Magistro darbo objektas – poezijos refleksija, atsiskleidžianti trijuose Alfonso Nykos-Niliūno „Dienoraščio fragmentų“ tomuose. Analizuojant dienoraščius pastebima, jog toji refleksija labai svarbi ir aktuali poeto pasaulėžiūros, jo poezijos (auto)suvokimui. Nykos-Niliūno kūrybą, jo dienoraščius lydi labai dinamiška, įvairiausius analizės aspektus ir metodus aktualizavusi kritika, tačiau daugelyje darbų siekiama atskleisti poetinio teksto esmę, jo giluminius klodus, bet nebandoma atsakyti į klausimą, kas poezija apskritai yra Nykai Niliūnui. Todėl darbo naujumą, jo reikšmę nulemia tai, kad niekas Nykos-Niliūno poezijos refleksijos atskirai neanalizavo. Pagrindinės darbe tiriamos problemos yra kelios: kokia yra/galėtų būti bendroji poezijos samprata, ar Nyka-Niliūnas prie jos priartėja, ar nutolsta; kokią poezijos sampratą poetas pateikia savo dienoraščiuose, kokie poezijos vertės kriterijai juose aptinkami; kaip kinta poezijos suvokimas ir vertinimas, kokie veiksniai tai lemia. Darbo tikslas – analitiniu aprašomuoju metodu analizuojant dienoraščiuose aptinkamas poezijos refleksijas, atskleisti Nykos-Niliūno poezijos sampratą bei išsiaiškinti, kokiais kriterijais vadovaujantis nustatoma poetinio teksto vertė. Siekiant šio tikslo, darbe aktualizuojamas poezijos neapibrėžiamumo aspektas ir keliami tokie darbo uždaviniai: (a) išsiaiškinti, kaip dienoraščiuose Nyka Niliūnas apibrėžia, kas yra poezija; (b) remiantis pavyzdžiais iš dienoraščių, nustatyti, kokiais vertinimo... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master’s thesis – poetry reflection which unfolds in three volumes of “The Diary Fragments” by Alfonsas Nyka-Niliūnas. Having analysed the diaries it was noted that the reflection is important and relevant for the understanding of the poet’s perception of world and his poetry. The creative work and the diaries of Nyka-Niliūnas are followed by criticism that is dynamic and actualising various aspects and approaches of analysis. However, most of the works are attempts to reveal the essence of the poetic text, its deep layers, but they do not aim to answer the question of what does poetry mean for Nyka-Niliūnas in general. Therefore, the novelty of the thesis, its significance is determined by the fact that there has not been any separate analysis of Nyka-Niliūnas poetry reflection. The main problems being developed in the present thesis are the following: what is/could be the common conception of poetry, does Nyka-Niliūnas approach it or recede from it; what conception of poetry does the poet have in his diaries, what criteria of value of poetry are found in the diaries; how do perception and evaluation of poetry change, and what factors determine it. The aim of the thesis – using a descriptive analytical method and analysing poetry reflection in the diaries, to reveal Nyka-Niliūnas conception of poetry, and to clarify the criteria for determining the value of the poetic text. To achieve the aim, the aspect of poetry indeterminacy is actualised in the thesis... [to full text]

Vis sunkiau tampa aplinką matuoti vienu kriterijumi ir matu, keliami daugialypiai tikslai. Naudos ir kaštų analizė tampa ribota, tad aplinkosaugos sprendimų procese pradedama taikyti daugiakriterinį vertinimą, kai derinami ekonominiai, aplinkosauginiai, socialiniai, etiniai ir kt. kriterijai. Darbo objektas – aplinkosauginės priemonės. Darbo tikslas - atlikti aplinkosauginių priemonių daugiakriterinį vertinimą. Darbo uždaviniai: 1) išnagrinėti aplinkosaugines priemones, jų klasifikavimą ir pasirinkimo kriterijus; 2) išnagrinėti aplinkosauginių priemonių vertinimo prasmę ir metodus; 3) išanalizuoti aplinkosaugines priemones taikomas Baltijos valstybėse.4) nustatyti aplinkosauginių priemonių pasirinkimo kriterijų svarbą; 5) nustatyti kriterijų porinio palyginimo matricos suderinamumo indeksus, konkordancijos koeficientą , jo reikšmingumą χ2 ir kritinę reikšmę . 6) nustatyti aplinkosauginių priemonių naudingumą. AHP metodu buvo nustatyta, kad teisingumo kriterijus yra pats reikšmingiausias, toliau eina konkurentiškumas, tiesioginis indėlis šiltnamio dujų emisijos sumažinimui, kaštų efektyvumas, lankstumas, administracinis ir finansinis įvykdomumas. Nereikšmingiausiu kriterijumi laikomi netiesioginiai aplinkosauginiai padariniai. Apskaičiavus konkordancijos koeficientą , jo reikšmingumą χ2 ir kritinę reikšmę , paaiškėjo, kad ekspertų nuomonė ranguojant kriterijus buvo suderinta. SMART metodu buvo nustatytas aplinkosauginių priemonių naudingumas. Naudingiausia priemone... [toliau žr. visą tekstą] / It is becoming increasingly difficult to evaluate environment in a single criterion, through one single facet. The benefit-cost analysis is becoming limited, so multi - criterion evaluation involving economic, environmental, social, ethical criterion is applied to environmental decision making process. The subject of the study is environmental instruments. The aim of this paper is to do a multi - criterion evaluation of environmental instruments. In order to reach the aim targets have been chosen: 1) to analyze environmental instruments, their classification and choice of criteria; 2) to analyze the meaning and methods of multi – criterion evaluation of environmental instruments; 3) to analyze the use of environmental instruments in Baltic States; 4) to identify the importance of choice of criteria of environmental instruments; 5) to calculate consistency index of criteria matrix and concordance rate, its value χ2 and critical value ; 6) to calculate the utility of environmental instruments. Using AHP method it was found that the equity was the most important criterion, then goes competitiveness, direct contribution to GHG emission reductions, cost efficiency, flexibility, administrative feasibility, financial feasibility and indirect environmental effects. The concordance rate, its value χ2 and critical value showed that criteria ranking process of experts were consistent. The SMART method showed the most valuable environmental instruments. The most valuable... [to full text]

Magistro studijų baigiamasis darbas, 51 puslapis, 13 paveikslų, 10 lentelių, 47 literatūros šaltiniai, 2 priedai, lietuvių kalba. PRASMINIAI ŽODŽIAI: kaimo vietovė, vietovės įvaizdis, kaimo vietovės įvaizdis, vietovės įvaizdžio formavimas, vietovės įvaizdžio tipai, vietovės įvaizdžio formavimo vertinimo kriterijai. Tyrimo objektas – Lietuvos kaimo vietovių įvaizdis. Tyrimo tikslas – parengti moksliniais tyrimais pagrįstus Lietuvos kaimo vietovių įvaizdžio formavimo scenarijus. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti vietovės įvaizdžio formavimo teorinius dėsningumus. 2. Identifikuoti kaimo vietovės įvaizdį formuojančius veikėjus. 3. Atlikti kaimo vietovių įvaizdžio formavimo empirinį tyrimą. 4. Sudaryti Lietuvos kaimo vietovių įvaizdžio formavimo scenarijus. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, dokumentų analizė, kokybinis vertinimas, loginės analizės ir modeliavimo metodas, sintezė, palyginimas, indukcija, dedukcija, grafinis vaizdavimas. Tyrimo rezultatai: Pirmoje darbo dalyje atlikta vietovės įvaizdžio formavimo teorinių dėsningumų analizė ir nustatyta kad kaimo vietovės įvaizdis yra asmens vertinimų kaimo vietovės atžvilgiu ir yra komunikacinio proceso rezultatas. Kaimo vietovės įvaizdžio formavimas gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Antroje darbo dalyje, remiantis empiriniu tyrimu ir mokslinės literatūros analize, nustatyti kaimo vietovės įvaizdžio formavimo vertinimo kriterijai ir balai, tinkami analizuoti kaimo vietovės įvaizdžio formavimo priemones, vykdyti... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Postgraduate Studies, 51 pages, 13 figures, 10 tables, 47 references, 2 appendixes, in Lithuanian. KEY WORDS: countryside, image of terrain, image of countryside, formation of countryside image, types of terrain images, evaluation criteria of terrain image formation. Research object – image of Lithuanian countryside. Research aim – to prepare research-based image formation scenarios for Lithuanian countryside. Objectives: 1. To analyze the theoretical concepts of a terrain image formation; 2. To identify the actors of countryside image formation; 3. To conduct empirical analysis of countryside image formation; 4. To prepare scenarios of Lithuanian countryside image formation. Research methods: analysis and synthesis of literature and documents, qualitative evaluation, comparative analysis, logical analysis and modeling, synthesis, comparison, induction, deduction, graphical representation. Research results: The first part analyzes theoretical concepts of terrain image formation. Image of countryside is the result personal feelings and communication process. Image formation of countryside can be direct and indirect. The second part, on the basis of theoretical analysis and empirical research, establishes criteria and points of countryside image formation evaluation, analysis of countryside image formation tools and control. The third part, on the basis of theoretical analysis and empirical research, proposes four scenarios of Lithuanian... [to full text]

Didėjant urbanizacijos mastams, būtina akcentuoti darnų miestų vystymąsi. Dažniausiai literatūroje nagrinėjami ekologiško ir kompaktiško miestų modeliai. Analizė atskleidžia, jog pagrindiniai jų principai yra mišrios paskirties žemės naudojimas, išvystytas visuomeninis transportas bei dviračių takai, didelis tankumas, viešųjų erdvių prieinamumas, gamtos resursų išsaugojimas, ekonominis, socialinis ir ekologinis stabilumas. Baigiamajame darbe nagrinėjami šie du miestų modeliai, socialiniai veiksniai bei nurodoma monitoringo svarba planuojant miesto plėtros tendencijas. Elektrėnų savivaldybės pavyzdžiu išskiriami situacijos vertinimo indikatoriai, naudojami bendrajame savivaldybės plane. Baigiamajame darbe išanalizuoti pagrindiniai principai ir išskirti pagrindiniai subalansuotos plėtros įvertinimo kriterijai, bei nustatyta, kad galima išsami miesto subalansuotumo analizė kombinuojant išskirtus kriterijus. / With increasing the scale of urbanization, it is necessary to focus on sustainable development of the city. The ecological and compact models of the city are common issue in the literature. Main principles of these models are mixed land use, good quality of public transport and opportunity for bicycling, high density, access of public spaces, and conservation of natural resources, economical, ecological and social stability. There are distinguished indicators of state evaluation of Elektrenai municipality as an example. The article examines two urban models, social factors and the importance of monitoring in the urban planning process. In the article, basic principles are analyzed and main sustainable development evaluation criteria are emphasized.

Darbe aptarta Po Kioto klimato kaitos globalinė problema bei elementai, skirti jos apsaugai. Nagrinėjami pasaulio pasiūlymai dėl Po Kioto klimato kaitos. Analizuojami klimato kaitos švelninimo rėžimų apribojimai Lietuvai. Atlikta atskirų ekonomikos sektorių klimato kaitos politikos SSGG analizė. Nagrinėjama šiltnamio dujų dinamika skirtinguose ekonomikos sektoriuose. Remiantis struktūriniu darbo modeliu, ištirta, kad klimato kaitos švelninimo įsipareigojimai iki 2020m. sumažinti ŠD emisijas 20% ir 30% lyginant su 1990m Lietuvoje dvigubai didins elektros kainas, BVP augimas sulėtės 2-3%. Tai patvirtina bendrą darbo hipotezę. Naudingiausios bei reikalingiausias priemonės klimato kaitai švelninti turi būti įgyvendinamos energetikos sektoriuje: Energijos taupymas, Atsinaujinančių išteklių naudojimas energijos gamyboje; technologijų inovacija bei modernizavimas. Atsinaujinančių išteklių naudojimas energijos gamyboje bendrai teigiamai įtakotų Lietuvos ekonominę būklę, nors didintų elektros kainas. / There is a discussion of global Post Kyoto climate change problem and elements of its protection. There is an analysis of world suggestions for Post Kyoto climate change. There is analysis of Post Kyoto climate change mitigation regimes for Lithuania. There is performed SWOT analysis of climate change politics in different economics sectors. Dinamics of greenhouse gases in different sectors is provided. According to structural model of the work it was investigated that climate change investigation methods till 2020 will minimize the emissions of GHGs 20% or 30% comparing with 1990 will double the prices of electricity and the growth of GDP will be less 2%- 3%. These things affirm the hypothesis of the work. The best means for climate change mitigation should be applied in the sector of energy: the saving of Energy, the use of recommense reserves in technology; the inovation and modernisation of technologies. The use of recommense reserves for the producing of energy would have positive influence for the economy of Lithuania despite the fact of growing prices of eletricity.

In this masterwork author presents a concept of the European monetary union, main features and steps of creating this union; also defines benefits and costs of entering the euro zone. The legal regulation of economic convergence requirements and its practice are analyzed comprehensively. In this work author detects harmonization areas of legal acts between European Community and national legal acts, presents a necessity and ways of this harmonization and reviews the most important regulations in Lithuania, witch must be harmonized.

Magistro baigiamajame darbe susipažinus su e. verslo kūrimo ir taikymo teoriniais aspektais, išanalizavus e. verslo kokybinių kriterijų kūrimo ir taikymo ypatumus pasaulyje ir Lietuvoje, atlikus kokybinį tyrimą, buvo pateikta e. verslo kokybės sąvoka, sukurti e. verslo kokybiniai kriterijai, pristatytas jų taikymo modelis. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjami e. verslo kokybinių kriterijų kūrimo ir taikymo teoriniai aspektai: e. verslo kokybės savoka ir raidos tendencijos, e. verslo kokybinių kriterijų formavimo gairių analizė, e. verslo diegimo sprendimai ir problematika. Antroje dalyje analizuojama e. verslo kokybinių kriterijų kūrimo ir taikymo pasaulinė rinkos analizė: Jungtinių Amerikos Valstijų - Amazon atvejis, Didžiosios Britanijos - Tesco atvejis, Lietuvos - GetJar atvejis. Trečioje dalyje nagrinėjamas atliktas tyrimas, kurio tikslas - pasitelkiant ekspertų žinias, išsiaiškinti e. verslo kokybės sąvoką; pagrindines problemas, atsirandančias diegiant e. verslą; parinkti kriterijus, kurie gali būti naudojami e. verslo kokybei išmatuoti; išskirti kokybiško e. verslo pavyzdžius. Ketvirtoje dalyje pasiūlytas e. verslo kokybinių kriterijų taikymo modelis. / In Master‘s Work after knowing theoretical aspects of e. business development and application, peculiarities of e. business qualitative criteria development and application in the world and in Lithuania, doing quantitative study, there were analyzed the definition of e. business quality, presented e. business qualitative criteria and a model of their application. The first part deals with theoretical aspects of e. business qualitative criteria development and application analyzing e. business concept of quality and trends, e. business qualitative criteria formation guidelines, e. business setup solutions and problems. The second part analyzes the global market of e. business qualitative criteria development and application: the United States of America - Amazon's case, UK - Tesco case, Lithuania - GetJar case. The third part analyzes quantitative study,which aim is to identify the e. business concept of quality, the main problems arising from the implementation of e. business, choose the criteria that can be used to measure the quality of the e. business, to distinguish high-quality e. business examples. The fourth part deals with proposed e. business qualitative criteria application model.

Kad sugebėtume efektyviai valdyti programinės įrangos kūrimą, mes turime sugebėti matuoti programinę įrangą. Alan Albrecht 1979 metais IBM korporacijoje pasiūlė naudoti funkcinių taškų analizės metodą. Šis metodas matuoja programinės įrangos naudotojui suteikiamą funkcionalumą ir yra nepriklausomas nuo naudojamų programinės įrangos kūrimo technologijų. Šiuo metu yra jau 5 standartizuoti funkcinių taškų analizės metodai, kurie naudoja skirtingas taisykles programinės įrangos dydžio matavimui. Šiame darbe yra apibrėžiami vertinimo kriterijai ir pagal juos lyginami standartizuoti IFPUG, Mark II, COSMIC, NESMA ir FiSMA funkcinių taškų analizės metodai. Lyginant metodus yra nagrinėjami jų koncepciniai panašumai ir skirtumai, standartizuotumas, industrinių duomenų prieinamumas, konvertuojamumas, tinkamiausia taikymo fazė, matavimo taisyklių subjektyvumas, nefunkcinių naudotojų reikalavimų vertinimas, sertifikavimo ir skaičiavimo vadovų prieinamumas, metodus palaikantys programiniai įrankiai bei metodų taikymo sritis. Analizės rezultatai parodo, kad šiuo metu geriausia yra pasirinkti IFPUG arba COSMIC metodus. / To effectively manage software development we must be able to measure software. Alan Albrecht in IBM Corporation in 1979 proposed the use of function point analysis method. This method measures functionality provided to the user by the software and is independent of the used software development technology. There are currently 5 standardized function point analysis methods, which use different rules for software size measurement. In this work estimation criteria are defined and used to compare standardized IFPUG, Mark II, COSMIC, NESMA and FiSMA function point analysis methods. During the comparison of methods their conceptual similarities and differences, standardization, availability of industry data, convertibility, the most suitable usage phase, subjectivity of measurement rules, estimation of non-functional user requirements, availability of certification and counting practices manuals, supporting software tools and the scope of methods applicability are examined. The analysis results show that the best choice is IFPUG or COSMIC methods.

SANTRAUKA Šiame darbe analizuojama Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos teismų praktika, siekiant identifikuoti prekių ženklų tapatumo ir panašumo nustatymui reikšmingus kriterijus, šių kriterijų taikymo sąlygas bei įtaką vertinant bendrą prekių ženklų įspūdį, taip pat atkreipiamas dėmesys į teorinius ir praktinius probleminius prekių ženklų tapatumo ir panašumo nustatymo klausimus ir siūlomi jų sprendimai. Pirmojoje dalyje labai koncentruotai nurodomas su prekių ženklų tapatumu ir panašumu susijęs teisinis reglamentavimas. Antrojoje dalyje atskleidžiama prekių ženklų tapatumo sąvoka bei prekių ženklų tapatumo vertinimas buvusio Pirmosios Instancijos Teismo, dabartinio Bendrojo Teismo ir ETT praktikoje, taip pat, siekiant tapatumo klausimą išnagrinėti visapusiškai, pasiremiant pavyzdžiais ir iš Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos praktikos. Trečioji darbo dalis skirta aptarti prekių ženklų panašumą bei išnagrinėti jam nustatyti reikšmingus kriterijus. Šioje dalyje Bendrijos ir Lietuvos teismų sprendimų analizė atlikta pagal bendriausius prekių ženklų panašumo nustatymo kriterijus: skiriamuosius ir dominuojančius elementus, vaizdinį, fonetinį bei konceptualų lyginimą. Darbo pabaigoje atskirai aptariama netradicinių prekių ženklų panašumo nustatymo specifika. / SUMMARY Establishment of Identity and Similarity of Trade Marks in the Case Law of the European Court of Justice and Lithuanian Courts This master thesis is dedicated to analyze case law of the European Court of Justice and Lithuanian courts, with the aim to identify criteria significant for establishment of identity and similarity of trade marks, conditions for application of those criteria as well as influence upon evaluation of the general impression created by trade marks. In addition, attention is drawn to theoretical and practical problem issues in establishment of identity and similarity of trade marks and suggestions on their solution are made. In the first part, a list of condensed references is made to laws pertinent to the identity and similarity of trade marks. The second part reveals the concept of identity of trade marks and judgment of identity of trade marks in the case law of the former Court of First Instance, currently the General Court, and the European Court of Justice, supplemented by additional illustrations from the practice of the OHIM, in attempt of painting the full picture of the identity issue. The third part of the thesis focuses on the discussion of the similarity of trade marks and analysis of criteria for establishment of similarity of trade marks. Herein the analysis of case law of the European Court of Justice and Lithuanian courts has been carried out based on general criteria of similarity of trade marks: distinguishing and dominating... [to full text]