ĮVADAS I. Socialinių paslaugų teikimas Lietuvoje 1. Socialinių paslaugų ugdymo institucijose būtinumas 2. Socialinių paslaugų realizavimo būklė ir perspektyvos 3. Socialinių paslaugų teikimo ikimokyklinėje ugdymo institucijose tradicinis modelis II. Empirinio tyrimo metodika ir organizavimas 1. Tyrimo metodologinės nuostatos 2. Tyrimo instrumentai 3. Tyrimo imtis ir procedūra 4. Tyrimo duomenų analizės metodai III. Empirinio tyrimo analizė ir apibendrinimas 1. Socialinių paslaugų teikimo ikimokyklinukams tradicinis vadybinis modelis 2. Ikimokyklinių ugdymo institucijų socialiniai poreikiai ir jų tenkinimas 3. Socialinių paslaugų teikimo ikimokyklinukams naujas modelis IŠVADOS SUMMARY LITERATŪRA PRIEDAI. / The present work with preschool education show us the previous and present structure of education favour effecting. Like I have presented it in my work Social worker’s part in preschool education institution – modeling social favour rendering. The one education system purpose is that prospect pedagogical community needing to analyze social work changing nowadays education dimension contest. One of topicality is that in XXI age progressive pedagogical study like the education system outlasts new time and also has the new theoretical and practical point. The one leading purpose – universal person’s can development reformatted education accommodation: The elevating person, who can tune to him, surrounding social ambient, moral, graft for children demanding social lineament and internal. At the country where is social, economical and cultural changing just showing us the social and educated favour development. Considering market – led term and competition the new technologies chance must be quit good seeing at all that and actually the person’s mutability and public social needed and them do.

Magistro darbo objektas - kompetencijos plėtros valdymas. Magistro darbo tikslas – naudojantis besimokančios organizacijos teorija, sukurti kompetencijos plėtros modelį ir pritaikyti jį Vilniaus universiteto bibliotekos valdymo kontekstui. Siekiant užsibriežto tikslo, darbe keliami šie uždaviniai: išanalizuoti kompetencijos sampratą remiantis psichologijos, vadybos ir edukologijos disciplinų teorijomis, siekiant nustatyti pagrindinius kompetencijos sąvokos aspektus bei kompetencijos ugdymo svarbą organizacijoje; išnagrinėti kompetencijos reikalavimus bibliotekininkystės ir informacijos specialistams, siekiant išskirti svarbiausias kompetencijas ir jų įvaldymo lygmenis; sukurti teorinį kompetencijos plėtros modelį bibliotekoms pasitelkiant besimokančios organizacijos koncepcija; remiantis teoriniu modeliu atlikti Vilniaus universiteto bibliotekos kompetencijos plėtros analizę bei pateikti kompetencijos plėtros modelio taikymo bibliotekoje rekomendacijas. Naudojantis aprašomuoju, analitiniu, istoriniu lyginamuoju, literatūros ir šaltinių analizės, interviu, kiekybine dokumentų turinio analize bei anketiniu tyrimų metodais, prieita prie išvados, kad norint pritakyti teorinį kompetencijos plėtros modelį bibliotekoms, būtina atsižvelgti į bendrą bibliotekos viziją bei strateginius tikslus; aprašyti kiekvieną kompetencijos plėtros procesą; tinkamai motyvuoti bibliotekos darbuotojus ir vadovus, kurie turi turėti aiškų suvokimą kam ir dėl ko jie turi kelti savo kompetenciją... [toliau žr. visą tekstą] / Increasing competency requirements for library and information specialists have to be valued among library staff. This can be made with a help of staff competency development model. This work mostly analyses creation, importance and utility of competency development model. The aim of this work is to create competency development model, considering to learning organization theory, and to adapt it in Vilnius university library management context. To reach the aim of work some goals were realized : competency conception and training were traversed; competency requirements for library and information specialists were explored; theoretical competency development model for libraries were created, invoking Peter M. Senge’s learning organization theory; the competency development analyze of Vilnius university library were performed sustaining created theoretical model; recommendation for putting into practice theoretical model in Vilnius university library were presented. The competency conception’s analyze propose, that term competency has not been clearly defined in the literature. Four main meanings of the term have been identified: competency as result, as action, as process, as assessment. According to these meanings, competencies include the collection of success factors necessary for achieving important results in a specific job or work role in a particular organization. Success factors are combinations of knowledge, skills, and attributes that are described in terms of... [to full text]

Šiame darbe siekiama išanalizuoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įgaliojimus įtvirtinančius aktus, apibendrinti Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje pasireiškia Teismo jurisdikcijos ribų kitimas, taip pat aptarti pagrindines su Konstitucinio Teismo jurisdikcija susijusias problemas. Darbe remiamasi teisės aktais, Konstitucinio Teismo doktrina, moksline literatūra, teisės leidiniais, straipsniais, kitais šaltiniais, kuriuose atsispindi Konstitucinio Teismo įgaliojimai bei jų kitimo aspektai. Konstitucinis Teismas – konstitucinės kontrolės institucija, užtikrinanti Konstitucijos viršenybę ir vykdanti konstitucinį teisėtumą. Jos kompetencija tvirtinta pačioje Konstitucijoje: Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimus, ar neprieštarauja Konstitucijai Seimo priimti teisės aktai, ar neprieštarauja Konstitu¬cijai ir įstatymams: Prezidento aktai, Vyriausy¬bės aktai. Konstitucinis Teismas teikia išvadas dėl rinkimų įstatymų pažeidimų, dėl tarptautinių sutarčių atitikties Konstitucijai ir kitais klausimais. Lietuvos Konstitucinio Teismo veikloje pastebima jurisdikcijos ribų plėtimo tendencija, kai teismas pasisako dėl: teisės aktų ar teisės normų, kurių pareiškėjas tirti neprašė, konstitucinių įstatymų, poįstatyminių Seimo aktų, negaliojančių arba dar neįsigaliojusių įstatymų konstitucingumo. Tokia Teismo praktika kelia daugybę diskusijų valstybėje, siūloma apriboti šio teismo galias, uždrausti plečiamai aiškinti Konstitucijoje ir įstatyme įtvirtintus... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this paper is to analyse legal acts establishing the competence of Constitutional Court of Republic of Lithuania, as well to summarize the constitutional jurisprudence, which reveals the expand of boundaries of constitutional jurisdiction and to dispute main problems of competence of Constitutional Court. The paper is based on analysis of legal acts, decisions of Constitutional Court, juridical publications, articles and other sources. Constitutional Court is the institution implementing the protection of constitutional order, which ensures the supremacy of Constitution and constitutional justice. The competence of Constitutional Court is to review the compatibility of a law with the Constitution. This control includes enactments of Legislature, President and Executive organs. The Constitutional Court also decides on the compatibility of international agreements with the Constitution or the legality of elections and other. There are noticed some changes of limits of jurisdiction in the constitutional doctrine. There has been cases when the Court has decided on the conformity of legal acts with other chapters or priciples of Constitution than it was appealed. Sometimes it was analysed the constitutionality of other enactmens which were not questioned by a petitioner. Boundaries of competence were extended also by deciding on the conformity of legal acts with constitutional laws. Sometimes the object of investigation is invalid acts. Such practise of the Court... [to full text]

Korupcijos atvejų šiandieninėje visuomenėje sutiksime tikrai ne vieną ir ne du. Dauguma verslo žmonių yra linkę duoti kyšius tikėdami, kad tai jiems 95 atvejais iš 100 padės pasiekti norimą tikslą. Tokia praktika ir vis didėjantys korupcijos mastai akivaizdžiai rodo, jog korupcijos problema yra aktuali ir turi būti sprendžiama. Baigiamojo darbo tema – „Specialiųjų Tyrimų Tarnyba (kompetencija ir veiklos praktika)“. Darbo tikslas – ištirti STT veiklą bei organizacinę struktūrą reglamentuojančią įstatyminę bazę, atskleisti STT statusą viešosios administracijos subjektų sistemoje, išnagrinėti STT sprendimų bei veiksmų ginčijimo praktiką. Pagrindinės baigiamojo darbo dalys yra keturios, kiekviena iš jų (išskyrus ketvirtąją) suskirstyta į skirsnius ir poskyrius. Pirmoje dalyje autorius atskleidžia STT specifinį statusą viešosios administracijos subjektų sistemoje. Norminių teisės aktų bei mokslinės literatūros analizė sąlygoja išvadą, jog STT būdingas „kelialypis„ statusas, t. y. būdama teisėsaugos institucija, ji kartu yra ir operatyvinės veiklos, ir ikiteisminio tyrimo, ir viešosios administracijos subjektas. Viešosios administracijos subjektų sistemoje STT priskiriama prie specialių valstybinių įstaigų grupės, konkrečiai – prie valstybės saugumo užtikrinimo, teisėsaugos, teisėtumo bei teisingumo funkcijas įgyvendinančių viešosios administracijos subjektų. Antroje dalyje autorius nagrinėja STT organizacinę sandarą, jos kompetenciją, uždavinius ir funkcijas. Norminių teisės aktų... [toliau žr. visą tekstą] / There are a number of cases of corruption in nowadays society. Many business people are prone to giving bribes hoping that in 95 cases out of 100 it will help them to achieve their aims. Such practice as well as constantly increasing degrees of corruption apparently show that problem of corruption is relevant and has to be solved. The topic of final thesis is “Special Investigation Service (competence and activity practice)”. The aim of the thesis is to investigate STT activity and organizational structure that regulates legal base, reveal status of STT in the system of subjects of public administration, investigate STT practice of decision and action dispute. There are four basic parts of the final thesis, each of them (except the fourth) are divided into paragraphs and sections. In the first part author reveals specific status of STT in the system of subjects of public administration. Analysis of legal regulations and scientific literature stipulate a conclusion that STT can be characterized as having “multiple” status, i.e. being a legal institution, at the same time it is a subject of strategic activity, pre-trial investigation and public administration. In the system of subjects of public administration, STT is assigned to a group of special state institutions, specifically to national security ensuring, law enforcement, public administration subjects implementing legitimacy and justice. In the second part, author analyses organizational structure, competence, tasks and... [to full text]

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose pedagogų žinios ir gebėjimai tampa pagrindiniu švietimo kaitos stimulu. Naujai mokymosi paradigmai keičiant tradicinę mokymo paradigmą, pedagogas tampa ne tik savo veiklos vykdytoju, bet ir nuolat besimokančiuoju savo veikloje. Šiam naujam vaidmeniui atlikti pagrindiniais ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo veiksniais tampa gebėjimai, žinios ir kompetencija. Tyrimo problema - nepakankamai dėmesio ir lėšų skiriama ikimokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijų tobulinimui ir plėtojimo perspektyvoms. Tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijos ypatumus ir kompetencijos plėtojimo perspektyvas. Darbe sprendžiami klausimai: ką ikimokyklinio ugdymo pedagogui reiškia jo darbas, kuo jis svarbus, kas lemia jo darbo sėkmę, bei kokie kompetencijų aspektai svarbiausi jo profesinėje veikloje. Siekiama išsiaiškinti, kokius gebėjimus ir kompetencijas turi ikimokyklinio ugdymo pedagogai, kaip jas vertina, kokių kompetencijų jiems trūksta profesinėje veikloje, bei kokių ir kaip norėtų įgyti, kad jų konkreti veikla taptų efektyvi ir kokybiška. Darbe analizuojama, kaip remiantis žiniomis, jau turima patirtimi, nuostatomis, gebėjimais, asmeninėmis savybėmis ikimokyklinio ugdymo pedagogas geba save realizuoti įvairioje veikloje, įgyti naujų specialiųjų kompetencijų, bei siekti aukštų veiklos rezultatų nuo kurių priklauso vaikų pasiekimai, pažanga ir ugdomojo proceso kokybė. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog pedagogo profesinėje veikloje... [toliau žr. visą tekstą] / The knowledge and abilities of pedagogues in the preschool institutions becomes the main spur for the changes in education. When new paradigm of learning replaces the traditional one, the pedagogue becomes not only the performer of his/her activity, but also the learner in hid/ her activity. Abilities, knowledge and competence become the main factors of preschool age children education for this role. Research problem: Insufficient attention and funds for the development of pedagogical competences and for the expansion of perspectives Purpose of the research: To reveal the peculiarities of the preschool education pedagogues and the perspectives of the expansion of competences. The thesis solves the following issues: what does his/her job mean for the pre-school education pedagogue; why this job is important; what are the causes of the successful work; what aspects of competence are significant in the professional activity. The project seeks to find out what abilities and competencies lie with pre-school education pedagogues, how do the pedagogues assess such competences and abilities; what competences do they lack in they vocational activity; and what competences and how would they like to acquire in order to improve their activity efficiency and quality. The thesis analyzes how the preschool education pedagogues realize their potential in their activity, acquire new specialized competences and seek for high activity results (on which depend the results, progress and... [to full text]

Darbe atlikta teorinė bendradarbiavimo sampratos, pedagogų bendradarbiavimo kompetencijų ir nuostatų ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje analizė, išnagrinėti specialiojo ugdymo(-si) dalyvių bendradarbiavimo aspektai. Iškelta hipotezė, kad ikimokyklinėse įstaigose dirbantiems logopedams būdingos teigiamos nuostatos bendradarbiauti, ugdant specialiųjų poreikių vaikus, priešingai nei auklėtojoms. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išanalizuoti darželio auklėtojų ir logopedų nuostatas į bendradarbiavimą, ugdant specialiųjų poreikių vaikus ikimokyklinėje bendrojo lavinimo įstaigoje. Atlikta statistinė duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 64 ikimokyklinio ugdymo pedagogai (auklėtojos) ir 63 ikimokyklinėse įstaigose dirbantys logopedai. Viso 127 respondentai iš Klaipėdos apskrities. Empirinėje dalyje nagrinėjama darželio auklėtojų bei logopedų nuostatų aspektai: žinios (nuomonė apie specialiųjų poreikių vaikų ugdymą ikimokyklinėje įstaigoje, bendradarbiavimo sampratos, kompetencijų turinys), motyvai (veiksniai, skatinantys auklėtojų ir logopedų bendradarbiavimą), elgesys (bendradarbiavimo formų įvairovė, realus jų taikymas, probleminės bendradarbiavimo sritys). Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Ikimokyklinėse bendrojo ugdymo įstaigose dirbančių pedagogų nuostatos, ugdyti specialiųjų poreikių vaikus, turinčius kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimų, orientuotos į inkliuzinį ugdymą bei ugdymo(-si) tobulinimą. 2. Tyrimo rezultatai paneigė... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the concept of collaboration, educator’s competency and attitude towards their collaboration in a preschool institution was carried out, explored dimension to the collaboration of participants of special education. The hypothesis proposed that for speech therapists, which are working in preschool institutions, characteristics positive attitude towards collaboration educating children with special needs, conversely to educators. The research was carried out by questionnaire survey method that aimed to sift preschool educators and speech therapists attitude towards their collaboration educating children with special needs in a nursery of general education. The statistical analysis was carried out. 64 preschool education teachers (educators) and 63 speech therapists working in preschool institutions participated in the research. In total 127 respondents from Klaipėda district. The empirical part of the study discusses dimension of preschool educators and speech therapists attitude: knowledge (attitude to special needs children education in a preschool institution, the concept of collaboration, the content of competence), motives (encouragement influence to the collaboration of educators and speech therapists), behaviour (varied in forms of collaboration, the application of it to practical, problematical branches of collaboration). The most important conclusions of empirical test: 1. Preschool education pedagogues’ attitude towards collaboration... [to full text]

Šio darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti kooperuotų studijų metodo įtaką ugdant studentų tarpkultūrinę kompetenciją Filosofijos ir pilietinio ugdymo studijų programoje. Tyrimo instrumentas – autorių sukurtas atviro tipo interviu klausimynas. Magistro darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūra bei dokumentų analize išanalizuotas tarpkultūrinės kompetencijos teorinis-hipotetinis modelis, atskleidžiantis jos sampratą, struktūrą, dimensijas ir ugdymo ypatumus akademinėje kultūroje; atskleista kooperuotų studijų programa, jos struktūra, metodika ir ypatumai. Tyrimas patvirtina autorių suformuluotą mokslinio tyrimo hipotezę, kad kooperuotų studijų metodas įtakoja Filosofijos ir pilietinio ugdymo studentų tarpkultūrinės kompetencijos raišką. / The aim of this paper is to measure and evaluate the impact of method of cooperative studies developing Philosophy and public science study program students‘ intercultural competence. The instrument of research – open interview questionnaire created by the authors. By analyzing the foreign and local academical literature theoretical-hypothetical model of intercultural competence was designed, which develop the conception, structure and education peculiarities in academic culture; cooperative study program, its‘structure, methodology and peculiarity was developed. The research confirmed the hypothesis that authors had formulated – that the method of cooperative studies have an impact on intercultural competence of the Philosophy and public science study program students‘.

Darbe atlikta teorinė kompetencijos sampratos ir specialistų, dirbančių su ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, bei jų šeimomis, profesinio pasirengimo ypatumų analizė. Iškelta hipotezė, kad Lietuvos specialistų, dirbančių su ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, bei jų šeimomis, profesinio pasirengimo turinys iš dalies atitinka Europos ankstyvosios intervencijos specialistų profesinio rengimo programos turinį, o profesinės kompetencijos įgyjamos ir per praktiką. Atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas išanalizuoti, kokias profesines kompetencijas specialistai, dirbantys su ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, ir jų šeimomis (t.y. ankstyvosios intervencijos specialistai) įgyja universitetinėse studijose bei kvalifikacijos kėlimo kursuose ir įvertinti specialistų turimų kompetencijų tinkamumą darbui ankstyvosios intervencijos srityje. Tyrimo duomenys buvo renkami naudojant atviro tipo klausimyną, parengtą remiantis Leonardo da Vinčio projekto „Ankstyvosios intervencijos vaikystėje specialistų rengimo Europinis pažymėjimas“ (EBIFF) esminėmis nuostatomis, kuriame specialistai kartu su tyrėja išsamiai apibūdino savo įgytas žinias ir gebėjimus, remdamiesi formaliais dokumentais (bakalauro ir magistro studijų diplomų priedėliais ir kitais jų kompetenciją įrodančiais dokumentais). Specialistų profesinės kompetencijos sąlygiškai vertinamos atsižvelgiant į... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the concept of competence and peculiarity of professional training of the specialists, who work with early and preschool age children with special needs and their families, had been performed in this work. The hypothesis stating that the principles of professional training of Lithuanian specialists, who work with early and preschool age children with special needs and their families, partly matches the content of the European programme, which resumes the principles of professional training for the early intervention specialists. The hypothesis also states that professional competence is gained through the process of practice. The qualitative investigation, whose aim was to analyze what professional competence is gained by the specialists, who work with early and preschool age children with special needs and their families (these are the early intervention specialists), during the university studies and courses of professional improvement and evaluate the suitability of their present competence for the work in the field of the early intervention, had been performed. The data had been collected using the open type of questionnaire, which was prepared according to the main regulations of the Leonardo da Vinci project “The European passport of the early childhood intervention specialists’ training” (EBIFF). During the investigation, the specialists along with the investigator had comprehensively described knowledge and skills they already had... [to full text]

Šio darbo tikslas - nustatyti ir įvertinti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo poreikio santykį ir sąsajas su kitataučių destigmatizacijos problemomis visuomenės transformacijos kontekste. Tyrimų instrumentai – trys autorės sukurti klausimynai ir du lauko tyrimo protokolai. Darbe tiriami tarpkultūrinės kompetencijos Lietuvoje šių laikų ypatumai ir esminės jos ugdymo prielaidos. Tarpkultūrinių kompetencijų ugdymas - kitataučių destigmatizacijos programa yra žmogaus asmenybės bei visuomenės požiūrio į kitataučius transformacijos mechanizmas. Tyrimai patvirtina autorės suformuluotas mokslinio tyrimo hipotezes, kad Lietuvos gyventojų tarpkultūrinės kompetencijos lygis yra vidutinis, kad rasinė bei etninė destigmatizacija susijusi su tarpkultūrinės kompetencijos ugdymu, kad efektyviausias ugdymo metodas, sprendžiant kitataučių destigmatizacijos problemą, yra patirtinis mokymas(-sis). / The arm of this work is to determine and evaluate the relations and connections of the need of foresting of intercultural competence with foreign– born destigmatization problems in public transformation contecst. Investigation instruments – three author`s created questionares and two field investigation proceedings. This paper analyses the modern peculiarities and educational assumptions of ethnical tolerance in Lithuania. The development of intercultural competence is the foreign-born destigmatization program, the mechanism of transformation of the human personality and the attitude of society to the foreign-born. Investigations approve the author`s formulated scientific research hypotheses, that intercultural competence level of the citizens of Lithuania is medium, that racist and ethnic destigmatization is related with the foresting of intercultural competence, that the most effective foresting method, solving foreign – born destigmatization, is experiential learning.

Paskutinis dešimtmetis pasižymi dinamiškais pokyčiais. Kinta žmonių gyvenimo stilius. Pasaulis įžengė į informacijos amžių, kuriame pagrindinį vaidmenį vaidina žinios. Sparčiai formuojasi informacinė visuomenė. Vis daugiau žmonių, dirbdami savo kasdienį darbą, naudojasi informacinėmis technologijomis. Nuolatos tobulėjančios technologijos siūlo naujus problemų sprendimo būdus, virtualios mokymosi aplinkos siūlo naujas mokymosi galimybes, internetas tampa vis aktualesniu kasdieninio gyvenimo elementu tiek darbo, tiek informacijos paieškos terpe. Šiame kontekste informacinės technologijos vis labiau veikia mokymo ir mokymosi metodus, daro poveikį ne tik mokymo turiniui, bet ir visam ugdymo procesui. Nagrinėjant ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų informacinių technologijų naudojimo kompetencijas buvo atliktas tyrimas, kurio metu stengiamasi atskleisti esamą pedagogų ir mokyklos vadovų padėtį žinių amžiuje, ištyrinėti jų informacinių technologijų naudojimo kompetenciją, išsiaiškinti, su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria šiandieniniai pedagogai ir mokyklų vadovai, numatyti kompetencijų tobulinimo galimybės. Tyrimo išvadose konstatuota, kad informacinių technologijų naudojimo kompetencija, būdama bendrosios kompetencijos dalimi yra žinių, gebėjimų, požiūrių, vertybių, asmenybės komplekso išraiška, atsiskleidžianti asmens veikloje ir turinti įtakos sėkmingiems veiklos rezultatams. Tyrimas nustatė, kad vadovų kompiuterio naudojimo įgūdžiai geresni negu pedagogų. Tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / As the modern world has stepped into a new age, each individual encounters still new, fast changing situations that require a fast and efficient decision making. Not an industrial but information and command in adequate benefiting from it becomes a new currency in our time. The latter situation has become an urgent one due to constantly improving information technologies that offer new ways of problem solution, determine new contents of education, open new training and learning methods. Perceiving that one of the most important characteristics of a modern manager and teacher becomes the ability to efficiently adapt information technologies in practice, the research problem has been formulated: what are the information communication competencies of managers and teachers of training institutions. In order to examine this problem, a research on competencies of the managers and teachers of training institutions has been conducted, the purpose of which is to examine competencies of managers and teachers of training institutions and to envisage the possibilities for their improvement. Having conducted the aforementioned research, the conclusions have been formulated, which state that skills of using computers and modern technologies are better developed of managers than those teachers. The research established that the part of information competence, which relates to managerial competence, is weakly developed. The latter situation determines a weak ability of managers to prepare... [to full text]