Mokesčių administratorius, rinkdamas mokesčius, gana dažnais susiduria su pajamų slėpimu, kuris pasireiškia darbo užmokesčio mokėjimu „vokeliuose“, apsimestinių sandorių sudarymu ir vykdomos ekonominės veiklos slėpimu ir pan. Kovojant su šiuo reiškiniu, sukurta teisinė bazė, numatanti priemonės ir būdus (šaltinius), kurie padeda mokesčių administratoriui nustatyti realias gyventojų pajamas. Tačiau, ar ta teisinė bazė yra pakankama ir ar mokesčių administratorius turi užtektinai priemonių ir būdų (šaltinių), autorė ir bando atskleisti savo magistro darbe. Autorė magistro darbe daugiausia remiasi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir tik fragmentiškai vadovaujasi ES teisės aktais, teismų praktika ir negausia moksline literatūra. Temos analizė plėtojama sisteminės analizės, lingvistinio, apibendrinimo ir teisinių dokumentų analizės metodų pagalba. Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjami duomenų gavimo apie gyventojų pajamas ir išlaidas teisiniai pagrindai, duomenų šaltiniai, pateikiami mokesčių administratoriaus gaunami duomenys apie gyventojų pajamas ir išlaidas, aptariamas duomenų apie gyventojų išlaidas reikšmingumas gyventojų pajamų nustatymui. Be to, analizuojami Lietuvos Respublikos Seimo nario Jono Rimanto Dagio pateiktų Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektų, kuriais jis siūlo įvesti visuotinį turto deklaravimą, ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymo įvesti visuotinį turto, pajamų ir išlaidų... [toliau žr. visą tekstą] / Tax administrator while gathering taxes quite often faces undeclared income. Sometimes the remuneration is paid illegally in “envelopes”, artificial transactions are concluded, economical activity is hided and etc. In order to control such abuses the legal base, which settles measures and methods (data) for tax administrator determine real income of individual, is created. However, there still is a doubt, if this legal base is effective enough and does tax administrator have enough measures and methods (data) to control income of individuals. Thus these questions are being tried to disclose by the author in the final master‘s work. The author in the final master‘s work mostly refers to the legal acts of Republic of Lithuania and only in fragmentary way follows the legal acts of European Union, case law and scanty scientific literature. The analysis of the theme is developed by systematic analysis, linguistic, conclusion and analysis of the legal documents methods. In this final master‘s work the legal bases of receiving individuals‘ income and expenses data, the sources of data are analysed, individuals‘ income and expenses data, received by tax administrator is presented. The importance of the individuals‘ expenses data in case to determine individuals‘ income is discussed in this final master‘s work as well. Furthermore, the advantages and disadvantages of the Drafts of Amendment of the Law on Individuals‘ Property Declaration, submitted by member of Parliament of... [to full text]

Netiesioginiu mokesčių harmonizavimo proceso įtaka yra aktualiausia visuomenei. Harmonizavimo pasekmės įtakoja vartojimo išlaidas, lemia kainų didėjimą. Lietuvoje taikomi netiesioginių mokesčių tarifai yra derinami su Europos Sąjungoje taikomais minimaliais tarifais. Šio darbo autorius nagrinėja netiesioginių mokesčių harmonizavimo procesą Lietuvoje bei Europos Sąjungoje. Pagrindinis dėmesys skirtas harmonizavimo proceso poveikio namų ūkiams analizei. Palyginti taikomi PVM tarifai ir lengvatos valstybėse narėse. Apibendrinti apmokestinimo akcizo mokesčių pasikeitimai, įstojus į Europos Sąjungą. Išanalizuoti alui, vynui, benzinui, cigarams ir cigarilėms taikomi akcizo mokesčio tarifai valstybėse narėse. Darbo pabaigoje pateiktos išvados ir pasiūlymai. Baigiamajame darbe buvo naudojami empiriniai tyrimo metodai: kontent analizė, tradicinė, dokumentų analizė. Gauti empiriniai tyrimo duomenys apibendrinti lyginimo ir analizės metodais. / The impact of indirect tax harmonization process is the most relevant aspect in respect to the society. Consequences of the harmonization are of the great effect to consumer's expenditures and it leads to an increase in prices. The tariffs of indirect taxes applied in Lithuania are harmonized in accordance with the minimal tariffs applied in the EU. The key aspect of the thesis is addressed towards the analysis of an effect of the harmonization on households.

Darbo tikslas – nustatyti mokesčių administravimo muitinėje teisinio reglamentavimo poveikį muitinės administruojamų mokesčių surinkimui, nustatyti ir išanalizuoti aktualiausias mokesčių administravimo muitinėje problemas ir surasti tų problemų sprendimo būdus. Lietuvos muitinė yra atsakinga už jos kompetencijai priklausančių mokesčių – muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio teisingą apskaičiavimą, įregistravimą, apskaitymą, surinkimą, kontrolę ir pervedimą į Valstybės iždą. Muitinei pavesta išskirtinė funkcija – užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinę prekybą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, bei surinkti nustatytus importo ir eksporto muitus ir mokesčius, efektyviai taikant muitinės priežiūros priemones. Muitinės administruojamų mokesčių, jų įregistravimo, surinkimo ir išieškojimo teisinis reglamentavimas yra sudėtingas procesas ir mažai nagrinėtas teisinėje literatūroje. Darbe analizuojamos mokesčių funkcijos ir reikšmė, mokesčių administravimo samprata ir principai, nustatytas jų įtvirtinimas teis��s normomis, atskleisti ir išnagrinėti svarbiausi mokesčių administravimo muitinėje teisinio reglamentavimo pokyčiai Lietuvai įstojus į ES, jų įtaka mokesčių surinkimui ir išieškojimui, bei muitinės indėliui į valstybės biudžetą. Taip pat atliktas muitinės administruojamų mokesčių statistinis tyrimas, nustatytos ir aiškinamos mokesčių pokyčių priežastys teisiniu aspektu. Atlikus verslininkų apklausą anketiniu būdu, nustatytos pagrindinės problemos... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to assess the influence of legal regulation of tax administration in customs on collection of taxes administered by customs, to determine and analyze the most relevant problems of tax administration in customs and to find solutions of these problems. Lithuanian customs is responsible for correct calculation, registration, accounting, collecting, control of taxes, which are in its competence, i.e., custom duties, excise duties and value added tax. It is also responsible for transferring these taxes into the Treasury. Customs is assign with special function, i.e., to ensure that there is observed the law and other legislation, which finetune international trade, and to collect fixed import and export duties and levies, while effectively practicing customs maintenance aids. Legal regulation of taxes’ that are administered by customs registration, collection and ingathering is complex process and it is poorly analyzed in legal literature. In this work there is analyzed taxes’ function and significance, the conception and principles of tax administration, there is determined its assessment by legal norms, there is disclosed and analyzed the most important changes of legal regulation of tax administration in customs that occur after Lithuania joined EU, its influence on taxes collection and ingathering and on customs’ contribution to state budget. There was also conducted statistical research about taxes, administered by customs, there was determined... [to full text]

Šio darbo pagrindinis tikslas – įvertinti filantropijos teisinį reglamentavimą valstybėse – ES narėse bei jos teisinę aplinką Europos Sąjungoje siekiant nustatyti kaip ši aplinka galėtų būti pagerinta ateityje. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Visų pirma, apibrėžiama filantropijos samprata ir sąryšis su kitomis teisės aktuose naudotinomis sąvokomis. Toliau pateikiama bendra, sisteminta informacija apie pagrindinius filantropijos subjektus, jos santykį su mokestinėmis lengvatomis bei jai valstybių nustatomus ribojimus. Antrojoje dalyje nuodugniai vertinami atskirų valstybių narių teisiniai rėžimai, daugiausiai mokestinio pobūdžio, kurie savo ruožtu sudaro filantropijos nacionalinius rėžimus. Iš pradžių aptariama nacionalinės bei tarpvalstybinės filantropijos reglamentavimo status quo valstybėse narėse, galiausiai yra apžvelgiamos kokios yra tokio reglamentavimo tendencijos bei galimos priežastys. Trečioji darbo dalis – kurioje analizuojama filantropijos teisinė aplinka Europos Sąjungoje – apima du aspektus. Pirma, ieškoma nacionalinių teisinių rėžimų sąsajų su Europos Bendrijų teise, antra – gilinamasi į procesus, kurie jau vyksta ar dar tik galėtų vykti kuriant palankią teisinę tarpvalstybinei filantropijai aplinką ES mastu. Dėl tokio plataus pobūdžio analizės, analizuojamos ES materialinės, institucinės, konstitucinės bei konkurencinės teisės normos. Bendrai, darbe yra daug dėmesio skiriama ne pelno juridinių asmenų vietai tarp kitų ūkio subjektų bei jų... [toliau žr. visą tekstą] / This paper aims to discuss trans-national philanthropy‘s regulations in the EU member states, as well as legal environment for this phenomenon in the whole European Union. This leads to defining its legal perspectives and naming possibilities how the environment just mentioned could be improved. The paper is constructed of free major parts. Firstly, it provides the legal definition of philanthropy and establishes its connection in comparison with other similar legal terms. Further on, the characterization of trans-national philanthropy and its parties is given, whereas these are followed by conceptual analysis of tax exemptions relevant to philanthropy and its legal limits, established by the state. Second part of the paper is all intended to analyze legal regimes of member states, mostly those of fiscal origin. It starts with the analysis of the current situation both within the regulation of national and transnational philanthropy. It continues by stressing the tendencies for regulations that are present in the analyzed states and trying to name the reasons why the philanthropy nowadays is “landlocked”. Third part –analysis of EU legal environment in this field – is conducted in two major ways. To start with, it gives characteristics of national philanthropy regimes in accordance to the EC law. Further on, it talks about the processes that are going on and might be going on in the EU, in order to create the enabling legal environment. As the analysis is overwhelming and... [to full text]

Šiame darbe per mokestinių pajamų lygio ir struktūros, valstybės išlaidų lygio ir struktūros, valstybės skolos ir tiesioginių užsienio investicijų kaitos prizmę nagrinėjamas tarptautinės mokestinės konkurencijos poveikis Lietuvos valstybės finansų sistemai ir ūkiui. Darbe pristatomi pagrindiniai tarptautinės mokestinės konkurencijos aspektai, išskiriant du vyraujančius požiūrius į šį reiškinį. Holistinis požiūris pateikia neigiamas nuostatas mokestinės konkurencijos atžvilgiu, metodinio individualizmo požiūris į mokestinę konkurenciją yra teigiamas. Darbe suformuluotos prielaidos apie tarptautinės mokestinės konkurencijos ir mokestinės naštos, mokestinių pajamų ir išlaidų struktūros, valstybės skolos, tiesioginių užsienio investicijų pokyčių ryšį Lietuvoje per 1993 – 2008 m. laikotarpį. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje tarptautinė mokestinė konkurencija turėjo daugiau teigiamų efektų nei neigiamų. / This diploma paper analyses impact of international tax competition to Lithuania‘s public finance sector and economy trough tax revenue level and structure, public expenditures level and structure, public debt and foreign direct investments change trends. This paper introduces main theoretical international tax competition issues, separating two dominant views to this phenomenon. Holistic view proposes negative altitude to tax competition, methodical individualism has positive view to tax competition. In order to achieve main paper‘s goal hypothesis about international tax competition and tax burden, tax revenue, expenditure structure, public debt, foreign direct investment connection in Lithuania during period of year 1993 – 2008 are held. Research results shows that in case of Lithuania international tax competition had more positive effects than negative.

Bakalauro baigiamajame darbe teoriniu aspektu apžvelgiama Lietuvos Respublikos mokesčių sistema bei aptariami šalyje veikiantys juridiniai asmenys. Analizuojamos juridinių asmenų mokamų mokesčių pagrindinės kitimo tendencijos 2006–2010 metų laikotarpiu, atkreipiant dėmesį į pagrindinius mokesčius, t. y. pelno, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės, akcizų mokesčius ir įmokas į fondus bei identifikuojami veiksniai, turėję įtakos šių mokesčių surinkimui. Apskaičiuojama bendra visiems mokesčių mokėtojams ir atskirai juridiniams asmenims tenkanti mokesčių našta, taip pat įvertinama atskirų mokesčių našta, tenkanti atskiriems juridiniams asmenims, suskirstytiems pagal teisinę formą, t. y. uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, individualios įmonės bei ūkinės bendrijos. Rašant darbą, atlikta mokslinės, statistinės, normatyvinės ir kt. literatūros analizė, naudoti loginės analizės ir sintezės, palyginamosios analizės tyrimo metodai, santykiniai dydžiai, grafinis būdas ir kt. / There is reviewed tax system of the Republic of Lithuania on the theoretical basis, furthermore, there are discussed legal entities functioning in the country in this bachelor degree thesis. There is given analysis of the main trends of modifications of taxes paid by legal entities over a period of 2006 – 2010. The attention is paid to the main taxes, i.e. profits tax, real estate tax, value added tax, excise duty and entrance fees to funds, moreover, there are identified factors that had an influence on gathering of aforementioned taxes. There is estimated overall burden of taxation that falls on all taxpayers and individual legal entities grouped according to legal status, i.e. private limited liability companies, public limited companies, individual companies and partnership businesses.

Visuomenėje kylančios diskusijos dėl didelio mokesčių lygio yra aktualios ir palydimos daugybės komentarų. Mokesčių lygio svarstymas apima teisines, politines ir ekonomikos sritis. Šio darbo problema yra ta, kad Vyriausybei vykdant mokestinę politiką visuomenėje išnyksta teisinis tikrumas dėl buvimo apribojimų, kurie varžytų maksimalios mokestinės naštos ribą. Šiam darbui keliami tokie uždaviniai: (1) atskleisti mokestinės prievolės esmę; (2) nustatyti mokestinei prievolei atsirasti būtinas prielaidas; (3) nustatyti mokestinės prievolės nebuvimo prielaidas; (4) pagrįsti teisinės valstybės finansavimo mokesčiais būtinumą; (5) išnagrinėti mokestinės naštos didinimo istorinius atvejus; (6) išskirti ir apibūdinti laikotarpius, kuomet mokestinės naštos didinimui galioja mažesni apribojimai; (7) išanalizuoti situacijas Lietuvos Respublikoje mokesčių reguliavimo politikoje ir teisės aktuose, kuomet galėtų būti maksimaliai didinama mokestinės naštos riba. Šio darbo tikslas yra ištirti mokestinės naštos didinimo teisėtumą. Šio darbo objektas – maksimalios mokestinės naštos ribos. Įgyvendinant darbo tikslą, daugiausia dėmesio buvo skiriama mokestinės prievolės atskleidimui, mokestinės prievolės pagrindimui ir maksimalios mokestinės naštos ribų ieškojimui ir jų teisėtumo tyrimui. Šis iškeltas tikslas darbe sėkmingai įgyvendintas – išanalizavus mokesčių teisės literatūrą, politines – teisines teorijas ir mokestinės naštos reguliavimo teorinius aspektus bei praktiką. Vadovaujantis įvairių... [toliau žr. visą tekstą] / The title of this work is: Is it legitimate to impose 100 % personal income tax? The tackled problem in this work is that as the Government creates new tax policy it also creates some uncertainty in the society because of vagueness of legal limitations to impose maximum tax burden. It creates a lot of discussion in society as people on micro economical level very vulnerable to Government’s moves in changing tax policy. The actuality of this problem is that after 2008 global financial crisis the interest in society towards economical issues skyrocketed into unseen level and internet news sites were bombarded by differently economically educated people. Indeed, the changes in tax policy touches almost every person‘s life and there is proverbial Benjamin Franklin saying that „in this world nothing can be said to be certain, except death and taxes“. The stability of tax policy for businesses and investors is of most importance when choosing country to invest and the acts of Government witnesses about its readiness to keep promises by creating long term stable legal business environment. In country, where is „rule of law“, one thing to evaluate the Government decision to raise tax level is to question its legitimacy. Every such decision to change tax policy should be grounded in specific needs and situations. The problem is not with individual tax but with general tax level. The finding of maximum level of taxation would give more clarity to state and it‘s citizen relationship as... [to full text]

Po industrializacijos periodo buvo pastebėtas vis didėjantis neigiamas poveikis aplinkai, kuris nebuvo kiekybiškai apskaičiuojamas ir įtraukiamas į ekonomines sąskaitas. Aplinka ir ekonomika yra glaudžiai susijusios. Aplinka turi ekonominę vertę, kuri yra itin svarbi ir reikšminga visai ekonomikai, gamintojams ir vartotojams. Tik prieš šimtmetį pradėtas analizuoti ekonominės veiklos neigiamas poveikis aplinkai, kurį būtina valdyti, įtraukti į ekonominius skaičiavimus ir kaip galima labiau minimizuoti. Šio darbo tikslas - atlikti dviejų ekologinę mokesčių reformą įgyvendinusių šalių lyginamąją analizę ir pateikti rekomendacijas Lietuvai dėl galimos ekologinių mokesčių reformos įgyvendinimo plėtros. Pirmoje darbo dalyje analizuojama ekologinių mokesčių koncepcija: jų atsiradimo priežastys, tikslai, privalumai ir trūkumai, taip pat įtaka darniam šalies vystymuisi. Antroje dalyje apžvelgiamos ekologinių mokesčių reformos Švedijoje ir Vokietijoje, taip pat aprašomas šių reformų palyginimo bei Lietuvos esamos situacijos analizės šioje srityje metodologinis pagrindimas. Paskutinėje darbo dalyje atlikta lyginamoji reformų Švedijoje ir Vokietijoje rezultatų analizė įtraukiant ir Lietuvos aplinkos situacijos bei mokesčių vertinimą, taip pat pateikiamos rekomendacijos aplinkos mokesčių reformos plėtrai Lietuvoje. / Following industrialization, negative environmental impact, which previously had not been evaluated quantatively and was not included in economic accounts, was taken into account. Economics and the environment are closely related disciplines. The environment has economical value which is very relevant to the whole economy, producers and consumers. Only a century ago negative economic impact on the environment began to be analyzed and included in calculations with the aim of minimizing environmental impact as much as possible. The aim of this work is to undertake a comparable analysis of two countries which have already carried out eco-tax reform, and to propose recommendations about eco-tax reform introduction and development in Lithuania. The first part of this work examines the concept of eco-taxes: their causes, goals, strengths and weaknesses, as well as their impact on sustainable development. The second part is an overview of eco-tax reform in Sweden and Germany, and description of methodology of comparable analysis of eco-tax reform in Sweden and Germany, and of estimation of the tax situation in Lithuania. The last part includes comparable analysis of those 2 countries and Lithuania, as well it finishes with recommendations for eco-tax reform‘s possible results in Lithuania.

Europos Sąjunga neturi bendro unifikuoto mokesčių politikos modelio, todėl kiekviena valstybė narė formuoja savo mokesčių politiką. Tačiau valstybės turi atsižvelgti į ES direktyvas ir kitus mokesčius reglamentuojančius dokumentus, kadangi skirtingos apmokestinimo sistemos sukuria fiskalines kliūtis bendros rinkos funkcionavimui. Dėl ypatingos ES sąrangos Bendrijos teisės poveikis nacionalinei teisei gali pasireikšti įvairiai: unifikacija, harmonizacija ir koordinacija. Tiesioginių mokesčių srityje tinkamiausias reguliavimo būdas – harmonizacija, vykdoma direktyvų pagrindu, bei ją skatinančios ir lydinčios koordinacinės priemonės. Artimiausias ir pagrindinis tikslas tiesioginių mokesčių harmonizavimo procese – dvigubo apmokestinimo išvengimas, nors teoriniame lygmenyje keliami glaudesnio valstybių narių mokestinių sistemų suderinimo siekiai. Realių rezultatų tiesioginio apmokestinimo harmonizavimo srityje buvo pasiekta tik po ilgų diskusijų ir daugybės Europos Komisijos bandymų. Kai kuriuos postulatus suformavo ETT savo sprendimuose, o šie buvo išplėtoti į bendro pobūdžio įpareigojimus valstybėms narėms. Pozityvaus reguliavimo taisyklės šioje srityje apsiriboja šiais įpareigojimais valstybėms narėms: neapmokestinti kitos valstybės motininėms bendrovėms išmokamų dividendų, netaikyti išskaičiuojamo mokesčio palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių asocijuotų įmonių, neapmokestinti įmonių reorganizavimo, turto perleidimo, keitimosi akcijomis... [toliau žr. visą tekstą] / Integration of the European Union (EU) does not cover unification of direct taxation through the Member States. Therefore, each Member State runs its own taxation model. Nevertheless, due to the fiscal obstacles being construed in the light of Common Market the Member States are to take account of directives and other legal acts. Concerning specific institutional organization of the European Community as international body one should perceive, that Community legislation may affect national systems in three ways: by unification, harmonization and coordination. The second one is chosen for attainment of the consistency of direct taxation in the EU (coordination shouldn‘t be excluded either). The proximate and basic aim for this way of implementation is to be regarded as avoidance of double taxation in the international scene, though, it is not always so in the working practice of Community institutions (where it seems to be greater objectives leading to unification). After long-drawn discussions some significant results in the field of the harmonization of direct taxation were finally achieved, namely these: the Member States were obliged to retain from withholding taxes on distributed profits and on payments of interests and royalties under certain conditions; also transactions of mergers, divisions, transfers of assets and exchanges of shares concerning companies of different Member States were relieved from any taxes; Member States were required to make interests payers in... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas administracinės teisės principų įgyvendinimas Valstybinės mokesčių inspekcijos veikloje, išanalizuojant administracinės teisės principų sampratą, rūšis, funkcijas bei realizavimą viešajame administravime ir ištiriant šių principų įgyvendinimą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atveju. / The present Bachelor Thesis deals with implementation of administrative law principles within the activities of State Tax Inspectorate by analysing the conception, types, functions of administrative law as well as realisation thereof in public administration and by studying implementation of these principles in case of Šiauliai County State Tax Inspectorate.