Kadangi vaikas auga ir vystosi, jo apsaugai bei priežiūrai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Vaiko teisės numato ir jo atsakomybę, todėl žinodamas savo teises, jis turi suvokti, kad šalia esantys žmonės turi tas pačias teises. Mokinių neformali fizinio ugdymo(si) veikla yra neatsiejama nuo teisių ir pareigų konteksto: viena vertus, vienas iš pagrindinių sportinio rengimo tikslų yra padėti jauniems žmonėms tobulėti socialiai, mokantis bendrauti, varžytis pagal nustatytas bendravimo ir elgesio normas, garbingos kovos principus. Kita vertus, dirbant su jaunimu pagrindiniu dalyku reikia laikyti jauno sportininko sveikatą, jo saugumą ir gerovę. Tyrimo objektas – sportuojančių mokinių teisių ir pareigų suvokimas. Tyrimo tikslas – atskleisti sportuojančių mokinių teisių ir pareigų neformaliajame fiziniame ugdyme(si) suvokimo ypatumus. Tyrimo metodai: teoriniai (mokslinės literatūros apžvalga ir apibendrinimas); empiriniai (anketinė apklausa; turinio (content) analizė); statistiniai (aprašomosios statistikos metodas; Chi kvadrato kriterijus (x2) tikrinant skirtumus ir sąsajas tarp atskirų kintamųjų). Tyrime dalyvavo 132 dviejų amžiaus grupių sportuojantys mokiniai: 64 11–12 metų tiriamieji bei 68 15–16 metų tiriamieji. Tyrimo rezultatai parodė, kad sportuojantiems mokiniams, ypatingai vyresniojo amžiaus paaugliams, prioritetu tampa ne teisė rinktis – dalyvauti treniruotėje ar ne, o pareiga lankyti visas pratybas. Veiksmai, kurių reikalauja neoficialios sporto šakos taisyklės... [toliau žr. visą tekstą] / As far as the child is growing and developing, his care and supervision must be given the special attention. Children rights also define his responsibility; therefore, knowing own rights, he is to perceive that surrounding people have the similar rights. Non formal physical education is closely linked to the context of rights and obligations: on one hand, one of the most important aims of the physical preparation is to help young people to develop in social context by learning to communicate, compete under the pre-defined norms of behaviour and communication, principles of the fair-play. On the other hand, upon working with youth the most important is thing is the health of the young sportsman, his safety and well-being. Object of the survey – perception of rights and obligations of students doing sports. Aim of the survey is to reveal peculiarities of perceiving rights and obligations of students doing sports within the context of non formal physical education. Methods of the survey: theoretical (review and generalisation of the scientific literature); empiric (questionnaire; content analysis); statistical (method of the descriptive statistics; Chi-square criterion (x2) in verifying differences and links between separate variables). 132 sports active students from two age groups participated in the survey: 64 respondents of 11–12 years old and 68 respondents of 15–16 years old. Results of the survey indicated that the sports active students, especially senior teenagers... [to full text]

Ekonomikos augimas nuo 2001 m. iki 2008 m. pradžios lėmė didesnes pajamas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, buvo kuriama daug naujų darbo vietų. Nedarbo lygis Lietuvoje buvo ypač žemas, be to, remiantis oficialia statistika, iš Lietuvos emigravo beveik pusė milijono žmonių. Darbo rinkos iššūkiai, ekonominiai dėsningumai lėmė darbo teisės principų ir normų turinį, valstybės socialines ir politines sąlygas. Darbdaviai, vystydami verslus, pajuto, kad tapo sunku atsirinkti, o vėliau iš viso rasti gerus darbuotojus. Smukus ekonomikai, paaiškėjo, kad gerų darbuotojų vis tiek trūksta, būtina išsaugoti turimus, aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Saugodami savo darbuotojus, darbdaviai naudojosi LR darbo kodekso suteikiamomis galimybėmis ir darbo sutartyse stengėsi apsaugoti savo interesus ir dažnai susitarti dėl papildomų sąlygų darbo sutartyje, nes priėmę jaunus, be darbo patirties darbuotojus į darbą, privalėjo juos apmokyti, ugdyti, investuoti į jų kvalifikacijos kėlimą. Darbdaviai ieškojo būdų kaip juos išlaikyti („prisirišti“) įvairiais susitarimais arba „papirkti“ įvairių motyvacinių sistemų privalumais. Dažnai dėl įvairių mechanizmų buvo tariamasi darbo sutartyse – papildomų sutarties sąlygų. Tačiau dažnai kitam darbdaviui pasiūlius didesnį atlyginimą, ankstesnis darbdavys dažniausiai prarasdavo apmokytą darbuotoją – šis išeidavo dirbti kitur. Darbo santykiai pasibaigdavo, tačiau papildomų įsipareigojimų ne kiekviena šalis sutikdavo laikytis. Galimybę susitarti dėl kitų, t... [toliau žr. visą tekstą] / Economic growth since 2001 till 2008 start leaded to higher incomes for both employers and employees, many new jobs were created. The unemployment rate in Lithuania was particularly low, moreover, according to official statistics, nearly half a million people emigrated from Lithuania. Labor market challenges and economic patterns determined the principles of the labor law and the content of the norms, public social and political conditions. Employers, through businesses, noticed that it has become difficult to select and then later to find quality workers. Despote decine of the economy, it appeared that good workers are still missing, it is necessary to keep the highly skilled workers. In order to keep all their employees, the employers used the opportunities of the Labor Code of the Republic of Lithuania and tried to protect their interests in the employment contracts, and often agreed to additional conditions on the contract of employment, since young workers without experience were taken to work and had to be trained, to be developed, investments in their skills had to be done. Employers look for ways to retain them ("tie"), with various arrangements or motivation systems advantages help. Often, for a variety of mechanisms have been discussed in employment contracts - additional conditions of the contract. Often, however, another employer more money proposed to the qualifed worker, and the previous employer usually lost a trained worker – he left to work elsewhere. The... [to full text]

Magistriniame darbe išsamiai analizuojamas LR CK įtvirtintas faktoringo sutarties teisinis reglamentavimas, nustatoma šių santykių teisinio reguliavimo problematika, bei pateikiami pasiūlymai dėl jų sprendimo, akcentuojant faktoringo sutartimi atliekamo finansavimo, pagrįsto piniginių reikalavimų perleidimu, liberalizavimą ir šiuose santykiuose dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros užtikrinimą. Pirmoje darbo dalyje, remiantis užsienio valstybių faktoringo santykių plėtojimo praktikos ir teisės doktrinos analize, pateikiama faktoringo santykių kilmė, ekonominė faktoringo sutarties samprata, išskiriamos faktoringo sutarčių rūšys. Antroje darbo dalyje išsamiai analizuojama faktoringo sutarties teisinė prigimtis pagal LR CK teisinį reguliavimą, nurodant faktoringo sutarties ir jos pagrindu vykstančios cesijos instituto santykį, bei išnagrinėjami faktoringo teisinių formų skirtumai. Išsami faktoringo sutarties dalyko, kaip esminės šios sutarties sąlygos, analizė pateikiama trečioje darbo dalyje, o taip pat joje išnagrinėjami faktoringo teisinių santykių subjektams keliami tiek teisiniai, tiek praktiniai reikalavimai. Ketvirtoje dalyje trišalių faktoringo teisinių santykių turinio analizė atskleidžiama per rizikų dėl piniginio reikalavimo negaliojimo ir jo netinkamo įvykdymo tarp sutarties šalių pasidalijimo specifiką, skolininko informavimo apie piniginio reikalavimo perleidimą reikšmę, pirminės sutarties sudarytos tarp skolininko ir kliento santykį su faktoringo sutartimi... [toliau žr. visą tekstą] / In master thesis the legal regulation of the factoring agreement implemented in Lithuanian Civil Code is scrutinized, the issues of these relations’ legal regulation is determined, as well proposals on its solutions are provided while emphasizing the liberalization of the financing by the factoring agreement based on the assignment of receivables and safeguarding the balance of interests of persons participating in these relations. In accordance with the analysis of the foreign states practices of the factoring relations development and legal doctrine, the first section of the thesis provides the origins of the factoring relations, the economical concept of the factoring agreement and distinguishes the types of the factoring agreements. In the second section of the thesis the legal nature of the factoring agreement under Lithuanian Civil Code is scrutinized while indicating the relationship between the factoring agreement and cession institution occurring on its basis, also the differences of the factoring legal forms are explored. The deep analysis of the factoring agreement’s subject-matter, as an essential condition of this agreement, is provided in the third part of the thesis, as well both legal and practical requirements for the subjects of the factoring legal relations are analyzed. In the fourth part of the thesis the analysis of the trilateral factoring legal relations content is developed through the particularities of the risks on the invalidity and inappropriate... [to full text]

Teisė į šeimos privatų gyvenimą yra ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Universalus šios teisės pobūdis nepašalina su jos taikymu susijusių problemų: nėra atitikimo tarp teisinio reglamentavimo ir socialinės realybės; valstybių kultūra, papročiai, religija lemia skirtingą šios teisės turinio ir ribų aiškinimą; teisės įgyvendinimo ir apsaugos srityje valstybėms paliekama plati diskrecija. Pastarosios aplinkybės lemia, jog vis dar nėra atsakymų į klausimus dėl homoseksualių, nesusituokusių asmenų bei vienišų vaiką auginančių tėvų teisės į šeimos gyvenimą apimties. Analizuojamos teisės specifika lemia ir vienareikšmės pozicijos dėl valstybių pozityvių ir negatyvių pareigų tinkamo vykdymo nebuvimą. Magistro darbe šeimos gyvenimo privatumo turinio ir ribų tyrimas vykdomas analizuojant pliuralistinę šeimos sampratą, tėvų ir vaikų tarpusavio santykius bei valstybės pareigas jų kontekste, migracijos ir šeimos susivienijimo klausimus. Atliekant analizę, ieškoma atsakymo į klausimus, kokie subjektai turi teisę į šeimos gyvenimo privatumą, kokie institutai yra šios teisės sudedamosios dalys ir su kokiomis problemomis yra susiduriama juos taikant praktikoje, kokiomis priemonėmis yra ginama judėjimo laisve besinaudojančių asmenų šeimos bendras gyvenimas vienoje valstybėje, kaip praktikoje yra taikomas EŽTK numatytas analizuojamos teisės ribojimo leidimas. Darbe atliktas tyrimas parodė, jog teisė į šeimos gyvenimo privatumą yra ribojama teisės normomis įtvirtinant siaurąją... [toliau žr. visą tekstą] / A right to private family life is protected on both (national and international) levels. Universal nature of this right does not eliminate problems which arise from its implementation in practice. Legal regulation does not reflect changing social reality; state’s culture, custums, religion has an undeniable influence on content and ambit of private family life; states’ authorities have a wide margin of appreciation in determining what measures to take in order to implement this right and to guarantee its protection. All of these problems result in the unanswered questions about homosexuals’, unmarried partners’, single parents’ right to private family life and its extent, state’s positive and negative obligations. This master thesis approaches the right to private family life, its content and limits by analyzing pluralistic concept of family, parent-child relationships and related obligations of the state, imigration and its impact on right to family reunification. The author focuses on answering these questions: which subjects have a right to private family life; what institutes conclude this right and what problems arise from it in pratice; how are the right of free movement and the right to family life protected; how is Article 8 para. 2 of ECHR (that indicates the circumstances in which public authorities can validly interferance with the right to family life) applied in reality. The research has showed that right to private family life is limited by narrow definition of... [to full text]

Šio darbo pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, ar galimas toks atvejis, kad tėvų teisė parinkti vaiko vardą būtų ribojama. Atlikus analizę, buvo nustatyta, kad esama tokių atvejų, kai tėvai parinkdami vardus savo vaikams elgiasi neatsakingai ir neapgalvotai, taip pažeisdami vaiko interesus. Darbe buvo išsiaiškintos vaiko ir vardo sąvokos, apžvelgiant tiek bendrinį, tiek teisinį apibėžimus. Pabrėžtina, kad vardo sąvoka darbe buvo naudojama siaurąją prasme. Buvo keliamas ir teisės į vardą bei privatumo santykio klausimas, išskiriant, kad vaiko vardas yra jo tapatybės sudėtinė dalis, Buvo padaryta išvada, kad vaiko teisė į vardą yra glaudžiai susijusi su kitomis vaiko teisėmis, tarp tokių buvo minima vaiko teisė į individualybės išsaugojimą, teisė į sveiką vystymąsi, orumo užtikrinimą ir nediskriminaciją. Pasiremiant psichologų atliktais tyrimų duomenis, buvo atkreipiamas dėmesys, kad asmens vardas yra gerokai daugiau nei skiriamasis ženklas, padedantis atskirti vienus žmones nuo kitų. Buvo pastebėta, kad vardo įtaką vaiko gyvenime yra matoma nuo tada, kai tik jis pradeda suprasti savo vardo skambesio prasmę. Darbe buvo iškeltas klausimas ar teisės į vardą ribojimas nepažeistų tėvų interesų, žvelgiant iš privataus šeimos gyvenimo perspektyvos. Tačiau buvo nustatyta, kad tai, jog valstybėje yra tam tikras teisinis reguliavimas dėl vardų registravimo tvarkos, dar nereiškia jog taip savaime pažeidžiama šeimos teisė į privatumą. Atlikus teisės aktų analizę, buvo pastebėta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this thesis is to investigate whether the parents’ right to choose a child’s name can be restricted. The subject is relevant and this is justified by reviews of legal regulations and case law of different countries. The analysis shows that there are some cases when parents irresponsibly choose names for their children, thus violating child’s interests. In order to answer this problematic question, it is important to clarify the concepts of a child and a name considering both general and legal definitions. In this paper, a child is a special entity for whose proper fulfillment of rights a special protection is provided. The thesis also assesses the functions of legal regulations taking into account whether the legal norms that regulate name registration process means that the country ensures and respects child’s rights. It is emphasized that the concept of name is used in its narrow sense, excluding last name and nickname. Moreover, another relevant question of the thesis is the right to the name and privacy relation. It is emphasized that child’s name is the component of identity, therefore both child’s parents and the country have to ensure that child’s identity and relation with the family are preserved. This aspect is investigated referring to both European Court of Human Rights and judicial judgments of other countries. Only those questions that are related to the content of child’s right to the name are discussed in the practical part. After a review of the... [to full text]

Tyrimo objektu pasirinkta mokinių požiūris į jų elgesį mokykloje reglamentuojančias taisykles bei tarpusavio santykius su mokytojais (pasitikėjimas mokytojais bei tarpusavio pagarba), problematiškas elgesys (muštynės su kitais mokiniais, bėgimas iš pamokų, svetimo turto laužymas), o taip pat dalyvavimas popamokinėje veikloje. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti paauglių dalyvavimo papomokinėje veikloje ir požiūrio į mokyklą bei problematiško elgesio tarpusavio sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti mokinių požiūrio į elgesio taisykles bei savo pareigas priklausomybę nuo dalyvavimo papomokinėje veikloje ir šios veiklos pobūdžio. 2. Išsiaiškinti mokini��� ir mokytojų tarpusavio santykių priklausomybę nuo dalyvavimo papomokinėje veikloje ir šios veiklos pobūdžio. 3. Išsiaiškinti mokinių problematiško elgesio priklausomybę nuo dalyvavimo papomokinėje veikloje ir šios veiklos pobūdžio. 4. Įvertinti požiūrio į mokyklą ir problematiško elgesio ypatumus priklausomai nuo lyties. Tyrime buvo apklausta 476 Kauno rajono aštuntos – devintos klasės mokiniai. Mokiniai parinkti iš šešių pagrindinių, šešių vidurinių mokyklų ir keturių gimnazijų. Tiriamųjų imtį pagal lytį sudarė 221 mergaitė ir 243 berniukai. 12 mokinių savo lyties nenurodė. Darbe taikytas apklausos raštu metodas. Anketos mokinių klausta ar jiems patinka mokykla, ar jie žino jų elgesį mokykloje reglamentuojančias taisykles. Kiek šios taisyklės yra teisingos, kaip jie vertina savo teises mokykloje. Siekiant išsiaiškinti... [toliau žr. visą tekstą] / The pupils attitude towards the regulating rules of their behavior in school and their inter relationship with teachers (trust in teachers and their mutual respect) also the components of problematic behavior such as brawls with other students, lesson skipping, property intrusion are chosen as The research object. Aim of the research – to find the connection of teenager after school activities participation and the attitude towards school and problematic behavior. The research goal: 1. To sort the pupils’ attitude towards behavior rules and their responsibilities, depending on their participation in after school activities and the nature of those activities. 2. To sort the interrelationship between pupils and teachers depending on participation in after school activities and the nature of those activities. 3. To sort the pupils’ problematic behavior dependency on participation in after school activities and the nature of those activities. 4. To evaluate the attitudes towards school and the peculiarities of problematic behavior, relating to gender. 476 eight – ninth grade pupils of Kaunas region schools were surveyed in this research. Pupils were selected from six base schools, six secondary schools, and four gymnasiums. The data corpus concerning gender was formed from 221 girls and 243 boys. 12 pupils did not indicate their gender. The written test method was used in the survey. The pupils were asked whether they like school, do they know the rules relating their... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymo institutas ir šio teisių gynimo būdo įgyvendinimo sąlygos Lietuvos teisėje. Pirmoji baigiamojo darbo hipotezė – priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymas yra dvilypė sąvoka, talpinanti savyje du institutus – prievolės vykdymo sustabdymą ir sutarties vykdymo sustabdymą. Ji darbe pasitvirtino. Atlikta lyginamoji analizė parodė, jog kai kuriose kontinento šalyse priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymas pozityviojoje teisėje yra įtvirtintas bendros prievolės vykdymo sustabdymo teisės ir exceptio arba sutarties vykdymo sustabdymo teisės forma. Tose šalyse, kuriose prievolės vykdymo sustabdymo teisė neįtvirtina, exceptio yra suprantamas šiek tiek plačiau – į jo taikymo sferą patenka ir tie atvejai, kurie kitose šalyse būtų priskirti prievolės vykdymo sustabdymui. Tačiau nepaisant to, prievolės vykdymo sustabdymas ir exceptio yra skirtingos teisinės prigimties ir turėtų būti skiriami net ir tuo atveju, jeigu to nedaro pozityvioji teisė. Viena pagrindinių to pasekmių yra tai, kad sutarties vykdymo sustabdymo, priešingai nei prievolės vykdymo sustabdymo, neįmanoma įveikti pateikiant adekvatų prievolių įvykdymo užtikrinimą. Antroji baigiamojo darbo hipotezė – pagrindinis priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymo instituto sutartiniuose santykiuose tikslas yra išsaugoti sutartinius santykius, paskatinti skolininką pašalinti pažeidimus bei įvykdyti savo įsipareigojimus (favor contractus principas). Ši... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis analyses the institute of withholding performance of a counter obligation and the necessary conditions of its lawful realisation by the creditor. The first hypothesis of the thesis is the following: withholding performance of a counter obligation has a structure consisting of two elements – general right of retention and suspension of performance of a contract, also known as exceptio. This hypothesis was confirmed by the thesis. The comparative analysis which was carried out in the thesis showed that in some continental countries withholding performance is implemented in two tier structure – in the form of the general right of retention and exceptio. In those countries where positive law does not establish general right of retention exceptio is provided with elements which in other countries is though in the terms of a general right of retention (exceptio is thought to be a broader right). Nonetheless, general right of retention and exceptio are different in their legal nature. Therefore, those rights should be distinguished even if the positive law of the respective jurisdiction does not do that. The main outcome of this is that exceptio cannot be overridden by providing the adequate assurance of performing the contract (security). The second hypothesis of the thesis – the main objective of withholding performance in contractual relations is to provide incentives for the parties of a contract to “keep the contract alive”, for the debtor to eliminate the... [to full text]

Bendras šio darbo, tema „Darbo sutarčių nutraukimo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kuriais kėsinamasi į turtą, turtines teises ir turtinius interesus (Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktas)“, tyrimo tikslas – darbo sutarčių nutraukimo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, numatytus Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktuose reglamentavimo bei praktinio įgyvendinimo klausimų analizė. Pirmoje dalyje atskleidžiamos veikų, numatytų Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktuose, sampratos, analizuojamas jų pasireiškimo darbo teisiniuose santykiuose galimybės ir būdai, pateikiami pasiūlymai kaip organizuoti turto, turtinių teisių ir turtinių interesų apsaugą. Antroje dalyje, lyginant Darbo įstatymų kodeksą, Darbo sutarties įstatymą ir Darbo kodeksą, analizuojama kaip keitėsi darbo sutarties nutraukimo be ispėjimo reglamentavimas po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, taip pat, remiantis šią dieną galiojančiu Darbo kodeksu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama vieninga teismų praktika, nagrinėjama darbo sutarties nutraukimo, kaip drausminės nuobaudos, įgyvendinimo tvarka. Šioje darbo dalyje pateikiami Lietuvos įmonių apklausos apibendrinimo rezultatai bei tam tikri jų vertinimai. Darbo pabaigoje pateikiamos, pirmoje ir antroje dalyje išanalizuotų klausimų pagrindu prieitos išvados, taip pat temos atskleidimui naudotos literatūros sąrašas. / The general task of this work is analysis of legal regulations on Termination of Employment Contracts Due to Gross Breach of Work Duties (Paragraphs 2 (2) and 2 (7) of Article 235 of the Labour Code of the Republic of Lithuania) and their practical application. The first part discloses conceptions of deeds provided in the Labour Code of the Republic of Lithuania (Paragraphs 2 (2) and 2 (7) of Article 235) and also how those deeds display in the relations governed by the Labour Law. There are some suggestions made how the Employer could organize protection of his property, property rights and property interests. The second part contains analysis of regulation of termination of employment contracts due to gross breach of work duties changed since the rehabilitation of the Independence of Lithuania Republic. The order of application of termination of the labour contract as a disciplinary punishment is analysed on the ground of the valid Labour Code and the unified court practise formed by the Supreme Court of the Republic of Lithuania. There are drawn some conclusions based on questionnaire filled by Lithuania companies. The conclusions on the subjects analyzed in the first and second parts of the work are drawn by the author at the ending as well as the list of literature referred to.

Darbe analizuojami bendrovės vadovo civilinės atsakomybės teisinio reglamentavimo Lietuvoje trūkumai ir spragos bei, remiantis užsienio valstybių praktika ir tendencijomis, pateikiami pasiūlymai identifikuotų trūkumų šalinimui. Darbe bendrovės vadovų atsakomybė vertinama ne tik iš kreditorių ir bendrovės pozicijų – į vadovo atsakomybės teisinį reguliavimą pažvelgta taip pat ir iš bendrovės vadovo pozicijų. Darbe siūloma bendrovės vadovo, kaip civilinės atsakomybės subjekto, sąvoką, iki šiol neturinčią jokios aiškios koncepcijos ir turinio, deformalizuoti. Išnagrinėjus bendrovės vadovo pareigų bendrovei turinį, prieita išvada, jog šiuo metu galiojantys teisės aktai sudaro prielaidas klaidingai suvokti bendrovės vadovo pareigas bendrovei, kuomet vadovas sudaro sandorį su bendrove, todėl siūloma atitinkamai koreguoti reglamentavimą. Įvertinus vadovo atsakomybę bendrovės kreditorių atžvilgiu, prieita išvada, jog būtina išlaikyti pusiausvyrą, t. y. užtikrinti tik objektyviai pagrįstą kreditorių interesų apsaugą, nepagrįstai neišplečiant jos bendrovės vadovo atsakomybės sąskaita. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog dabartinis kreditorių teisių įgyvendinimo mechanizmas dėl specialaus reglamentavimo nebuvimo neužtikrina vadovų teisinės padėties apibrėžtumo ir užtikrintumo. / Weaknesses and lacks of legal regulation of civil liability of a company’s director in Lithuania are analyzed and suggestions, how to eliminate identified weaknesses, are given in this work, referring to the practice and tendencies of foreign countries. The liability of a company’s directors is evaluated not only from the point of view of creditors and a company, but also legal regulation of a leader’s responsibility is reviewed from the point of view of a company’s directors. In this work, the concept of a company’s director, as a subject of civil liability, which has not had a clear concept and content so far, is suggested to be deformalized. After analyzing the content of liability of a company’s director for a company, it was concluded, that recent laws capacitate to wrongly understand, what responsibilities of a company’s leader are to a company, when he transacts with a company; therefore, several suggestions to improve regulation are given. After evaluating the director’s responsibility in respect of a company’s creditors, it was concluded, that it is necessary to maintain the balance – to ensure just such interest security of creditors, which is objectively grounded, and gratuitously not to extend it for account of a liability of company’s leader. What is more, attention is drawn to the recent mechanism of creditors’ rights implementation, which does not ensure the determination and security of director’s legal status due to the absence of special regulation.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir įvertinti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo bendrojo ugdymo mokyklose pagrindiniai aspektai, jų teises ir pareigas reglamentuojantys dokumentai, atskleista teisinio ugdymo svarba specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams, išsiaiškintos teisinio ugdymo galimybės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams bendrojo ugdymo mokykloje. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu nagrinėjama specialiųjų ugdymosi poreikių samprata, minėtų mokinių ugdymas inkliuzijos sąlygomis bendrojo ugdymo mokykloje, jų teises ir pareigas reglamentuojantys dokumentai, bei teisinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje. Antroje darbo dalyje praktiškai nagrinėjama esama specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių teisinio ugdymo situacija bendrojo ugdymo mokykloje, analizuojami tyrimo rezultatai, pateikiamos išvados. / This Master's Thesis is to analyse and evaluate the main aspects of education of students with special educational needs (SEN) in the schools of General Education, the regulations of their rights and duties, to reveal the importance of legal education for SEN students, to explain the possibilities of legal education for SEN students in the schools of General Education. The first part examines the theoretical aspects of the concept of special education needs, the education of SEN students under the conditions of inclusion, the regulations of their rights and duties as well as legal educating in the schools of General Education. The second part practically examines the current situation of legal education of SEN students in the schools of General Education, analyses the results and presents the conclusions.