The primary health care (PHC) institution has a core value in comprehensive health care systems. PHC have been presented as an effective resolution in improving health care, because it is associated with the better health outcomes, lowers health care costs and is related to a greater equity in health. PHC institution was newly established in Lithuania in 1992, when the health care reform was started. Family physicians were retrained from district doctors (pediatricians and internists) or graduated family medicine residency. The recent years have been challenging for Lithuanian family medicine institution. This is the first national study, which evaluates changes in the task profiles and workload of family physicians ten years after the beginning of PHC reform in Lithuania. It provides new information about the differences and similarities in the services of retrained district physicians and physicians after family medicine residency. First time was evaluated family physicians’ satisfaction at national level: are they happy with new role? The study is exceptional because it combines data from patients and their family physicians and gives insight into the attitudes of PHC services users, an important indicator of the quality of health care. Aim of the study: to evaluate changes in family physicians’ task profiles and job satisfaction, and to assess patients’ attitudes towards PHC during ten years of PHC reform in Lithuania. Objectives of the study: 1. To evaluate and... [to full text] / Pirminei sveikatos priežiūrai (PSP) šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje skiriamas ypatingas dėmesys, nes šios institucijos plėtojimas gerina visuomenės sveikatą, paslaugų prieinamumą bei mažina sveikatos sistemos išlaidas. Šeimos gydytojai Lietuvoje nuo 1992 metų pradėti ruošti dvejopai: dalis jų buvo perkvalifikuojami iš apylinkės gydytojų (terapeutų ir pediatrų), kita dalis buvo ruošiama stacionarinėje šeimos medicinos rezidentūroje. Neabejotinai pastarieji PSP reformos metai buvo iššūkis tiek visuomenei, tiek šeimos medicinos institucijai. Tai pirmasis nacionalinis tyrimas, kuriame vertinti šeimos gydytojų veiklos apimčių, darbo krūvio pokyčiai vykdant PSP reformą per dešimtį jos metų. Tyrimo rezultatai atskleidžia šeimos gydytojų baigusių stacionarinę rezidentūrą panašumus ir skirtumus su šeimos gydytojais, persikvalifikavusiais iš apylinkės gydytojų. Pirmą kartą Lietuvoje šeimos gydytojų buvo klausiama, ar jie patenkinti savo darbu? Be to, tyrimo metu vienu mtu buvo apklausiami ne tik šeimos gydytojai, bet ir jų pacientai, kurių nuomonė labai svarbi vertinat sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Darbo tikslas: nustatyti šeimos gydytojų veiklos apimtis, jų nuomonę apie darbą ir įvertinti pacientų požiūrį apie pirminę sveikatos priežiūrą per pirminės sveikatos priežiūros reformos dešimtmetį. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti apylinkės ir šeimos gydytojų darbo krūvį, veiklos apimtis ir jų pokyčius. 2. Palyginti šeimos gydytojų nuomonę apie jų darbą ir... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacinio darbo tyrimo objektas yra visuomenės sveikatos priežiūros teisinis reguliavimas ir jo įvertinimas teisės į sveikatos apsaugą įgyvendinimo požiūriu. Darbe nagrinėjama visuomenės sveikatos priežiūros samprata, išskiriami visuomenės sveikatos priežiūrai keliami tikslai ir aptariamos sritys (priemonės), kuriomis tikslai įgyvendinami. Taip pat atskleidžiama teisės į sveikatos apsaugą samprata, kas leidžia apibrėžti pastarosios turinį, kuris lems sveikatos priežiūros teisinio reglamentavimo apimtį. Nacionalinis visuomenės sveikatos priežiūros teisinis reguliavimas vertinamas teisės į sveikatos apsaugą įgyvendinimo aspektu: ar esamas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas įgyvendinti teisės į sveikatos apsaugą kiekybinius ir kokybinius turinio parametrus ir ar tai lemia, kad asmeniui sudaromos saugios gyvenimo, darbo ir laisvalaikio sąlygos, ar valstybėje funkcionuoja sveikatos stiprinimo ir stebėsenos sistemos, ar valstybės sukurti mechanizmai apsaugo sveikatą esant ligų protrūkiams. Šie ir kiti klausimai analizuojami sistemiškai, siekiant ne tik atskleisti nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros teisinio reglamentavimo ypatumus, bet ir pateikti siūlymus, kaip jį tobulinti. Įvertintas visuomenės sveikatos priežiūros teisinis reguliavimas teisės į sveikatos apsaugą įgyvendinimo požiūriu leido apibrėžti pastarojo galimybes ir ribas, nustatyti teisinio reguliavimo tobulinimo gaires. / The dissertation research object is public health legal regulation and its evaluation in regards to the implementing the right to health care. Paper explores the understanding of public health, separating the goals and discussed spheres (methods) of public health, with which the goals are realized. It also reveals the understanding of the right to health care, allowing definition of the latter’s content, which determines the extent of health care legal regulation. National public health legal regulation is evaluated in the aspect of the right to health care implementation: does the present legal regulation create preconditions to implement the right to health care content’s quantity and quality parameters and whether this determines if safe life, work and leisure conditions are provided for the individual, if the nation has functioning systems of health promotion and monitoring, if the nation-created mechanisms protect health in the case of a disease outbreak. These and other questions are analyzed systematically, aiming not only to reveal national public health legal regulation singularities, but also to provide proposals on how to improve it. Evaluated public health legal regulation right’s to health care implementation outlook, allowed to define the latter’s possibilities and limits, to ascertain the legal regulation improvement guidelines.

Magistro baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, 8 skyriai, 7 poskyriai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalba bei priedai. Darbo uždaviniai: - išnagrinėti įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius mokamas medicinines paslaugas; - apžvelgti vaistų kompensavimo tvarką; - ištirti, kokios medicininės paslaugos, kiek jų teikiama ir kaip kinta jų apimtys dviejose Vilniaus ligoninėse; - išsiaiškinti atskirų grupių žmonių (medikų, pacientų, studentų- medikų, teisininkų) požiūrį į šiuo metu esantį sveikatos apsaugos finansavimą, dalinius mokėjimus už sveikatos priežiūros paslaugas. Metodika. Naudojantis finansinėmis ligoninių ataskaitomis, skaičiuojant kasos čekius, tirtos mokamos paslaugos ligoninėse. Atlikta anketinė respondentų apklausa. Duomenys apdoroti naudojant programas MS Excell ir SPSS for Windows 12.0. Išvados. LR įstatymuose ir kt. teisės aktuose yra aiškiai nurodyta, kada gyventojai turi mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir kokios paslaugos jiems turi būti atliekamos nemokamai. Yra sukurtos gana tobulos vaistų kompensavimo metodikos, kurių pagrindinius principus būtų galima pritaikyti ir kt. medicininėms paslaugoms. Lėšos už mokamas medicinines paslaugas sudaro tik labai mažą dalį ligoninių biudžeto. Daliniai mokėjimai už sveikatos priežiūros paslaugas yra žmonėms nepatrauklūs. Labai mažai apsidraudusiųjų papildomuoju (savanoriškuoju) sveikatos draudimu. / Scientific advisor: Prof. Ass. Dr. Gediminas Černiauskas The master degree thesis consists of introduction, 8 chapters, and 7 units. Conclusions, recomendations, a list of literature, a summary in Lithuanian and English, and supplements are given in the closing part of the thesis. Goals of the thesis: - to examine laws and other legal acts regulating paid medical services, - to provide and overview of paying out compensations for expenses relating to drug acquisition; - to investigate into the range, number, and dynamics of volume of paid services provided by two hospitals in Vilnius; - to reveal the attitude of groups of people (medical people, patients, medical students, and lawyers) towards the current funding of health care system and partial payments for health care services. Methodology. Paid medical services provided by the hospitals were analysed on the basis of relevant financial statements and cash-register receipts. To reveal people’s attitude to partial payments for health services, a questionnaire-based survey was carried out. Data were processed by MS Excell and SPSS for Windows 12.0 programs. Conclusions: LR laws and other legal acts specify the cases when residents are to pay for health care services and what services are to be provided to them free of charge. Quite perfect techniques for the compensation of expenses relating to drugs’ acquisition have been developed. The basic principles of these techniques might be applied in the area of other medical... [to full text]

Nors yra nemažai straipsnių, tyrimų, skirtų viešojo administravimo etikai, visgi, viešojo administravimo etikos tyrinėjimų kontekste nėra įtraukiamas vienas svarbus elementas- etikos infrastruktūra. Įtakos tam turėjo keletas priežasčių. Pirmiausiai reikia pasakyti, jog tai ganėtinai naujas darinys, atsiradęs XXa. paskutiniame dešimtmetyje. Antra, tyrimus apsunkindavo ir sistemos kompleksiškumas, kuomet skirtingų sistemos elementų analizė galėjo būti atlikta tik platesnėse studijose. Dėl šių priežasčių tyrimų, nagrinėjančių Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūrą nėra daug, o ir pastarieji labiau bendro pobūdžio, tik bendrais bruožais paliečiantys Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūrą ir jos pagrindinius elementus. Dėl to tiriamuoju objektu pasirikta Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūra, pagrindiniai jos makrolygmens elementai. Daroma prielaida, jog minėtosios etikos problemos ir etikos pažeidimai taip pat apspręsti ir šalies makrolygmens etikos infrastruktūros. Darbe siekiama nustatyti elementų atitikimą idealiam modeliui, idealaus modelio ir realios Lietuvos padėties santykį, pateikiant Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūros vaizdą. Siekiama atsakyti, ar etikos infrastruktūros elementų problemos sukelia makrolygmens etikos infrastruktūros funkcionalumo problemas, kurie elementai turi įtakos, kokios spragos probleminiuose elementuose sukuria disfunkcionalumo problemas ir kaip funkcionuoja sistema. Funkcionalumas... [toliau žr. visą tekstą] / There is quite a number of articles and studies on public administration ethics, nevertheless, one important element is missing in the context of research of public administration ethics and that is ethics infrastructure. There are no many investigations into the ethics infrastructure of public administration in Lithuania and if there are any, they are of general character and touch upon the ethics infrastructure of public administration in Lithuania and its basic elements only in general outline. This is the reason why the ethics infrastructure of public administration in Lithuania and the basic elements of its macro level have been chosen as a subject of research. It is presumed that the aforesaid ethical problems and ethical violations are also determined by the ethics infrastructure of the country’s macro level. The project is aimed at ascertaining the correspondence between the elements and an ideal model, the relation between the ideal model and the actual situation of Lithuania by presenting the image of the ethics infrastructure of public administration in Lithuania. An attempt is made at giving an answer if the problems of ethics infrastructure elements cause the functional problems of macro level ethics infrastructure, which elements have effect, what gaps in problematic elements originate disfunctiality problems and how the system is functioning. The functionality is defined as correspondence to an ideal model. A dependent variable is the functionality of the macro... [to full text]

SOCIALINIO DIALOGO IR SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS VAIDMUO PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOJE. Santrauka. Informacijos visuomenėje, keičiantis visuomeniniams, technologiniams procesams, socialinio dialogo ir socialinės partnerystės vaidmuo didėja visose srityse. Tai ypač aktualu psichikos sveikatos priežiūros srityje, nes visa sistema praranda autonomiškumą ir yra veikiama įvairaus lygio sąveikų, integruojami daugialypiai socialiniai santykiai. Socialinis dialogas ir socialinė partnerystė apima bendradarbiavimą, koordinavimą, konsultavimą, tarpininkavimą, apsikeitimą informacija, teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Socialinio dialogo ir socialinės partnerystės svarba išryškėjo prasidėjus struktūriniams pokyčiams psichikos sveikatos srityje, nes reformos apima daugiasektorinę politiką, į kurią įtraukiamas platus partnerių ir suinteresuotųjų ratas. Prastas bendradarbiavimas ir koordinavimas tarp teikiamų paslaugų ar skirtingų sektorių finansavimas veda prie prastos ir neefektyvios priežiūros. Tyrimo tezė. Socialinis dialogas ir socialinė partnerystė tampa sudėtine šiuolainės visuomenės dalimi, keičiasi psichikos sveikatos priežiūros problemų sprendimo būdai, įtraukiami nauji metodai ir naujos pagalbos teikimo fomos, tokios kaip socialinių partnerių tinklai, tarpdisciplininis komandinis darbas, stiprinama nevyriausybinių organizacijų ir pačių paslaugų vartotojų bei jų šeimų organizacijų įtaka. Raktažodžiai: socialinis dialogas, socialinė partnerystė, socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / THE ROLE OF SOCIAL DIALOGUE AND SOCIAL PARTNERSHIP IN MENTAL HEALTH CARE SYSTEM. Summary. With changes in societal and technical processes, the role of Social dialogue and social partnership in the Information society, have increased in all areas. This issue is crucial while talking about mental health care system. System is loosing its autonomy and is determined by interactions of different levels. Multiple social relations are integrated. Social dialogue in mental health care services include all types of negotiation, coordination, mediation and consultation, starting with the exchange of information. Social dialogue has proved particularly important in situations of structural change and reform in the health sector. Such situations are particularly complex, however, and take a long time to evolve. They involve a wide variety of social partners and stakeholders who have to deal with a long agenda of issues. Insufficient or bad cooperation and coordination between services; single-sector approaches and specific organizational objectives, budgets and activities, leads to ineffective and low quality care services. Thesis. Social dialogue and social partnership becomes a component of modern society. The problems of the mental health care system are solving by using new methods and forms, such as networks of social partners, interdisciplinary team work, capacity-building of NGO and representatives of services users and their families. Keywords. Social dialogue, social... [to full text]

The purpose of the research – to evaluate satisfaction of patients expectations in Vilnius emergency university hospital. The object of the research. In-patient expectations in Vilnius emergency university hospital. The hypothesis of the research- patient’s expectations are not successfully satisfied because of the organizational problems, their analysis is useful in order to make better organizational work. Conclusions. Patient's expectayions satisfaction is influenced by the structure of resources in healthcare organization and person's (patient's) individual characteristics.

Darbo tikslas: Įvertinti Reabilitacijos centro pacientų informuotumą apie jiems teikiamas medicininės reabilitacijos paslaugas. Uždaviniai: 1. Įvertinti reabilitacijos centro pacientų informuotumą apie saugią reabilitaciją. 2. Nustatyti ryšį tarp pacientų informuotumo, socialinių demografinių charakteristikų ir savo sveikatos būklės vertinimo. 3. Nustatyti ryšį tarp pacientų informuotumo apie reabilitacijos paslaugas ir nuomonės apie jiems teikiamų paslaugų kokybę. Tyrimo metodika. 2012 m. birželio - 2013 m. vasario mėnesiais atlikta anoniminė pacientų apklausa reabilitacijos centre teikiančiame stacionarias reabilitacijos paslaugas. Atliekant tyrimą, buvo išdalintos 300 anketų, atsako dažnis 90,6 proc. Anketinių duomenų analizei naudota statistinė programa SPSS 19.0. Rezultatai. 78,3 proc. reabilitacijos centro pacientų mano, kad jų informuotumas paslaugų saugos klausimais yra pakankamas, 5,3 proc. – nepakankamas, o 16,4 proc. respondentų nesupranta sveikatos priežiūros saugos sąvokos. Informuotumas sveikatos priežiūros saugos klausimais nėra susijęs su lytimi, tačiau didesnė dalis vyresnių nei 60 metų amžiaus pacientų (91,3 proc.) lyginant su jaunesniais nei 60 metų amžiaus pacientais (8,7 proc.) teigė nesuprantantys sveikatos priežiūros saugos sąvokos. 84,8 proc. pacientų atsakė, kad suprato visą informaciją, 12,5 proc. – nesuprato, bet pasakė, ko nesuprato, 2,7 proc. nesuprato ir neišdrįso pasakyti, ko nesuprato. Dauguma (88,3 proc.) pacientų, kurie suprato jiems... [toliau žr. visą tekstą] / Research aim: to assess awareness of rehabilitation center patients ‘about provided services of medical rehabilitation. Goals: 1. To assess awareness of rehabilitation center patients ‘about safe rehabilitation. 2. To identify connection among patient‘ awareness, social demographic characteristics and self-health status assessment. 3. To identify connection between patient‘ awareness about rehabilitation services and their opinion on quality of provided services. Research methodic. Research was performed during June 2012 - February 2013 with anonymous questionnaire in rehabilitation center with inpatient rehabilitation services. 300 questionnaires were distributed, response rate 90.6 %. Statistical program SPSS 19.0 was used for data analysis. Results. 78.3 % of rehabilitation patients think that their awareness on safety of services is sufficient, 5.3 % – insufficient and 16.4 % of patients don‘t understand concept of safety of health care. Awareness on safety of health care is not related to gender, but more of older than 60 years patients (91.3 %) comparing to younger than 60 years (8.7 %) stated about misunderstanding in concept of safety of health care. 84.8 % of patients stated that they understood all information, 12.5 % – didn‘t understood and stated what is unclear, 2.7 % didn‘t understood and didn‘t named what is unclear. Mostly of patients (88.3 %), who understood provided information, knew how to behave safely at home. 95.4 % of respondents stated about... [to full text]

Darbo tikslas. Atskleisti gydytojų požiūrį į motyvavimą dirbti rajoninėse sveikatos priežiūros įstaigose. Uždaviniai. 1. Išskirti pagrindinius veiksnius, susijusius su gydytojo darbo rajono sveikatos priežiūros įstaigoje pasirinkimu. 2. Atskleisti problemas, su kuriomis susiduria gydytojai, neseniai pradėję dirbti rajoninėse sveikatos priežiūros įstaigose. 3. Išsiaiškinti gydytojų nuomonę apie priemones, kurios yra taikomos arba galėtų būti taikomos siekiant pritraukti ir išsaugoti gydytojus dirbti rajonuose. Tyrimo metodika. Taikant kokybinį tyrimo metodą, giluminio interviu būdu, apklausti 8 Lietuvos rajonų sveikatos įstaigose dirbantys gydytojai rezidentai ir 3 neseniai (iki 3 metų) rajonų gydymo įstaigose pradėję dirbti gydytojai. Rezultatai. Dirbti į rajonines sveikatos priežiūros įstaigas vykstama dėl mažesnės konkurencijos darbo rinkoje, didesnių atlyginimų. Gydytojai apie darbo vietas sužino skambindami patys į ligonines arba per turimus ryšius. Rajoninės įstaigos motyvuoja gydytojus atvykti dirbti į rajoną finansinėmis ir nepiniginėmis priemonėmis, siūlant didesnį atlyginimą, rezidentūros apmokėjimą, palankų darbo grafiką atvykstančiam gydytojui. Universitetų priemonės vertinamos negatyviai, nes yra netiesioginis dėstytojų ir gydytojų nuteikimas prieš darbą rajone, nėra sudaromos sąlygos studijų metų padirbti rajone. Gydytojas rajone įgauna žinių ir praktinių įgūdžių atlikdamas įvairesnių procedūrų, kartais srityse, kurios yra už jo kompetencijos ribų. Rajoninėse... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To identify and analyze the doctors’ motivation aspects to work at hospitals in the rural areas. Objectives. 1. To identify the main factors that influence the doctors’ decision to work at hospitals in the rural areas. 2. To determine the problems that doctors are facing in their beginning at work in the rural areas. 3. To investigate the doctors’ opinion about the instruments that were used or could be adopted in practice to attract and retain doctors in rural hospitals. Methods. Qualitative study was used to get the information which contains motivating factors for doctors to work at the rural hospitals. Using in-deph semistructured questionnaires were asked 8 residency students and 3 doctors at rural hospitals. Respondents were selected using short (less than 3 years) working period in rural hospital criteria. Results. Lower competition in labor market and higher salaries are the push factors for doctors to choose the rural workplace. Most of the doctors request the hospitals directly for the vacant positions or get the information about available positions from people they know. Rural hospitals attract doctors with higher wages, refund the payment of residency studies and adjust a better working schedule. The incentives of universities should be better developed because there is lack of rural practice possibilities for the students. There is indeed strong influence made by lecturers who spread negative and inadequate approach about rural hospitals... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagrindinių žmogiškųjų išteklių būklę, pagrindžiant jų formavimo politikos pokyčių poreikį. Uždaviniai: Įvertinti Lietuvos gydytojų demografinę situaciją ir jų pasiskirstymo regioninius netolygumus, ištirti ligoninėse dirbančių gydytojų rizikos profilį susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, išanalizuoti ligoninėse dirbančių gydytojų dalyvavimo profilaktiniuose sveikatos patikrinimuose mastą. Tyrimo metodika. Siekiant įvertinti gydytojų demografinę situaciją ir jų regioninį pasiskirstymą, buvo atlikta iš Lietuvos sveikatos informacijos centro, Lietuvos statistikos departamento ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos gautų oficialių duomenų statistinė analizė. Gydytojų sveikatos būklės įvertinimui buvo pasirinkta po vieną ligoninę iš didmiesčio ir rajono (Vilniaus regione – Vilniaus miesto ir Ukmergės miesto ligonė, Kauno regione – Kauno miesto ir Marijampolės ligoninė). Visiems tose ligoninėse dirbantiems gydytojams buvo išdalintos anketos, suskirstytos į šešias dalis: I dalis – asmens duomenys ir darbinė veikla, II – pasitenkinimas darbu, III – klausimai apie sveikatą, IV – klausimai apie profilaktinius sveikatos patikrinimus, V – klausimai apie gyvenseną ir VI – nuomonė apie sveikatos priežiūrą. Dalyvauti tyrime buvo pakviesti visi tyrimo dieną dirbantys gydytojai. Anketinėje apklausoje dalyvavo 281 gydytojas (76 proc.). Sveikatos patikrinime... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: To evaluate the main human resources’ status in the health care institutions in support of their policy-making need to change. Objectives: To evaluate demographic situation of Lithuanian physicians and regional inequalities in the distribution of physicians; to assess the risk profile of chronic noncommunicable diseases of hospital-employed physicians; to analyse participation of hospital-employed physicians in screening programmes. Material and methods. The official statistical data obtained from Lithuanian Health Information Centre, Lithuanian Department of Statistics and the State Health Care Accreditation Agency under the Ministry of Health were used for evaluation of demographic situation of physicians and their regional distribution. The assessment of health status of physicians was carried out in four randomly selected hospitals from Vilnius and Kaunas regions. Two hospitals were selected from Vilnius and Kaunas cities, one hospital - from Ukmergė municipality and one hospital - from Marijampolė municipality. The questionnaire, which was distributed to physicians, consisted from six parts: I - personal data, and working activities, II - job satisfaction, III – health status, IV - preventive health check-up, V – health behaviours, and VI - opinion of health care. All physicians who were working in the hospital on the day of survey were invited to participate. Questionnaires were filled in by 281 physicians (response rate was 76%), and 242 physicians... [to full text]

Po Lietuvos neprikausomybės atkūrimo, šalies politinis ir ekonominis vystymąsis atskleidė daugybę, neišspręstų ar naujai iškilusių, socialinių problemų (klausimų), todėl iškilo socialinių darbuotojų poreikis įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, tame tarpe ir sveikatos priežiūroje. Sparčiai didėjo supratingumas, kad sveikatos priežiūra yra ne tik ligų diagnozavimas, gydymas, prevencija. Labai svarbi visuomenės sveikatos sudėtinė dalis yra pačio paciento slauga. Šiandien socialinių paslaugų pasiūla pacientams yra nepakankama Lietuvoje. Savarankiškumą praradę ar sunkiai sergantys ligoniai turi gauti kvalifikuotas socialines paslaugas. / After Lithuania regained its independence, many of the country's unsolved social problems soon became apparent. These problems illustrated the need for a properly trained labor force of social workers equipped to deal with them, particularly in the field of health care. It soon became clear that effective health care prevention was every bit as important as diagnosing and curing disease. A very important component of such health care is the nursing care and social support that patients receive, but the provision of such care is still insufficient in Lithuania . Patients that have lost their independence and are seriously ill must receive adequate care and support.