In this master’s paper the rate of return on investments into human capital has been calculated. Referring on records from Lithuanian Statistical Department as well as on research’s data, the following indexes: 1) the rate of return of individual university education, studying in a place supporting of state in Lithuania; 2) the rate of return of individual university education, studying in paid place in Lithuania; 3) men’s and women’s rate of return of individual university education; 4) the private rate of return of university education according to economical activities; 5) the rate of return of university education among personnel from companies engaged in metal and metal ware. Calculated indexes the rate of return of education have been analyzed and compared with each other and with indexes of foreign countries. .

Emigrantų pinigų srautų įtaka išleidžiančios šalies pastovių gyventojų pajamoms, nagrinėta pakankamai siauru aspektu, dažniausiai išskiriant teigiamas ir neigiamas pasekmes darbo rinkoje. Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti emigrantų pinigų srautų grįžtamąjį ryšį šalies gyventojų pajamoms bei šalies ekonomikai. Emigrantų pinigų srautų motyvavimo sistemos struktūra analizuojama pirmoje darbo dalyje analizuojama. Remiantis Olandu ligos teorija pirmoje darbo dalyje makroekonominiu aspektu aiškinama emigrantu pinigu srautu įtaką šalies rinkos struktūrai bei ekonominiam augimui. Antroje darbo dalyje analizuojamos trys trumpojo laikotarpio priklausomybės tarp emigrantų pinigų srautų ir emigracijos masto, bei modeliuojami šeši galimi atvejai. Trečioje dalyje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, kuriais remiantis galima teigti, kad emigrantų pinigines perlaidas veikia trys aspektai: pajamų lygis prieš atliekant pinigines perlaidas tarp emigranto ir pastovaus kilmės šalies gyventojo; emigrantų skaičius tenkantis potencialiems gavėjams; bei emigranto altruizmo lygis. / Economical studies investigating the influence of emigrants' remittances to the homeland residents' income has only been conducted in a limited way, usually distinguishing between positive and negative consequences to the labor market. The main objective of this paper is to analyze the feedback of emigrants' remittances to the residents' income as well as to the country's economy. The first part of this paper describes the motivation system of emigrants' remittances. Influence of emigrant's remittances to the market structure and to the economic growth in macroeconomic aspect is explained in reference to the Dutch disease theory. The second part of this paper analyses three short term relationships between emigrants' cash flow and the scale of emigration and describes the model of six possible cases. Results of the study are presented in the third part of this paper, showing that there are three major aspects influencing emigrants' remittances. Three major aspects are as follows: income level before the actual remittance is initiated between emigrant and the resident; the extent of emigration and the level of altruism.

Šiuolaikinėje visuomenėje didėjanti ekonominė nelygybė neretai suvokiama kaip neišvengiamas pasaulio šalių modernizacijos ir ekonominio vystymosi padarinys. Tačiau naujos tendencijos patvirtino, kad ekonominę nelygybę galima (bent iš dalies) valdyti, taikant tikslines ekonomines-socialines politikos priemones. Siekiant minėto tikslo, itin svarbu analizuoti pajamų nelygybės atsiradimo prieţastis ir jos dinamiką, ieškoti priemonių, galinčių sumažinti ekonominės nelygybės mastą šalyje. Šiame darbe analizuojama gyventojų pajamų nelygybės samprata, jos prieţastys, problemos, ryšys su ekonomikos augimu, tiriama Lietuvos gyventojų pajamų nelygybė Europos Sąjungos šalių kontekste. / In modern society, the growing economic inequality is often seen as an inevitable world modernization and economic development outcome. However, new trends have proven that economic inequality can be (at least partially) operated, through targeted social-economic policies. In achieving this objective it is essential to analyze the causes of income inequality and its dynamics, look for measures that can reduce the extent of economic inequality in the country. This paper analyzes the concept of income nequality and its causes, problems, relationship with economic growth. The research in the analysis is income inequality in Lithuania in context of European Union countries.

The object of the research is the asset-based policy, as a measure to reduce poverty and inequality, based on saving, investment and asset accumulation. The purpose of the research is to analyse the experience of foreign countries, evaluate the need of asset-based policy in Lithuania and create a hypothetical model for implementation of this policy. In order to meet this purpose theoretical aspects of the asset-based welfare have been reviewed, asset-based policy models implemented in foreign countries have been analyzed, socio-economic, demographic situation of Lithuanian population, as well as the state of the country’s investments and innovations have been assessed, the survey about the attitude of the Lithuanian population towards the asset-based policy has been conducted, the hypothetical model for the implementation of the asset-based policy in Lithuania has been created. / Disertacijos tyrimo objektas yra turtu pagrįsta politika, kaip skurdo ir nelygybės mažinimo priemonė, besiremianti taupymu, investicijomis ir turto kaupimu. Tyrimo tikslas yra išanalizavus užsienio šalių patirtį, įvertinti turtu pagrįstos politikos taikymo poreikį Lietuvoje bei sukurti hipotetinį tokios politikos įgyvendinimo modelį. Siekiant tyrimo tikslo, disertacijoje yra apžvelgti teoriniai turtu pagrįstos gerovės aspektai, išanalizuoti užsienio šalyse įgyvendinti turtu pagrįstos politikos modeliai, įvertintas socialinės politikos temos išnagrinėjimo lygis Lietuvos autorių mokslo darbuose, išanalizuota gyventojų socialinė-ekonominė, demografinė padėtis bei šalies investicijų ir inovacijų būklė, atliktas empirinis tyrimas apie Lietuvos gyventojų požiūrį į turtu pagrįstą politiką bei suformuotas hipotetinis turtu pagrįstos politikos įgyvendinimo modelis, taikytinas Lietuvoje.

Disertacijos tyrimo objektas yra turtu pagrįsta politika, kaip skurdo ir nelygybės mažinimo priemonė, besiremianti taupymu, investicijomis ir turto kaupimu. Tyrimo tikslas yra išanalizavus užsienio šalių patirtį, įvertinti turtu pagrįstos politikos taikymo poreikį Lietuvoje bei sukurti hipotetinį tokios politikos įgyvendinimo modelį. Siekiant tyrimo tikslo, disertacijoje yra apžvelgti teoriniai turtu pagrįstos gerovės aspektai, išanalizuoti užsienio šalyse įgyvendinti turtu pagrįstos politikos modeliai, įvertintas socialinės politikos temos išnagrinėjimo lygis Lietuvos autorių mokslo darbuose, išanalizuota gyventojų socialinė-ekonominė, demografinė padėtis bei šalies investicijų ir inovacijų būklė, atliktas empirinis tyrimas apie Lietuvos gyventojų požiūrį į turtu pagrįstą politiką bei suformuotas hipotetinis turtu pagrįstos politikos įgyvendinimo modelis, taikytinas Lietuvoje. / The object of the research is the asset-based policy, as a measure to reduce poverty and inequality, based on saving, investment and asset accumulation. The purpose of the research is to analyse the experience of foreign countries, evaluate the need of asset-based policy in Lithuania and create a hypothetical model for implementation of this policy. In order to meet this purpose theoretical aspects of the asset-based welfare have been reviewed, asset-based policy models implemented in foreign countries have been analyzed, socio-economic, demographic situation of Lithuanian population, as well as the state of the country’s investments and innovations have been assessed, the survey about the attitude of the Lithuanian population towards the asset-based policy has been conducted, the hypothetical model for the implementation of the asset-based policy in Lithuania has been created.

Svarbiausias finansinių išteklių šaltinis, teikiantis bet kurios šalies vyriausybei lėšų atlikti įvairias funkcijas yra mokesčiai. Mokesčių harmonizavimo būtinumas atsirado panaikinus sienų kontrolę bei prekybos suvaržymus dėl skirtingų muitų. Šiuo procesu yra siekiama lygių konkurencijos sąlygų tarp ES partnerių, eliminuojant mokesčių kliūtis, be to siekiama integracijos procesų pagreitinimo. Europos Sąjunga neturi bendro mokesčių politikos modelio, todėl kiekviena šalis narė savo mokesčių politiką formuoja remdamasi ES direktyvomis, reglamentais bei kitais dokumentais, kurie sudaro prielaidas sukurti darnią mokesčių politiką. Kiekviena šalis narė turi taikyti tokią mokesčių politiką, kuri nesukeltų konkurencinių iškraipymų, užtikrintų bendrosios rinkos funkcionavimą ir nediskriminacinį mokesčių taikymą visiems ūkio subjektams. Suvienodinti mokesčius tiesiog reikalinga, nes skirtingi mokesčių tarifai kelia žalą konkurencijai. Žmonės rinksis tas šalis, kuriose mokesčių našta ne tokia didelė, o kitos šalys kentės nuo menkų biudžeto pajamų. Šiame darbe tiriamas objektas yra mokesčio sistema. Didelė mokesčių našta trukdo augti gamybai, skatina šešėlinės plėtros augimą ir mokesčių slėpimą. Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo visiškai harmonizuoti PVM ir akcizų mokesčių dydžius ir apmokestinimo tvarką, taip pat buvo harmonizuota ir kitų mokesčių administravimo tvarka. Lietuvos narystės ES privalumai mokesčių srityje: mokesčių sistemos nuostatų suderinimas su ES geros praktikos... [toliau žr. visą tekstą] / The most important source of financial expenses which gives capital means for various purposes is taxes. The way of harmonyzing taxes became important after abolishment of borders control and abolishment of trade restriction and different duties. By this process we seek equal competition rights between EU partners who repeal impediments for taxes. Moreover, we seek to accelerate integration process. EU does not have general taxes politics that is why every state member formates it‘s own tax politics according to EU directives, regulations and other documents. Each state member must apply such tax system which will not allow to distort competition, which will guarantee the functioning of common market and equal taxes to all economy subjects. There is a necessity to unify taxes because different taxes make a huge damage to competition. People will choose such countries, where load of taxes is not so big, other counties are going to have big problems with budget‘s incoms. The object of this research is tax system. The big load of taxes prevent production growth, stimulate the growth of shade economics expansion and tax hiding. By joining EU Lithuania commited to harmonize VAT taxes and excise taxes. Also other administration systems of taxes were harmonyzed. The advantages for Lithuania for joining EU: coordination of tax system with practice of EU in tax system; usual and easier business conditions for small and medium bussiness companies; the growth of budget incomes because... [to full text]

This dissertation analyses changes in income redistribution through the lens of market-state (private-public) nexus. The main goal of the dissertation is to explore the impact of taxes and benefits on income redistribution among different population groups while aiming for social welfare in emerging welfare capitalism Lithuania. This dissertation analyses the changes in market income and primary income inequality among households and individuals. Changes in public opinion towards desirable income redistribution level and state’s role in distribution process during the last two decades are evaluated as well, stressing the demand for redistribution. Dissertation analyses the impact of taxes and benefits on disposable income inequality and consequences for different socio-economic groups. Relative importance, size and progressivity of redistributive instruments are evaluated. Changes in income redistribution are associated with the changes in tax-benefit legislation. Finally, considering the relative importance of taxes and benefits for income inequality, dissertation contributes to the on-going discussion on the kind of welfare regime forming in Lithuania. / Disertaciniame darbe, analizuojant gyventojų pajamų perskirstymo kaitą, akcentuojama analitinė valstybės – rinkos (viešo – privataus) skirtis. Pagrindinis disertacijos tikslas - ištirti mokesčiais ir socialinėmis išmokomis vykdomą pajamų perskirstymą besiformuojančiame gerovės kapitalizme Lietuvoje tarp skirtingų gyventojų grupių siekiant socialinės gerovės tikslų. Disertacijoje analizuojama, kaip keitėsi gyventojų rinkos pajamos ir jų nelygybė. Kartu parodoma ir gyventojų nuomonių dėl norimo pajamų pasiskirstymo ir didesnio ar mažesnio valstybės vaidmens kaita per du dešimtmečius, taip išryškinant poreikį pajamų perskirstymui. Darbe analizuojama, kaip valstybė socialinėmis išmokomis ir mokesčiais sumažina pirminę pajamų nelygybę ir koks yra poveikis skirtingoms gyventojų pajamų ir socialinėms ekonominėms gyventojų grupėms. Įvertinamas atskirų instrumentų dydis, progresyvumas ir kaita besiformuojančiame gerovės kapitalizme. Pajamų perskirstymo kaita siejama su mokesčių ir išmokų politikų pokyčiais. Galiausiai prisidedama prie mokslinės diskusijos, kokiam gerovės režimo tipui, pagal santykinį mokesčių ir išmokų vaidmenį perskirstant pajamas ir mažinant pirminių pajamų nelygybę, Lietuva galėtų būti priskirta.

Tyrimo objektas – gyventojų pajamų mokestis. Tyrimo dalykas – gyventojų pajamų mokesčio analizė ir tobulinimas. Darbo tikslas – atskleidus mokesčių teorinius pagrindus ir gyventojų pajamų mokesčio problemas, įvertinti gyventojų pajamų mokestį ir pateikti pasiūlymus šio mokesčio tobulinimui. Darbo uždaviniai: • Atskleisti pagrindines mokesčių teorijas, funkcijas ir apmokestinimo ribą; • Nustatyti gyventojų pajamų mokesčio problemas; • Sukurti metodiką gyventojų pajamų mokesčio vertinimui; • Įvertinti gyventojų pajamų mokestį ir nustatyti kitimo tendencijas; • Pateikti pasiūlymus gyventojų pajamų mokesčio tobulinimui. Tyrimo metodai – literatūros analizė, loginė analizė, duomenų sisteminimo ir dorojimo, statistinės analizės būdai: dinamikos eilučių, mažiausių kvadratų metodas, santykinių dydžių, grafinio vaizdavimo, horizontalioji ir vertikalioji analizė, regresinė analizė. Išanalizavus Lietuvos autorių mokslinius straipsnius, periodinę spaudą, užsienio autorių mokslinius darbus apie gyventojų pajamų apmokestinimą, atlikta Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio analizė ir pateikti pasiūlymai šio mokesčio tobulinimui. / The object of this research is the Personas Income Tax. The subject of this research is analysis and improvement of Personal Income Tax. Research aim – by detecting theoretical essential of taxing and problems of Personal income tax, value Personal income tax and subject proposal for a further personal income tax improvement. The purpose of the work: - open main theories, functions of tax, principles of faxing and border; - estimate problems of Personal income tax; - create mythology to value Personal income tax; - to value Personal income tax and set its variation; - subject proposal for a further. Research methods: logical and comparative analysis, methods of logical and graphic modeling, methods of statistical analysis, horizontal and vertical analysis, dynamic line, regression. Researching treatise of Lithuanian author’s, periodical print, scientific task of foreign author’s about Personal income taxing, accomplished analysis of Personal income tax and proposed suggestion for improvement of Personal income tax.

Individuali veikla, kaip teisinė kategorija, Lietuvoje egzistuoja nuo 2003 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo GPMĮ. Teisinės prielaidos užsiimti savarankiška veikla nesteigiant juridinio asmens fiksuojamos ir anksčiau – iki 2002 m. gruodžio 31 d. galiojo patentų sistema. Veikla su patentu buvo traktuojama per daug siaurai – tai lėmė savarankiškos veiklos teisinio reguliavimo pokyčius pereinant prie individualios veiklos instituto. Galima teigti, jog pagal dabartinį teisinį reguliavimą ši verslo organizavimo forma yra visapusiškai inkorporuota į verslo sistemą, ji sudaro smulkiausiąjį verslo segmentą, o jos subjektai yra pilnateisiai verslo atstovai, galintys pasinaudoti pakankamai plačiomis verslo galimybėmis. Individualios veiklos sąvokos įtvirtinimas įstatymuose bei bandymas formalizuotai pateikti atskirus tokios veiklos požymius sukūrė kritišką visuomenės požiūrį dėl sąvokos apibrėžtumo stokos bei galimybės kiekvieną iš požymių traktuoti itin plačiai. Netobula individualios veiklos definicijos formuluotė doktrinoje įvardijama kaip pagrindinė priežastis dėl nuolat augančių mokestinių ginčų skaičiaus, kuriuose ginčo dalykas – gautų pajamų pripažinimas iš individualios veiklos gautomis pajamomis. Magistro darbe darbo autorė problematikos užuomazgų ieško platesniame kontekste. Siekiant užsibrėžto tikslo – identifikuoti individualios veiklos ribas, darbe nuosekliai analizuojami visi individualios veiklos požymiai (tęstinumas, savarankiškumas, ekonominės naudos siekimas), remiantis... [toliau žr. visą tekstą] / Individual activity, as legal rank, has being prevailed in Lithuania since 1 January 2003 when the Law on Personal Income tax was inured. Legal premise to perform an independent activity without establishing a legal entity was fixed earlier, because till 31 December 2002 it was available under patent system. Activity with patent was treated too much constricted and this determined changes in juridical regulation of independent activity by passing to insitute of Individual Activity. It can be stated, that this form of business today is fully incorporated in the enterprise system and today it forms the smallest section of business, moreover it must be pointed up, that representatives of individual activity have wide possibilities to operate in business market. When the definition of individual activity appeared in the Law on Personal Income tax and the features of it were determined, the critical public opinion arose because of lack of specification and possibility to interpret each of the features very widely. The widespread opinion of imperfect definition is considered as the main reason of frequent litigations. In the master’s work author tried to look for the primary reasons of this problem in much wider way. Having an aim to find the framework of individual activity, author analysed all features of the definition of an individual activity (succession, independence, economic benefit) according to the practice of institutions which judge taxation related issues, judgments of... [to full text]

SANTRAUKA Mokesčių politikos teisinis reguliavimas Europos Sąjungoje Legal regulation of tax policy in the European Union Pagrindinės sąvokos: mokesčių politika, mokesčių harmonizavimas, mokesčių derinimas, tiesioginių mokesčių harmonizavimas, netiesioginių mokesčių harmonizavimas, Europos Sąjunga, tiesioginiai mokesčiai, netiesioginiai mokesčiai, PVM, akcizai, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis. Šiame darbe yra nagrinėjami mokesčių harmonizavimo ypatumai ES, apžvelgiama jos kompetencija mokesčių srityje. Taip pat dėmesys skiriamas tiesioginių bei netiesioginių mokesčių istorinei raidai bei pačiai mokesčių politikai ES lygmeniu. Darbo tikslas yra atskleisti svarbiausių ES lygmeniu mokesčių (PVM, akcizai, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis) istorinės raidos bei dabarties taikymo ypatumus bei ateities perspektyvas. Mokesčiai ES lygmeniu yra politiškai jautri sfera. Nors ES valstybės narės ir atidavė dalį suvereniteto šioje srityje ES organizacijai, tačiau Europos Sąjungos kompetencija šioje srityje yra ribota. Tinkamai funkcionuojančios vidaus rinkos siekis neišvengiamai veda prie mokesčių sistemų bei harmonizavimo, o visiškas harmonizavimas ES steigimo sutartyse nėra numatytas. Pagrindinė problema kyla tarp valstybių narių siekio išlaikyti nacionalinį suverenitetą bei ES atiduotos kompetencijos mokesčių srityje. Darbe iškeliamos kelios hipotezės: 1. netiesioginiai mokesčiai yra suharmonizuoti Europos Sąjungos lygmeniu, bet visgi jų harmonizavimas nėra pakankamas... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Legal regulation of tax policy in the European Union Main concepts: tax policy, tax harmonisation, tax coordination, harmonisation of direct taxes, harmonisation of indirect taxes, direct taxes, indirect taxes, Value Added Tax, excises, corporate tax, personal income tax. In this analysis it is important to examine peculiarities of tax harmonisation process in the European Union. Also attention is paid to a historical aspect of direct and indirect taxes and to the tax policy of European Union. The aim of this analysis is to reveal the historical aspect, nowadays application and future perspectives of main taxes of the European Union such as Value Added Tax, excises, corporate tax and personal income tax. Taxes in the European Union is politically sensitive area. Though member states gave some sovereignty in this area to this organisation, the competence of the European Union in this sphere is restricted. Properly functioning internal market inevitably leads to harmonisation of tax systems. On the other hand, overall harmonisation is not envisaged. The main problem arises from member states‘ objective to retain national sovereignty and from its‘ given competence to the European Union, In this reseach some hypothesis are raised: 1. indirect taxes are harmonized in the European Union level, but still it is not sufficient in creating properly functioning internal market, 2. There is no political will of member states to harmonise direct taxes. These hypothesis are... [to full text]