Šiame magistro darbe analizuojama nuteistųjų asmenų teisinės padėties instituto istorinė raida ir veiksniai, darantys įtaką šio instituto turiniui. Detaliai atskleidžiama nuteistųjų asmenų teisinės padėties samprata ir struktūra Lietuvos ir Rusijos bausmių vykdymo teisės teorijoje, įstatymuose ir atskirų mokslininkų darbuose bei pateikiami autoriaus siūlymai dėl galimo nuteistųjų asmenų teisinės padėties apibrėžimų tobulinimo. Nemažai dėmesio skiriama bausmių vykdymą reguliuojančių nacionalinių, užsienio šalių ir tarptautinių teisės aktų analizei, kiek jie susiję su nuteistųjų asmenų teisėmis, laisvėmis ir pareigomis, ir pateikiami pasiūlymai dėl kai kurių nacionalinių teisės aktų turinio tobulinimo. Atskiruose darbo skyriuose atskleidžiama, kokią įtaką nuteistųjų asmenų teisinės padėties turinys ir jo įgyvendinimo formos turi bausmių vykdymo ir nuteistųjų resocializacijos procesams. Taip pat pateikiamas kitų mokslo šakų – kriminologijos, sociologijos bei psichologijos – nusikalstamo elgesio vertinimas, kuris itin svarbus įtvirtinant nuteistųjų teisinę padėtį, organizuojant jų reabilitaciją ir adaptaciją jiems išėjus į laisvę. / In the present Master’s work, there is analysed the institute of legal status of convicts, its historical development and factors, making influence on the contents of the present institute. There is revealed in detail the concept and the structure of legal status of convicts in the theory of penal law, laws and in different scientific studies of Lithuania and of Russia. Also, there are provided suggestions regarding possible improvement of the definitions of legal status of convicts. Plenty of attention is assigned to analysis of national and foreign and international law acts regulating implementation of punishments, considering their relationship with personal rights, freedoms and duties of the convicted people. There are also provided suggestions regarding improvement of contents of some national law acts. In different chapters of the work, there is revealed the impact of contents of legal status of convicts and its implementation forms on the processes of implementation of punishments and re-socialisation of convicts. Also, there is provided assessment of criminal conduct by other branches of science – criminology, sociology and psychology. Such assessment is especially important consolidating legal status of convicts, organising their rehabilitation and adaptation, when they return to free life.

Darbe analizuojamas tėvų turtinių teisių ir pareigų vaikams atsiradimo pagrindas, pradžia, pabaiga, teisės ir pareigos, susijusios su vaikams priklausančiu turtu, pareiga materialiai išlaikyti vaiką, vaiko turtinių interesų apsaugos garantijos tėvams įgyvendinant teises ir pareigas, susijusias su vaikams priklausančiu turtu ir vaiko teisių bei teisėtų interesų apsauga ir gynimas tėvams nevykdant išlaikymo pareigos. Pagrindinis darbo tikslas - nustatyti, kokia apimtimi Lietuvos teisės sistema užtikrina vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimą, reglamentuodama turtines tėvų teises ir pareigas vaikams, formuodama jų įgyvendinimo praktiką, kokios yra šių teisių ir pareigų įgyvendinimo teorinės ir praktinės problemos, jų galimi sprendimo būdai bei prielaidos. / The basis, the commencement and the end of the parents property rights and obligations, the content of the rights and obligations of the parents to their children‘s property, the right and obligation to support the child materially, the guaranties safegarding children‘s property rights and interests while their parents execute their rights and obligations, were analized in the thesis. The main purpose of this thesis was to determine in what scope the legal system of the Republic of Lithuania ensure the implementation of the principle of the supremacy of the children‘s interests by regulating the rights and obligations of their parents, forming the practice of the implementation, what are the practical and theorical problems of the implementation of these rights and obligations, what are the possible preconditions and solutions of the problems.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti bendrovės valdymo organų ir bendrijos partnerių fiduciarinių pareigų esmę, panašumus, skirtumus. Lietuvos teismai konstatuoja fiduciarinius santykius tarp bendrovės ir jos vadovo, tačiau pozicijos dėl bendrijos dalyvių santykių nėra pateikęs. Tačiau teismai, naudodami fiduciarinių pareigų sąvoką, kalbėdami apie bendrovės vadovo pareigas, ne visada tinkamai nustato ir interpretuoja fiduciarines pareigas. Pirmoji šio darbo dalis analizuoja fiduciarinių santykių esmę, jų sampratą. Teigiama, kad fiduciarinės pareigos turėtų būti suprantamos siaurąja prasme. Fiduciarinių santykių prigimtis suteikia fiduciarui galimybes ir priemones tenkinti savo asmeninius interesus. Kadangi benificiarai negali efektyviai kontroliuoti kasdieninės fiduciaro veiklos, fiduciarinės pareigos užtikrina, kad asmuo, veikdamas kaip fiduciaras, netenkintų savo asmeninių interesų. Antrojoje dalyje nagrinėjamas bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų turinys ir jų objektas. Laikomasi nuomonės, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei, kaip akcininkų visumai, bet ne individualiems akcininkams. Įmonei esant nemokiai, bendrovės vadovas turi apsvarstyti ir kreditorių interesus. Teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo lojalumo pareigos interpretacija skiriasi nuo fiduciarinės lojalumo pareigos turinio. Lojalumo pareiga reikalauja fiduciaro atsisakyti savo asmeninių interesų ir veikti tik benificiaro interesais. Lojalumo pareigą sudaro pagrindiniai elementai:... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to identify and give interpretation of main fiduciary duties of company directors’ and co-partners in economic partnership. Civil courts of Lithuania use fiduciary relationships in company law context, but avoid recognizing fiduciary relationships between co-partners in economic partnership. Despite recognition of fiduciary relationships in company context courts often make mistakes in interpreting fiduciary duties. This work seeks to clarify the meaning and nature of fiduciary relationships, identify differences and similarities of fiduciary duties of company director and co-partners. Part I deals with the nature and the meaning of fiduciary relationships and the task of fiduciary duties. It argues for a more precise definition of fiduciary relationships and more limited application of fiduciary duties. Limited possibility to effectively monitor performance of fiduciary provides both the opportunity and the means to act self-interested. Because beneficiary cannot effectively oversee day-to-day performance, fiduciary duties ensure at least that the fiduciaries will be loyal to the beneficiaries’ interests. Part II deals with fiduciary duties of company director. It states that director has fiduciary duties to company and not to individual shareholders. When a company is insolvent, director also has to consider the interests of company creditors. It states that the Supreme Court of Lithuania uses terminology of loyalty to mean something quite... [to full text]

Šiame magistro darbe sistemiškai nagrinėjamos akcininkų pareigos. Kaip šio darbo temai reikšmingos kategorijos nagrinėjamos juridinio asmens dalyvio, akcininko ir teisinės pareigos sampratos, nustatomas akcininko pareigų atsiradimo momentas. Šio darbo tikslas – atskleisti akcininkų pareigų esmę, pobūdį ir turinį, įvertinti, kiek detaliai akcininkų pereigos yra reglamentuojamos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, apibendrintai apžvelgti su tema susijusią Lietuvos Aukčiausiojo Teismo praktiką. Darbe akcininkų pareigos skirstomos pagal tai, prieš kokius asmenis (bendrovę, kitus tos bendrovės akcininkus ir prieš trečiuosius asmenis) jos nustatytos ir kokiu pagrindu (įstatyminiu ar sutartiniu) tos pareigos atsiranda. Ypatingas dėmesys skiriamas akcininkų pareigai apmokėti akcijas, neatskleisti konfidencialios informacijos ir gerbti mažumos akcininkų teises. Darbe trumpai atskleidžiama atsakomybė už akcininko pareigų nevykdymą. / This study is devoted to the systematic analysis of the shareholder obligations. The concepts of a member of the company, shareholder and legal obligation are examined as the significant categories to the subject. The moment when the shareholder obligation arises is examined too. The purpose of the study is to reveal the essence of the shareholder obligations, to evaluate how much they are reviewed in the Lithuanian and European Union legislations and in the practice of the Supreme Court of Lithuania. The analysis presents classification of the shareholder obligations as far as they are divided into groups according to the subjects to whom they are defined and according to where these obligations are set down. Particular attention is given to the shareholders obligation to pay for the shares, not to reveal the confidential information and to respect the minority shareholders. Also there is a short reveal of what happens if the shareholder fails to perform his obligations.

Darbo teisės subjektų – darbuotojo ir darbdavio – pagrindinės teisės ir pareigos atsiranda, pasikeičia, pasibaigia darbo sutarties pagrindu, ir jos pasižymi ypatingais požymiais, kurie išskiria jas iš kitų rūšių teisių ir pareigų. Be to, darbuotojas darbo santykiuose paprastai laikomas silpnesne teisinių santykių šalimi, todėl darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, keliami jo teisėms ir pareigoms griežtesni reikalavimai, jiems nustatomos ne vienodo svorio teisės ir pareigos. Kito darbo teisės subjekto - darbuotojo kolektyvo – teisių ir pareigų ypatumus lemia jo subjektiškumas, kuris pasižymi tam tikru specifiškumu – daugeliu atveju darbuotojų kolektyvas tiesiogiai realizuoti savo teisių negali. Todėl daugiau kalbama apie šio subjekto atstovavimą. Ir darbuotojai, ir darbdaviai, siekdami organizuotai ginti savo teises ir interesus, vienijasi į organizacijas. Atstovavimą esant kolektyviniams darbo santykiams reglamentuoja Darbo kodeksas. Darbuotojų atstovai yra profesinės sąjungos ir darbo tarybos, šiems subjektams suteiktos beveik vienodos darbuotojų kolektyvinio atstovavimo teisės, išskyrus tam tikras profesinių sąjungų išimtines teises. Darbdavių atstovai – darbdavių organizacijos – veikia pagal Asociacijų įstatymą, kuris nėra pritaikytas darbo santykių specifikai ir kuriame nėra išspręstas darbdavių asociacijų narių atstovavimo darbo santykiuose kompetencijos klausimas. / The main labour rights and labour obligations of an employee and an employer may arise, change or expire under an employment contract. These labour rights and duties as to perform work of a certain profession, speciality, qualification or to perform specific duties in accordance with the work regulations established at the workplace; and to provide the employee with the work specified in the contract, to pay him the agreed wage and to ensure working conditions, have special features which set apart them from other (for instance, civil rights and obligations) rights and obligations. Besides, an employee is more vulnerable than an employer so for this reason an employer has more obligations and from him is asking to be more careful than an employee. The other subject of labour law is the staff whose legal capacity is special. The staff can not perform some of his rights and obligations directly, in these cases he needs to be represented by the other entities. Employees and employers may be represented both in collective and individual labour relations. Representation in collective labour relations is regulated by Labour Code, and in this work only the representation in collective relations is studying. Representatives of employees are trade unions and labour councils, they possess almost the same rights of collective representation except some exclusive rights which belong only to trade unions. Employers can be represented by the organisation too. Employers’s organisation is... [to full text]

Tyrimo aktualumas. Visuomenėje vykstantys kultūriniai ir socialiniai pokyčiai kelia naujus reikalavimus asmenybės vystimuisi, o savęs vertinimo supratimo reikšmingumas tampa neišvengiama šių laikų kasdienybe. Tuo tarpu savęs vertinimas glaudžiai susijęs su moksleivių pretenzijų lygiu, arba kitaip sakant, su savo galimybių įsivaizdavimu: savivertė bendriausia prasme yra savo paties požiūris į save, savo teises ir pareigas. Dinamiška socialinės ir kultūrinės aplinkos kaita sąlygoja savivertės sąsajų su moksleivių asmeninių teisių bei pareigojimų supratimu nagrinėjimo svarbą. Šiai problemai spręsti ir yra skirtas baigiamasis darbas. Tyrimo objektas yra moksleivių savivertės ir požiūrio į savo teises bei pareigas tarpusavio sąsajos. Tyrimo tikslas – išanalizuoti moksleivių savivertės sąsajas su jų asmeninių teisių ir pareigų žinojimu. Darbo tikslas yra detalizuojamas uždaviniais, lėmusiais tokią darbo struktūrą: visų pirma teoriškai pagrįsta moksleivių savęs vertinimo problematika ugdymosi procesuose; po to išnagrinėtos pagrindinės moksleivių asmeninės teisės bei pareigos; toliau darbe atliekamas vyresnių klasių moksleivių savęs vertinimo bei asmeninių teisių ir pareigų tarpusavio sąsajų tyrimas. Tyrimo metodika, padėjusi išspręsti minėtus uždavinius, susideda iš mokslinės literatūros analizės (teorinės analizės ir apibendrinimo metodas), kiekybinio empirinio tyrimo (anketinės apklausos raštu), hipotetinės dedukcinės paradigmos metodo bei tyrimo rezultatų statistinės analizės... [toliau žr. visą tekstą] / Research urgency. Occurring changes in a society make new demands to the development of the person, and value of understanding of a self-appraisal becomes an integral part of modern life. In turn ideas, the self-appraisal is connected with level of claims of the pupil, with its understanding of own possibilities. The self-appraisal is a view at, pupil’s own rights and duties. Dynamic development of a social and cultural environments influences importance of research of connection between a self-appraisal of the pupil and its understanding of own rights and duties. On the decision of the problem this final work was directed. Connection between a self-appraisal of the pupil and its understanding of own rights and duties object of research. The purpose of the research is to analyse connection between a self-appraisal of the pupil and its understanding of own rights and duties. The purpose of the work is detailed in tasks determining its following structure: first, theoretically the problematic of a self-appraisal of pupils in the course of training is proved; then the fundamental rights and duties of pupils are analysed; also research of the connection between a self-appraisal of the pupil and its understanding of own rights and duties was organized. Methodology of the work, which has helped to solve the above mentioned tasks, consists of the following methods: analysis of scientific literature (theoretical analyse and generalisation methods), quantitative empirical research (a... [to full text]

Magistro darbe, pasitelkus Lietuvos Respublikos, tarptautinius bei Europos Sąjungos norminius teisės aktus, Lietuvos bei užsienio šalių teisinę literatūrą, teismų praktikos medžiagą bei įvairią oficialią statistinę informaciją nagrinėjamas darbuotojų saugos ir sveikatos reguliavimas, jo samprata. Analizuojama, kiek ir kokiose teisės šakose reglamentuota darbuotojų sauga ir sveikata bei kokiu pagrindu šį institutą galima laikyti darbo teisės šakos reguliavimo dalyku. Taipogi darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentavimas tiriamas kaip dviejų darbo santykio šalių – darbdavio ir darbuotojo – teisių ir pareigų santykis. Bandoma pasigilinti į šių teisių ir pareigų turinį, realias norminių teisės aktų įgyvendinimo galimybes, iškelti egzistuojančius probleminius reglamentavimo klausimus. Pagrindinis dėmesys skiriamas įstatymų leidėjo nustatytoms normoms, leidžiančioms pačiam darbuotojui apginti savo teises tiek individualiai, tiek kolektyviai bei darbdavio pareigų saugos ir sveikatos srityje klasifikacijai, šių pareigų turiniui ir įgyvendinimui. / This master paper analyses the regulation of occupational safety and health issues and its conception on the basis of the Lithuanian, international and European Union legal regulation, legal literature, legal practice and official statistics. The aim of this work is to find out which branches of law and to what scale regulate the safety and health at work and what gives the reason to consider this institute as an object of labour law regulation. Additionally, the regulation of occupational safety and health is analysed as relation of rights and obligations between labour law parties (employer and employee). The paper is trying to examine the content of mentioned issues, the actual regulations on implementation of these opportunities as well as raising the existing problematic regulation issues. The main attention is focussed both on the possibilities of employee to protect his rights both individually and collectively; and on the classification, content and implementation of the employer’s obligations in the field of safety and health at work.

Baigiamajame darbe analizuojami norminiai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą. Nagrinėjama darbuotojų ir darbdavių materialinė atsakomybė darbuotojų saugos ir sveikatos darbe srityje. Suponuojama išvada, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų sauga ir sveikata darbe reglamentuojama įvairiais teisės aktais: tarptautiniais, ES, nacionaliniais. LAT bylų gausa šios kategorijos bylose pabrėžia temos aktualumą. Nustatyta, jog viena darbuotojo pareiga atitinka vieną darbdavio teisę bei atvirkščiai – viena darbdavio pareiga atitinka vieną darbuotojo teisę. Darbą sudaro keturi skyriai, kai kurie suskirstyti į poskyrius. Pirmame baigiamojo darbo skyriuje išsamiai išnagrinėti teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą darbe. Šioje dalyje pateikiamos sąvokos, apibrėžimai, klasifikacijos. Sekančioje dalyje analizuotos darbuotojų ir darbdavių teisės ir pareigos vienas kitam. Šios teisės ir pareigos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, todėl darbe laikomasi principo, pagal kurį akcentuojama, jog tai, kas yra darbdavio pareiga, tas yra darbuotojo teisė bei atvirkščiai. Trečioje baigiamojo darbo dalyje išanalizuotos privalomos bei papildomos saugos ir sveikatos užtikrinimo priemones įmonėje. Ketvirtame skyriuje nagrinėjama LAT praktika darbuotojų ir darbdavių materialinės atsakomybės taikymo klausimai. Vadovaujantis suformuota praktika pateikiami teisiniai darbdavių ir darbuotojų materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindai. Nustatoma kokiais atvejais... [toliau žr. visą tekstą] / The final master thesis applies a research on the legal acts regarding employees health and safety regulations at work. The financial responsibility over health and safety area between employers and employees is taken into the consideration. The conclusion is made that the health and safety of the employees in the Republic of Lithuania is regulated by a list of legislative acts: international, issued by European Union and local. The relevance of this topic is highlighted by the load of this type cases investigated by the Municipal/ Supreme Court of Lithuania. It is observed, that the single responsibility of the employee meets the single right of the employer and vice versa – a single responsibility of the employer meets the single right of the employee. The final thesis is grouped into four main sections divided into subsections. The first section of the paperwork analyses legal acts, regulating employees Health and Labour protection. This part also includes the terms, definitions and classifications. The next section covers the rights and duties appeared between employees and employers. The mentioned rights and duties are closely related, so the principle – „What is the duty of the employer is the right of the employee” and vice versa - is followed. The third part of the paperwork highlights mandatory and additional health and safety assurance techniques used in the organization. The fourth section investigates the practice used for regulation of the financial... [to full text]

Šiuo baigiamuoju bakalauro darbu siekiama analizuoti vaiko teises ir pareigas, jų svarbą bei vaidmenį vaiko gyvenime. Taip pat nustatyti, ar iš tiesų vaikai piktnaudžiauja savo teisėmis ir nežino savo pareigų. Mokslinės ir pedagoginės literatūros analizė leidžia daryti tokias išvadas, jog vaikų teisių pažeidimai ir smurtas prieš vaikus turi pasekmių tolimesniam jo gyvenimui, savęs vertinimui ir sąveikai su aplinkiniais. Moksliniuose darbuose akcentuojama tai, jog įtraukti vaiko teisių ir pareigų mokymą į visas mokykloje vykstančias pamokas ne tik įmanoma, bet ir būtina. Tyrime „7 – 8 klasių mokinių požiūris į vaiko teisių ir pareigų reikšmę vaiko gyvenime“ dalyvavo 114 7 – 8 klasių mokinių iš dviejų Šiaulių pagrindinių mokyklų. Respondentai buvo tiriami pasitelkiant anketinę apklausą. Anketoje pateikta 15 mišrių klausimų, respondentai apklausti gavus mokyklų vadovų sutikimus. Tyrimo metu nustatyta, kad tik nedaugelis vaikų žino savo teises namuose ir mokykloje. Dauguma jų teises sutapatina su pareigomis arba nesugeba įvardinti savo teisių. Taip pat nustatyta, kad didžioji dalis apklaustųjų gerai žino savo pareigas namuose ir mokykloje, o geriausias pareigingumo pavyzdys jiems yra tėvai ir mokytojai. Tyrimas atskleidė ir tai, kad dauguma apklaustųjų suvokia, kokia atsakomybė gresia žmonėms, pažeidusiems jų teises. Be to, suvokia ir savo atsakomybę, jei nevykdys pareigų namuose ir mokykloje. Galiausiai, tyrimo duomenys atskleidė, jog vaikai teikia nežymiai didesnę reikšmę savo... [toliau žr. visą tekstą] / This ending bachelor work is concentrated on analysis of children rights and duties and importance and role of them in child’s life. Moreover, to find if it is true that children are misusing their rights and do not realize their duties. Analysis of nonfiction and pedagogical literature allows to infer that flouting of children rights and violence against child causes a serious damage to the rest of his life, self-evaluation and interaction with people round about. Studies emphasizes the fact that teaching about children rights and duties should be included in every subject at school. It should be not just a possibility, it should be a necessity. Research called “7 – 8 grade students’ attitude to children rights and duties and their meaning in child’s life” comprehended 114 7 – 8 grade students of two Shiauliai basic schools. Respondents where investigated by involving a questionnaire of 15 open and closed type questions. Respondents were investigated with agreement of school directors. During the investigation it was founded that jus a few children knows their rights at school and home. Majority of students are inclined to identify their duties as rights and cannot define children rights. On the other hand it was founded that most of respondents know their duties at home and school quite well. The best leads of dutifulness for children are their parents and teachers. Moreover, investigation helped to find the fact that majority of students realize what kind of... [to full text]

Vado atsakomybė yra tarptautinėje paprotinėje teisėje nusistovėjęs principas. Vadai, pagal šią doktriną, atsako ne už savo pačių įvykdytus nusikaltimus, o už pavaldinių, kuriems nesugebėjo užkirsti kelio ar bausti. Ši atsakomybė kyla dėl neveikimo. Mokslininkų bendruomenėje iki šių dienų nėra aišku, ar vadai atsako už pavaldinių nusikaltimus, ar už savo paties pareigos nevykdymą. Vadai atsako už atskirą nusikaltimą, kuriam neužkirto kelio ar už kurį nebaudė, kuomet tarptautinė teisė jį buvo įpareigojus tą daryti. Vado atsakomybė yra sui generis atsakomybės už neveikimą forma. Pagal ad hoc tribunolų jurisprudenciją, vado atsakomybė susideda iš trijų elementų: vado-pavaldinių santykių, vado mens rea ir būtinų ir tinkamų priemonių užkirsti kelią nusikaltimui ar bausti nesiėmimo. Visi šie elementai turi būti įrodyti ir bet kokios abejonės kilimas turi būti sprendžiamas kaltinamojo naudai. Vado-pavaldinių santykiai galimi tik esant efektyviai vado kontrolei. Efektyvumas reiškia, kad vadas gali ne tik vienaip ar kitaip daryti įtaką pavaldinių veiksmams, tačiau ir priversti paklusti, materialiai sugebėti užkirsti kelią nusikaltimams ar bausti. Romos statute karo vadų ir asmenų, efektyviai vykdančių karo vado funkcijas, mens rea skiriasi nuo civilių vadų. Romos statuto travaux préparatoires pasufleruoja, kad civiliai vadai, skirtingai nei karo, neturi tokių pačių galimybių vykdyti savo pareigas. Dėl šios priežasties jų žinojimo standartas yra švelnesnis nei karo vadų. Romos statutas... [toliau žr. visą tekstą] / Superior responsibility, otherwise known as command responsibility, is a well established doctrine in both treaty and customary international law. Superiors are held criminally responsible for breaches of international humanitaran law committed by their subordinates. Responsibility arises only after superior fails to take any preventive or punitive action when he was under a duty to do so. There is no common opinion of what that doctrine should stand for, is it a mode of liability for subordinates crimes or a separate offence of superior. It is a crime of omission which has no or little support in national legislation systems. Superior responsibility is a sui generis form of responsibility for omission. Superior responsibility, according to ad hoc tribunals jurisprudence, is constructed of three elements which are superior-subordinate relationship, superior’s mens rea and ability to take necessary and reasonable measures to prevent subordinate’s crime and punish. All these elements must be proofed beyond reasonable doubt. Superior-subordinate relationship can only be established if there existed effective command and control between those two. Effectiveness is a material ability to influence subordinates actions in a way of either stopping them from committing a crime or being able to punish. Superiors mens rea in Rome Statute for military commander and a person, effectively acting as such is more strict than for other superiors, described in art. 28(b). Travaux... [to full text]