SANTRAUKA Tyrimo tikslas: Nustatyti ir įvertinti psichosocialinių darbo veiksnių, streso ir stresinių reakcijų paplitimą tarp Biomedicinos srities instituto darbuotojų. Tyrimo uždaviniai: 1). Nustatyti ir įvertinti psichosocialinių darbo veiksnių paplitimą tarp Biomedicinos srities instituto darbuotojų. 2). Įvertinti streso ir stresinių reakcijų paplitimą tarp Biomedicinos srities instituto darbuotojų. Medžiaga ir metodai: 2006-2007 metais buvo apklausti Vilniaus miesto keturių Biomedicinos srities institutų darbuotojai. Tyrime dalyvavo 208 respondentai. Respondentams buvo pateikta anoniminė anketa iš 25 klausimų. Ji parengta pagal Suomijos darbo medicinos instituto streso darbe klausimyną, kuris apėmė pagrindinius darbo organizavimo, jo turinio ir darbuotojų tarpusavio santykių aspektus. Duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 16.0 versijos statistiniu duomenų analizės paketu, bei programa WinPepi. Skirtumui tarp grupių įvertinti taikytas &#61539;2 (Chi-kvadrato) metodas. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingas, kai p<0,05. Rezultatai: Darbą kaip pakankamai nerviškai įtemptą nurodė du kartus daugiau su aukštuoju išsilavinimu darbuotojų (30,9 proc.) nei be aukštojo išsilavinimo 12,5 proc. (p < 0,05). Dažnai priverstinai skuba darbe nurodė 49,6 proc. vedusių darbuotojų bei 35,6 proc. vienišų, (p < 0,05). 9,2 proc. vyrų savo darbą laiko monotonišką, o moterų 7,7 proc., (p > 0,05). 31,4 proc. moterų ir 23,1 proc. vyrų teigė, kad darbe dažnai būna konfliktų su kolegomis... [toliau žr. visą tekstą] / PREVALENCE OF PSYCHOSOCIAL WORK STRESSORS AMONG EMPLOYEES OF BIOMEDICINE RANGE INSTITUTES IN VILNIUS Summary The aim of study: To determine and evaluate the prevalence of psychosocial work factors, stress and stress reactions among employees of biomedicine range institutes. Goals: 1). Determine and evaluate the prevalence of psychosocial work factors among employees of biomedicine range institutes. 2). Evaluate stress and stress reactions among employees of biomedicine range institutes. Material and methods: During period 2006-2007 employees of four biomedicine range institutes of Vilnius city were surveyed. 208 respondents participated in this research. Anonymous questionnaire consisted form 25 questions was presented to respondents. This questionnaire was prepared according to the Finland questionnaire on stress work in medicine institute, which involved the main aspects of work management, its content, as well as employee’s relationships. The data analysis is made by using SPSS 16.0 package of statistical data analysis as well as WinPepi programme. &#967;2 (chi quadrate) method was used for the evaluations of differences between groups. Differences in results at the p<0,05 were considered statistical significant. Results: Twice more employees of institute with higher education (30,9 proc.) than employees without higher education (12,5 proc.) indicated their work as sufficient nervous, (p<0,05). Forced rush at work is more often among married employees (49,6 proc.) and... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo paanalizuoti ryšius tarp vaiko statuso klasėje, mokymosi pažangumo (sunkumų). Tyrime iš viso dalyvavo 108 mokiniai iš dviejų mokyklų, besimokantys šeštoje klasėje ir tose klasėse dėstantys mokytojai. Tyrimo pradžioje buvo atlikta pilotinė apklausa, kurioje dalyvavo dviejų mokyklų mokytojai. Mokinių socialiniam statusui nustatyti panaudota sociometrinė anketa. Taip pat mokiniams buvo pateikta anketa, norint nustatyti, kuriuos klasės draugus jie pasirinktų vienoje ar kitoje gyvenimiškoje ar mokyklinėje situacijoje. Klasėse dėstantys mokytojai atsakė į anketos klausimus apie klasės lyderius, specialiųjų poreikių mokinius. Tai pat buvo prašoma suranguoti klasės mokinius. Mokiniai, neturintys mokymosi sunkumų bei specialiųjų poreikių, ir klasės draugų, ir mokytojų vertinimu yra aukšto arba vidutinio statuso klasėje, o mokiniai, turintys mokymosi sunkumų ir specialiųjų poreikių – žemo statuso klasėje. Mokymosi sunkumų ir specialiųjų poreikių turintys mokiniai klasėje yra atstumti, su jais nelabai norima bendrauti nei mokykloje, nei už jos ribų. Mokinių statusas klasėje dalinai priklauso nuo tėvų išsilavinimo, o mokinių mokymosi sunkumai priklauso nuo jų tėvų išsilavinimo. Mokinių statusą klasėje labiausiai įtakoja mokinių mokymosi sunkumai. / The aim of this paper is to analyse the relation of the child's status in the class and his/her learning achievements. The survey respondents are 108 sixth-formers and their teachers from two schools. The research tools include a pilot survey questionnaire for teachers, a socio-metric questionnaire for the child to define his/her social status, and a questionnaire for the child to define factors that influence his/her choice of friends in different life and school situations. The questionnaire for the teachers includes questions on leadership in the class, pupils with special needs, and a ranking scale of pupils. Children who have neither learning difficulties nor special needs are ranked as having high or medium status by their teachers and classmates, and those who have learning difficulties or special needs are ranked low status. Children with learning difficulties or special needs are neglected by / not popular with their classmates neither at school nor outside school. Children’s status at school is partly related to and their learning difficulties fully related to their parents' education. Children’s status is mostly related to their learning difficulties.

SUMMARY The aim of this research is to investigate doctors‘ and nurses‘, working at Kaunas Medical University Clinics in subdivision of surgical section approach to patients‘ psychosocial needs. The tasks of this research – to settle doctors‘ attitude towards importance of psychosocial services for patients and their families, to investigate what specialists render psychosocial assistance for patients and estimate the doctors‘ attitude to the importance of employing this specialist in the departments. The research was accomplished in 2004 – 2005. 103 respondents i.e. doctors, nurses and carers took part in this research. In order to accomplish this research, using foreign literature sources, collaborating R. Butkeviciene (KMU) together with L. Roff and D.L. Klemmack (Alabama University, USA) was designed a questionnaire. Got information was computed using statistical program. It was estimated, that according to doctors‘ attitude, it is important to render psychosocial assistance for patients and their families. There was not any employee, rendering psychosocial assistance, in the departments where worked respondents. Most of medics, who took a part in the research, think, that it is important, that in their departments should be employee rendering psychosocial services for patients.

Darbo tikslas – išanalizuoti pagyvenusių žmonių, gyvenančių stacionarioje globos įstaigoje, psichosocialinių poreikių tenkinimo optimizavimą. Tyrimo tikslas – nustatyti Veisiejų pensionato pagyvenusių žmonių poreikius ir vadybiniai sprendimai juos tenkinant. Pagyvenę ir seni žmonės susiduria su daugeliu specifinių problemų, būdingų jų amžiaus tarpsniui. Jų statusas menkėja, vaidmenų skaičius mažėja, pamažu jie stumiami iš visuomenės gyvenimo, kol tampa nereikalingais. Dėl amžiaus vis sunkiau įsitraukti į visuomeninę veiklą, todėl pagyvenę ir seni žmonės tampa lyg atskira visuomenės dalimi. Be to silpnėja kartų solidarumas, mažėja suaugusių vaikų parama senyvo amžiaus tėvams. Senas žmogus be maisto, pastogės šilumos turi ir kitus poreikius. Šiandien tapo labai svarbu padėti žmogui nugalėti vienišumą, emocinę izoliaciją, nugalėti dvasinę krizę, kad vėl taptų save gerbiančia asmenybe. Pensionato kontingentas – tai sergantys, negalės ištikti žmonės, našliai ir našlės arba gyvenime likę viengungiai. Tarp jų ir tie, kurie linkę su artimaisiais ir bendruomenės atstovais konfliktuoti, atlikti nuskriausto ar net kankinio vaidmenį. Socialinių darbuotojų ir viso personalo, tiesiogiai sąveikaujančio su pensionato kontingentu veiklos strategijos pagrindą sudaro pagalbos teikimas žmogui, pakitus jo gyvenimo sąlygoms, padėti pagyvenusiam, senam žmogui susitaikyti su savo paties senėjimu, suvokti, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo vertybes. Atlikus tyrimą galima teigti, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this research paper is to analyse the optimization of meeting the psychomatic needs of elderly people living in nursing homes. The aim of the research is to identify the needs of the elderly in Veisejai nursing home and to produse management solutions to meeting the needs of the residents. The elderly and old people face a lot of specific problems that are typical of their age. Their status diminishes, the role in life declines as they are driven out of social life and eventually become unnecessary. Due to the age it becomes more difficult to get involved in social activity, consequently the elderly and the aged become as a separate part of a society. Moreover, due to the unemployment the solidarity of generations diminishes and the support from grown-up children decreases. Except for food and a shelter the aged have and more needs. It has become of vital importance to help an individual to fight with loneliness, emotional isolation, physic crisis and to regain self-confidence and self-respect. The residents of the nursing home are ill or disabled, majority of whom are widows or widowers and single people. Among them there are those who tend to get into conflicts with relatives or community members and feel as disadvantaged ones or even as victims. The background strategy of social workers and the staff directly working with the residents of the nursing home is to provide help to an individual in the changed living conditions, to assist the elderly to face... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojami šeimos, auginančios neįgalų vaiką, psichosocialiniai ir edukaciniai ypatumai. Šiems ypatumams atskleisti buvo išskirti tokie tyrimo uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą, pasirinkta tema; atskleisti šeimos psichosocialinę ir edukacinę situaciją, auginant neįgalų vaiką; išsiaiškinti, su kokiais sunkumais susiduria neįgalų vaiką auginantys tėvai; atskleisti kokią paramą/pagalbą neįgalaus vaiko šeimai teikia specialistai; remiantis tyrimo rezultatais, parengti rekomendacijas specialistams, dirbantiems su šeimomis, auginančiomis neįgalius vaikus. Siekiant išsamiau atskleisti tokių šeimų esamą situaciją, buvo remtasi kokybinio ir kiekybinio tyrimo metodais. Tyrime iš viso dalyvavo 111 respondentų. 106 tiriamieji dalyvavo anketinėje apklausoje, 5 interviu. Didžiąją dalį tiriamųjų sudarė moterys. Pusiau struktūruoto interviu bei anketinės apklausos metodu tirta, kokia tėvų, auginančių neįgalų vaiką, psichologinė būsena; nagrinėjamos gyvenimo šeimoje permainos; santykių su aplinkiniais pokyčiai; darbo bei laisvalaikio organizavimo galimybės; sąveikos su socialine aplinka ypatumai, šeimos dalyvavimo visuomeniname gyvenime bruožai; analizuojamos santykių su specialistais patirtys; specialistų teikiamos pagalbos/paramos turinys. Tyrimo metu nustatyta, kad dauguma respondentų patiria specifinių, tik tokioms šeimoms būdingų emocinių, socialinių – edukacinių problemų. Vaiko negalė paveikia visą šeimą kaip sistemą, iškelia naujus reikalavimus, sutrikdo... [toliau žr. visą tekstą] / Psychosocial and educational peculiarities of the family growing up a disabled child are analysed in the work of Bachelor. To reveal these peculiarities there were set certain goals: to analyse nonfiction literature on the given topic; to reveal psychosocial and educational situation of the family growing up a disabled child; to find out the difficulties that meet the parents who grow up a disabled child; to discover what support or help the family who grow up a disabled child gets from the specialists; with reference to the results of research to give recommendations to the specialists who work with the families growing up disabled children. Qualitative and quantitative research methods were used in purpose to reveal properly the situation in such families. 111 respondents from Siauliai, Kaunas and Jonava participated in the research. 106 respondents answered the questionnaire and 5 respondents gave interview. Women made the majority of all respondents. Using the methods of half structured interview and questionnaire it was analysed the psychological state of the families growing up disabled children; the changes in the family life were examined; the alterations of relations with the people round about; the possibilities of organizing work and free time; the peculiarities of interaction with social surrounding, the elements of family participation in social life; experiences and relations with the specialists are analyzed; the content of given support or help from... [to full text]

2012 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais buvo atlikta trijų Kauno m. vidurinių mokyklų 6, 7, 8, 9 ir 10 klasių moksleivių anoniminė anketinė apklausa, kurios metu buvo apklausti 446 moksleiviai (230 mergaičių ir 216 berniukų). Klausimynas buvo sudarytas iš klausimų, susijusių su patiriamu priekabiavimu mokykloje, taip pat tyrėme ar moksleiviai turi sveikatos nusiskundimų: galvos skausmą, skrandžio ir pilvo skausmą, liūdesį, nerimą, blogą nuotaiką, nemigą, nervinę įtampą ir t.t. Moksleivių psichologinei būsenai įvertinti buvo įtraukta jau aprobuota A. Antanovsky vidinės darnos sutrumpinta 13 teiginių skalės versija. Potrauminio streso simptomai buvo vertinami Įvykio poveikio skale. Taip pat tyrėme moksleivių suvartojamų, kai kurių maisto produktų dažnį, buvome įtraukę tokius maisto produktus: alkoholiniai, energetiniai ir saldūs gazuoti gėrimai, bulvių traškučiai, saldainiai, šokoladai, picos, mėsainiai, šaldyti pusfabrikačiai, švieži vaisiai ir daržovės, košės, natūralios vaisių sultys, mėsa, žuvis ir t.t. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinį SPSS 15.0 for Windows versijos statistinį duomenų analizės paketą ir Microsoft Office Excel. / In 2012. September, October and November have been carried out an anonymous questionnaire in three high school between 6, 7, 8, 9 and 10th grade student; there was questioned 446 students (230 girls and 216 boys). The questionnaire consisted of questions related to school bullying also investigated whether students have health complaints: headaches, stomach and abdominal pain, sadness, anxiety, low mood, insomnia, nervous tension, etc. To evaluate psychological state of pupils was used an approved A. Antonovsky Sense of Coherence condensed statements 13 scale version. Post-traumatic stress symptoms were rated by using Event scale. Also it was investigated frequency of students' usage of some food; there were added these foods: alcohol, energy and sweet fizzy drinks, crisps, sweets, chocolates, pizzas, burgers, frozen semi-finished goods, fresh fruits and vegetables, cereals, natural fruit juices meat, fish, etc. Statistical analysis was performed by using a computer SPSS for Windows version 15.0 statistical package and Microsoft Office Excel.

Šio darbo tikslas buvo įvertinti paauglių savižudišką elgesį ir jo ryšius su psichikos sutrikimais, asmenybės ypatumais bei psichosocialiniais veiksniais. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti paauglių savižudiško elgesio skirtumus tarp lyčių. 2. Nustatyti bandžiusių nusižudyti paauglių psichikos sutrikimų pasiskirstymą tarp lyčių. 3. Nustatyti asmenybės ypatumų įtaką paauglių savižudiškam elgesiui. 4. Nustatyti psichosocialinių veiksnių įtaką paauglių savižudiškam elgesiui. / The aim of this study was to evaluate adolescents suicidal behavior and its correlation to mental disorders, personality peculiarities and psychosocial factors. The objectives of the study: 1. To determine the differences of adolescents suicidal behavior between genders. 2. To establish distribution of mental disorders between genders of adolescents who attempted to commit suicide. 3. To determine the influence of personality’s peculiarities to adolescents suicidal behavior. 4. To establish the impact of psychosocial factors to adolescents suicidal behavior.

Tyrimo tikslas - nustatyti patiriamų patyčių darbe, psichosocialinių stresorių darbe ir darbuotojų subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajas. Tyrime dalyvavo 167 vieno didžiojo Lietuvos miesto įmonės, susijusios su prekių gamyba, darbuotojos moterys. Patiriamoms patyčioms darbe įvertinti buvo naudojamas Patikslintas negatyvių veiksmų klausimynas (NAQ-R) (Einarsen, Hoel, Notelaers, 2009). Klausimynas sudarytas iš 22 klausimų. Psichosocialinius stresorius darbe įvertinti buvo naudojamas trumpasis klausimynas įvertinti psichosocialinius rizikos veiksnius (SIMPH) (Notelares, De Witte, Van Veldhoven, &Vermunt, 2007). Klausimynas sudarytas iš 36 klausimų. Darbuotojų subjektyviai vertinamai sveikatai įvertinti buvo naudojamas klausimynas, kurį sudaro 20 klausimų, susijusisų su nusiskundimais sveikata (Smith, Johal, Wadsworth et al., 2000). Tyrimo metu buvo atlikta faktorinė analizė ir išskirti šeši faktoriai, iš kurių penki buvo naudoti duomenų analizėje (nusiskundimai, susiję su peršalimu, su nuovargiu ir stresu, galvos ir nugaros skausmai, nusiskundimais, susiję su virškinimo ir kvėpavimo sistema). Taip pat buvo įtrauktas klausimas apie asmens subjektyvų savo sveikatos vertinimą – „Kaip įvertintumėte savo bendrą sveikatos būklę?“ (McDowell, 2006). Tyrimo rezultatai parodė, kad tam tikri psichosocialiniai stresoriai darbe yra susiję su patyčiomis darbe, taip pat su nusiskundimais sveikata ir prasčiau subjektyviai vertinama darbuotojų sveikata bei vyresniu amžiumi. Dažniau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relationships among women‘s bullying at work, psychosocial stressors at work and subjectively assessed health. The subjects of the study were 167 women who work in an organization related to production of goods in one of the biggest cities of Lithuania. For the assessment of bullying at work, Negative Acts Questionnaire-Revised (NAQ-R) was used (Einarsen, Hoel, Notelaers, 2009). It consists of 22 items. For the assessment of psychosocial stressors at work, Short Inventory to Monitor Psychosocial Hazards (SIMPH) was used (Notelares, De Witte, Van Veldhoven, &Vermunt, 2007). It consists of 36 items. The questionnaire of health symptoms was used for the assessment of subjective health (Smith, Johal, Wadsworth et al., 2000). It consists of 20 items. Factor analysis was done, six factors were developed, five factors were used for the further data analysis. Factors were named as follows: symptoms of cold, symptoms of tiredness and stress, headaches and back pain, symptoms of the digestive system and symptoms of the respiratory system, an additional question was used: „In general, how would you rate your overall health now?“. The results of the study showed that some psychosocial stressors at work are related to bullying at work, health symptoms, lower assessment of subjective health, and older age. More frequent bullying at work is related to some health symptoms, lower assessment of subjective health, also older age and lower education level... [to full text]

Pasaulinės Sveikatos Organizacijos ekspertų duomenimis, besivystančiose šalyse apie 30 proc. pastatų - naujai pastatytų ir rekonstruotų - turi vadinamąjį sergančio pastato sindromą (SPS). Tokiuose pastatuose ilgai būnantys žmonės pradeda skųstis įvairiais sveikatos negalavimais. Spėjama, kad šie simptomai pasireiškia 10-30 proc. tokiuose pastatuose dirbančių žmonių. Darbo tikslas. Įvertinti darbuotojų nusiskundimų sveikatos simptomais ir darbo sąlygom pobūdį bei dažnį ir surinktus duomenis analizuoti atsižvelgiant į lytį, amžių, pareigas. Nustatyti sergančio pastato sindromo atsiradimą sąlygojančias priežastis. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas taikant internetinę apklausą. Anketoje buvo pateiktas 51 klausimas. Iš viso klausimyną užpildė 302 respondentai. Tai buvo suaugę, dirbantys asmenys. Rezultatai. Turinčių nusiskundimų darbo sąlygomis moterų skaičius buvo didesnis negu vyrų. Moterys dažniau jausdavo įvairius simptomus būdamos darbo vietoje. Administracines pareigas užimančių asmenų tarpe buvo mažiau besiskundžiančių darbo sąlygomis. Jie rečiau jausdavo įvairius simptomus lyginant su kitas pareigas užimančiais asmenimis. Taip pat turėjo didesnes tinkamų darbo aplinkos parametrų užtikrinimo galimybes. Reikšmingų skirtumų tarp skirtingų amžiaus grupių nebuvo nustatyta. Duomenys buvo analizuojami naudojant statistinės duomenų analizės programą „SPSS“. Išvados. Moterys turėjo daugiau nusiskundimų darbo sąlygomis bei darbo vietoje dažniau jausdavo įvairius simptomus lyginant... [toliau žr. visą tekstą] / According to the data of Word Health Organization, about 30 percent of the buildings in the developing countries, both newly-built and reconstructed, have the so-called sick building syndrome (SBS). The people who spend an extended period of time in such a building tend to begin having various health complaints. It is assumed that from 10 to 30 percent of the people who work in such buildings start having such complaints. Aim of the study: to examine the nature and the frequency of the workers’ complaints regarding the health and working conditions, and to analyze the collected data accounting for such variables as sex, age and occupation; to determine the reasons which condition the occurrence of the sick building syndrome. Methods. The research was conducted using the method of online questionnaire. The questionnaire consisted of 51 questions and was completed by 302 respondents. All of the respondents were working adults. Results. The number of complaints about working conditions received from women exceeded that received from men. Women reported feeling various symptoms while at work more frequently. The number of complaints about working conditions from those who held administrative positions was lower. The people from this group reported feeling various symptoms less frequently, in comparison with the people who held other positions. They also had more possibilities to assure suitable parameters of the working environment. There were no significant differences among... [to full text]

Tyrimo tikslai - įvertinti psichosocialinių stresorių išreikštumą darbuotojų grupėse atsižvelgiant į sociademografinius rodiklius ir nustatyti psichosocialinių stresorių darbe ir psichologinio atsparumo ryšį su darbuotojų sveikatai palankiu elgesiu. Tyrimo metodas - anketinė apklausa. Darbuotojų psichosocialiniams stresoriams nustatyti naudotas ilgasis COPSOQ II (2004-2005) klausimynas. Nustatant darbuotojų psichologinį atsparumą, panaudota dispozicinio psichologinio atsparumo skalė (angl. Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007). Tyrime dalyvavo 151 biuro darbuotojai, kurių amžius yra nuo 23 iki 55 metų. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog darbuotojų psichosocialinių stresorių vertinimas skiriasi skirtingose socialinėse demografinėse grupėse: darbuotojai vyrai labiau nei moterys linkę teigti, kad darbe turi dirbti dideliu tempu; vyresni darbuotojai labiau nei jaunesni patiria nesaugumo jausmą dėl darbo vietos, jaučia didesnį darbo-šeimos disbalansą ir konfliktą. Kuo labiau darbuotojai subjektyviai vertina, kad darbo vietoje patiria didelį darbo krūvį, jų darbas reikalauja daug kognityvinių resursų, kuo labiau jie linkę manyti, kad turi slėpti savo emocijas darbo vietoje ir patiria didesni darbo-šeimos vaidmenų pusiausvyros konfliktą, mažiau jaučia savo įtaką darbo vietoje, mažesnes vystymosi galimybes, turi mažesnį darbo prasmės pojūtį, mažiau jaučiasi patenkinti savo atlygiu už darbą, mažiau aiškiai suvokia savo vaidmenį organizacijoje, prasčiau vertina... [toliau žr. visą tekstą] / The aims of the study were to assess the severity of psychosocial stressors employee groups according to sociodemographic indicators and to assess the relationship of psychosocial stressors at work employees‘ hardiness and health-promoting behaviour. Methodological instrument – questionnaire. It was used The Copenhagen Psychosocial questionnaire COPSOQ II (2004-2005) to determine psychosocial stressors of employees. It was used Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007 to determine psychological resistance of employees. The subjects of the study were 151 of different gender, educational level, age (from 23 to 55), length. The research results have shown that psychosocial stressors of employees is differ in different social demographic groups: man employees are more as women employees tend to suggest an opinion that the rate of work is high: older employees more as young suffer insecurity about working place, feel bigger work-family imbalance and conflict. The more subjective the employees that work at a significant workload, they require a great deal of cognitive resources, the more they tend to believe that they have to hide their emotions in the workplace and are more work-family conflict, less feel their influence in the workplace, lower development opportunities, have lower sense of the meaning of work, the less feel satisfied with their rewards for the work, less understand their role clarity in the organization, value worse the quality of leadership, feel... [to full text]