Tema svarbi tuo, kad į kiekvieną augančią naują kartą žvelgiama su viltimi, kad šiai kartai bus būdingos tvirtesnės prodemokratinės vertybės, didesnis aktyvumas pilietinėse ir politinėse veiklose negu vyresnėms gyventojų kartoms. Remiantis ankstesniais tyrimų duomenimis, jaunoji Lietuvos gyventojų karta skiriasi nuo vyresnių kartų ypač mažu rinkiminiu aktyvumu ir menka parama politinei bendrijai, jaunoji karta taip pat neišsiskiria didesniu aktyvumu visuomeninių organizacijų ir judėjimų veikloje negu vyresnės kartos, jauniems žmonėms būdingas dar netvirtesnis bendruomeninis solidarumas ir filantropinės nuostatos negu vyresniems gyventojams. Taigi keliamas klausimas - kokios politinės vertybės sąlygoja sėkmingą politikų karjerą politiniame gyvenime? „Gyvenimo ciklo“ teorijos šalininkai tvirtina, jog pilietinio aktyvumo laipsnis priklauso nuo gyvenimo ciklo etapų – politinis ir pilietinis aktyvumas didėja žmonėms tampant vyresniais. Lietuvos jaunosios kartos sumažėjusį politinį ir pilietinį aktyvumą aiškinti reiktų ne „gyvenimo ciklo“ poveikiu, bet giluminiais vertybiniais poslinkiais kultūroje. Darbo tikslas – atskleisti jaunimo požiūrį į politines vertybes ir nustatyti, kuris iš dviejų veiksnių - gyvenimo būdo/ciklo ar vertybinių pokyčių – yra svarbesnis aiškinant žemą jaunų žmonių politinio aktyvumo lygį ir nepasitikėjimą valdžia. Tyrimo dalykas – akademinio jaunimo nuostatos politinių vertybių atžvilgiu. Tyrimo objektas – akademinis, Vilniaus Pedagoginio Universiteto... [toliau žr. visą tekstą] / The work was made by Daiva Cereskiene, Political sociology master’s degree student of VPU Social sciences faculty Sociology and political sciences department. The subject of the work is: Academic youth provision in respect of political values (VPU case). The director of the work is Doc. V. Senkus. The work size is 67 pages. The chosen topic is an important source in rising every time a new looks in the hope that this generation will be characterized by a stronger pro - democracy values, more and more active in civic and political activities than older generations. However, studies indicate that the young generation of Lithuanian population are different from those of older generations in particular, low electoral turnout and poor support for the political community, the younger generation also does not stand a higher activity of public organizations, movements and activities than the older generation, young people still characterized communal solidarity and philanthropic provisions than the older population also raises the question - what determines the success of the political values of political life, political career? The negative aspects of the problem lies in the public opinion to public officials and top representatives of the political will of behavior, which affects many other negative consequences, distrust of power, corruption, low level of participation in elections, noncitizenship, emigration, etc. The paper aims - to reveal the attitudes of young people in... [to full text]

This dissertation analyses long-term intergenerational psychological effects of political trauma. According to trauma psychology and studies of impacts of political repression, it was presumed that the long-term psychological effects of political repression are felt not just by the survivors, but also by their adult children. The aim of this study is to evaluate long-term psychological effects of Soviet and Nazi repression to repressed second generation, and to establish intergenerational links of mental health between survivors of political repression and second generation. Altogether three groups of second generation were surveyed: children of survivors of Soviet and Nazi repression, Holocaust second generation and children of not-repressed Lithuanian citizens. According to the thematic analyses of qualitative data, various long-term psychological consequences of parents’ political repression were identified, second generation connect some of their hardship with these experiences. Path analysis revealed relationship of posttraumatic reactions of parent and child. On the other hand statistical analysis disclosed that current posttraumatic reactions of second generation in general, hopelessness and sense of coherence of second generation of survivors of political repression in Lithuania are the same as in two comparison groups. These results are in line with Holocaust second generation research trends – there are long-term consequences, but second generation does not differ... [to full text] / Disertacijoje analizuojamas ilgalaikis tarpgeneracinis politinių traumų psichologinis poveikis. Remiantis traumų psichologijos žiniomis ir politinių represijų poveikio tyrimais, keliama prielaida, kad ilgalaikes psichologines politinių represijų pasekmes jaučia ne tik išgyvenusieji šias represijas, bet ir jų suaugę vaikai. Šio darbo tikslai yra įvertinti ilgalaikes politinių represijų pasekmes nuo sovietų ir nacių nukentėjusių antrosios kartos atstovams ir, į analizę įtraukus išgyvenusiųjų, tai yra jų tėvų, duomenis, nustatyti tarpgeneracines psichinės sveikatos sąsajas. Iš viso tyrime apklaustos trys antrosios kartos atstovų grupės: išgyvenusių sovietų ir nacių represijas atstovai ir dvi palyginamosios grupės – išgyvenusių holokaustą ir nenukentėjusių vaikai. Remiantis atlikta temine kokybinių duomenų analize nustatytos įvairiapusės ilgalaikės psichologinės tėvų politinių represijų pasekmes, antroji karta su šiuo patyrimu sieja patirtus sunkumus. Tako modeliavimas atskleidė tėvų ir vaikų potrauminių reakcijų sąsajas. Kita vertus, statistinė analizė parodė, kad antrosios kartos atstovų dabartinė psichinė sveikata, tai yra potrauminės reakcijos bendrai, nevilties lygis ir vidinės darnos jausmas, nesiskiria nuo palyginamųjų grupių atitinkamų psichinės sveikatos rodiklių. Šie rezultatai atitinka holokausto antrosios kartos tyrimų tendencijas – nustatomos ilgalaikės pasekmės, tačiau antroji karta neišsiskiria savo psichopatologija.

Šiame darbe yra tiriama, ar Čekijos politinio elito–Pilietinės demokratijos partijos europeizacija valstybės stojimo į ES ir narystės ES laikotarpiu įtakojo partijos euroskepticizmo kaitą. Pasirinkta viena pagrindinių Čekijos euroskeptiškųjų partijų, Pilietinės demokratijos partija, kuri tuo pačiu yra ir viena vyraujančių partijų Čekijos parlamente. Prieš gilinantis į Čekijos Pilietinės demokratijos partijos euroskepticizmo kontekstą, yra aptariamas ir klasifikuojamas Vidurio ir Rytų Europos valstybių politinio elito euroskepticizmas, parodant Čekijos politinių partijų vietą nagrinėjamame kontekste. Pateikiama detali Čekijos Pilietinės demokratijos partijos euroskepticizmo apraiškų apžvalga. Žvelgiant į 1991-2004 metų laikotarpį, analizuojamas vidinis partijos ES diskursas, atskleidžiamas partijos požiūrio į ES ištakos ir euroskeptiškosios pozicijos reikšmė. Atliekama partijos prisitaikymo prie politinio ir organizacinio lygmens pasikeitimų analizė, turint omenyje tai, kad politinių partijų europeizacija arba priešingas jai procesas pasireiškia per partijų reakciją į vykstančius aplinkos pasikeitimus; tiriama euroskeptiškosios Pilietinės demokratijos partijos europeizacija programinių nuostatų, partinės organizacijos ir bendrai Čekijos politinės sistemos pokyčių atžvilgiu pasirengimo ES narystei ir narystės ES laikotarpiu iki 2009 metų. / This study entitled „Political Elite Euroscepticism in the Central Europe: the Czech Republic Case“ analyzes effects of Europeanization of the Eurosceptic Czech political elite, focusing on the Europeanization of centre-right Eurosceptic Civic Democratic Party during Czech Republic‘s accession to the European Union period and Eropean Union membership period till the year 2009. The first part of the study considered the theorethical approaches of political elite Euroscepticism and Europeanization of political parties and party systems. For the evaluation of Euroscepticism level of the Czech political elite in general and especially in the case of the Civic Democratic Party, the main concepts has been discussed and adapted using Aleks Szczerbiak, Paul Taggart and Petr Kopecky, Cas Mudde existing studies about the Central and Eastern Europe political elite Euroscepticism. According to Robert Ladrech, five most important and interrelated areas in which research should be done on the phenomenon of Europeanization of political parties and their activities in the context of the European Union candidate and member states were revealed and later, dealing with the basic R. Ladrech‘s classification, there were assumed that potential Europeanization effect on parties and party systems could be divided to three main categories: programmatic elements (including the party rhetoric and voter mobilization in general sense), organizational elements (including internal party organizational... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama radikalios dešinės politinių jėgų ideologija, visuomenės radikalizacijos procesas, radikalios dešinės politinės partijos bei jų rinkiminės sėkmės veiksniai. Remiantis ekspertų interviu tyrimu, analizuojama radikalios dešinės situacija ir perspektyvos Lietuvoje, taip pat yra tiriamos Lietuvos politinių partijų rinkiminės programos, siekiant nustatyti jose esančias radikalios dešinės ideologines ir programines nuostatas. / Master's thesis analyzes the ideology of radical right, public radicalization process, radical right political parties and factors of their electoral success. Based on expert‘s interviews study the situation and perspectives of radical right in Lithuania are analyzed, Lithuanian political parties electoral programs are studied in order to determine the presence of radical right ideological and programmatic provisions.

Taigi artėjant kiekvieniems laisviems ir nepriklausomiems rinkimams, kuomet valstybės piliečiai į valdžią išrenka savo atstovus, politinė reklama tampa neatsiejama politinių partijų rinkiminių akcijų dalis. Ypatingai ji yra svarbi politinėms partijoms, kadangi pastebima, jog kiekviena partija prieš rinkimus pastaraisiais metais gali potencialiai pretenduoti į tuos pačius rinkėjus visoje Lietuvoje, nes šie nėra prisirišę prie konkrečios partijos. Vis daugėja neapsisprendusių rinkėjų, kurie pasirenka, už ką balsuoti tik rinkimų kampanijos metu. Politinės reklamos raiška žiniasklaidoje, bei jos įtaka rinkėjams yra analizuota, bet pats politinės reklamos kūrimo procesas nėra plačiai ištyrinėtas Lietuvoje. Tai pat politinės reklamos samprata yra ganėtinai nauja Lietuvoje. Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir paaiškinti politinės reklamos kūrimo proceso vyksmą reklaminių - rinkiminių kampanijų planavimo, organizavimo ir įgyvendinimo metu. Tai pat ištirti politinės reklamos teisinį reglamentavimą Lietuvos įstatyminėje bazėje. Tyrimo objektas - politinė reklama ir politinės reklamos kūrimo procesas Lietuvoje, jo struktūra bei ypatumai. Darbe naudojamasi Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros analizės, sisteminimo ir klasifikavimo metodais. Politinės reklamos teisinio reglamentavimo tyrime atliekamas dokumentų ir teisės aktų analizės metodas. Taip pat atliekamas kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas interviu. Pastarasis metodas pasirinktas siekiant išsamiau... [toliau žr. visą tekstą] / Political advertising becomes a simultaneous part of electoral process for all political parties, as common independent elections are approaching and the citizens of a country are going to vote for their representatives to the government. This process becomes especially important to political parties, as recent evidence proves that every political force in Lithuania can potentially apply for the same electors in Lithuania, as they are not devoted to one exact party. The number of such voters, who make up their decision on who to vote during the elections, is increasing. The expression and influence on the electors of political advertising in the media has widely been analysed, however, the process of creating political advertising has not been thoroughly researched in Lithuania. Therefore, the concept of political advertising is comparatively new in our country. The objectives of this work – is to analyse and explain the procedure of creating political advertising – in the process of planning, organizing and realizing it. Besides, the purpose is to research the legal regulations of political advertising on the basis of Lithuanian legitimate system. The object for the research is political advertising itself as well as the process, structure and peculiarities of creating it. The study relies on the analysis, filing and classification of Lithuanian and foreign scientific literature. In addition, the qualitative investigation, i.e. partly structural interview, is carried out... [to full text]

Naujų politinių jėgų atsiradimas ir iškilimas – reiškinys, būdingas demokratinėms valstybėms. Ypač vadinamosioms naujoms demokratijoms bei posovietinėms valstybėms. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ir vykstant demokratizacijos procesams, šis reiškinys paplito labai plačiai ir tapo būdingas praktiškai prieš kiekvienus rinkimus į LR Seimą. Šalyje, vystantis partinei sistemai, buvo juntamas politinės „kairės – dešinės“ priešpriešos mažėjimas, kas iš dalies sąlygojo vadinamųjų politikos „naujokų“ atsiradimą. Atsirasti naujoms politinėms jėgoms padėjo ir aktyvios reklaminės bei sėkmingos rinkiminės kampanijos, susikurti partijų įvaizdžiai, šioms politinėms jėgoms vadovaujančių lyderių „ryškumas“ ir asmeninės ambicijos bei rinkėjų viltis ir tikėjimas, kad naujai išrinkti tautos atstovai, pakeis tuometinę šalyje susiklosčiusią situaciją. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti veiksnius, kurie lemia naujų politinių partijų susiformavimo ir iškilimo priežastis prieš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus. Tyrimo objektas – „naujų“ Lietuvos partinės sistemos veikėjų iškilimo fenomenas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose 1992 – 2008 metų laikotarpiu. Tikslui pasiekti yra keliami keturi uždaviniai. Pirmiausiai yra apžvelgiama partinės sistemos samprata bei politinių partijų formavimosi procesai šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse. Toliau aptariama Lietuvos partinės sistemos formavimosi raida. Siekiant paaiškinti Lietuvos partinės sistemos politikos „naujokų“ fenomeną yra analizuojami... [toliau žr. visą tekstą] / The emergence and uprise of new political parties represents a phenomenon typical for democratic states. It is especially characteristic to the so-called new democracies and post-soviet states. In Lithuania, following restoration of its independence and launch of democratization processes, this phenomenon became a highly wide-spread, and turned out to be typical practically before each election to the Seimas of the Republic of Lithuania. The development of a party system within this State saw an obvious decline of the political “left-right” opposition that partially determined emergence of the so-called political “newcomers”. The emergence of the new political powers was significantly facilitated by active promotions and successful election campaigns as well as striking positions and personal ambitions of the political power leaders accompanied by the expectations and faith of electors that newly elected representatives of the will change the situation currently prevalent in the State. The objective of the research paper – to find out factors that determine reasons for the formation and uprise of the political parties before the elections to the Seimas of the Republic of Lithuania. The object of the research – the phenomenon of emergence of “new” players of the Lithuanian multi-party system during the elections to the Seimas of the Republic of Lithuania in the period of 1992-2008. To achieve the above-mentioned objective the following four tasks were set. First of all, the... [to full text]

Nors populizmo terminas dažnai sutinkamas politikos moksluose, žiniasklaidoje, politikų ar paprastų piliečių retorikoje, populizmo tyrimai nėra paplitę ir tik pastaruoju metu labiau buvo susidomėta ir bandoma operacionalizuoti šią sąvoką. Lietuvoje populizmo tyrimų apskritai praktiškai nėra. Vis dėlto populizmo tematika yra itin aktuali: paprastai populizmas suvokiamas kaip žalingas stabiliam demokratijos veikimui ar, Rytų ir Vidurio Europos regiono atveju, tolimesniems demokratijos ir partinės sistemos konsolidacijos procesams. 2011-2012 m. parlamento rinkimai Baltijos valstybėse vyko po sunkios ekonominės krizės, kuri sukrėtė šį regioną itin stipriai, todėl populistinių politinių partijų sėkmės galimybės tapo dar didesnės. Pagrindinis šio darbo tikslas yra ištirti Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinių partijų programas ir įvertinti jų populizmo apraiškas 2011-2012 m. rinkiminiu laikotarpiu. Norint pasiekti šį tikslą, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į populizmo tyrimų raidą politikos moksluose. Egzistuojant daugeliui teorinių prieigų bei populizmo fenomeno sampratų, būtina apsibrėžti savąją populizmo tyrinėjimo prieigą ir aiškinimą. Šiame darbe remiamasi populizmo kaip demokratijos patologijos aiškinimu, kadangi jis labiausiai atliepia šiandieninio populizmo Europoje kontekstą. Tokiu būdu nagrinėjamas ir sudėtingas ryšys tarp populizmo ir modernios demokratijos. Populizmas šiame darbe visų pirma suprantamas kaip siaura ideologija, ši prieiga įgalina tinkamiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Populism is a widespreaded conception, often used in the discourse of political scientists, media or common citizens. However, only in the recent period scientists attempted to adapt this conception to empirical research or to use a comperative approach. Populism researches in Lithuania practically do not exist yet. Nevertheless, populism topic is relevant: usually it is associated with negative impact on stable function of democracy, or in the context of East and Central Europe region – a setback for further democracy and party system consolidation. Parliamentary elections in the period of 2011-2012 occurred after harsh economical crisis in Baltic region, therefore potential populism success is more presumable. The main goal of this research is to analyse the election programmes of political parties in Lithuania, Latvia and Estonia in the 2011-2012 parliament election period. To reach this goal, the study of populism research evolution in political sciences is made. One may find various theoretical approaches of populism phenomena, so scholar must adjust one particular explanation and theoretical approach. Populism as a pathology of democracy explanation is used in this study, because it most properly corresponds with recently context of populism in Europe. Consequently, the complex bond between modern democracy and populism phenomena is accomplished. I maintain that populism is primarily a thin ideology and this approach enables to analyse party programmes. Specific... [to full text]

Magistrinio darbo objektas yra žiniasklaidos priemonėse pateikiama politinė reklama. Darbo tikslas – remiantis moksliniais metodais išanalizuoti politinę reklamą rinkiminės ir ne rinkiminės kampanijos metu ir įvertinti jos galimą įtaką rinkimų baigčiai. Pagrindiniai darbo uždaviniai – remiantis teorine medžiaga bei praktiniais tyrimais išnagrinėti pagrindinius politinės reklamos bei rinkiminės kampanijos aspektus ir apibūdinti svarbiausius ypatumus; aptarti žiniasklaidoje pateikiamos politinės reklamos poveikį rinkėjams; išnagrinėti pagrindinius Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos rinkiminės kampanijos strategijos bruožus Seimo rinkimų metu; nustatyti ir apibendrinti politinę reklamą kasdieniame politikų veiklos kontekste (ne rinkimų metu). Darbe naudoti tokie metodai: literatūros analizės metodas nagrinėjant politinės reklamos sampratą, politinės reklamos ypatumus, rinkiminės kampanijos aspektus ir problemas; lyginamosios analizės metodas naudotas nagrinėjant partijų rinkimines strategijas; turinio analizės metodas taikytas atliekant politinės reklamos spaudoje tyrimą. Darbo išvados: rinkimų kampanijų metu pristatomos partijų rinkiminės programos domina tik labai mažą rinkėjų skaičių, todėl esminės reikšmės rinkimų rezultatams partijų programos neturi. Rinkiminių kampanijų metu vykdoma aktyvi politinė reklama turi stiprų poveikį rinkėjams, kurie neturinti aiškių rinkiminių nuostatų ir lengvai patiki įtaigiai pateikiamais patraukliais pažadais. Svarbus vaidmuo tenka partijos... [toliau žr. visą tekstą] / The occasions of political advertising we can notice every day, although the hugest amount of it is flooded during the electioneering. Media has opportunities to reach the mass auditory; it is an influential agency in the formation of public opinion. Therefore the most actual task is to involve the media during the electioneering. Most of them suppose media being the only opportunity to reach success in elections. As a problem of my research I have chosen the experience of the latter elections, which have showed that there are relations in the field of political communication, which are based on interchange and competition of political ideas. Politicians- ideologues become politicians- managers and administrators, which advertise their “goods”. It is proposed, that in elections it is fought not for the ideas, but for the money, which is given for the political advertising in media. As a result political advertising and its real or supposed influence on the final electable results is an actual and regular object of discussions. It is important to emphasis that it is difficult to estimate the influence of the political advertising on particular elector, moreover, that researches, which would show what influences electoral behaviour or political preferences are not popular. Besides it is difficult for the electors to remember which advertising they saw or read, it is difficult clearly to formulate what influenced their decision during the elections, having in mind, that there... [to full text]

Lemiamą įtaką rinkiminės kampanijos evoliucijai turėjo masinių komunikacijos priemonių vystymasis, kuris formavo politinės komunikacijos būdus, santykius tarp partijos ir rinkėjų, taip pat skatino pokyčius politinėje aplinkoje. Rimtu technologiniu impulsu, paskatinusiu pokyčius rinkiminės kampanijos organizavime, tapo televizijos išpopuliarėjimas. Šios masinės komunikacijos priemonės vystymasis paskatino naujų politinės komunikacijos formų atsiradimą. Artėjant rinkimams, televizijos reklaminį laiką užvaldo daugybė reklaminių klipų, kuriuose partijų atstovai, žymus politikai arba kandidatai stengiasi kuo efektyviau pateikti rinkėjams savo politines platformas. Šiuolaikinėje rinkiminėje kovoje, politiniai klipai televizijoje, tai viena iš pagrindinių organizuotų ir kontroliuojamų politinės komunikacijos formų. Mano magistro darbo objektas – šiuolaikinė politinė TV reklama Lenkijoje. Darbo tikslas – išnagrinėti, kaip politinėje reklamoje formuojamas emocinis ryšys tarp kandidato ir rinkėjo, kokią įtaką jis turi elektorato apsisprendimui ir kokie yra svarbiausi politinės TV reklamos bruožai šiuolaikinėje rinkiminėje kampanijoje. Darbo uždaviniai: išanalizuoti šiuolaikinės politinės reklamos sampratą, jos funkcijas, reklaminių klipų formas ir turinio tipus; išnagrinėti politinių rinkimų modernizacijos procesą, politinės reklamos įtaką rinkėjo apsisprendimui; ištirti televizijos ir politinės reklamos vaidmenį rinkiminėje kampanijoje. Tyrime, naudojantis politinių reklaminių klipų... [toliau žr. visą tekstą] / The growth of the television as a part of mass media channel persuaded commencement of new kinds of political communication. Political advertisement in TV became a brightest but also not so clear-cut phenomenon of political being. Political TV spots in contemporary election process war are ones of essential well organized and fully controlled communication patterns. The pattern and targets of the political advertisement where changing in the evolution of general election processes. V. Cvalina asserts that the main goal of the modern political advertisement it’s not the information flue but impact on an advertisement receivers behavior. After analyzing electors behavior author of theory ascertain the fact that a person makes its election decision on an emotional base. The main target of my treatise is to explore and analyze the emotional relationship between the elector and its voting object. What impact it has for making decisions and that are the main ambiences on modern political TV advertisements. The detailed tasks of my researches are to analyze the concept of the nowadays political advertisement, its functions, types of content of the political TV spots and the process of the political election modernization. Also it is important to understand the way electors are making their political decisions. The object of my research is Polish political party of “Civic Platform” and their political TV spots translated due to the General Seym and Senate elections in 2007. B. Dobek... [to full text]

The dissertation seeks to modify, update and bring back the tradition of political theory which based its understanding of political in the state and the society mainly on the perspective of the military dimension. The dissertation argues this forgetfulness creates serious obstacles when trying to understand contemporary military changes and their wider implications. Historical turn of political science is seen as a way to make this update real. Historical notion of Military revolution is seen as specific conceptual “tool” that will make this turn. Using historiographical analysis development of military revolution, changing character of war, transformation of armed forces and development of American civil-military, military and police relations are discussed. American case is analysed because by being the most militarily advanced Western state this country had to felt first the effect of changes in state and society caused by military transformation. / Disertacijoje siekiama išsiaiškinti, kodėl buvo užmiršta mastymo tradicija, kuri politinius veiksmus valstybėje ir visuomenėje aiškina remdamasi karine perspektyva. Ši mastymo tradicija gali būti „atrasta“ pasitelkus istorinę perspektyvą bei istorikų pasiūlyta Karinės revoliucijos (angl. military revolution) idėja. Darbe apžvelgiama „karingų“ politikos teorijų raida ir priežastys, kodėl jos buvo užmirštos aptarimui. Pasitelkus istoriografinę analizę yra detaliai aptariama Karinės revoliucijos idėjos raida, karo pobūdžio kaita, karinės organizacijos transformacija. Istoriškai valstybės karinėje srityje kopijuodavo dominuojančios, paradigminės valstybės karines (technologines, konceptualines, socialines) praktikas. Todėl darbe yra aptariama JAV kariškių ir civilių santykių bei Amerikos kariuomenės ir policijos institucijų sąveikos būklė, nes manoma, jog būdamos stipriausia karinė galybė pasaulyje JAV anksčiau už kitas Vakarų valstybes patiria pokyčius, aptariamus šioje disertacijoje.