Disertacijoje siekiama išsiaiškinti, kodėl buvo užmiršta mastymo tradicija, kuri politinius veiksmus valstybėje ir visuomenėje aiškina remdamasi karine perspektyva. Ši mastymo tradicija gali būti „atrasta“ pasitelkus istorinę perspektyvą bei istorikų pasiūlyta Karinės revoliucijos (angl. military revolution) idėja. Darbe apžvelgiama „karingų“ politikos teorijų raida ir priežastys, kodėl jos buvo užmirštos aptarimui. Pasitelkus istoriografinę analizę yra detaliai aptariama Karinės revoliucijos idėjos raida, karo pobūdžio kaita, karinės organizacijos transformacija. Istoriškai valstybės karinėje srityje kopijuodavo dominuojančios, paradigminės valstybės karines (technologines, konceptualines, socialines) praktikas. Todėl darbe yra aptariama JAV kariškių ir civilių santykių bei Amerikos kariuomenės ir policijos institucijų sąveikos būklė, nes manoma, jog būdamos stipriausia karinė galybė pasaulyje JAV anksčiau už kitas Vakarų valstybes patiria pokyčius, aptariamus šioje disertacijoje. / The dissertation seeks to modify, update and bring back the tradition of political theory which based its understanding of political in the state and the society mainly on the perspective of the military dimension. The dissertation argues this forgetfulness creates serious obstacles when trying to understand contemporary military changes and their wider implications. Historical turn of political science is seen as a way to make this update real. Historical notion of Military revolution is seen as specific conceptual “tool” that will make this turn. Using historiographical analysis development of military revolution, changing character of war, transformation of armed forces and development of American civil-military, military and police relations are discussed. American case is analysed because by being the most militarily advanced Western state this country had to felt first the effect of changes in state and society caused by military transformation.

Tiriant Lietuvos atvejį disertacijoje siekiama išsiaiškinti, kaip nuostatos politiniais klausimais susiformuoja(-mos) pokomunistinėje valstybėje, nepasižyminčioje aplinka, palankia ideologinėms mąstymo schemoms reikštis. Atspirties tašku konstruojant empirinį tyrimo instrumentą tampa išgryninta kognityvinių schemų teorijų prieiga. Pirmajame empirinio tyrimo etape pusiau struktūruotų kokybinių interviu metu atskleidžiamos dviem politikos klausimais, reprezentuojančiais socioekonominę bei socialinę-moralinę politikos sritis, nuostatas formuojančios kognityvinės schemos. Pirmieji rezultatai toliau plėtojami antrajame tyrimo etape, pasitelkus teiginių klasių rūšiavimo (Q-sort) metodą. Atskleidžiama, jog nuostatas politiniais klausimais formuoja dviejų tipų kognityvinės schemos: principiniame, įsitikinimų lygmenyje operuojančiosios bei pragmatiškoji racionalaus politikos pasekmių efektyvumo vertinimo schema (tyrime jos detalizuojamos ir palyginamos). Taip pat randamos penkios bendros veikiančios ideologinės įsitikinimų lygmens schemos, Lietuvoje veikiančios kaip schemų atskirais politiniais klausimais taikymą koordinuojantis ir jas paaiškinantis mechanizmas. Santykinai šias schemas galima pavadinti laisvos saviraiškos, tvirtos rankos, tradicinės moralės, globojančios valstybės bei pagrindinių teisių garantijų socialinėmis perspektyvomis. Dalis jų gali būti siejamos su tam tikromis „tradicinėmis ideologijomis“. Tačiau svarbiausia - jos leidžia teigti, jog nepaisant ideologiniam... [toliau žr. visą tekstą] / Main goal of the dissertation is to, by analyzing Lithuanian case, explore how attitudes towards political issues develop in a post-communist country where favorable conditions for the ideological thinking do not exist. The arranged approach of the cognitive schema theories is taken as a starting point for developing the research instrument. In the first stage of the empirical research, the method of semi-structured interviews is used to uncover the cognitive schemas that play a vital role in forming the attitudes on two political issues representing, respectively, socioeconomic and moral spheres of politics. These findings are further elaborated in the second round of the research by employing the Q-sort method. It turns out that the development of political attitudes in both political areas is being determined by two main types of cognitive schemas: one based on fundamental virtues, principle beliefs, and the pragmatic schema based on rational evaluation of the policy outcomes’ efficiency (both of these schemas are compared and analyzed in detail). It is also explored that the usage of these schemas are coordinated and can be explained by one or another of the five shared social perspectives (or ideological schemas) operating in Lithuania. Conditionally they can be named as perspectives of free self-expression, strong leader, traditional morality, patronizing state and basic rights’ assurance. Some of these schemas can be loosely linked to certain “classical” ideologies... [to full text]

Tiriant Lietuvos atvejį disertacijoje siekiama išsiaiškinti, kaip nuostatos politiniais klausimais susiformuoja(-mos) pokomunistinėje valstybėje, nepasižyminčioje aplinka, palankia ideologinėms mąstymo schemoms reikštis. Atspirties tašku konstruojant empirinį tyrimo instrumentą tampa išgryninta kognityvinių schemų teorijų prieiga. Pirmajame empirinio tyrimo etape pusiau struktūruotų kokybinių interviu metu atskleidžiamos dviem politikos klausimais, reprezentuojančiais socioekonominę bei socialinę-moralinę politikos sritis, nuostatas formuojančios kognityvinės schemos. Pirmieji rezultatai toliau plėtojami antrajame tyrimo etape, pasitelkus teiginių klasių rūšiavimo (Q-sort) metodą. Atskleidžiama, jog nuostatas politiniais klausimais formuoja dviejų tipų kognityvinės schemos: principiniame, įsitikinimų lygmenyje operuojančiosios bei pragmatiškoji racionalaus politikos pasekmių efektyvumo vertinimo schema (tyrime jos detalizuojamos ir palyginamos). Taip pat randamos penkios bendros veikiančios ideologinės įsitikinimų lygmens schemos, Lietuvoje veikiančios kaip schemų atskirais politiniais klausimais taikymą koordinuojantis ir jas paaiškinantis mechanizmas. Santykinai šias schemas galima pavadinti laisvos saviraiškos, tvirtos rankos, tradicinės moralės, globojančios valstybės bei pagrindinių teisių garantijų socialinėmis perspektyvomis. Dalis jų gali būti siejamos su tam tikromis „tradicinėmis ideologijomis“. Tačiau svarbiausia - jos leidžia teigti, jog nepaisant ideologiniam... [toliau žr. visą tekstą] / Main goal of the dissertation is to, by analyzing Lithuanian case, explore how attitudes towards political issues develop in a post-communist country where favorable conditions for the ideological thinking do not exist. The arranged approach of the cognitive schema theories is taken as a starting point for developing the research instrument. In the first stage of the empirical research, the method of semi-structured interviews is used to uncover the cognitive schemas that play a vital role in forming the attitudes on two political issues representing, respectively, socioeconomic and moral spheres of politics. These findings are further elaborated in the second round of the research by employing the Q-sort method. It turns out that the development of political attitudes in both political areas is being determined by two main types of cognitive schemas: one based on fundamental virtues, principle beliefs, and the pragmatic schema based on rational evaluation of the policy outcomes’ efficiency (both of these schemas are compared and analyzed in detail). It is also explored that the usage of these schemas are coordinated and can be explained by one or another of the five shared social perspectives (or ideological schemas) operating in Lithuania. Conditionally they can be named as perspectives of free self-expression, strong leader, traditional morality, patronizing state and basic rights’ assurance. Some of these schemas can be loosely linked to certain “classical” ideologies... [to full text]

Magistro darbo objektas – kandidato į prezidento postą veiklos pateikimas žiniasklaidoje. Darbo tikslas – atskleisti Valdo Adamkaus veiklos pateikimo tendencijas rinkimų kampanijų metu dienraštyje „Lietuvos rytas“. Darbo uždaviniai: išnagrinėti politinių naujienų atrankos ir pateikimo procesą; apibrėžti informacijos objektyvumo ir tendencingumo sąvokas; nustatyti ir išanalizuoti informacijos pateikimo tendencingumo atsiradimo galimas priežastis ir aspektus; išnagrinėti Valdo Adamkaus veiklos pateikimo tendencijas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijų metu (1997–1998, 2002–2003 ir 2004) dienraštyje „Lietuvos rytas“. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, buvo apibrėžtos darbotvarkės sudarymo, objektyvumo ir tendencingumo sąvokos, analizuojamos kitų tyrėjų pastebėtos tendencijos žiniasklaidoje. Buvo prieita išvados, kad darbotvarkės sudarymas vis tik turi įtakos visuomenei, nes nurodo svarbias jai temas. Tačiau šis procesas nėra reguliuojamas vien tik žiniasklaidos darbuotojų, prie jo stengiasi prisidėti ir valdžios institucijos, o rinkimų kampanijų metu ir kandidatai į prezidento postą. Jie beveik visada pasitelkia ryšių su visuomenė specialistų pagalba, kurių tikslas dažniausiai ir būna patekti į žiniasklaidą ir pranešti savo žinutę. Todėl redakcijos gauna jų parašytus pranešimus spaudai, kuriuose gausu pseudo-įvykių, žinių apie nereikšmingus kandidato veiksmus, kurie atliekami tik visuomenės ir žurnalistų dėmesiui patraukti. Tokie atvejai buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Political communication, and election campaigns coverage in the press has been analyzed in many studies. However, the topic is still not exhausted, and becomes a more actual issue of the media political orientation. While public opinion researchers argue that the political sympathies of the population depends on many other things and the media only strengthens without affecting formed an opinion, it is part of democracy. The aim of this work is to reveal the trends of the activity of Valdas Adamkus during the election campaign in the daily newspaper „Lietuvos rytas“. Were defined the concepts of agenda-setting, objectivity and bias, the trends observed by other media researchers were analised. It was concluded that the agenda is still have an impact on society because it indicates the important topics. However, this process is not governed only by the media staff, the authority and the electoral campaigns as well as candidates for the presidency try to participate in it. They almost always rely on the public relations specialist support, whose aim is often the access to the media and communicate their message. Therefore, TV or newspaper‘s editors receive a written version of the press releases with a lot of pseudo-events, news about minor candidate actions, the arim of which is to be carried out in the public and join the attention of journalists. Such cases have been identified during the investigation of the trends of informatikon transmition of V. Adamkus daily activities... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos partijų vertybių komunikacija. Darbo tikslas – išanalizuoti trijų pagrindinių Lietuvos (ideologinių pagrindu: Tėvynės sąjunga (toliau TS-konservatoriai), Lietuvos socialdemokratų partija (toliau LSDP-socialistai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (toliau LRLS-liberalai)) partijų vertybinę komunikaciją 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimų metu. Darbo uždaviniai - Remiantis įvairių autorių moksliniais darbais ir tyrimais atskleisti: Vakarų Europos trijų politinių ideologijų (liberalizmas, konservatizmas ir socializmas) pagrindines vertybes, apžvelgti Lietuvos partijas (TS, LSDP, LRLS), jų ideologinę ir vertybinę sistemą ir išanalizuoti jų atitikimą pagrindinėms Vakarų Europos politinėms srovėms. Remiantis A. Ramonaitės, L. Bielinio ir kt. autorių darbais ištirti partijų komunikavimo ypatybes ir atskleisti komunikacijos naudą politinėje erdvėje. Ištirti TS, LSDP ir LRLS partijų komunikaciją per 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimus ir išanalizuoti vertybių sklaidos atitikimą tarp partijos deklaruojamos ideologijos ir rinkimų metu. Vakarų demokratijų politinės ideologijos išsiskiria savo vertybių komunikavimu. Dėl to visuomenei nesudėtinga pasirinkti kokia partijai atiduoti rinkiminį balsą. Lietuvos partijos taip pat identifikuojamos pagal ideologinį politinių doktrinų apibrėžimą. Tačiau viešojoje erdvėje kyla daug diskusijų ar Lietuvos partijų deklaruojamos vertybės atitinka pasirinkta ideologinę platformą. Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The traditional political ideologies, values reveals the diversity of values in western societies are described in the theoretical part. Values of pluralism of opinion and led to the emergence of political ideologies and the democratic institutions allowed for movements to the public and policy development in the light of values of ideology. Social movements, public order, was to legitimize the organization, which is known as the Democratic Party politics. Political parties were built upon ideological values, and thus often reflect the name of the party and party ideology. Liberalism, conservatism and socialism, the identity of the names are often absorbed a number of parties in democratic countries. However, the name of assimilation does not always mean that a certain party is represented by the title referred to an ideology. It happens to lots of new parties and new democracies, where the new democratic institutions lack the experience and knowledge. After restoration of independence, Lithuania has taken over the party resulting from the classical Western political ideologies in the name. Lithuania's two largest political parties represent opposing forces. Conservative Party of Lithuania (now Homeland Union) represents the right-minded citizens, and declares the conservatism inherent values (tradition, family manners). The Social Democrats party is a left-wing that declares the traditional socialist ideas (work, equality, small business support). Liberals themselves as... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra analizuojama tradicinių politinių ideologijų kūrimosi raida bei jų pasiskirstymas kairės ir dešinės spektre. Aptariama šios diados ideologinė situacija Lietuvoje, jos atsiradimo priežastys. Daug dėmesio yra skiriama Lietuvoje politinės kairės – dešinės pasiskirstymą lėmusiam Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui (TS – LK) ir Lietuvos komunistų partijai (LDDP vėliau LSDP), kurių takoskyros pagrindu Lietuvoje formavosi partinė sistema. Pateikiama partijų ideologinių vertybių kaita, vykusi nuo valstybingumo atgavimo laikų iki dabar. Analizuojama Lietuvos politinių partijų raida šalyje bei partinės sistemos formavimosi ypatumai Lietuvoje. / Master‘s thesis analyzes the traditional political ideologies formation of evolution and it’s distribution of the Left and the Right of the spectrum. Also discusses the ideological situation in Lithuania and causes of its. Much attention is paid to the distribution of political Left and the Right in Lithuania had determined Lithuanian Reform Movement (TS - LK) and the Lithuanian Communist Party (LLDP later LSDP) which were the main basis of Lithuanian Party System formation. In the thesis there is presented the changes of ideological values of these parties, which took place on statehood recovery times to the present. Also analyzes the formation of Party system in Lithuania.

The object of investigation – farmers’ economical activity diversification. The subject of investigation – farmers’ economical activity diversification politics development incentives. The aim of this work – to analyze farmers’ economical activity diversification political incentives and development possibilities. Tasks: 1. to study famers’ economical activity diversification theoretical aspects; 2. to find out influence of multifunctional agriculture model to famers’ economical activity diversification; 3. to analyze political trends determining famers’ economical activity diversification; 4. estimate famers necessity and possibilities to economical activity diversification in Lithuania. By studying science literature about theoretical diversification and empirical information in the work is analyzed agriculturalist’s needs of economical activity, revealed new possibilities to diversify economical activity according to multifunctionality of agriculture. Also are analyzed European Union political incentives of agriculturalist’s economical diversity. Way and means of investigation – analysis of science literature, logical analysis and synthesis, induction and deduction, comparison analysis, logical and chart methods of model.

Given the novelty of political campaigning on social networking sites in Lithuania and the critique, it has received from social media experts, the object of the master thesis encompasses mediatization of Lithuanian politics on Facebook, when social media logic becomes adapted in political campaigning and integrated into the political agenda. Accordingly, the MA thesis developed its aim to define in what ways mediatization of Lithuanian politics manifests on Facebook and if public-relations oriented Lithuanian political communication culture, characteristic to political communication on mass media, and negativity, as its culture-specific aspect, are transported to the platform. The research was carried out in several stages. Firstly, using secondary data analysis the study aimed at determining social media logic. Accordingly, the requirements for successful exploitation of social media logic in political campaigning on Facebook were identified – popularity building, connectivity, personalization and interactivity. Thirdly, aiming to determine if the politicians complied with social media logic and transported public-relations oriented political communication culture and negativity to the platform, the research used quantitative and qualitative content analyses. It covered a two-weeks period (from April 02 to April 15, 2014) political campaigning on Facebook run by the seven candidates' to Lithuanian President’s Office. Fourthly, using the obtained empirical data the study... [to full text] / Nors Lietuvos politinė komunikacija socialiniuose tinkluose yra gana naujas reiškinys, jis jau sulaukė socialinių medijų ekspertų kritikos. Šio magistro baigiamojo darbo tyrimo objektu pasirinkta Lietuvos politikos mediatizacija socialiniame tinkle Facebook, kuomet politinių kampanijų metu politikai adaptuoja socialinių medijų logiką ir ją integruoja į savo politinę dienotvarkę. Darbe siekta nustatyti, kokiais būdais Lietuvos politikos mediatizacija pasireiškia internetiniame socialiniame tinkle Facebook. Taip pat buvo svarbu išsiaiškinti, ar Lietuvos viešųjų ryšių (ang. Public-relations oriented) politinės komunikacijos kultūra, ugdoma masinėje žiniasklaidoje, ir jai būdingas negatyvumas perkeliami į Facebook platformą. Tyrimas atliktas keliais etapais. Pirmojo etapo metu, naudojant antrinių duomenų analizę, buvo įvardyta socialinių medijų logika. Tokiu pat būdu nustatyti reikalavimai, leidžiantys išnaudoti socialinių medijų logiką politinių kampanijų metu, t. y., populiarumo didinimas, socialinių ryšių išnaudojimas, personalizacija ir interaktyvumas. Trečiojo etapo metu, siekiant atskleisti Lietuvos politikų komunikacijos atitikimą socialinių medijų logikai ir galimą viešųjų ryšių politinės komunikacijos kultūros bei negatyvumo perkėlimą į Facebook platformą, tyrime naudojama kiekybinė ir kokybinė turinio analizė. Ištirtos septynių kandidatų į 2014 metų Lietuvos Prezidento postą dviejų savaičių laikotarpio (balandžio 02–15 dienomis) politinės kampanijos socialiniame... [toliau žr. visą tekstą]

Išsilaisvinus iš sovietų okupacijos, Lietuvos įstatymų leidėjai į šalies teisinę sistemą inkorporavo konvencijos Dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį nuostatas. Be to, siekiant nubausti asmenis, kaltus už okupacijos metu vykdytus nusikaltimus, į genocido apibrėžimą buvo įtrauktos taip pat politinės bei socialinės grupės. Tačiau toks Lietuvos įstatymų leidėjų žingsnis praplėtė tarptautinėje teisėje įtvirtintą genocido apibrėžimą, kuriame numatoma, jog genocidu siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, taigi ne politinę ar socialinę grupę. Pagal tarptautinės teisės principą nullum crimen sine lege niekas negali būti baudžiamas už nusikaltimą, kuris jo darymo metu nebuvo draudžiamas įstatymu. Šiame darbe siekiama nustatyti ar Lietuvos teisinėje sistemoje įtvtirtintas išplėstinis genocido sudėties apibrėžimas nepažeidžia principo nullum crimen sine lege. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys, kuriose atskleidžiami nagrinėjamos problemos teoriniai bei praktiniai aspektai. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas genocido apibrėžimas, priežastys kodėl politinės ir socialinės grupės nebuvo įtrauktos į Genocido konvenciją bei analizuojama kitų šalių praktika apibrėžiant genocido veiką. Politinės ir socialinės grupės į konvenciją nebuvo įtrauktos dėl politinių priežasčių, iškilus tam tikrų šalių prieštaravimams. Tačiau Lietuva ne vienintelė įtraukė šias grupes į savo įstatymus, tai rodo, kad ne vien Lietuvai svarbi šių grupių... [toliau žr. visą tekstą] / Genocide is described as one of the most severe crimes of the international law. After the Second World War international community decided to codify international law and the general principles of the law recognized by civilized nations. The United Nations enacted The Convention on the Prevention and Punishment of the Crime of Genocide. The convention stated that genocide crime is described as acts against national, ethnic, racial or religious group. After the collapse of the Soviet Union, many countries including Lithuania got back their independence. Lithuania’s legislators incorporated the norms of the Genocide convention into the state’s legal system. Besides these norms legislators also included social and political groups into the definition of genocide crime. It was done in order to punish persons, who were responsible for the criminal offense against Lithuania’s citizen during soviet occupation. The decision that states legislators made extended the definition of genocide crime established in international law, which defines genocide as the acts against national, ethnic, racial or religious group, but not against social or political group. Under international principle nullum crimen sine lege a person should not face criminal punishment except for an act that was criminalized by law before he performed the act. In this work it is aimed to determine whether the extended genocide structure established in Lithuanian legal system does not violate principle nullum... [to full text]

Magistro darbo objektu pasirinktas politinės realybės pateikimas žiniasklaidoje. Teorinis darbo pagrindas – rėmų arba įrėminimo (angl. framing) teorija, nagrinėjanti individų ar organizacijų taikomas mąstymo bei interpretacijos schemas. Pagrindinė darbo problema yra ta, kad pristatydama politinius įvykius, žiniasklaida juos pateikia per savo prizmę ir konstruoja atitinkamas įvykio interpretacijas auditorijos akyse lemiančius rėmus. Ši problema nulemia darbe keliamą hipotezę: politinių įvykių nušvietimui žiniasklaida naudoja įvairias priemones, kuriomis auditorijai nurodo žinutės perskaitymo reikšmes. Darbo tikslas: pristatyti įrėminimo pagrindu vykstančio politinės realybės konstravimo per žiniasklaidą teoriją bei analizuojant konkretų politinį įvykį ištirti, kokiomis priemonėmis žiniasklaida kuria rėmus. Tikslui pasiekti pasitelkiami darbe įgyvendinami uždaviniai: pristatoma žiniasklaidos efektų tyrimų raida bei politinis žiniasklaidos poveikis, pristatoma rėmų teorija, jos taikymo žiniasklaidoje priežastys, veiksniai bei santykis su pačios auditorijos susikurtais rėmais, nustatomas darbe tiriamo konkretaus politinės realybės konstravimo atvejo komunikacinis kontekstas, tiriami nagrinėjamą įvykį nušviečiantys reportažai ir nustatoma, kokiomis priemonėmis ir kokia galima reikšmė yra kuriama šiuose pranešimuose, o taip pat analizuojama, kaip galimai nagrinėjamo įvykio nušvietimą priėmė auditorija. Apžvelgus teorinius rėminimo aspektus bei semiotinės analizės ir ekspertų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the presentation of political reality in media. As a theoretical background of research a framing theory was chosen. This theory concentrates on analysis of the thinking schemes of individuals and other social institutes. The main problem of this thesis is that media informs about the political issues through its own prism and constructs the frames which determine the corresponding event‘s interpretations. This problem leaded to a hypothesis of the thesis: media uses various tools for political issues enlightement and these tools imply the possible means of reading a message and creation of meanings. The aim of this thesis was both to present a theoretical background of political reality construction on the basis of framing and to study the tools of media framing construction via analysis of a specific event. For the achievement of this aim the following tasks were raised and implemented: to present the evolution of media effects overall and its political influence particularly, to present the framing theory and the reasons of framing usage in media, to analyse the framing factors and its relation with the frames constructed by the audience itself, to analyze a context of the specific political issue presented in this thesis, to research the media material about this issue and to determine the possible constructed meanings in these messages and to analyse the audience perception of this political issue being communicated through media. Due... [to full text]