Informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) įtakota ugdymo technologijų raida pakeitė visų sričių, tarp jų ir matematikos ugdymo turinį. Konstruktyvistinę mokymosi paradigmą, pagrindinius šiuolaikinius didaktinius matematikos mokymo principus – suprantamumą, sąmoningą ir aktyvų žinių perėmimą, vaizdumą, mokymo diferencijavimą, individualizavimą ir kt. – gali įgyvendinti tik atitinkamos kompetencijos matematikos mokytojai. Šalies pedagogų kompiuterinio raštingumo standarto, numatančio mokytojų gebėjimus naudoti IKT ugdymo procese, vienas iš reikalavimų yra „Žinoti pagrindinių ugdymui naudojamų kompiuterinių programų tipus, gebėti analizuoti jų privalumus ir trūkumus. Mokėti pritaikyti svarbiausias bendrosios paskirties ir mokomąsias kompiuterines programas ugdymo procese“. Šio bendro reikalavimo taikymas matematikos mokymui – tai ne tik sudėtingų matematikai taikytinų technologijų žinojimo ir įvaldymo, bet ir gebėjimų tinkamai taikyti jas matematikos mokyme reikalavimas. Informacinių technologijų (IT) ištakos yra pirmosiose skaičiavimo mašinose, kurios buvo kurtos spręsti taikomuosius matematikos uždavinius. Ir asmeninių kompiuterių (AK) pirmoji paskirtis buvo matematinių uždavinių sprendimas. Todėl matematikai skirtų šiuolaikinių technologijų yra žymiai daugiau, negu taikytinų kituose moksluose. Dar daugiau, yra programų sistemų, kuriose, atrodo, realizuota visa matematika: jos ne tik skaičiuoja, pertvarko, prastina, vaizduoja, bet ir sprendžia specifinius bene visų... [toliau žr. visą tekstą] / The survey summarizes investigations of the author on the technological tools and their educational features applicable to mathematics. The purpose of the investigations is enhancement of the technological and educational competence of mathematics teachers. The main problems of the investigation are: characterization of the main technological tools applicable in mathematics at the university level, description which abilities, knowledge, and skills of application in teaching comprise the technological and educational ICT competence of a contemporary mathematician. Development of educational technologies, influenced by information and communication technologies (ICT), has changed the content of all spheres of education, and the content of mathematical education among them. A constructivist paradigm of learning, the main didactic principles of mathematics teaching: understanding, conscious and active acquiring of knowledge, visualization, differentiation and individualization of learning, etc., can realize only mathematics teachers of the adequate competence. The Standard of Computer Literacy of educators in Lithuania provides abilities of teachers to apply ICT in educational process. One of the requirements is “To know the main types of computer programmes useful for education, to have the ability to analyze their merits and demerits, to apply them in the educational process”. The application of the general requirement in teaching mathematics means not only the knowledge and... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nustatyti brandžios asmenybės kriterijai, įvertinta brandžios asmenybės savybių įtaka verslumo kompetencijos plėtotei ir ištirtas brandžios asmenybės ir verslaus žmogaus savybių sąryšingumas. Pirmoje ir antroje dalyje atliekama verslumo kompetencijos teorinė analizė: pateikiamos kompetencijos ir verslumo sampratos, jų suvokimo raida istoriniame kontekste, išskiriamos versliam žmogui būdingos savybės bei apibrėžiama verslumo kompetencijos svarba Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Trečioje dalyje apibrėžiama brandžios asmenybės charakteristika: pateikiama asmenybės samprata, asmenybės psichologijos teorijos ir jose apibrėžiamos brandžios asmenybės savybės bei išskiriami pagrindiniai brandžios asmenybės kriterijai. Ketvirtoje dalyje aprašomos tyrimo metodologinės nuostatos: pagrindžiamas tyrimo imties, strategijos ir metodo pasirinkimas, apibrėžiami pagrindiniai metodologiniai principai bei jų taikymas magistro baigiamajame darbe. Pristatomi tyrimo objektų - Motinos Teresės ir Muhammad Yunus, vertintų iš brandžios asmenybės ir verslaus žmogaus perspektyvų, analizės rezultatai. Apibendrinus tyrimo rezultatus pateikiamos išvados apie brandžios asmenybės savybes skatinančias verslumo kompetencijos vystymąsi. / -. / Ce mémoire de maîtrise traite des critères de maturité de la personnalité en vue du développement de la compétence entrepreneuriale et analyse le rapport entre les qualités inhérentes à la personne mûre et à l’entrepreneur. La première et la deuxième partie du mémoire présentent une analyse théorique de compétence entrepreneuriale: les concepts de la compétence et d’entrepreneuriat ainsi que leur évolution au cours des siècles ; la définition des qualités inhérentes à l’entrepreneur et l’importance de la compétence entrepreneuriale au sein de l’Union européenne et la Lituanie. La troisième partie dégage la caractéristique de la personnalité mûre: la notion de personnalité, les qualités inhérentes à la personnalité mûre à travers différentes théories psychologiques, la définition des qualités principales inhérentes à la personnalité mûre. La quatrième partie décrit en premier lieu la méthodologie de recherche scientifique: justification du choix de l’échantillon, de la stratégie et de la méthode appliquées ; principes généraux de la méthodologie et leur application dans ce mémoire. Elle présente en suite les résultats d’analyse des objets de recherche (Mère Teresa et Muhammad Yunus), examinés du point de vue des qualités inhérentes à la personne mûre et à l’entrepreneur. Après avoir résumé les résultats de recherche, la conclusion du mémoire présente les critères de maturité de la personnalité influençant les capacités entrepreneuriales.

Globalizacijos sukeltas konkurencijos augimas, žinių ekonomikos plėtra iškelia specialistams ir kitiems darbo rinkos atstovams naujus reikalavimus: norėdami išlikti kompetentingi savo srityse jie privalo nuolat gilinti įgytas žinias ir tobulinti profesinius įgūdžius, greitai prisitaikyti prie kintančių darbo veiklos reikalavimų. Šiandien darbdaviai pageidauja, kad įmonėse ir įstaigose dirbtų ne tik aukšto lygio profesionalai bet ir kūrybiški, inteligentiški darbuotojai mokantys pritaikyti savo žinias ir gebėjimus naujuose situacijose, pastebintis problemas, darantys pagrįstus sprendimus, sugebantys orientuotis sudėtinguose socialiniuose santykiuose, gebantys bendrauti ir bendradarbiauti bei besimokantys visą gyvenimą (Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 2007 – 2013m., 2006). Tyrimo objektas. Švietimo organizacijų vadovų vadybinių kompetencijų raiškos ypatybės. Hipotezė. Šiuolaikinis švietimo įstaigų vadybinių kompetencijų taikymas praktinėje veikloje nepakankamai daro įtaką organizacijų konkurencingumui ir prisitaikymui prie darbo rinkos pokyčių. Tyrimo tikslas. Ištirti švietimo organizacijų vadovų vadybinių kompetencijų raiškos ypatybes skatinant organizacijos konkurencingumą. Tyrimo uždaviniai. 1. Remiantis moksliniais šaltiniais išanalizuoti vadybinių kompetencijų sistemą ir jų turinį. 2. Išanalizuoti žmogiškųjų išteklių plėtrą reglamentuojančius dokumentus ir mokslinę literatūrą. 3. Išsiaiškinti vadybinių kompetencijų modelių taikymą švietimo organizacijos ... [toliau žr. visą tekstą] / Competition caused by globalization, growth and development of economy knowledge brings the new requirements to the professionals and other representatives of the labor market: wanting to remain competent in their own range they must constantly extend acquired knowledge and elaborate professional skills, quickly accommodate to intermittent requirements of business activities. Today employers are requesting for work in enterprises and institutions not only high level professionals but also creative, intelligent employees who are able to apply their knowledge and skills in new situations, noting problems, affecting based choices, able to navigate in a difficult social relationships, able to communicate and collaborate, also lifelong learning (Human Resources Development Operational Program 2007 – 2013, 2006). Examination subject. Managerial competencies expression features of education organizations leaders. Hypothesis. The application of modern educational institutions managerial competencies in practical activities has not been insufficiently influence for the organization’s competitiveness and adaptation to the labor market changes. The aim of examination. To investigate the managerial competencies expression features of education organizations leaders by promoting competitiveness of the organizations. Research tasks. 1. Analyze the system of managerial competencies ant its content according to scientific sources. 2. Analyze the documents and scientific literature of the... [to full text]

In the General Rules of Lithuanian Secondary School there is named a person who is responsible for coordination of training of general students’ abilities. That person is a class master. A role of the class master is becoming stronger in today’s secondary school as he has to ensure social safety of the child; it means that he has to regulate different relations, co-operations, to schedule conditions for alternation of child’s education because it is an everyday necessity and actual problem in the class master work. / In the General Rules of Lithuanian Secondary School there is named a person who is responsible for coordination of training of general students’ abilities. That person is a class master. A role of the class master is becoming stronger in today’s secondary school as he has to ensure social safety of the child; it means that he has to regulate different relations, co-operations, to schedule conditions for alternation of child’s education because it is an everyday necessity and actual problem in the class master work.

Šiandienos gyvenimas reikalauja veržlių, drąsių, pasitikinčių savimi, žmonių, kurie nevaržomai siektų savo tikslų, bendrautų ir bendradarbiautų su kitais. Kad žmogus suaugęs taptų pilnaverte asmenybe, žinančia savo kompetencijas, gebėjimus bei įgūdžius, reikia jį ugdyti nuo mažens. Paauglystė – tai sunkiausias raidos tarpsnis, kuris gali iškreipti žmogaus vertybes, pažiūras, savęs vertinimo normas. Šiuo darbu norėta atskleisti, kokios yra teatro užsiėmimų galimybės ugdant paauglių pasitikėjimą savimi, streso valdymą, bendravimą ir bendradarbiavimą. Tyrimo tikslas — teorinėje ir praktinėje plotmėje atskleisti teatro užsiėmimų galimybes ugdant paauglių asmenines kompetencijas. Tyrimo uždaviniai: aptarti paauglių asmeninių kompetencijų ugdymo reikšmės teorines prielaidas, ištirti paauglių požiūrį į savo asmenines kompetencijas, išsiaiškinti, kaip per ugdymą teatru paaugliai pasitiki savimi, nustatyti paauglių streso valdymo galimybes teatro užsiėmimuose, išsiaiškinti paauglių bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes teatro užsiėmimuose. Siekiant išanalizuoti rezultatus buvo pasitelkti šie metodai: psichologinės, pedagoginės literatūros apžvalga, anketinė – interviu apklausa, statistinė tyrimo duomenų analizė, fokus grupės metodas, struktūruotas interviu, mokinių atvejų analizė. Paauglystės amžius nuo 12 iki 15 metų yra itin trapus ir svarbus žmogaus gyvenime, kurio metu atrandamas tapatumas, vyksta spartus fiziologinis vystymasis, paauglius kamuoja sunkūs išgyvenimai... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays our life needs assertive, brave and self-confident people who could easy strive for his goals, communicate and collaborate with others. To become a full-grown personality, who could recognize one’s competences, abilities and skills which are necessary to be developed since childhood. Adolescence is the most difficult period of development, which can distort person’s values, viewpoints and the self-assessments standards. This work was supposed to reveal what are the possibilities of the theatre classes developing adolescents’ self confidence, stress management, communication and collaboration. The aim of the research is to reveal the possibilities of theatre classes developing adolescents’ personal competences on the basis of theoretical and practical research. The main tasks are to discuss the educational importance of theoretical assumptions of adolescents’ personal competences, to explore the viewpoint to the personal competences, to sort out how confident the adolescents may be by the means of theatrical education, to find out how the adolescents may cope with stress during the theatre classes, to sort out the possibilities of communication and collaboration during the theatre classes. To analyse the results of the research the following methods were invoked: psychological and pedagogical analysis of literature, questionnaire interview survey, statistical analysis of survey data, focus group method, structured interviews and the students’ case analysis. The... [to full text]

Švietimo sistemoje vyksta spartūs pokyčiai: keičiasi ikimokyklinio ugdymo programos, standartai, tėvų dalyvavimas ugdymo procese. Lietuvos Respublikos ikimokyklinio ugdymo koncepcijoje nurodoma, kad ikimokyklinis ugdymas sprendžia reikšmingiausias vaiko socializacijos ir ugdymo(si) uždavinius, o šiuolaikinio ugdymo paskirtis – puoselėti visus vaiko gebėjimus, kurie lemia psichosocialinę ir socializacijos sėkmę Profesinės pedagogų kompetencijos yra daugiau analizuojamos bendrai, neišskiriant ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinių kompetencijų. Tyrimo objektas: ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinių kompetencijų plėtotė. Tyrimo tikslas: ištirti ikimokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijų plėtotės galimybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir ikimokyklinių įstaigų vadovų apklausa, SPSS for windows programinio paketo naudojimas (aprašomoji statistika), Excel programos naudojimas paveikslų pateikimui. Tyrime dalyvavo 107 ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai ir 15 ikimokyklinio ugdymo įstaigų administracijos atstovai.Tyrimas atliktas Radviliškio miesto ir rajono ikimokyklinėse įstaigose. Tyrimo rezultatai parodė, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogams ugdomojo darbo procese svarbiausi kriterijai yra asmeninės savybės ir pedagoginis – psichologinis pasirengimas, vadovams, kad jų pedagogams svarbus – pedagoginis – psichologinis pasirengimas ir profesinis pasirengimas. Reikšmingiausiomis, labai svarbiomis, kompetencijomis... [toliau žr. visą tekstą] / Education experiences rapid changes: pre-education programs and standards are changing, as well as parents’ role and participation in the process of education. Lithuanian pre-primary education concept points out that pre-school education solves the most important problems of children socialization and education, the purpose of contemporary education is to foster all children’s abilities which determine psychological and socialization success. Teachers’ professional competence is analyzed more generally, not excepting pre-school teachers’ professional competence. The object of the research: the development of pre-school teachers’ professional competence. The purpose of the research: to investigate the facilities of the development of pre-school teachers’ professional competence. Methods of the research: the analysis of scientific literature, survey of pre-school teachers and heads, SPSS for Windows (statistical analysis software), Excel. 107 pre-school teachers and 15 pre-school heads took part in the survey. The study was carried out in Radviliškis pre-school institutions. The results of the research showed that for pre-school teachers the most important criteria in the process of education are peculiarities and pedagogical-psychological readiness; for pre-school heads – pedagogical-psychological and professional readiness of their teachers. As the most significant, very important, competencies teachers named professional development, decision-making and curriculum... [to full text]

Darbe atlikta teorinė pedagogo kompetencijos sampratos; pedagogo kompetencijos analizė jos rengimo kontekste; bendrojo lavinimo mokyklų SUP turinčių mokinių ugdymosi poreikių tenkinimo analizė. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti pedagogų kompetencijų struktūrą ir plėtojimo galimybes, ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Atlikta statistinė duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 203 Marijampolės apskrities pedagogai, dirbantys su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Empirinėje dalyje nagrinėjama pedagogo kompetencijos ypatumai, dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais; pedagogų nuostatos į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą ir profesinį tobulėjimą šioje srityje. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Pastarųjų metų pasikeitimai visos Lietuvos gyvenime diktuoja ir naujus reikalavimus pedagogo kompetencijai. Pedagogų nuomone, nepakanka, kad tobulėtų žinios, mokėjimai ir įgūdžiai, reikia, kad jis pats gebėtų keistis: nuo orientacijos į teorines žinias į vyksmą ir veikimą darant poveikį, kartu mokantis ir kuriant. 2. Apibendrinant tyrimo duomenis galima teigti, kad apklaustųjų pedagogų nuomone, mokyklose kol kas nepakankama ugdymo kokybė, švietimo įstaigų aplinka nėra palanki mokymuisi nei fizine nei psichologine prasme. Švietimo finansavimo modeliai kol kas negarantuoja visiško specialiojo ugdymo paslaugų suteikimo kokybės, ypač bendrojo lavinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis includes theoretical analysis of educator‘s competence definition; analysis of educator‘s competence in the context of its training; analysis of meeting the requirements of educational needs of pupils with special needs at secondary school. Questionnaire survey method was used in the research with the aim to reveal the structure and development potential of teacher’s competencies in teaching children with special educational needs. There was done the statistical analysis of the data. The study involved 203 teachers in Marijampole County who work with children with special educational needs. Empirical chapter includes the discussions about characteristics of teacher competence; teachers‘ attitudes towards education of children with special educational needs and teachers‘ professional developement in this area. The main conclusions of the research: 1. Summary of the problems of teacher training highlights the fact that current changes in the life of the whole Lithuania bring new requirements for teacher competence. In their opinion, there is not enough to gain knowledge and to develope abilities and skills; teacher must be able to change from the orientation to theoretical knowledge into practical aktivities that affect the child and develope the ability to learn and to create. 2. Summary of the data of the research, according to the opinion of teachers who participated in the survey, shows the lack of education quality; the educational... [to full text]

Pastarąjį dešimtmetį augantys globalizacijos, liberalizacijos bei integracijos procesai sąlygoja skirtingų kultūrų sąveiką ir daugiakultūrinės akademinės aplinkos kūrimąsi, kur tarpkultūrinės problemos ir kompetencijos ugdymas tampa nenuginčijama būtinybe. Darbo temos ir tyrimo aktualumą sąlygoja plačiai paplitusi nuostata, kad kiekvienas žmogus individualiai suvokia tai, ką mato, girdi, liečia, todėl užsienio atstovas tuos pačius dalykus gali suvokti visiškai skirtingai. Tai dažnai sąlygoja tarpkultūrines problemas, įvairius nesusipratimus, o kartais net ginčus. Norint sėkmingai plėtoti projektinę, kultūrinę ar akademinę veiklą su kitų šalių atstovais, svarbūs tampa tokie žmogaus gebėjimai ir savybės: gerai įvaldyta užsienio kalba, komunikabilumas, kultūrinis lankstumas, žinios apie kultūrų skirtumus, tradicijas ir švietimo ypatumus. Darbo objektas. Tarpkultūrinės komunikacijos problemos – bet kokie trikdžiai, apsunkinantys priimti siunčiamą informaciją teisingai, t.y. kaip to siekė siuntėjas. Darbo tikslas – išanalizuoti tarpkultūrinės komunikacijos problemas, kylančias Lietuvos Erasmus studentams studijų metu užsienyje. Darbo uždaviniai: aprašyti Erasmus programą ir jos įsisavinimą Lietuvoje; išanalizuoti tarpkultūrinės komunikacijos problemas ir jų atsiradimo priežastis; atskleisti tarpkultūrinės kompetencijos svarbą ir ugdymo veiksnius siekiant sumažinti tarpkultūrinių problemų atsiradimą; ištirti Erasmus studentams kylančių problemų ypatybes studijų metu užsienyje... [toliau žr. visą tekstą] / In this decade growing processes of globalization, liberalization and integration postulate interaction between different cultures and multicultural academic atmosphere creation. So the intercultural problems and intercultural competence training become necessity. The topicality of work theme determines popular altitude, that every person different understand what he sees, hears or touches. This attitude is relevant between different cultures members, because very often it becomes the reason of intercultural problems, misunderstanding or even polemic. So the basic conditions trying successfully communicate with other culture members are: good foreign language skills, communicability, cultural flexibility, knowing about cultural differences, traditions. The International agreements and scientist studies emphasize students mobility surplus values – develops social, linguistic, intercultural skills, encourages new ways of thinking, increases European experience and placement perspectives. But on the other hand Erasmus students very often survive a lot of intercultural problems during studies in the abroad. In the scientist sphere we can find researchers about Erasmus students, but there is not information about problems in Erasmus studies. The work object – intercultural communication problems – any interferences which makes difficulty to understand sending information as sender wants. The objective of work – to analyze intercultural communication problems which arise for... [to full text]

Darbo objektas: šokių mokytojo, kaip laisvalaikio organizatoriaus kompetencijos. Darbo tikslas: nustatyti šokių mokytojo, kaip laisvalaikio organizatoriaus kompetencijas. Darbo problema: ar šokių mokytojai pasiţymi laisvalaikio organizatoriaus kompetencijomis? Darbo uţdaviniai: 1. Apibrėţti šokių mokytojų kompetencijų sampratą teoriniu aspektu; 2. Išsiaiškinti šokių mokytojų kompetencijos tobulinimo būdus ir galimybes; 3. Ištirti šokių mokytojo, kaip laisvalaikio organizatoriaus kompetencijas. Darbo išvados ir svarbiausi rezultatai: atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog didţioji dauguma šokių mokytojų dirba pagal įgytą kvalifikaciją. Taip pat išsiaiškinta, kad šokių mokytojai įgyta kvalifikaciją vertina naudinga. Remiantis respondentų išskirtomis naudingomis laisvalaikio organizatoriaus kompetencijomis kurios yra: komunikabilumas, gebėjimas organizuoti renginius, sugebėjimas įtikinti ir motyvuoti ţmones, mokėjimas organizuoti ir burti ţmones, gebėjimas parinkti ir organizuoti veiklas ir paslaugas atsiţvelgiant į klientų grupes, fizinį pajėgumą, poreikius bei reklamos priemonių ir metodų ţinojimas ir taikymas galima teigti, jog šokių mokytojai supranta kokiomis, kaip laisvalaikio organizatorius kompetencijomis turėtų pasiţymėti. Tačiau respondentų rezultatų pasiskirstymas kokias šokio mokytojai, kaip laisvalaikio organizatoriai yra įgiję studijų metu verčia abejoti ar šios kompetencijas jie yra įgiję, nes rezultatų pasiskirstymas rodo tokias įgytas kaip laisvalaikio... [toliau žr. visą tekstą] / The object: dance teacher‘s as leisure organizer‘s competence. The aim: identify dance teacher‘s as leisure organizer‘s competence. The problem: does dance teachers have leisure organizer competencies? Work tasks: 1. Define the concept of a dance teacher competencies in theoretical aspect; 2. Find out dance teacher’s competence improving the ways and opportunity; 3. Examine dance teacher‘s as leisure organizer‘s competences. Conclusions and main results: study revealed that the vast majority of dance teachers is working by their qualification. Also found that dance teachers theirs skills keeps useful. According to the respondents isolated leisure organizer useful competencies are: communication skills, the ability to organize events, the ability to persuade and motivate people, ability to organize and bring together the people, the ability to select and organize the activities and services according to customer groups, exercise capacity, needs, and promotional tools and techniques and the application of knowledge can be said that the dance teachers understand what as entertainers should possess competencies. However, the results of the distribution of the respondents which dance teachers as entertainers have acquired during their studies cast doubt on whether the competencies they have acquired, as the results show the distribution obtained as a leisure organizer competencies: communication skills, ability to work in teams, the ability to convey their views and knowing how to... [to full text]

This article discusses the psychological, methodological, practical and partially administrative communicative competence of teachers at one Vilkaviškis secondary school (SSCH) to educate children with special needs (SN) in integrated teaching conditions. It presents the results of teachers‘ questionnaire, recommendations for national pedagogical studies for BA, MA and qualification courses. The article draws five conclusions: 1.Teachers in Vilkaviškis SSCH do not possess the psychological competence for integrated education of children with SN. Due to the dominating psychological stereotypical bias some teachers are not interested in special education, partially take the individual qualities of children with SP into consideration, do not seek better quality of education, refuse to cooperate, leave education to the competence of a special educator or speech therapist. 2. The methodological competence of teachers in Vilkaviškis SSCH is insufficient since the majority of teachers have not heard a course of lectures on special education, 1/5 of teachers have not been certified, 65,1% of teachers regard their abilities to recognize a pupil with SN as unsatisfactory or insufficient, they do not know the main principles of work with children with SN. 3. The low quality practical competence of teachers in Vilkaviškis SSCH is mainly determined by the negative attitude of the school community to the integrated education of children with SN and by the lack of methodological... [to full text]