Darbo tikslas. Ištirti Kauno ir Marijampolės visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų darbuotojų poreikius, susijusius su profesine veikla, bei jų sąsajas su bendru pasitenkinimu darbu ir įvertinti profesinio tobulėjimo bei kvalifikacijos kėlimo galimybes. Tyrimo metodika. Atlikta anoniminė anketinė Kauno visuomenės sveikatos centro ir Marijampolės Visuomenės sveikatos centro bei jų filialų darbuotojų apklausa. Išdalinta 251 anketa, užpildytas anketas grąžino 176 respondentai (atsako dažnis 70,1 proc.). Duomenys apdoroti ir analizuojami naudojant statistinių duomenų analizės paketą SPSS for Windows 12.0. Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant Chi kvadrato kriterijų. Mažų grupių palyginimui naudotas Fisher tikslusis kriterijus. Hipotezė apie dviejų proporcijų lygybę buvo tikrinama naudojant Z kriterijų. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Rezultatai. Įvertinus Kauno visuomenės sveikatos centro ir Marijampolės visuomenės sveikatos centro bei jų filialų darbuotojų poreikius ir motyvaciją darbe, paaiškėjo, kad dominuojantis poreikis yra tinkamas darbo užmokestis (73,3 proc.) bei saugumo ir socialiniai poreikiai. Darbuotojai blogiausiai vertina savo karjeros perspektyvas, daugiau nei pusė respondentų yra nepatenkinti savo gaunamu darbo užmokesčiu. Svarbiausios skatinimo ir motyvacijos darbui priemonės yra darbo užmokestis, socialinės garantijos ir tinkamos darbo sąlygos. Didžiajai daugumai (82,9 proc.) respondentų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To investigate the needs of employees of the Public Health Centres of Kaunas and Marijampolė and their branches, related with occupational activities, and relations with the general satisfaction with occupation, and to evaluate opportunities of professional training and improvement of their professional skills. Methods. Anonymous questionnaire survey of the employees of Kaunas Public Health Centre and Marijampolė Public Health Centre and their branches was performed. There were 251 questionnaires delivered, and 176 questionnaires were returned by respondents (the response rate – 70.1 per cent). Data was processed and analyzed using the statistical package SPSS for Windows 12.0. Associations between the variables were tested by the application of Chi-square test. Fisher criteria were used for comparison of two small groups. The hypothesis about the equality of two proportions was checked by using Z criteria. The differences between variables were considered statistically significant, when p<0.05. Results. It was estimated that the dominant needs were an adequate salary (73.3 per cent), safety and social needs when assessing the needs and motivation at work in the Public Health Centre of Kaunas and in the Public Health Centre of Marijampolė. As the worst aspects employees evaluated their career opportunities, more than a half of respondents were not satisfied with their salary. Salary, social security and proper working conditions were considered as the main... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti pacientų pasitenkinimą terapinio profilio (neurologo, kardiologo, endokrinologo) ambulatoriškai teikiamomis paslaugomis apskrities ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje. Tyrimo metodai. 2008-01-21 – 01-31 apskrities ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje atlikta pacientų besikreipiančių neurologo, kardiologo ir endokrinologo konsultacijai anoniminė anketinė apklausa. Išdalinta 400 anketų. Užpildytos 387 anketos (atsako dažnis 96,75%). Statistinė duomenų analizė buvo atlikta personaliniu kompiuteriu, naudojant statistinės analizės SPSS 10.03 programinį paketą. Įvairūs pasitenkinimo aspektai įvertinti pagal Licherto skalę 5 balų sistemoje. Rezultatai. 89,2% respondentų buvo patenkinti arba labai patenkinti paslaugos kokybe. Labiausiai respondentus tenkino neurologo konsultacijos kokybė ir jų pasitenkinimas, išreikštas balų vidurkiu buvo 4,44 iš 5 galimų. 93,7% apklaustųjų buvo patenkinti gydytojų bendravimu. Gydytojų bendravimas labiausiai tenkino neurologo pacientus ir išreikštas balų vidurkiu buvo 4,52. 40,9% respondentų pateko pas gydytojus konsultacijai tą pačią ar kitą dieną, 20,7% - per 3-10 dienų nuo registravimosi. 10,6% respondentų laukė 11-14 dienų, 23,3% pateko po 2-4 savaičių, 4,5% laukė ilgiau nei mėnesį. Laukimo laikas tenkino 65,2% respondentų. Aukštesnio išsilavinimo ar jaunesnio amžiaus respondentai buvo mažiau patenkinti laukimu. Pasitenkinimas kardiologo konsultacijos laukimu buvo didžiausias (4,21 balo). 89,4%... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: to evaluate the patients satisfaction with out-patient care services in therapeutic care (neurology, cardiology, and endocrinology) at consultation clinics of county hospital. Material and methods. The anonymous survey was conducted in January 2008 at consultation clinics of county hospital. The sample comprised of patients seeking consultation of neurology, cardiology or endocrinology specialists. Altogether, 400 questionnaires were distributed, out of which 387 counted as properly fulfilled (response rate 96.75%). Statistical data analysis was performed using statistical package „SPSS for Windows 10.03“. The satisfaction items were evaluated using Likert scale (scoring 1 to 5). Results. Altogether, 89.2% of responders were satisfied with the quality of care. Mostly, they were satisfied with neurology consultations (average Likert score 4.44). The communication with physician was also evaluated highly – 93.7% of responders were satisfied with it. Again, this was mostly expressed in neurology (average Likert score 4.52). Access to consultation was different: 40.9% of patients got consultation the same or following day after registration, 20.7% following 3–10 days, 10.6% following 11–14 days, 23.3% following 2–4 weeks, and 4.5% waited for longer than one month. The duration of waiting time was evaluated as satisfactory by 65.2% of responders, with the highest scores in cardiology (average Likert score 4.21). Higher education and younger age was related with... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti subjektyviai suvokiamą atitikimą tarp asmens ir organizacijos vertybių skirtingose darbuotojų grupėse bei jo sąsajas su pasitenkinimu darbu ir emociniu išsekimu. Tyrime dalyvavo 133 (9 vyrai ir 124 moterys) valstybinės įstaigos darbuotojai. Tyrimo metodai: Cable ir DeRue sukurta subjektyviai suvokiamo atitikimo tarp asmens ir organizacijos skalė, Spector pasitenkinimo darbu klausimynas, emocinio išsekimo skalė iš Maslach ir Jackson sukurto klausimyno, taip pat buvo užduoti papildomi klausimai apie darbuotojų sociodemografines charakteristikas. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyviai suvokiamas atitikimas tarp asmens ir organizacijose vertybių skirtingose darbuotojų amžiaus, gaunamo atlyginimo ir užimamų pareigų grupėse nesiskiria, tačiau skiriasi skirtinguose įmonės padaliniuose ir tarp skirtingas pareigas užimančių socialinio darbo padalinio darbuotojų. Taip pat rezultatai atskleidė, kad didesnis subjektyviai suvokiamas atitikimas tarp asmens ir organizacijos vertybių siejasi su didesniu darbuotojų pasitenkinimu darbu ir mažesniu emociniu išsekimu. / The aim of the study was to assess subjective person-organization values fit in different employees’ groups, and to determine subjective person-organization values fit’s impact on job satisfaction and emotional exhaustion. The subjects of the study were 133 (9 men, 124 women) employees from public organization. Methods: perceived fit scale from Cable and DeRue questionnaire about subjective fit, Spector’s Job Satisfaction Survey, emotional exhaustion scale from Maslach and Jackson Burnout Inventory, and additional questions about employees’ social and demographical characteristics. The results of the study showed that subjective person-organization value fit is similar in different employees’ age, wage, and position groups, but differs among separate departments and different positions in social work department. The results also revealed that higher subjective person-organization values fit is related to higher level of job satisfaction and lower level of emotional exhaustion among employees.

Darbo tikslas - nustatyti noro tęsti savanorišką veiklą Jaunimo linijoje sąsajas su įsitraukimu ir pasitenkinimu darbu bei šių veiksnių pokyčius į sprendimus sutelktos refleksijos metu. Tyrime dalyvavo 62 savanoriai, savanoriaujantys Jaunimo linijoje Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jų tarpe buvo 53 moterys ir 9 vyrai. Savanorių amžius svyravo nuo 18 iki 36 metų. Į sprendimus sutelkta refleksijas užpildė 17 savanorių iš Kauno. Tyrimas parodė, jog žmonėms renkantis savanorišką veiklą Jaunimo linijoje svarbiausia yra padėti kitiems žmonėms, tobulinti save ir įgyti patirties ir šie trys motyvai yra labiausiai patenkinami savanoriaujant. Nors skirtumų tarp savanorių nustatyta mažai, moterys labiau nei vyrai įsitraukusios į darbą ir patenkintos darbo pobūdžiu, o psichologai ir supervizoriai jaučiasi labiausiai patenkinantys savo motyvus lyginant su kitais savanoriais. Tyrimu nustatyta, kad didėjant motyvų patenkinimui didėja pasitenkinimas darbu ir įsitraukimas į darbą. Taip pat nustatyta, kad noras tęsti savanorišką veiklą susijęs su didesniu motyvų, dėl kurių ši veikla pasirinkta, patenkinimu, saviveiksmingumu, įsitraukimu ir pasitenkinimu darbu. Taikant standartizuotus metodus, nenustatyti noro tęsti savanorišką veiklą JL, saviveiksmingumo, įsitraukimo į darbą ir pasitenkinimo darbu pokyčiai į sprendimus sutelktos refleksijos metu. Tačiau refleksijų atsakymų analizė atskleidžia, kad daugiau nei pusė savanorių įvardina pokyčius tarp refleksijų, kurie leidžia jiems manyti, jog... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the work – determine correlation between the wish to continue voluntary work in Jaunimo linija, involvement and job satisfaction and changes of these factors during the Solution focused reflection. 62 volunteers from Jaunimo linija in Vilnius, Kaunas and Klaipėda participated in the survey. Between them were 53 females and 9 males. Age group of the volunteers was from 18 till 36 years. Solution focused reflection filled 17 volunteers from Kaunas. The survey revealed, that people, who choose voluntary work in Jaunimo linija appreciate the help to other people, self improvement and experience achievement the most and these tree motives are the most fulfilled during volunteering. Though there are little differences found, females are more involved into the job and more satisfied with the job nature than males, and psychologists and supervisors fulfill their motives the most, comparing with other volunteers. The survey defined that job satisfaction and job involvement is increasing with the growth of motives fulfillment. Also, was defined that the wish to continue voluntary work is related to the better motive‘s (why this work was chosen) fulfillment, self-efficacy, involvement and job satisfaction. There was found no changes of wish to continuing volunteering, self-efficacy, job involvement and job satisfaction during Solution focused reflection using standardize methods. The analysis of Solution focused answers revealed, that more than half volunteers names... [to full text]

Ši tema pasirinkta siekiant išanalizuoti Nordea banko esamą darbdavio įvaizdį, bei išaiškinti darbuotojų pasitenkinimo juo lygį. Nagrinėti darbdavio įvaizdį svarbu dėl to, kad egzistuoja ryšis tarp pasitenkinimo darbdaviu bei įsipareigojimo organizacijai. Darbo tikslas: Parengti rekomendacijas AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus vidinio darbdavio įvaizdžio stiprinimui. Darbo uždaviniai: Nustatyti veiksnius, neigiamai įtakojančius AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus vidinį darbdavio įvaizdį, taip pat empirinio tyrimo pagalba nustatyti esmines darbdavio įvaizdžio savybes ir banko darbuotojų pasitenkinimo darbdaviu lygį, bei pateikti pasiūlymus vidinio darbdavio įvaizdžio stiprinimui. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoje dalyje aptariamos vidinės bei išorinė AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus aplinkos. Antroje dalyje aprašomas empirinis tyrimas, bei jo rezultatai. Tyrimo metodika: kokybinis ir kiekybinis tyrimas. Kokybinis – interviu su vadovais. Kiekybinis - tiesioginė darbuotojų apklausa, panaudojant struktūrizuota klausimyną. Tyrimo metu buvo nustatyti pasitenkinimo darbdaviu, įsipareigojimo įmonei, ketinimo palikti įmonę lygiai, bei jų tarpusavio sąveikos ryšiai. Trečioje dalyje pateikiami vadybiniai sprendimai, kaip AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus galėtų sustiprinti darbdavio vidinį įvaizdį. Darbo pabaigoje pateikiamos pagrindinės darbo išvados remiantis išorinės aplinkos bei vidinės įmonės situacijos analizę, tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / This issue of the work was chosen with purpose to analyze employer branding and the level of satisfaction of Nordea bank.Research employer branding is important due to some reason, one of them strong connection employees toward the organization and the satisfaction of employee with they work. The object of the work: To make recommendation on consolidation of the internal employer brand of AB Nordea Bank Finland Plc Lithuanian branch. The task of the work as follow: to establish conditions that negative influence AB Nordea Bank Finland Plc Lithuanian branch employer brand, also estimate fundamental attributes of employer branding and the level of satisfaction of the employees to use empirical research and establish offers how to consolidation the internal employer brand . The paper has three parts. The firs part contains the analysis of the internal and external environment of the AB Nordea Bank Finland Plc Lithuanian branch. The second part contains the empirical research and the results of this research. The method of the research is the quantitative and qualitative. Qualitative - direct employer interview. Quantitative method – direct survey. The instrument of the research is structural questionnaires. The level of the satisfaction of the employees commitment toward organization and decision to leave an organization also the connection of their internal – relation were established in the research. The third part contains the solution for management on how AB Nordea Bank... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama marketingo komplekso elementų ir vartotojo elgsenos veiksnių įtaka vartotojo lojamumui. Analizuojama marketingo komplekso sudėtis skirtingose marketingo koncepcijose, pateikiamas vartotojo elgsenos veiksnių klasifikavimas, nagrinėjami vartotojo lojalumą lemiantys veiksniai. Atliktas komercinių bankų klientų lojalumo tyrimas anketinės apklausos metodu. Remiantis tyrimo rezultatais, nustatyti pagrindiniai komercinių bankų klientų lojalumą lemiantys veiksniai. Baigiamajame darbe sudarytas komercinių bankų klientų lojalumo formavimo modelis. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius vartotojo lojalumo aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir siūlymai. Darbą sudaro 5 dalys: įvadas, teorinė marketingo komplekso, vartotojų elgsenos ir lojalumo analizė, komercinių bankų klientų lojalumas, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 77 p. teksto be priedų, 34 iliustr., 4 lent., 59 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / In the master‘s thesis the influence of marketing mix and consumer behaviour factors to loyalty is analysed. Different marketing mix elements in particular marketing concept are analysed. Also a classification of consumer behaviour factors is presented. Determinants of customers loyalty are analysed. The research of commercial bank customers‘ loyalty is made by using questionnaire method. With reference to results of the research determinants of commercial bank customers‘ loyalty are found. In the master‘s thesis the model of commercial banks customers loyalty is created. After analysing theoretical and practical aspects of customer loyalty the conclusions and suggestions are given. Structure: introduction, analysis of theoretical aspects of marketing mix, consumer behaviour and loyalty, commercial banks customers’ loyalty, conclusions and suggestions, references. Thesis consists of: 77 p. text without appendixes, 34 pictures, 4 tables, 59 bibliographical entries. Appendixes included.

Darbo tikslas: išsiaiškinti, kokios yra skirtingo stresogeniškumo lygio darbe dirbančių asmenų kontrolės lokuso bei pasitenkinimo darbu sąsajos. Tiriamųjų kontingentas: Tyrime dalyvavo 95 medicinos darbuotojai (specializuoti gydytojai, šeimos gydytojai, medicinos seserys) iš 4 Kauno miesto poliklinikų ir ligoninių bei 106 buhalterijos darbuotojai (buhalteriai, vyriausieji buhalteriai, apskaitininkai) iš įvairių Kauno miesto gamybinių, prekybinių, paslaugas teikiančių įmonių. Tyrimo metodikos: Darbo kontrolės, darbo reikalavimų ir socialinio palaikymo lygiams išmatuoti buvo naudojamas praplėstas Karasek‘o darbo reikalavimų – kontrolės – socialinio palaikymo klausimynas, kontrolės lokusui nustatyti buvo naudojama Rotters kontrolės lokuso skalė, pasitenkinimo darbu lygis buvo matuojamas Spector pasitenkinimo darbu klausimynu. Tyrimo rezultatai: Darbuotojų dirbančių labai įtemptą darbą pasitenkinimas darbu yra žemesnis nei mažiau įtemptą darbą dirbančių darbuotojų. Darbuotojų dirbančių labai įtemptą darbą, pasyvų darbą, neįtemptą ir aktyvų darbą bei turinčių aukštą socialinio palaikymo lygį grupėse pasitenkinimas darbu (išskyrus kelias poskales) yra didesnis nei darbuotojų dirbančių skirtingo stresogeniškumo darbą bet turinčių žemą socialinio palaikymo lygį. Darbuotojų, dirbančių labai įtemptą darbą ir turinčių vidinį kontrolės lokusą pasitenkinimas darbu yra aukštesnis nei darbuotojų dirbančių tokį darbą, tačiau turinčių išorinį kontrolės lokusą. Nėra statistiškai reikšmingo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the thesis: to find out what are the different levels of work with different levels of stress locus of control and job satisfaction interfaces. Obtaining contingent: The study included 95 medical staff (specialist doctors, family doctors, nurses) from 4 Kaunas city medical clinics and hospitals and 106 accounting staff (accountants, chief accountants, accountants) from a variety of Kaunas industrial, commercial, service companies. Research Methodology: Job control, working conditions and social support levels were measured using extended Karaseks working conditions - control - social support questionnaire, locus of control was measured using Rotters locus of control scale, job satisfaction levels were measured in Spector job satisfaction questionnaire. The results: Employees working in highly stressful work job satisfaction is lower than the less stressful job workers. Employees working in a very stressful job, the work of a passive, relaxed and active work, and has a high level of social support groups, job satisfaction (with a few sub-scale setting) is higher than the employees working in high stress work but having low social support level. Employees working in a very stressful job and having an internal locus of control, job satisfaction is higher than that of workers employed in a job but with external locus of control. There is no statistically significant difference in level of job satisfaction among employees working in passive work and with... [to full text]

The aim of the study was to analyze quality of investigation and treatment in the specialized services – dermatological and sexually transmissible diseases outpatient department of the II Kaunas Clinical hospital and private health care institution “Medidermas”. Methods. Study population – patients with dermatological and sexually transmissible diseases. Randomly selected patients were interviewed in 2004 September-October. Totally 157 patients from state and 62 from private institution were investigated. MS Office Exel and EpiInfo 6.0 packages were used in the statistical analysis. Results. Mean age of the investigated was 42.5±1.1 yrs. One quarter of the investigated chose health care institution, recommended by familiar or friend, only 24% applied to specialized departments with referrals. The majority of respondents (85.5%) of the private institution “Medidermas” were accepted after few days of registration, 38.2% (p<0.001) of the dermatological and sexually transmissible diseases outpatient department of the II Kaunas Clinical hospital were accepted after one or two weeks. 45.2% of the investigated in the private service were registered in the interval of 10 minutes, 43.5% - 15 minutes. In the state institution only 17.8% (p 0.001) were registered during 10 minutes and half – 15 minutes. The respondents of “Medidermas” had a longer waiting time before acceptance to a medical doctor as compared to the state health care service (in 10 minutes 41.9% and 17.3%, p<0.001... [to full text]

Darbo tikslas – Ištirti Viešosios Įstaigos Kauno Centro poliklinikos gydytojų, slaugytojų ir pacientų požiūrį į slaugytojos profesiją. Darbo uždaviniai: 1. Palyginti gydytojo, slaugytojo ir paciento požiūrį į slaugytojos profesiją. 2. Palyginti medicinos normose apibrėžtas slaugytojų funkcijas su gydytojų, slaugytojų ir pacientų požiūriu į slaugytojų atliekamas funkcijas. 3. Įvertinti slaugytojų pasitenkinimą darbu ir jo sąsajas su požiūriu į slaugytojos profesiją. Tyrimo metodika. Tyrimo metu buvo atlikta gydytojų, slaugytojų ir pacientų anoniminė anketinė apklausa. Gydytojų atsako dažnis 71 proc. ( N- 98), slaugytojų atsako dažnis 87 proc. (N-95) ir pacientų atsako dažnis 72proc. (N-420). Respondentų atsakymų įvertinimui buvo naudota 7 balų Likert skalė, kur: 1- visiškai nesutinku /niekada / visiškai nesvarbus / /labai blogai, o 7 – visiškai sutinku / visada /labai svarbus/ labai gerai. Duomenys buvo apdorojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 9.0. Duomenų analizei taikytos statistinės procedūros: chi kvadrato (χ2) kriterijus , Z – kriterijus ir 95proc. pasikliautinieji intervalai (PI), Kruskalio-Volison kriterijus ir 95proc. pasikliautinieji intervalai (PI), Spearmano koreliacijos koeficientas. Rezultatai ir išvados: 1. Nors slaugytojos vaidmuo teikiant pacientams paslaugas buvo įvertintas kaip svarbus, bet tiek gydytojų, tiek pacientų, tiek slaugytojų tarpe vyrauja požiūris į slaugytoją, kaip į gydytojo padėjėją. Gydytojai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the Study – To investigate doctors’, nurses’ and patients’ attitude towards nursing specialists at Public Enterprise Kaunas Centre Outpatient Clinic. The tasks of the Study: 1. To compare doctors’, nurses’ and patients’ attitude towards nursing specialists. 2. To compare nursing functions specified in Medical Regulations with the doctors’, nurses’ and patients’ attitude towards nursing specialists. 3. To evaluate nurses’ satisfaction with their work and its link with nursing profession. Methods of the research. An anonymous inquiry of the doctors, nurses and patients using questionnaires has been applied during the research. Doctors’ response rate 71 % ( N- 98), nurses’ response rate 87 % (N-95) and patients’ response rate 72% (N-420). To evaluate the replies of the respondents, the 7-point Likert scale has been employed, where: 1- totally disagree /never/absolutely unimportant/very bad, and 7 – totally agree/always/extremely important/ very well. The data obtained have been processed using SPSS 9.0 statistical software package. The following statistical procedures have been applied to the data analysis: chi square (χ2) criterion, Z – criterion and 95% reliance intervals (RI), Kruskal-Wallis criterion and 95% reliance intervals (RI), Spearman’s coefficient of correlation. Results and conclusions: 1. Although the role of a nursing specialist during service provision to the patients has been assessed as an important one, the prevailing approach among... [to full text]

Vadovo-pavaldinio socialinių mainų teorija nagrinėja vadovo ir pavaldinio tarpusavio darbinius santykius. Vadovo-pavaldinio socialinių mainų teorija pabrėžia, jog vadovas formuoja su kiekvienu iš savo pavaldinių kokybiškai skirtingus santykius. Teorija reikšminga ir tuo, kad ne tik vadovas, bet ir pavaldinys traktuojamas kaip svarbus ir lygiavertis diadinių darbinių santykių kūrėjas. Tyrime naudojome R. C. Liden ir J. M. Maslyn (1998) sukurtą Vadovo-pavaldinio socialinių mainų daugiadimensinį modelį, kuris teigia, jog vadovo-pavaldinio socialiniai mainai yra daug sudėtingesnis reiškinys nei bendras socialinių mainų kokybės rodiklis ir apima emocinę, lojalumo, bendradarbiavimo, profesinės pagarbos dimensijas. Komunikacija tarp vadovo ir pavaldinio įvardijama kaip viena iš sąlygų vadovo-pavaldinio socialinių mainų kokybei formuotis. Tuo tarpu vadovo-pavaldinio socialinių mainų kokybė susijusi su jų įsipareigojimu organizacijai, pasitenkinimui darbu ir pan. Šiame darbe kėlėme prielaidą, jog vadovo-pavaldinio socialinių mainų kokybė yra tarpinis kintamasis tarp vadovo ir pavaldinio grįžtamojo ryšio ir tarp vadovo ir pavaldinio įsipareigojimo organizacijai bei pasitenkinimo darbu. Tyrimo rezultatai rodo, jog vadovo ir pavaldinio grįžtamojo ryšio teikimas ir siekimas yra svarbus rodiklis prognozuojant vadovo-pavaldinio socialinių mainų kokybę. Nors vadovo-pavaldinio socialinių mainų kokybė prognozuoja ne visus vadovo ir pavaldinio įsipareigojimo organizacijai bei pasitenkinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Leader-Member Exchange theory analyse work relationships between leader and member. Leader-Member Exchange theory underlines that leader forms distinct quality relationships with each member. The theory is meaningful also because leader and member are treated as both equally important for creation of work relationships. We used in our research Leader-Member Exchange multidimensional model, created by R. C. Liden and J. M. Maslyn (1998), which states that leader-member exchanges are more complex than general leader-member exchange quality index and involves affect, loyalty, contribution and professional respect dimensions. Leader-member exchange quality process is conditioned by communication between leader and member. Also, organizational commitment, work satisfaction and so on of leaders and member are conditioned by Leader-member exchange quality. In our research we made assumption that leader-member exchange quality is mediate variable between feedback of leader and member and organizational commitment and work satisfaction of leader and member. Our research indicates that feedback between leader and member is important indicator of leader-member exchange quality prognosis. Leader-member exchange quality prognosticates not all aspects of organizational commitment and work satisfaction of leader and member, still, according to research results, we can state that leader-member exchange quality is mediate variable between feedback of leader and member and organizational... [to full text]