Magistro darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio moksline literatūra analizuojamas kultūros studijų mokslinių tyrimų poveikis tarpkultūriniam ugdymui. Pateikiami tarpkultūrinių kompetencijų modeliai, pagrindiniai aspektai, lemiantys kultūros studijų pranašumą tarpkultūriškumo dimensijoje gilinant tarpkultūrines kompetencijas, bei aptariamos tarpkultūrinio ugdymo papildomumo galimybės. / Basing on the Lithuanian and foreign scientific literature this master thesis analyses the effect to intercultural education made by scientific research of cultural studies. Models of intercultural competences are provided in this paper, as well as basic aspects, determining the advantages of intercultural studies of getting deeper into intercultural competences in the intercultural dimension. The possibilities of complementary intercultural education are also discussed.

Tyrime dalyvavo 132 Akmenės rajono mokytojai. (94 gimnazijos mokytojai, 14 pagrindinės mokyklos mokytojų, 16 specialiosios mokyklos mokytojų, 8 muzikos mokyklos mokytojai) Visi tiriamieji - moterys, įgiję aukštąjį išsilavinimą. Tyrimo metodai - metodika socialinei kompetencijai tirti, sudaryta iš 45 teiginių (R. Ullrich ir de R. Muynck Socialinės kompetencijos testas (Vokietija, 1994) adaptavo R.Lekavičienė, 2000). Mokytojų baimės dažnumui ir raiškai nustatyti, naudotas R.Kreitschmann, B.Weidenmann sudarytas klausimynas: „Mokytojų savijautos mokykloje, baimės turinio, dažnumo ir raiškos ypatumų klausimynas“. (1999) Subjektyvios sveikatos būklės vertinimas, pagal PSO su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo klausimai( A.Goštautas, 2001) Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnės socialinės kompetencijos mokytojai geriau vertina savo subjektyvią sveikatą ir rečiau patiria mokyklos baimę. Išsiaiškinta, kad dažniau įžeidinėjami ir kritikuojami mokytojai, dažniau jaučia mokyklos baimę. Dauguma mokytojų: informacijos stoką organizacijoje, skubėjimą, administracijos reikalavimus, nepakeliamas užduotis - įvardija svarbiausiais mokyklos baimę keliančiais veiksniais. / The purpose of the study is to analyze the subjective health of teachers, the links between social competence and fear of school. The study included 132 Akmenė district teachers (94 gymnasium teachers, 14 primary school teachers, 16 special school teachers, 8 teachers of music schools). All of the tested subjects were women, having higher education . Research methods: techniques to investigate the social competence, which consists of 45 claims (R. Ullrich, and R. de Muynck, Social competence test (Germany, 1994) adapted by R. Lekavičienė, 2000). For the identification of incidence of fear of educators and fear expressions, a questionnaire compiled by R. Kreitschmann, B. Weidenmann was used: Questionnaire of teachers’ wellbeing at school, fear content, frequency and specifics of expression. (1999). Assessment of subjective health status, according to WHO Quality of life, health-related quality of life (A.Goštautas, 2001) The study results indicate that teachers with higher social competence tend to better evaluate their subjective health and less experience the fear of school. It was found that teachers who are more often abused and criticized, more often feel the fear of school. Most teachers identify the lack of information in the organization, rush, administrative requirements, excruciating tasks as the major school fear factors.

The model of farming competence is prepared according to description of businessmen and farmers competences and qualification in scientific studies and considering that a farmer should be a manufacturer, a manager, a businessmen, a financial specialist an have certain personel characteristics at the same time. The farmer competence model includes: personal features and values, special knowledge and skills, financial management, business management and decision making and planing knowledges and skills.

Adapted physical activity has great influence on disabled people’s life quality. Participating in such activities the disabled become more integrated than those who don’t take part in such activities. Perception of physical competence of disabled people helps us improve social integration of those people. This survey should show the link between applied physical activity and the situation how disabled understands their physical competence. Definite and systematic physical activity has positive influence on the perception of the disabled physical competence. The aim of the survey is to define the influence of adapted physical activity on the disabled people’s perception about their physical competence. The objectives: 1. Define the real physical competence of the disabled; 2. Define the perception of physical competence; 3. Evaluate the influence of adapted physical activity on the perception of physical competence of the disabled. The survey was carried out from November, 2005 to April, 2006 in Siauliai Day Care and Activity Centre “Goda”. 30 clients from this institution took part in the experiment. In November, 2005 estimations according to the modified test for mentally handicapped individuals by Ulrich and Yun were carried out in order to define physical competence and how the mentally handicapped perceive it. During the survey the experimental group clients had some educational activity twice a week. The aim of the adapted physical activity was to increase... [to full text]

The work aims at exposing the importance of constant learning of teachers under conditions of changing education, teachers' needs and how the informal lifelong in-service educational institution, called Educational Centre, meets them. The characteristics of Educational Centre and its readiness to fulfil teachers' lifelong teaching are analyzed. The conceptualism of constant learning is analyzed in this work: the concept of qualification and competence, the importance of general skills, possibility to improve them and to get them while learning constantly. Pedagogical, psychological and social presumptions of lifelong learning are discussed. In the unit on methodology of lifelong learning it is said that constant learning of the teachers is an important condition of changing education, it is cleared up what the aims of adult teaching and psychological parameters of adult education are. The teachers' constant (lifelong) learning is investigated in details. The qualitative analysis of activity of Molėtai Educational Centre and its readiness to meet the needs of teachers' constant learning are presented. At the end of the work the conclusions about teachers' lifelong learning and readiness of the Educational Centre to do it are presented. Key words: constant learning, lifelong learning, informal in-service adult education, teachers' educational centre, qualification, qualification improvement, competence, andragogics, adult teacher.

Magistro darbe yra suformuluotas tikslas - diagnozuoti Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų kompetencijas bei atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų požiūrį į vadovų kompetencijas. Remiantis teoriniais šaltiniais apibrėžta kompetencijos samprata. Išanalizuoti ir susisteminti Lietuvos ir kitų šalių mokslininkų požiūriai į asmeninę, socialinę, profesinę, komunikacinę kompetencijas. Atskleistas vadovo darbo ir kompetencijos ryšys. Ištirta respondentų nuomonė apie vadovų turimas įsisavintas kompetencijas ir kompetencijas, kurių labiausiai trūksta vadovams. Išsiaiškinta kurios kompetencijos yra svarbiausios vadovo darbe. Tyrimo rezultatai taikytini organizuojant seminarus ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams bei vykdant ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų atrankos ir vertinimo procesus. / An objective, which is formulated in the master’s work is to diagnose the managerial competences of preschool education institutions of Šiauliai city and to reveal the attitude of managers and educators of preschool education institutions towards the managerial competences. The conception of competence was made with the help of theoretical resources. Lithuania’s and other countries’ scientists’ attitudes towards the personal, social, professional and communicative competences were analysed and systematized. The connection between a manager’s work and a competence was revealed. Respondents’ opinion about the managers’ competence, which they have attained and the competence that managers lack mostly were investigated. It was cleared which competences are most important in a manager’s work. Research results can be applied while organising seminars for the managers of preschool education institutions, also while realizing the processes of their selection and evaluation.

Slaugytojo, dirbančio bendruomenėje ar paciento šeimoje kompetencija įgauna didelę vertę slaugos kontekste. Šio specialisto kompetencijos glaudžiai susiję su slaugytojų teikiamų paslaugų apimtimi, paslaugų kokybe bei jų prieinamumu paslaugų gavėjams. Slaugytojo kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos įgyja baigęs slaugos studijų programą, įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, nuolat ją tobulindamas, atsižvelgiant į nuolatinę slaugos mokslo ir praktikos pažangą. Kadangi slaugytojai turi dirbti visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo kryptimi, todėl jiems būtinos naujos kompetencijos: pedagoginės, psichologijos, socialinės, vadybos, taip pat ir kitos papildomos žinios, kurias įgyja nuolat tobulindamasis. Profesinių kompetencijų dėka slaugytojai gali jaustis lygiaverčiais sveikatos priežiūros komandos nariais, tokiu būdu kelia specialybės savarankiškumą ir prestižą. Visuomenės poreikių kaita sąlygoja šių specialistų paslaugų apimtis. Kompetencijos vertinimo tyrimas yra nauja ir Lietuvoje mažai nagrinėta tema, o slaugytojų studijų programos visuomenės poreikių kaitos kontekste niekada nebuvo nagrinėtos, t.y. nebuvo lyginamos tarpusavyje pagal išsilavinimo lygius, programos planus ir turinį, suteikiamą profesinę kvalifikaciją. Temos mokslinį naujumą sudaro tai, kad nuo slaugytojų išsilavinimo lygio ir visuomenės poreikių kaitos priklauso teikiamų paslaugų apimtys, jų kokybė bei prieinamumas paslaugų gavėjams, o tai įtakoja visą... [toliau žr. visą tekstą] / The nurse’s competence, who is working in the Community or in the patient’s family, becomes of utmost value in terms of care background. This specialist’s competence is closely related to the scope and the quality of nurses’ rendered services as well as their availability to services recipients. The nurse’s competence consists of knowledge, capabilities and skills, which have been acquired after the completion of care studies program and general practice nurse’s professional qualification, with its continual improvement on the basis of a continuous headway in care science and practice. Nurses must work for the public health preservation and enhancement, therefore, new competencies are obligatory to them: pedagogic, psychological, social, managerial and other additional knowledge, which is being acquired during continuous training. Thanks to professional competencies, nurses may feel equally-valued members of a health supervision team. In this way, a self-dependence and a prestige of this specialty are being raised. The scope of these specialists’ services is stipulated by the fluctuation of the community demands. In scientific terms, an investigation of competence evaluation is a new, low-investigated subject in Lithuania. The nurses studying programs have never been analyzed in the context of the fluctuation of the community demands i. e. they have not been compared mutually pursuant to education levels, program plans and content, awarded professional qualification. A... [to full text]

Lietuvai tapus pilnateise Europos Sąjungos nare, atsivėrė galimybės pasinaudoti ES struktūrinių fondų skiriama parama. Pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą (toliau – BPD), patvirtintą LR Vyriausybės ir Europos Komisijos, Lietuvai skirta 3,09 milijardų litų ES struktūrinių fondų paramos patvirtintiems investiciniams prioritetams įgyvendinti. Beveik 85 milijonai iš jų skirta aplinkosaugai. Europos regioninės plėtros fondo parama aplinkos projektams skiriama pagal BPD 1.3 priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija“. ES struktūrinių fondų lėšomis yra remiami ir savivaldybių administracijų inicijuoti aplinkos projektai. Šiame darbe siekiama įvertinti savivaldybių administracijų darbuotojų kompetenciją Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų aplinkos projektų valdyme ir pateikti šių projektų vykdymo gerinimo galimybes. Informacija reikalinga darbe iškeltam tikslui pasiekti gauta anketinės apklausos būdu ir analizuojant literatūrą tyrimo tema. Atlikus tyrimą matyti, jog savivaldybių darbuotojai turi pakankamai patirties, žinių ir įgūdžių reikalingų projektų valdymui, todėl galima teigti, jog tyrime dalyvavę darbuotojai yra kompetentingi įgyvendinti savivaldybių inicijuotus projektus. Tačiau reikia pažymėti, kad didelis tiesioginio darbo krūvis, nepakankamos žinios ES struktūrinės paramos valdymo klausimais bei žymus mokymų trūkumas, kol kas trukdo sėkmingai inicijuoti ir įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis... [toliau žr. visą tekstą] / Joining the European Union in May 2004, Lithuania qualified for EU financial assistance from ES Structural Funds. The support from EU Structural Funds for Lithuania in 2004-2006 is provided under the Single Programming Document for 2004-2006 (hereinafter – the SPD) approved by the Government of the Republic of Lithuania and by the European Commission. The SPD established five investment priorities and for the implementation of these priorities, about 895 million Euro of EU funds have been allocated. About 24 million Euro of this support have been allocated for the environment protection. Financial assistance from the European Regional Development Fund for the environment protection is provided under the measure 1.3 „Improvement of Environment Quality and Prevention of Environmental Damage“. Municipality administrations also qualified the support from EU Structural Funds to initiate environmental projects. The aim of this paper is to evaluate abilities of municipality administrations employees in the field of environmental projects and to suggest how better to hold these projects. Information necessary to achieve the aim of this paper was got using the questionnaire and making the analysis of literature. According to the results of this research, employees of municipality administrations have enough skills, experience and knowledge to hold projects initiated by municipality administrations. But it is necessary to emphasize, that having a heavy caseload, lack of knowledge how... [to full text]

Šiuo metu Lietuvos švietimo turinys yra atnaujinamas, kad padėtų asmenims ir visuomenei atsakyti į dabarties iššūkius, padėtų pasinaudoti dabarties atveriamomis galimybėmis. Vienas svarbiausių Bendrosios pradinio ugdymo programos rengėjų uždavinių - pritaikyti Lietuvos poreikiams ir integruoti į pradinio ugdymo turinį aštuonias esmines kompetencijas, rekomenduotas Europos parlamento ir Tarybos visoms Europos Sąjungos šalių švietimo sistemoms kaip ypač svarbią mokymosi visą gyvenimą turinio dalį. Kadangi mokėjimo mokytis kompetencija yra pati svarbiausia ir pagrindinė, duodanti pradžią visų kitų kompetencijų plėtotei, todėl šiame darbe ir bus analizuojama mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo prielaidos naujoje Pradinio ugdymo bendrojoje programoje (projektas,2007).Mokėjimas mokytis Pradinio ugdymo bendrojoje programoje (projektas, 2007) išskirtas kaip viena iš veiklos sričių, vadinasi tai yra tikrai labai svarbus komponentas. Tyrimo problema: Pasikeitus Pradinio ugdymo bendrajai programai ir atsiradus į kompetencijų plėtojimą orientuotam ugdymui neaišku, kaip ugdyti pačią pagrindinę - mokėjimo mokytis kompetenciją pradinėse klasėse. Tyrimo objektas- mokėjimo mokytis kompetencijos raiška.Šio tiriamojo darbo tikslas- atlikus Pradinio ugdymo bendrosios programos analizę atskleisti mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo prielaidas.Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai:apibrėžti į kompetencijų plėtotę orientuoto ugdymo ypatumus; išskirti mokėjimo mokytis kompetencijos... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays the content of education in Lithuania is being renewed in order to help people and the society to take up the modern challenge and use the opportunities of the present. One of the most important aims of the creators of the General syllabus of primary education is to adapt to the Lithuanian needs and to integrate into the content of primary education the eight basic competences recommended by the European Parliament and Council to all the educational systems of the European Union as the most essential part of life-long learning content. Since the competence of ability to learn is most important and essential for the initial development of all the rest of the competences, in this research study, premise of nurturing the competence of ability to learn in the General syllabus (draft of 2007) of primary education will be analyzed. The problem of the research: After the general syllabus of primary education was changed and the education was oriented towards nurturing the competences, it has been unclear how to nurture the most important competence of ability to learn in primary classes. The subject of the research is the expression of the competence of ability to learn.The aim of the research is to reveal the premise of nurturing the competence of ability to learn after having analyzed the General syllabus of primary education.In order to achieve the aim, the following tasks were set:to define the peculiarities of nurturing the competences oriented education;to distinguish... [to full text]

Sparti socialinio bei kultūrinio gyvenimo kaita, informacinės visuomenės plėtra, globalizacija kelia Lietuvos švietimui naujus iššūkius, kurie lemia jau antrą dešimtmetį vykstančius jo pokyčius. Gyvenimo pokyčiai sąlygoja ugdymo idėjų kaitą, vyksta naujų efektyvesnių mokymo ir mokymosi teorijų bei metodų paieškos. Šiandieniame švietime svarbus pedagogų papildomų kompetencijų įgijimas, todėl vis didesnis dėmesys skiriamas perkvalifikavimo studijų organizavimui. Nes nuo pedagogų kvalifikacijos bei turimos kompetencijos, priklauso švietimo kokybė ir sėkminga švietimo įstaigų veikla. Šio mokslinio darbo tikslas yra išanalizuoti pedagogų požiūrį į mokymo ir mokymosi metodų panaudojimą perkvalifikavimo studijose. Darbo uždaviniai yra panagrinėti pedagogų perkvalifikavimo sampratą ir procesą Lietuvos švietimo reformų kontekste, aptarti suaugusiųjų mokymosi organizavimo ypatumus ir ištirti pedagogų, dalyvaujančių perkvalifikavimo programose, požiūrį į mokymo ir mokymosi metodų panaudojimą perkvalifikavimo studijose. Tyrimas parodė, kad pedagogų dalyvavimą perkvalifikavimo studijose dažniausiai lemia būtinybė įgyti dalykinę kvalifikaciją bei noras tobulėti, siekis įgyti pedagoginių ir psichologinių žinių. Tačiau šių studijų paskaitose taikomi mokymo(si) metodai dažniausiai tik dalinai tenkina besimokančių poreikius. Nustatyta, kad perkvalifikavimo studijose yra naudojami įvairūs mokymo metodai. Vyraujantys du tradiciniai mokymo(si) metodai – paskaita ir aiškinimas – geriausiai... [toliau žr. visą tekstą] / The rapid alternation of social and cultural life, development of informative society, globalization challenges the education of Lithuania and condition changes of the past two decades. The changes of life determine the alteration of educational ideas, search for new and more effective theories and methods of teaching and learning. It is important in recent education for teachers to gain additional competence. Thus, greater attention is paid at the organization of retraining studies, as the quality of education and successful work of educational institutions depend on the teachers’ qualifications and competence. The aim of this research is to analyze teachers’ approach to the use of teaching and learning methods in the retraining studies. The objectives of the research are to study the conception of teachers‘ retraining and its process in the context of educational reforms in Lithuania, discuss the peculiarities of the organization of adult teaching, and survey teachers’ who participate in retraining programs approach to the use of teaching and learning methods in the retraining studies. The research clearly shows that usually teachers’ participation in the refresher course centers is due to the necessity to have the right qualification for the job and a wish for proper pedagogical and psychological knowledge. However, the teaching-learning methods used during the lectures only partly meet the requirements of the teachers. It is estimated that there are various teaching... [to full text]