Organizacijų psichologijoje vis labiau domimasi asmens – darbo aplinkos darna ir atsiranda vis daugiau empirinių studijų, patvirtinančių teigiamą jos reikšmę individui ir organizacijai. Vis dėlto, kai kurios šios darnos formos sulaukė labai mažai tyrėjų dėmesio, duomenys apie jas ir jų ryšius su kitomis darnos formomis ar kitais kintamaisiais labai negausūs ir kai kuriais atvejais prieštaringi. Šiuo darbu siekėme išanalizuoti ryšius tarp asmens – profesijos ir asmens – organizacijos darnos bei panagrinėti šių darnos formų sąsajas su darbuotojų pasitenkinimu darbu ir ketinimais palikti organizaciją. Tuo tikslu naudotos kelios metodikos: Lietuviškas profesinių interesų klausimynas (LPIK); Organizacinės kultūros profilis (OCP); Minesotos pasitenkinimo darbu klausimynas; šio darbo autorės sukurtas ketinimų palikti organizaciją klausimynas. Tyrime dalyvavo 147 darbuotojai iš keturių skirtinga veikla užsiimančių Vilniaus organizacijų. Iš jų – 78 vyrai ir 69 moterys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 31,8 metai. Šiuo tyrimu ryšys tarp dviejų nagrinėtų darnos formų nustatytas nebuvo. Visgi, mūsų darbas atskleidė, kad individui ir organizacijai svarbu tiek tinkamas asmens profesijos, tiek tinkamos organizacijos pasirinkimas. Nustatėme, kad ir asmens - profesijos, ir asmens - organizacijos darna yra teigiamai susijusios su darbuotojų pasitenkinimu darbu. Be to, asmens - organizacijos darna yra neigiamai susijusi su darbuotojų ketinimais palikti organizaciją. Ryšys tarp asmens - profesijos... [toliau žr. visą tekstą] / Organizational psychologists pay more and more attention to person – work environment fit and there are more and more studies proving positive value of this fit to individual and organizational outcomes. However, this is the lack of research about some of the fit types and the findings about their relationships with other types of fit or outcomes are spare and in some cases inconsistent. The purpose of this study was to explore the relationships between person - vocation and person - organization fit and their association with employee‘s job satisfaction and intentions to leave the organization. In this research we used methods: Vocational interests questionnaire (LPIK); Organizational culture profile (OCP); Minesota satisfaction questionnaire; the questionnaire drawn up by the author of this paper to evaluate employees‘ intentions to leave the organization. 147 employees from four different types of organizations took part in this research. By gender there were 78 man and 69 women. The average age of participants was 31,8 years. The relation between person – vocation and person organization fit was not established in this study. Our work disclosed that it is very important for individual and organization, person to find the right vocation and also to find the right organization. Results show, that person - vocation and person – organization fit were both positive related with employee’s job satisfaction. Moreover, person - organization fit was negative associated with... [to full text]

Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose operacinių slaugytojų pasitenkinimas darbu - mažai nagrinėta sritis. Slaugos specialistų trūkumas beveik visose Europos šalyse (toliau ES) virsta visuotine problema ir tai tapo aktualu, mūsų valstybei įstojus į Europos Sąjungą, kai slaugytojams atsivėrė daug platesnės rinkos perspektyvos. Darbo tikslas. Įvertinti slaugytojų, dirbančių operacinėse, pasitenkinimą darbu. Uždaviniai. Ištirti slaugytojų, dirbančių operacinėse, pasitenkinimą darbu, nustatyti jį lemiančius veiksnius ir pateikti rekomendacijas pasitenkinimui darbu didinti. Tyrimo metodai. Vienmomentinė anoniminė operacinės slaugytojų anketinė apklausa. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa, grafiniam tyrimo rezultatų vaizdavimui naudota MS Excel 2007 programa. Rezultatai. Didžioji dalis operacinėse dirbančių slaugytojų yra patenkinti savo darbu (82,9 proc.) ir daugiau nei du trečdaliai (70,7 proc.) respondentų iš naujo pasirinktų slaugytojo profesiją. Dauguma apklaustų operacinės slaugytojų (78,9 proc.) patenkinti darbo grafiku, du trečdaliai patenkinti vadovavimo kokybe operacinėje (69,9 proc.), atlyginimu (69,2 proc.), darbo krūviu (66,7 proc.) bei galimybe tobulėti ir kelti kvalifikaciją (66,7 proc.), daugiau nei pusę operacinėje dirbančių slaugytojų (60,2 proc.) tenkina darbo organizavimas operacinėje bei komandinis darbas (51,2 proc.) ir tik šiek tiek daugiau nei trečdalis slaugytojų (38,2 proc.) patenkinti gydytojų požiūriu į juos bei santykiais... [toliau žr. visą tekstą] / Introduction: Operating room nurses’ job satisfaction in Lithuanian health care institutions is little examined area. Nursing shortage becomes a global problem in almost all European countries including Lithuania. Much broader market perspectives have opened for nurses as Lithuania joined the European Union. Objective: To evaluate operating room nurses’ job satisfaction. Specific aims: To investigate operating room nurses’ job satisfaction, to determine factors that cause job satisfaction and to make recommendations to increase job satisfaction. Methods: Single-step anonymous questionnaire survey for operating room nurses. The statistical analysis performed using SPSS 17.0 program. MS Excel 2007 was used for graphical depiction of the test results. Results: Most of the operating room nurses are satisfied with their job (82.9%) and more than two-thirds (70.7%) of respondents would choose nursing career again. The majority (78.9%) of operating room nurses are satisfied with the work schedule. Two-thirds satisfied with the quality of operating room management (69.9%), salary (69.2%), workload (66.7%), opportunity of training and qualification improvement (66.7%). More than a half of operating nurses (60.2%) are satisfied with teamwork and organization of work in operating room (51.2%). Only a little bit more than a third of respondents (38.2%) are satisfied with doctors’ attitude towards operating room nurses and relationship among employee (37.4%). Higher salary (63.4%), good... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti visuomenės sveikatos biurų organizacijos kultūros sąsajas su pasitenkinimu darbu. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti visuomenės sveikatos biurų organizacijos kultūrą; 2. Įvertinti ir palyginti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų pasitenkinimą darbu; 3. Išanalizuoti sąsajas tarp organizacijos kultūros ir pasitenkinimo darbu visuomenės sveikatos biuruose. Tyrimo metodika: Atlikta anoniminė visuomenės sveikatos biurų darbuotojų anketinė apklausa. Duomenų analizė buvo atlikta naudojant kompiuterinį statistinės duomenų analizės paketą SPSS 17,0. Hipotezėms, kad požymiai tarpusavyje susiję, tikrinti skaičiuotas chi kvadrato (χ2) ir z kriterijai. Visoms hipotezėms tikrinti taikytas reikšmingumo lygmuo 0,05. Rezultatai: 93,4 proc. respondentų tenkina santykiai su vadovu. Statistiškai reikšmingai daugiau rajonuose dirbančių respondentų atsakė, jog vadovai visada teiraujasi jų nuomonės priimant sprendimus (p=0,029). Tik 19,2 proc. respondentų teigė, jog jų organizacijoje dažnai rengiamos bendros šventės, gimtadieniai. 86,8 proc. respondentų jaučia vadovo palaikymą, pasitikėjimą atliekant kasdienines pareigas. Statistiškai reikšmingai daugiau respondentų dirbančių miestuose mano, jog jų organizacija sudaro galimybes mokytis naujų dalykų (p=0,031). Didžioji dalis respondentų jaučiasi vertinami ir reikalinga organizacijoje. Išvados: 1. Respondentams, dirbantiems miesto visuomenės sveikatos biuruose, organizacija pirmiausiai reiškia galimybę dirbti... [toliau žr. visą tekstą] / Objective: To evaluate the organizational cultures’ interfaces with job in public health bureaus. Work tasks: 1.To evaluate and compare the public health bureaus’ organizational culture; 2. To evaluate and compare the public health bureaus' employees job satisfaction; 3. To analyze the interfaces between organizational culture and job satisfaction in public health bureaus. Methodology: An anonymous questionnaire survey was carried out among the public health bureaus' employees. Data analysis was performed using a computerized statistical package SPSS 17.0. To check the hypothesis that features are interrelated chi-square (χ2) and z criteria were calculated. All hypotheses were checked applying the significance level 0.05. Results: 93.4% of respondents are satisfied with relationship with the manager. Statistically significant more respondents working in district areas said that managers are always asking their opinion in decision making (p = 0.029). Only 19.2% respondents said that joint celebrations, birthdays are often held in their organization. 86.8% respondents feel the supported, trusted by the manager when performing daily duties. Statistically significant more respondents working in cities, believes that their organization creates opportunities for learning new subjects (p = 0.031). The majority of respondents feel valued and needed in organization. Conclusions: 1. Respondents, who are working in city public health bureaus, firstly associates organization with... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti Klaipėdos universiteto studenčių pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu ir ryšį su saviverte. Tyrimo metodika. Vienmomentiniame tyrime dalyvavo 379 Klaipėdos universiteto 1-4 kurso nuolatinių studijų studentės. Rezultatai. Trys ketvirtadaliai studenčių yra turėjusios lytinius santykius. Daugiau negu trečdalis respondenčių (37,8 proc.) lytinio akto metu visada naudoja apsisaugojimo priemones, o 6,6 proc. merginų visiškai nenaudoja jokių apsisaugojimo priemonių. Dažniausiai naudojama kontraceptinė priemonė – prezervatyvai (81,2 proc.). Dauguma merginų (63,0 proc.) yra patenkintos arba visiškai patenkintos savo seksualiniu gyvenimu. Didžioji dauguma respondenčių nors kartą gyvenime yra patyrusios orgazmą vaginalinio sekso metu. Pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu reikšmingai didino antrosios pusės turėjimas, dažnesnis orgazmo patyrimas lytinių santykių metu, gera sveikata bei savęs gerbimas. Beveik visos merginos (94,7 proc.) turėjo vidutinę arba aukštą savivertę. Merginos, turinčios vidutinę ir aukštą savivertę, reikšmingai dažniau nurodė, jog yra patenkintos/visiškai patenkintos seksualiniu gyvenimu. Koreliacinių ryšių tarp pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu ir savivertės nerasta. Nustatyti teigiami koreliaciniai ryšiai tarp įvairių seksualinių veiksmų dažnumo ir pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu bei tarp savivertės ir įvairių seksualinių veiksmų. / The aim of the study: to evaluate female students‘ satisfaction of sexual life and connection with self-esteem in Klaipeda University. Methods. In epidemiological study involved 379 first-fourth year full-time female students of Klaipeda University. Results. Three quarters of the female students had sexual intercourse. More than a third of respondents (37.8 percent) during sexual intercourse always use contraception, and 6.6 per cent. females do not use any contraception. The most commonly used contraceptive method - condoms (81.2 percent). Most of the females with sexual experience (63.0 percent.) are satisfied or completely satisfied with their sexual life. The vast majority of respondents have experienced vaginal orgasm during sex for at least once in their life. The possession of the „second half“, more frequent orgasm during intercourse, good health and self-respect have significantly increased satisfaction with sexual life. Almost all women (94.7 percent) had medium to high self-esteem. Females with medium and high self-esteem, significantly more often indicated that they were satisfied / completely satisfied with sexual life. Correlations between satisfaction with sexual life and self-esteem were not found. The positive correlation was established between frequencies of different sexual activities and satisfaction with sex life and also between different sexual activities and self-esteem.

Darbo tikslas. Įvertinti Kauno miesto bedarbių nuomonę apie prieinamumą sveikatos priežiūros paslaugoms ir pasitenkinimą jomis. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliekamas Kauno mieste 2012 m. kovo – balandžio mėnesį. Tiriamąjį kontingentą sudarė tuo laikotarpiu Kauno teritorinėje darbo biržoje besilankantys darbo neturintys, darbingo amžiaus asmenys. Iš viso gautos 448 tinkamai užpildytos anketos (atsako dažnis – 58,0 proc.). Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS programos 17.0 versiją. Rezultatai. Dauguma (61,1 proc.) bedarbių savo sveikatą vertino teigiamai, tačiau ilgalaikiai bedarbiai vertino ženkliai blogiau, negu trumpalaikiai. 45,1 proc. bedarbių neoficialiai mokėjo už sveikatos priežiūros paslaugas. Ilgalaikiai bedarbiai statistiškai reikšmingai dažniau turėjo finansinių sunkumų perkant reikiamus vaistus, lyginant su trumpalaikiais. Ketvirtadalis respondentų teigė patyrę diskriminaciją iš sveikatos priežiūros personalo. Dauguma pacientų palankiai vertino (58,2 proc.) paslaugų teikimą pirminėje sveikatos priežiūros gydymo įstaigose Ilgalaikiai bedarbiai kritiškiau vertino pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis nei trumpalaikiai. Privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje prisiregistravę respondentai, buvo labiau patenkinti suteiktomis paslaugomis, negu valstybinėje įstaigoje. Išvados. Dauguma darbo neturinčių asmenų, teigiamai atsiliepė apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gydytojo – paciento bendravimo apsektus, tačiau pasitenkinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate satisfaction and accessibility to health care services among unemployed population in Kaunas city. Methods. The data was collected in cross – sectional study, in 2012. We received 448 filled-in questionnaires (response rate – 58.0%) from unemployed persons, who were attending the Kaunas labor market office (Lithuania). The statistical analysis of data was performed using statistical package SPSS Statistics 17.0. Results. The majority (61.1 %) of unemployed evaluated their health positively. However, long–term unemployed persons rated their health status more negatively, then short term unemployed ones. 45.1% of unemployed made non–official payments to health care providers. Long-term unemployed has experienced more financial difficulties in purchasing the necessary medication, compared with short–term ones. One quarter of respondents reported episodes of discrimination from health care staff. The majority of unemployed (58.2 %) were satisfied with health care services. Short–term unemployed were more satisfied with health care, then long–term ones. Clients of private medical health care facilities were more satisfied with the quality and accessibility of health care service, comparing with those from public health units. Conclusions. The majority of respondents were satisfied with quality of health care services. Higher satisfaction has been observed among short-term unemployed, comparing with long–term ones. The results showed that short–term... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti didžiųjų Lietuvos miestų socialinių paslaugų centrų klientų pasitenkinimą socialinėmis paslaugomis. Uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti socialinių paslaugų organizavimo ypatumus Šiaulių ir Panevėžio miestuose pacientų su negalia požiūriu. 2. Įvertinti pasitenkinimą socialinio darbuotojo veikla socialinių paslaugų centrų klientų požiūriu. 3. Įvertinti socialinių paslaugų centrų klientų pasitenkinimą socialinėmis paslaugomis priklausomai nuo sociodemografinių charakteristikų. Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas Panevėžio ir Šiaulių socialinių paslaugų centruose. Tyrimo objektu pasirinkti neįgalūs Panevėžio bei Šiaulių socialinių paslaugų centrų klientai. Nuo 2013–11–29 iki 2014–01–31 Panevėžio bei Šiaulių socialinių paslaugų centruose buvo atlikta anoniminė anketinė neįgalių klientų apklausa. Apklausta 210 respondentų. Tyrimo duomenų statistinei analizei buvo naudotas SPSS 17.0 for Windows duomenų apdorojimo paketas. Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus su jo laisvės laipsnių skaičiumi. Proporcijų lygybei tikrinti skaičiuotas z-kriterijus. Dviejų nepriklausomų imčių neparametrinių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Mann-Witney U testas. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. Rezultatai: Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausia paslauga, kurią socialinių paslaugų centrai teikia... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the thesis: To evaluate customers’ satisfaction of social service centres in the major cities of Lithuania. Objectives: 1. To evaluate and compare specific organization peculiarities of social services for people with disabilities in the cities of Šiauliai and Panevėžys. 2. To evaluate client satisfaction with social workers' services. 3. To evaluate social service centres customer satisfaction level, based on the socio-demographic characteristics. Methods: The research was carried out in social service centres of Panevėžys and Šiauliai. People with disabilities who are the clients of social service centres in Panevėžys and Šiauliai served as research objects. Anonymous questionnaire survey of disabled people was carried out in social service centres of Panevėžys and Šiauliai, from 2013-11-29 to 2014-01-31. 210 respondents were questioned. SPSS data processing package 17.0 for Windows was used while making the statistical data analysis of the survey. A table of related symptoms was created in order to evaluate the features. Also, chi-squared (χ2) criterion with its degrees of freedom was used in order to identify the signs of correlation. Z-test was used to check the equality of proportions. Mann-Witney U test was used to compare the average value importance of two independent non-parametric and variable samples. The difference of evidence was considered to be statistically significant in research groups when the level of significance was p<0.05. Results: The results... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti komandinio darbo aspektus slaugytojų praktikoje. Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas 2014 m. balandžio mėnesį. Tyrimui buvo naudotas vienmomentinis anoniminės apklausos metodas. Apklausos metu iš viso buvo išdalintos visiems chirurginiuos ir terapiniuos skyriuose tuo metu dirbančioms slaugytojoms. Išdalinta 200 anketų iš sugrįžo - 143, atsako dažnis – 71,5 %. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 19.0 for Windows. Rezultatai: Du trečdaliai slaugytojų nurodo, jog jų skyriuje dažniausiai praktikuojamas tiek komandinis, tiek individualus darbas, mažiau nei kas ketvirta teigia, jog prioritetas teikiamas komandiniam darbui, o kas dešimta mano, jog daugiau dėmesio skiriama individualiam darbui. Didžioji dauguma tyrimo dalyvių (81,0 %.) nurodė, jog didesnį pasitenkinimą darbu jaučia dirbdamos komandoje, nei individualiai, o 19,0 %. labiau patenkintos darbu dirbdamos vienos. daugiau nei pusė slaugytojų teigia, jog yra gerai susipažinusios (53,9 %), su komandinio darbo pagrindais. Vertinant slaugytojų nuomones apie vyraujantį darbo pobūdį jų skyriuje ir savo žinių apie komandinį darbą vertinimą pagal socialines demografines charakteristikas ir skyriaus, kuriame tyrimo dalyvės dirba profilį, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Tik 14,0 % slaugytojų dirbančių komandoje teigia, jog yra labai patenkintos savo profesija. Taip pat buvo vertintas slaugytojų pasitenkinimas darbu skalėje nuo 1 balo (labai... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: To evaluate aspects of a teamwork within practice of nurses. Methods: The study was accomplished in April 2014. Method of an anonimic survey was used in this study. Questionaires had been provided to all the nurses currently working in surgical and therapeutic departments. 143 questionaires had been returned from the total of 200; the response rate - 71.5 %. Package SPSS 19.0 for Windows had been used in order to analyse data statistically. Results: Two-thirds of the nurses indicate that both, teamwork and individual, works are practised in their Department. Less than every fourth claims that priority is given to a team work, and every tenth presumes that more attention is paid to an individual work. The vast majority of survey participants (81.0 %) indicated that greater satisfaction is felt if working in a team and 19.0 % are more satisfied if working alone. More than half of nurses (53.9 %) claims being familiar with basics in a teamwork. No statistically significant differences had been observed while assessing nurses’ opinion on the dominating approach of work in their Department and own knowledge on a evaluation of a teamwork according to social demographic characteristics and a profile of a department where participants of this study work in. Only 14.0 % of nurses working in a team claim that they are satisfied with their profession. Moreover, a rate of satisfaction of nurses within the scale of 1 (highly unsatisfied) to 10 (highly satisfied) was... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti skausmo klinikų teikiamų paslaugų prieinamumą ir pasitenkinimą pacientų požiūriu. Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliktas Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus skausmo klinikose. Tyrimas vyko 2013 gegužės – 2013 gruodžio mėnesiais. Tyrimo metu atlikta anoniminė anketinė pacientų apklausa. Statistinei analizei tinkamos grįžo 363 anketos. Atsako dažnis 95,5 proc. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa ir Excel 2007 programa. Rezultatai: Didžioji dalis pacientų (73,3 proc.), norėdami pasiekti artimiausią skausmo kliniką užtrunka mažiau, nei vieną valandą. Vizito pas skausmo klinikų specialistus 44,6 proc. respondentų laukė 2-4 savaites, tačiau 15,4 proc. pacientų turėjo laukti ilgiau kaip mėnesį. Atvykus konsultuotis, beveik ketvirtadaliui (23,7 proc.) konsultacija vėlavo iki 30 minučių, o 7,7 proc. už durų laukė ilgiau nei pusvalandį. Pati dažniausia problema respondentams norint pasiekti skausmo klinikas buvo sveikatos būklė. Beveik pusė tyrimo dalyvių (48,8 proc.) liko labai patenkinti, o daugiau kaip trečdalis (39,1 proc.) – patenkinti skausmo klinikų paslaugomis. Nepatenkintų skausmo klinikų paslaugomis nebuvo. Visi tyrimo dalyviai teigiamai įvertino skausmo klinikų specialistų kompetenciją ir gydymo kokybę. Labiausiai patenkinti buvo gydytojo onkologo siųsti pacientai. Kuo trumpesnis laikas nuo registracijos iki vizito pas gydytoją, ar pas gydytoją patenkama paskirtu laiku, bei trumpiau laukiama eilėje prie kabineto, tuo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: To evaluate the pain clinics‘ provided services in terms of the accessibility and satisfaction in patients‘ opinion. Methods: The study was carried out in Vilnius, Kaunas, Siauliai and Alytus pain clinics. The study took place in May 2013 - December 2013. The study carried out an anonymous questionnaire survey of patients. For statistical analysis returned 363 suitable questionnaires. The response rate was 95.5 percent. Statistical data analysis was performed using SPSS 17.0 and Excel 2007 programs. Results: To reach the nearest pain clinic for the majority of patients (73.3 percent) takes less than one hour. For a visit to the pain clinic 44.6 percent of respondents waited for 2-4 weeks, but 15.4 percent of patients had to wait longer than a month. Upon arrival to consult, for almost a quarter (23.7 percent) of patients consultation was delayed for up to 30 minutes, and 7.7 percent of patients waited outside the door for more than half an hour. The most common problem for respondents to arrive to pain clinics was the state of health. Almost half of the survey participants (48.8 percent) were very pleased , and more than one-third (39.1 percent) were pleased with pain clinics‘ services. There was no discontentment with the services of pain clinics. All study participants positively evaluated the pain clinics‘ specialists‘ competence and quality of care. Most satisfied were patients sent by an oncologist. The shorter the time from registration to the doctor‘s visit, or... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti pacientų, dalyvaujančių profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje, pasitenkinimą endoskopiniu tyrimu. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje dalyvaujančių pacientų informuotumą apie atliekamą tyrimą. 2. Nustatyti veiksnius, lemiančius pacientų, dalyvaujančių profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje, žarnyno paruošimo kokybę. 3. Įvertinti veiksnius, lemiančius pacientų pasitenkinimą endoskopinio tyrimo metu. Tyrimo kontingentas ir metodai. 2013 metų kovo – gruodžio mėnesiais atlikta anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo (42,4 proc. vyrų ir 57,6 proc. moterų) pacientai, kurie tyrimo laikotarpiu buvo siųsti į Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Endoskopijų skyrių atlikti endoskopinio storosios žarnos tyrimo (n=177, atsako dažnis - 93,1 proc.). Tyrimui naudota autorės sukurta anketa, remiantis analizuota Lietuvos ir užsienio šalių moksline literatūra. / Research aim: to research patients satifaction during screening colonoscopy procedure. The research goals: 1. To evaluate patients, participating in colon cancer prevention screening programme, awareness of the administered colonoscopy procedure. 2. To determine factors, influencing patients, participating in colon cancer prevention screening programme, quality of bowel preparation. 3. To evaluate factors, determining the patients satisfaction during colonoscopy procedure. Research contingent and methods. During March to December 2013 an anonymous questionnaire was conducted of 177 participants (response rate – 93,1%), i.e. patients (42,4% men, 57,6 % women) administered to perform colonoscopy to Endoscopy department in hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. A questionnaire, made by the author , based on the analysis of Lithuanian and foreign scientific literature, was applied for the research.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas valstybės tarnautojų pasitenkinimas darbu. Pirmojoje pagrindinėje darbo dalyje aptariamos valstybės tarnautojų pasitenkinimo darbu teorinės prielaidos: valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo sampratos, pasitenkinimo darbu samprata, valstybės tarnautojo pasitenkinimą darbu įtakojantys veiksniai, sudarytas valstybės tarnautojų pasitenkinimą darbu įtakojančių veiksnių modelis. Antrojoje darbo dalyje analizuojamas ir lyginamas dviejų Lietuvos savivaldybių – Radviliškio ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių - valstybės tarnautojų pasitenkinimas darbu (bendras respondentų pasitenkinimo darbu lygis; nuo pačių respondentų ir nuo savivaldybių administracijos priklausantys pasitenkinimą darbu įtakojantys veiksniai). Trečiojoje darbo dalyje pristatomos abiejų analizuotų rajonų savivaldybių valstybės tarnautojų pasitenkinimo darbu didinimo kryptys. Darbe bandoma išsiaiškinti, ar abiejose tyrime dalyvaujančiose savivaldybėse darbuotojų pasitenkinimas darbu atitinka modernaus viešojo valdymo reikalavimus. / In the Master thesis the work satisfaction of employees on the basis of their work is analyzed. In the first main part of the thesis the theoretical assumptions of employees’ satisfaction on the basis of work are described: the concepts of state service and state employees, the concept of work satisfaction, the factors influencing the work satisfaction. The author presents the model of factors influencing the satisfaction of work. In the second part the work satisfaction in two municipalities (Vilkaviskis and Radviliskis) is analyzed and compared (the basic level of work satisfaction of the respondents; the factors depending on the respondents themselves and on the management of the municipalities). In the third part the directions improving work satisfaction in both municipalities are presented. The thesis includes the concept connected with the fact if the work satisfaction in both municipalities is equivalent to the requirements of modern public management.