changes in social, economic and cultural life set new challenges to education in Lithuania. Primary education system is not left behind as well: preparation of primary education speciality students and professional activities of primary education educators are influenced. Professional competences of educators are very important so that educators could meet the needs of society, successfully educate pupils attending primary classes. Scientists who had been researching them (Šalkauskis, 1992, Laužackas, 1999, Neifachas, 2006, Jurašaitė, 2006, etc.) claim that competent educators who were devoted to their work were the major condition seeking for education quality. The Object of the Research- Competences of primary education speciality students of Faculty of Education of Šiauliai University and primary education educators. The Goal of the Research- to analyse professional competences of primary education speciality students and educators.

Tyrimo objektas - tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ypatybės magistrantūros studijose.Tyrimo tikslas - atskleisti tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, sudedamuosius elementus bei ugdymo ir vertinimo strategijų, metodų ir formų veiksmingumą ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją.Teorinėje disertacijos dalyje analizuojama tarpkultūrinės kompetencijos samprata, struktūra, jos ugdymas skirtingų teorinių ir metodologinių paradigmų kontekste, sąryšis su kitomis kompetencijomis ir skėtiškumo sampratos formavimosi prielaidos. Analizuojama socializacijos ir savaiminio ugdymo reikšmė ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją aukštojoje mokykloje. Identifikuojamos tarpkultūrinės kompetencijos (bendrosios ir profesinės) ugdymo ir vertinimo strategijos bei metodai aukštajame moksle. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinį ir kokybinį tyrimą trijose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, atskleista socialinių mokslų magistrantūros programose studijuojančių magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos patirtis ir atskleistos bendrosios bei profesinės tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo galimybės monokultūrinėje (institucinėje) ir realioje tarpkultūrinėje aplinkoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarpkultūrinė kompetencija ugdosi anapus formaliojo ugdymo srities, t.y. jos ugdymuisi taip pat turi įtakos asmens individuali ir institucinė patirtis bei kitos edukacinės aplinkos ir formos (už universiteto ribų, bendruomenėse, įmonėse, socialiniuose tinkluose ir pan.). / Object of the Research – peculiarities of educating intercultural competences in Master’s degree studies. Aim of the Research is to reveal the structure, elements of intercultural competence as well as efficiency of strategies, methods and forms for education and evaluation within the process of educating intercultural competence of Master’s degree students. Theoretical part of the Dissertation analyses the conception, structure of intercultural competence and educating it within the context of different theoretical as well as methodological paradigms, their links with other competences and preconditions for the formation of an “umbrella” concept. Importance of socialisation and self-education in the process of educating intercultural competences of Master’s degree students in institutions of higher education is analysed, intercultural competences (general and professional) as well as strategies and methods for education and evaluation in institutions of higher education are identified. Empirical part reveals the experience of intercultural competence of students in Master’s degree study programmes in Social Sciences from three Lithuanian institutions of higher education on the basis of the performed qualitative and quantitative research; possibilities for the development of their general and professional intercultural competences in mono-cultural (institutional) and real environments are revealed. Results of the Research indicate that the intercultural competence is educated... [to full text]

Šio darbo tikslas- nustatyti kaip vadovų vadovavimo kompetencijas vertina mokytojai, kokioms vadovavimo kompetencijoms prioritetiškumą teikia švietimo organizacijų vadovai ir kokiais būdais bei priemonėmis jie skatina pavaldinius (mokytojus) ugdytis savo kompetencijas ir kaip pastarieji jas vertina. / The goal of the paper – with reference to the accomplished research, to ascertain how managerial competences and their importance for work success are evaluated by the leaders and their subordinates – teachers, which managerial competences they prioritize, which they lack and which they would like to develop and what means and tools they consider as the most effective.

Tyrimo objektas – tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ypatybės magistrantūros studijose.Tyrimo tikslas – atskleisti tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, sudedamuosius elementus bei ugdymo ir vertinimo strategijų, metodų ir formų veiksmingumą ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją.Teorinėje disertacijos dalyje analizuojama tarpkultūrinės kompetencijos samprata, struktūra, jos ugdymas skirtingų teorinių ir metodologinių paradigmų kontekste, sąryšis su kitomis kompetencijomis ir skėtiškumo sampratos formavimosi prielaidos. Analizuojama socializacijos ir savaiminio ugdymo reikšmė ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją aukštojoje mokykloje. Identifikuojamos tarpkultūrinės kompetencijos (bendrosios ir profesinės) ugdymo ir vertinimo strategijos bei metodai aukštajame moksle. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinį ir kokybinį tyrimą trijose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, atskleista socialinių mokslų magistrantūros programose studijuojančių magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos patirtis ir atskleistos bendrosios bei profesinės tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo galimybės monokultūrinėje (institucinėje) ir realioje tarpkultūrinėje aplinkoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarpkultūrinė kompetencija ugdosi anapus formaliojo ugdymo srities, t.y. jos ugdymuisi taip pat turi įtakos asmens individuali ir institucinė patirtis bei kitos edukacinės aplinkos ir formos (už universiteto ribų, bendruomenėse, įmonėse, socialiniuose tinkluose ir pan.). / Object of the Research – peculiarities of educating intercultural competences in Master’s degree studies. Aim of the Research is to reveal the structure, elements of intercultural competence as well as efficiency of strategies, methods and forms for education and evaluation within the process of educating intercultural competence of Master’s degree students. Theoretical part of the Dissertation analyses the conception, structure of intercultural competence and educating it within the context of different theoretical as well as methodological paradigms, their links with other competences and preconditions for the formation of an “umbrella” concept. Importance of socialisation and self-education in the process of educating intercultural competences of Master’s degree students in institutions of higher education is analysed, intercultural competences (general and professional) as well as strategies and methods for education and evaluation in institutions of higher education are identified. Empirical part reveals the experience of intercultural competence of students in Master’s degree study programmes in Social Sciences from three Lithuanian institutions of higher education on the basis of the performed qualitative and quantitative research; possibilities for the development of their general and professional intercultural competences in mono-cultural (institutional) and real environments are revealed. Results of the Research indicate that the intercultural competence is educated... [to full text]

Sparčiai kintantis pasaulis, nauji atradimai, tobulėjančios šiuolaikinės technologijos, besikeičiančios vertybės verčia šiuolaikinį žmogų tobulėti, būti stipria asmenybe, kuri ugdytų asmeninę kompetenciją, kuri padėtų priimti apgalvotus, pagrįstus sprendimus, žinotų savo vertę, mokėtų naudotis ir vertinti savo asmeninius sugebėjimus, kurie leistų gyventi laimingą, pilnavertį, harmoningą gyvenimą. Asmenines kompetencijas sudaro žinių, įgūdžių ir nuostatų rinkinys kurių visiems žmonėms reikia asmeninei savirealizacijai ir vystymuisi, įsijungimui į visuomenę ir įsidarbinimui. Tai turėtų būti išvystyta bendrojo lavinimo mokykloje ir turėtų būti pagrindas tolimesniam mokymuisi, kaip sudėtinė viso mokymosi dalis. Atnaujintose pagrindinėse mokyklos bendrosiose programose (2008) pabrėžiama, kad mokiniai tik patys aktyviai ir sąmoningai mokydamiesi gali išsiugdyti kompetencijas, o mokytojas turi padėti, nukreipti mokinį, kad jis pats savarankiškai ieškotų atsakymo, ugdytųsi. Tyrimo problema: Kaip tobulinti asmeninės kompetencijos ugdymą mokykloje, kokias galimybes jos ugdymui sudaro braižybos mokymasis? Tyrimo objektas: Mokinių asmeninių kompetencijų ugdymas mokantis braižybos. Tyrimo tikslas: Ištirti ir atskleisti mokinių asmeninės kompetencijos ugdymo edukacinius ir vadybinius aspektus mokantis braižybos. / The rapidly changing world, new discoveries, development of advanced technologies, the changing values of modern man makes progress, to be a strong personality, which would develop personal expertise to help make informed, reasoned decisions, know their value, would pay to use and to assess their personal skills that would allow live happy, full, harmonious life. Personal competence comprises knowledge, skills and attitudes which set of all people need for personal fulfillment and development, and integration into visuominę employment. This should be developed in a comprehensive school and should be the basis for further learning as an integral part of all learning. The updated basic education programs in general (2008) stresses that the students only the most active and conscious learning can develop competencies to help the teacher directed the student, that he sought an answer independently, develop. The research problem: How to develop personal competence in school education, the opportunities for education consists of drawing the learning? Investigation: Students of personal competence development in drawing. The aim of the research: to investigate and reveal the students' personal competency development of educational and managerial aspects of learning drawing.

Darbe nagrinėjamas Lietuvos ir užsienio autorių požiūris į darbuotojų kompetencijos, mokymo įtaką transporto ir logistikos verslui, konkurenciniam pranašumui. Išnagrinėti bendri aspektai, darantys įtaką transporto ir logistikos įmonių konkurencingumui. Išskiriamos darbuotojų mokymo problemos. Aptariama problematika Lietuvoje, susijusi su transporto ir logistikos įmonių darbuotojų žinių stygiumi bei viso to neigiama įtaka konkurencingumui. Magistrinio darbo tyrime naudojami duomenys yra gauti anketinės apklausos, kurios metu buvo apklausti 87 Lietuvos kelių krovinių transporto įmonių atstovai, būdu. Tyrime yra analizuojami darbuotojų mokymo aspektai Lietuvos transporto įmonėse, tokie kaip, naujų ir esamų vairuotojų bei administracijos darbuotojų mokymo trukmė, darbuotojų mokymo tikslingumo nustatymo kriterijai. Taip pat nagrinėjamos transporto įmonių atstovų nuostatos dėl darbuotojų mokymo įtakos įmonių konkurencingumui. Daug dėmesio skiriama koreliacijų tarp darbuotojų mokymo aspektų ir įmonės konkurencingumo kriterijų analizei. / This master's thesis includes several Lithuanian and foreign authors’ approaches to the importance of personnel and personnel training in the organization, factors of competitiveness in transport and logistics businesses environment. Some main problems concerning personnel training and lack of knowledge in the Lithuanian road transport sector are also highlighted in the thesis. There were 87 representatives of Lithuanian road freight transport companies surveyed to collect the relative data to analyze the personnel training impact to the competitiveness of the transport company. Study analyses various training aspects in the Lithuanian transport companies, such as: training duration, training needs assessment criteria, respondents’ provisions for employee training and etc. Analysis is targeted into two main groups of transport company’s workers: administration staff and drivers. Basically, analysis is based on various correlations between competitiveness criteria and training aspects.

Dissertation examined the impact of the application of ICT on IV-th grade students mathematical competence development(sef-development). / Disertacijoje nagrinėjamas IKT taikymo poveikis IV klasės mokinių matematinės kompetencijos ugdymui(si).

Tyrimo problema: kaip yra išugdyti kelionių agentūrų darbuotojų komunikaciniai gebėjimai? Darbo tikslas - įvertinti kelionių agentūrų darbuotojų komunikacinius gebėjimus. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti komunikacijos organizacijoje teorinę sampratą ir reikšmę; 2. Išanalizuoti vidinės komunikacijos reikšmę efektyviai organizacijos veiklai; 3. Išskirti darbuotojų komunikacinius gebėjimus ir jų reikšmę darbinei veiklai; 4. Nustatyti kelionių agentūrų darbuotojų komunikacinių gebėjimų išugdymo lygį; 5. Atskleisti kelionių agentūrų darbuotojų komunikacijos efektyvumą. Rezultatai: • Nustatyta, kad darbuotojų komunikacinių gebėjimų išugdymo lygis - gebėjimas reikšti mintis balsu, kūno kalba, gebėjimas klausinėti, klausytis, konsultuoti, įtikinti - yra vidutiniškas. Puikiai išugdytas gebėjimas buvo tik informaciją perduoti žodžiais. Pastabėta, kad gebėjimas komunikuoti su kitos kultūros žmonėmis, kuris vienas iš svarbiausių turizmo organizacijų darbuotojams, yra išugdytas silpniausiai. Komunikacinių gebėjimų išugdymo lygį lyginant su užimamomis pareigomis pastebėta tendencija, kad vadovai yra geriau išsiugdę visus komunikacinius gebėjimus, o lyginant su išsilavinimu pastebėta, kad aukštesnį išsilavinimą įgiję darbuotojai turi daugiau puikiai išugdytų komunikacinių gebėjimų. • Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis tiriamųjų mano, kad jų komunikacija yra efektyvi ar labai efektyvi. Darbuotojų savo komunikacijos efektyvumo vertinimo ir komunikacinių gebėjimų išugdymo lygio... [toliau žr. visą tekstą] / Research problem: how much are tourism organization employees’ communication skills developed? Research purpose: to assess the travel agency employees’ communication skills. Research goals: 1. Describe the communication in organization theoretical concept and meaning; 2. Analyze the internal communication meaning for an effective organizational performance; 3. Set up communication skills of employees and their meanings to work activities; 4. Set the travel agency employees communication skills development level; 5. Abstract travel agency employees communication effectiveness. Results: • Employees’ communication skills development level- the ability to express themselves invoice, body language, the ability to ask questions, to listen, to advice and to persuade –is inadequate. Well developed ability to communicate the information was just words, therefore it is likely that employees can speak easy and understandably, using appropriate words. Research noticed that the ability to communicate with people from other culture, which is one of the most important tourism organizations employees’ skills, is the least educated. Communication skills development levels, compared to obligations, has shown the tendency that directors have better developed all communication skills and in comparison with education, it is observed that higher educated employees have more well developed communication skills. • The results revealed that the majority of subjects believe that their communication is... [to full text]