The aim of the dissertation is to reveal the possibilities of the integration of information society technologies and develop an IST integration model through modernisation of higher education studies. This research aims to methodologically justify the integration of the above mentioned technologies into the process of higher education, to evaluate the opportunities of technologies in the modernisation of the study content and process, teachers’ and students’ literacy in using these technologies, to explore obstacles and barriers to their successful integration into the study process. Great attention is paid to the impact of the development of information society technologies on the new forms of literacy and methodological analysis of the theoretical aspects of integrating modern technologies into the higher education studies. The dissertation introduces the models of the organization of the modern learning process, the realization of the open content, and the systematic integration of the information society technologies into the study content. / Disertacijos tikslas – atskleisti informacinės visuomenės technologijų integravimo galimybes ir parengti jų integravimo modelį modernizuojant aukštojo mokslo studijas. Šiuo tyrimu siekiama metodologiškai pagrįsti informacinės visuomenės technologijų integravimą į aukštojo mokslo studijų procesą, įvertinti technologijų galimybes studijų turinio ir proceso modernizavimui, dėstytojų ir studentų pasirengimą jas naudoti, kliūtis ir barjerus sėkmingam jų integravimui į studijų procesą. Didelis dėmesys skiriamas informacinės visuomenės technologijų raidos daromai įtakai naujoms raštingumo formoms, šiuolaikinių technologijų integravimo į aukštojo mokslo studijas teorinių aspektų metodologinei analizei. Darbe pristatyti modernaus mokymosi proceso organizavimo, atviro turinio realizavimo, sisteminio informacinės visuomenės technologijų integravimo į studijų turinį modeliai.

Disertacijoje siekiama teoriškai pagrįsti ir sukurti bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinį modelį profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Tikslui pasiekti išanalizuotas bibliotekininko edukatoriaus poreikis besimokančioje visuomenėje bei apibrėžta bibliotekininko edukatoriaus samprata, vaidmuo, gebėjimų visuma ugdant informacinį raštingumą; nustatyta dabartinė bibliotekininkų edukatorių rengimo būklė, susiejant ją su besimokančios visuomenės poreikiais bei sukonstruotas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinis modelis; įvertintas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinio modelio validumas realioje aplinkoje ir pasiūlytas šio modelio praktinis taikymas profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Atsižvelgiant į tai, kad informacinio raštingumo gebėjimų ugdymas Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose yra vienas iš instrumentų įgyvendinant besimokančią visuomenę, bibliotekininko edukatoriaus ugdymas yra aktualus ir pagrįstas. Bibliotekininkas edukatorius įgyvendindamas visuomenės informacinio raštingumo gebėjimų ugdymą užtikrina besimokančios visuomenės plėtrą, nes ugdo gebėjimą nustatyti reikalingos informacijos pobūdį ir mastą, efektyviai ir veiksmingai pasiekti reikalingą informaciją, kritiškai ją vertinti bei kūrybiškai pasinaudoti savo asmeniniams, individualiai ar dirbant komandoje efektyviai naudotis informacija siekiant užsibrėžto tikslo ir... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation is aimed at theoretical substantiation and framing of the conceptual model of librarian-educator’s training within the university study programme designed for the training of professional librarians. Pursuing the above-stated objective the need for librarians-educators in the learning society has been analysed and the concept, role and set of competences necessary for the development of information literacy have been defined; current situation in librarian-educator’s trainings has been identified coupling it with the needs of the learning society and the conceptual model of librarian-educator’s training has been framed; the validity of the conceptual model of librarian-educator’s training in real environment has been evaluated and practical application of the said model within the framework of the university study programme aimed at the training of professional librarians has been proposed. Taking into consideration the fact that in European Union and Lithuanian strategic documents development of information literacy skills is identified as an instrument for the development of the learning society, it can be stated that the training of librarians-educators is relevant and substantiated. Through the training of information literacy skills librarian-educator ensures the development of the learning society as he/she nurtures the ability to identify the nature and scope of required information, effectively access, critically evaluate and creatively use the... [to full text]

The dissertation is aimed at theoretical substantiation and framing of the conceptual model of librarian-educator’s training within the university study programme designed for the training of professional librarians. Pursuing the above-stated objective the need for librarians-educators in the learning society has been analysed and the concept, role and set of competences necessary for the development of information literacy have been defined; current situation in librarian-educator’s trainings has been identified coupling it with the needs of the learning society and the conceptual model of librarian-educator’s training has been framed; the validity of the conceptual model of librarian-educator’s training in real environment has been evaluated and practical application of the said model within the framework of the university study programme aimed at the training of professional librarians has been proposed. Taking into consideration the fact that in European Union and Lithuanian strategic documents development of information literacy skills is identified as an instrument for the development of the learning society, it can be stated that the training of librarians-educators is relevant and substantiated. Through the training of information literacy skills librarian-educator ensures the development of the learning society as he/she nurtures the ability to identify the nature and scope of required information, effectively access, critically evaluate and creatively use the... [to full text] / Disertacijoje siekiama teoriškai pagrįsti ir sukurti bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinį modelį profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Tikslui pasiekti išanalizuotas bibliotekininko edukatoriaus poreikis besimokančioje visuomenėje bei apibrėžta bibliotekininko edukatoriaus samprata, vaidmuo, gebėjimų visuma ugdant informacinį raštingumą; nustatyta dabartinė bibliotekininkų edukatorių rengimo būklė, susiejant ją su besimokančios visuomenės poreikiais bei sukonstruotas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinis modelis; įvertintas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinio modelio validumas realioje aplinkoje ir pasiūlytas šio modelio praktinis taikymas profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Atsižvelgiant į tai, kad informacinio raštingumo gebėjimų ugdymas Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose yra vienas iš instrumentų įgyvendinant besimokančią visuomenę, bibliotekininko edukatoriaus ugdymas yra aktualus ir pagrįstas. Bibliotekininkas edukatorius įgyvendindamas visuomenės informacinio raštingumo gebėjimų ugdymą užtikrina besimokančios visuomenės plėtrą, nes ugdo gebėjimą nustatyti reikalingos informacijos pobūdį ir mastą, efektyviai ir veiksmingai pasiekti reikalingą informaciją, kritiškai ją vertinti bei kūrybiškai pasinaudoti savo asmeniniams, individualiai ar dirbant komandoje efektyviai naudotis informacija siekiant užsibrėžto tikslo ir... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbo objektas – šviečiamųjų smurtinės žiniasklaidos poveikio mažinimo programų padėtis Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti tarptautinėje praktikoje taikomų programų smurtinio žiniasklaidos turinio poveikio mažinimo modelius ir išnagrinėjus šviečiamųjų programų padėtį Lietuvoje suformuluoti rekomendacijas efektyvesnei smurto žiniasklaidoje poveikio prevencijai. Darbo uždaviniai: išanalizuoti teorinę medžiagą apie žiniasklaidos smurtinio turinio poveikį vaikams ir paaugliams; išskirti faktorius, kurie laikomi reikšmingais tarpiniais veiksniais, darančiais įtaką smurto žiniasklaidoje priėmimo procesui; išnagrinėti pažangių pasaulio šalių mokslininkų ir organizacijų parengtas žiniasklaidos smurtinio turinio poveikio mažinimo programas pagal egzistuojančių programų tipus ir efektyvumą; ištirti dabartinę Lietuvos šviečiamųjų smurtinio žiniasklaidos turinio poveikio mažinimo programų praktiką ir nustatyti jų išvystymo lygį Lietuvoje; identifikavus tobulintinus aspektus, suformuluoti rekomendacijas Lietuvos atvejui, padėsiančias veiksmingai mažinti neigiamą smurtinės žiniasklaidos turinio poveikį vaikams. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir atlikus tyrimą prieita prie išvados, jog Lietuvos šviečiamųjų smurtinio žiniasklaidos turinio poveikio mažinimo programų praktika šiuo metu yra užuomazgų stadijoje. Programų įgyvendinimas Lietuvoje stokoja bendros politikos ir sistemiškumo, nėra vykdymo nuoseklumo ir tęstinumo. Dėl šios priežasties trūksta informuotumo apie galimybes... [toliau žr. visą tekstą] / For efficient control over exposure of young people to violent media content it is important to influence, in an integrated way, the external and internal factors that affect perception of violent content. The intermediary factors – characteristics of media audience, social circumstances and subjects along with the cultural aspects – determine the processes of accepting violent media and the strength of effects. Educational programmes are one of the ways to reduce the impact of violent media. This paper examines the international practice of applying programmes and looks at the Lithuanian situation as far as educational programmes are concerned in the attempt to find out whether a need for this type of programmes exists in Lithuania and ways to use the relevant experience from other countries, as well as to examine the specificity of developing these programmes in Lithuania and to analyse existing measures to mitigate the impact of media violence. Problem of paper: in what way the international experience is applied to Lithuania in order to affect intermediary factors of violent media content ant to seek for effective mitigation of the negative effects of violent media content. Object of research: the situation with educational programmes aimed at mitigating the impact of violent media in Lithuania. Aim of the paper: to analyse the patterns of mitigating violent media content in programmes applied in international practice and after examining the situation of educational... [to full text]

Aim of the study. To analyze the impact of the factors influencing the mode of life on student resiliency. Methods. This work was carried out by analyzing scientific references. The anonymous questionnaire was also used to carry out the survey. The data received was processed using the statistics processing program SPSS 13.0 for windows. Results. The questionnaire survey of the first year full time students of Kaunas College was carried out. The survey included 382 students (129 male and 253 female). The received data showed that 34.8% of students think that resiliency depends on the influence of other people, 27.8% of students think that it depends on the environment and 16.5% identified that resiliency depends on personal characteristics. In order to regain resiliency the respondents usually use passive methods such as watching TV, listening to the music, communicating with friends. The majority of the respondents (66.7% male and 75.9% female) indicated that they either often or very often feel tired. After the analysis of the results the statistically valid connection between the experienced tiredness and nutritional habits, time allocated for sleeping, rest and entertainment has been observed (p<0.05). While assessing the psychological feelings of students in the learning environment we observed that 53.4% of students often feel peer support, 60% of students are successful in solving conflicts. However, the respondents having lower inner resiliency feel that the work load... [to full text]

Šiame straipsnyje gvildenamas informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) taikymas profesijos mokymo įstaigų edukacinėje praktikoje remiantis ES ir Lietuvos teisiniais aktais, šalies ir užsienio mokslininkų darbais, įvairių institucijų organizuotų tyrimų duomenimis, atskleidžiamos IKT taikymo ugdymo procese techninės sąlygos, problemos ir jų sprendimo būdai, panaudojimas ugdymo procese ir jų poveikis ugdytiniui bei mokymo(si) procesui. / Legal base regulating educational system emphasizes knowledge based on information technologies. As ICT are penetrating into the process of vocational training the training methods and aids are changing and improving, an important role is falling on an educator – teacher. He/she must develop personal communication, literary and cultural competences as well as improve information and communication skills. This may be done by applying innovative ICT training methods and only when teacher has ICT competence. The objective of this work was to elucidate the application of information communication technologies in vocational training from the management and educational aspect. To that end research instruments were formed – questionnaire, according to which the above mentioned aspects were estimated from the point of view of students and teachers, and quality research was carried out by estimating the attitude of managers. 180 students, 100 teachers and 6 headmasters participated in the study carried out in Alanta, Anykščiai and Utena institutions of vocational training in December 2006. These institutions of vocational training do have conditions for application of electronic training aids. They provide themselves with IT aids by executing project activities and inducing teachers to participate in them. The introduction of system of e-services, Internet, e-library is intended in the schools. In educational process the priority is given for traditional training aids... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos gydytojų nuomonę apie nuotolines studijas. Tyrimo metodika: 2008 m. sausio–kovo mėnesiais buvo išsiųstos anketos 480 Lietuvos ligoninių gydytojų, kurie studijavo Kauno medicinos ir Vilniaus universitetų kvalifikacijos tobulinimosi kursuose nuotoliniu būdu. Iš jų tinkamai užpildyta buvo 204 anketos (atsako dažnis 42,5 proc.). Respondentai turėjo galimybę dalyvauti daugiau nei vienuose kursuose: pedagogikos ir bendravimo pagrindų, vaikų ligų, kompiuterinio raštingumo, visuomenės psichikos sveikatos, vidaus ligų, chirurgijos, akušerijos ir ginekologijos, traumatologijos ir ortopedijos. Duomenų statistinė analizė atlikta „SPSS 13.0 for Windows“ programa. Rezultatai: Tarp kursų dalyvių buvo 149 moterys (73 proc.) ir 55 vyrai (27 proc.) iš Vilniaus (19,1 proc.), Kauno (19,1 proc.), Klaipėdos (8,3 proc.), kitų Lietuvos vietovių (53,4 proc.). Visi tyrimo dalyviai buvo gydytojai, 29–71 metų amžiaus. Pagal specializaciją jie buvo suskirstyti į 3 grupes: vaikų ligų gydytojai (33,3 proc.), šeimos gydytojai (19,6 proc.), gydytojai specialistai ir kiti (47,1 proc.). 87,7 proc. respondentų norėtų kelti kvalifikaciją nuotolinių būdu, jei persikvalifikavimas ir nebūtų reikalingas licencijai pratęsti. Kvalifikacijos tobulinimosi kursuose nuotoliniu būdu 66,7 proc. respondentų įgytas žinias pritaikė kasdieniniame darbe. 56,9 proc. respondentų visiškai sutinka, kad švietimo sistemoje reikėtų plačiau taikyti nuotolinį mokymą. Vyresniems nei 45 m. gydytojams ir... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: to evaluate the opinion of Lithuanian physicians on distance learning courses. Material and methods. During January–March 2008 there were 480 questionnaires sent to Lithuanian physicians, who participated in distance learning qualification courses at Kaunas University of Medicine and Vilnius University. They returned as properly fullfilled 204 questionnaires (response rate 42.5%). The responders were able to participate in one or some following courses: basics of education and communication, child diseases, computer literacy, mental public health, internal diseases, surgery, obstetrics and gynecology, traumatology and orthopedics. Statistical data analysis was performed using statistical package „SPSS 13.0 for Windows“. Results. The study sample comprised 73% women (n=149) and 27% men (n=55). They were from Vilnius (19.1%), Kaunas (19.1%), Klaipėda (8.3%), and other localities in Lithuania (53.4%). The responders were 29–71 y/o physicians, categorized into three subgroups according to specialty: pediatrician (33.3%), family physicians (19.6%), and other physicians (47.1%). If qualification would not be required for licence renewal, 87.7% of responders would choose distance learning qualification courses anyway. As physicians stated, 66.7% of them have applied new knowledge obtained in courses in everyday practice. At all, 56.9% of courses' participants agreed, that distance learning as such should be put more into education system of Lithuania. Poor... [to full text]

Magistro darbo tikslas - išsiaiškinti, kaip Lietuvos mokyklų bibliotekose ugdomi mokinių informaciniai gebėjimai, nuo ko priklauso mokinių informacinis raštingumas, ką turėtų žinoti bibliotekų darbuotojai siekdami tobulinti mokinių informacinių gebėjimų ugdymą. Išanalizuoti ir aprašyti, kokiais būdais ir metodais informaciniai gebėjimai ugdomi užsienio mokyklų bibliotekose. Magistro darbą sudaro keturi skyriai. Pirmame skyriuje kalbama apie informacinių gebėjimų ugdymo svarbą. Remiantis užsienio bibliotekų specialistų informacija ir tyrimais aptariamos sąvokos: informaciniai gebėjimai, informacinių gebėjimų ugdymas, informacinis raštingumas, informacijos kompetencija ir kitos. Antrame skyriuje aptarti užsienio specialistų sukurti informacinių gebėjimų ugdymo modeliai ir pateikiamos jų taikymo galimybės Lietuvoje. Trečiame skyriuje analizuojama medžiaga apie informacinių gebėjimų ugdymą užsienio mokyklų bibliotekose. Aptariami informacinio raštingumo klausimai, nagrinėjami kai kurie anksčiau minėti modeliai, pateikiami pavyzdžiai ir pasiūlymai, kaip efektyviau panaudoti informaciją. Aprašomi sėkimingo profesinio bendradarbiavimo lygmenys ir jų įtaka informaciniam raštingumui. Ketvirtame skyriuje analizuojamas tyrimas, atliktas Širvintų rajono mokyklų bibliotekose. Šio tyrimo tikslas - išsiaiškinti, kaip ugdomi mokinių informaciniai gebėjimai, kokie sunkumai iškyla, kokios klaidos daromos. Palyginti Lietuvos ir užsienio bibliotekų patirtį mokinių informacinio ugdymo srityje... [toliau žr. visą tekstą] / The main objectives of the master’s graduation dissertation are to ascertain the ways and means how pupils’ information skills are developed in school libraries in Lithuania, the causes which affect the information literacy of the pupils, the methods which should be used by librarians in order to improve the development of information skills of the pupils; to analyse and describe the ways and methods used to develop information skills in the libraries in foreign countries. The master’s graduation dissertation consists of four chapters. The first chapter describes the importance of the development of information skills. Such notions as information skills, development of information skills, information literacy, information competence and others are discussed with reference to the information and studies presented by professional librarians from foreign countries. The purpose of the second chapter is to describe the models of information skills’ development, which have been designed by foreign specialists, and their adjustment in Lithuania. The third chapter analyses the data about the development of information skills in libraries in foreign countries. Some information literacy questions and previously mentioned models are discussed in this chapter and some examples and suggestions on how to use information more effectively are presented. The levels of successful professional cooperation and their influence on the information literacy are also described there. The study... [to full text]

Darnios informacinės visuomenės klestėjimo periode, vykstant mokslo bei technologijų pažangai, kiekvienam asmeniui būtina tobulinti socialinius, komunikacinius, problemų sprendimo, veiklos bei kitus bendruosius gebėjimus ir kartu išsiugdyti svarbiausius įgūdžius, būtinus norint sėkmingai konkuruoti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Aktuali tyrimo problema, atsakant į klausimą: koks pedagogų IKT taikymo kompetencijos turinys ir struktūra, nes nuo jų priklauso profesinio mokymo ir mokymosi proceso kokybė, pedagogų ir jų ugdytinių gebėjimas sėkmingai integruotis į pasaulinę ir šalies darbo rinką.Magistriniame darbe nagrinėjama kolegijų pedagogų informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo (IKT) kompetencija, kaip profesinės kompetencijos komponentas. Informacinės visuomenės ir kultūros kaita bei pedagogų standarto reikalavimai ES ir Lietuvoje pedagogų IKT kompetencijai keičiasi, kintant mokymo ir mokymosi procesui ir nacionaliniams ugdymo tikslams, įtakojant socialiniams-demografiniams veiksniams. Anketiniu tyrimu nustatyta, kad šalies aukštųjų neuniversitetinių mokyklų (kolegijų) pedagogai sistemingai tobulina informacinio raštingumo kompetencijas įvairiomis formomis, dalyvaudami ES projektuose ir programose, savarankiškai mokydamiesi nuotoliniu būdu, norėdami kokybiškai ir sistemingai dirbti edukaciniame procese. Pristatomas pedagogų IKT taikymo kompetencijos turinio ir struktūros empirinis pagrindimas. Analizuojamos kolegijų pedagogų IKT elgsenos, pridedamosios... [toliau žr. visą tekstą] / During the period of prosperity of harmonic informational society, as the economy globalyzes and the science and technology development increases, it is necessary for everyone to develop social, communicational, problem-solving, practical and other common skills as well as to bring up the most important habits in order to be able to compete in today’s employment market. The urgent problem, when solving the problem of what the application volume and structure of competence of pedagogue’s information and communication technology (ICT) would be, since the value of professional teaching and learning and pedagogues’ their apprentices abilities to successfully integrate to national and international job market depend on it.The work analyzes competence, as a part of professional competence, of college pedagogues in application of information and communication technologies (ICT). The informational society and culture as well as the requirements for the pedagogues’ ICT competence changes as changes the learning and teachning process for national training goals influenced by social and demografic factors. The questionaire research has showed that the pedagogues of national universities and colleges, in order to perform a quality educational work, systematically increase their competences of informational capabilities in various ways. This work also presents the volume and structure empirical substantiation of pedagogues’ ICT competences. Moreover, this article analyzes the ICT... [to full text]