Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, svarbu pastebėti, kad Australijos užsienio politika, kaip savarankiška ir nepriklausoma nuo Didžiosios Britanijos, pradėjo formuotis gana vėlai. Tai įvyko tik Antrojo pasaulinio karo metais, kai silpstanti Didžioji Britanija nebesugebėjo išlaikyti kolonijinės valdžios daugelyje savo kolonijų bei užjūrio teritorijų. Australija, pasinaudojusi šia padėtimi, siekė glaudesnių ryšių su JAV. Nuo šalies užsienio politikos formavimosi pradžios Australijos užsienio politikai didžiulę įtaką daro JAV, dėl šios priežasties Australijai JAV nuo pat jos diplomatinės tradicijos formavimo pradžios tapo pagrindine partnere. Pabrėžiama, kad Australijos užsienio politika ne tik nesivaizduojama be JAV, bet ir šios šalies praradimas Australams reikštų pagrindinio strateginio partnerio bei pagrindinių gynybinių pajėgumų praradimą. Kita vertus, JAV aktyviai veikia, siekdama Australiją paversti savo satelitu. De facto šią šalį ir taip galima vadinti JAV pasiuntine pietryčių Azijoje ir Okeanijoje. Nors Australiją ir galima laikyti viena iš regiono lyderiu, visgi Australija yra šalis, pasižyminti nepilnavertiškumo kompleksu. Ši aplinkybė apsunkina jos įtakos regione sklaidą bei siekius tapti stipria vidutine galybe. Australijos svarbos šiame regione negalima paneigti, tačiau pastebima jos pajėgumų koncentracija į tuos pasaulio kraštus, kurie ne tik nedaro jokios įtakos šalies raidai, tačiau ir teikia abejotiną naudą pačios Australijos vykdomai politikai. Visgi... [toliau žr. visą tekstą] / From a historical perspective, it is important to note that Australia's foreign policy, as an autonomous and independent from the United Kingdom, began to take shape quite late. It was the Second World War when the weakening Great Britain remained unable to maintain the colonial government in many of its colonies and overseas territories. Australia used this situation to seek closer relations with the United States. Since the formation of the country's foreign policy beginning in Australia's foreign policy a U.S made the major impact. It is emphasized that Australia's foreign policy not only could not be seen without the U.S., but the country would mean the loss of Australia’s main strategic partner and key defensive capacity. On the other hand, the U.S. is actively engaged, Australia to turn their satellite. De facto this country can be called the ambassador of the U.S. in Southeast Asia and Oceania. While Australia can be considered one of the region's leaders, however, Australia is a country characterized by an inferiority complex. This circumstance complicates the spread of its influence in the region and aims to become a strong “Medium Power”. Australia's interest in the region cannot be denied, however, has seen its capacity levels to those of the world, which not only does not affect the development of the country, and provide questionable benefits to the Australian policies. It is noted that Australia since the start of cooperation with the United States actively... [to full text]

Raida – tai progresuojantys ir nuoseklūs vaiko motorinės, kognityvinės, socialinės, kalbos bei adaptacinio elgesio plėtotės pokyčiai. Siekiant suteikti pagalbą raidos problemų turintiems vaikams, pagrindinis dėmesys skiriamas ankstyvajai psichomotorinės raidos sutrikimų diagnostikai, rizikos veiksnių išaiškinimui ir ankstyvajam ugdymui. Temos aktualumas leido suformuluoti hipotezę - tinkamai parengtas bei pradėtas ankstyvuoju kūdikystės periodu psichomotorinis ugdymas, priklausomai nuo tėvų edukacijos ir tikslingo dalyvavimo motoriniame ugdyme, sudaro didesnes galimybes kūdikiui kuo anksčiau ir pilniau atgauti sutrikusių judesių raidą. Tyrimo tikslas - įvertinti psichomotorinio ugdymo poveikį kūdikių motorinei raidai skirtingais kūdikystės periodais. Tyrimo uždaviniai: 1) įvertinti įvairaus amžiaus tiriamųjų motorinę raidą prieš kineziterapijos (KT) procedūras; 2) nustatyti KT poveikį kūdikių motorinei raidai; 3) palyginti skirtingo amžiaus kūdikių raidos ypatumus prieš ir po KT taikymo; ir 4) įvertinti psichomotorinio ugdymo poveikio kūdikių motorinei raidai skirtumus priklausomai nuo tėvų dalyvavimo ugdymo procese. Tyrimo metodai: teorinės analizės ir apibendrinimo metodas, Miuncheno funkcinės raidos diagnostikos testas, eksperimentas, statistika. Tyrime dalyvavo 34 įvairaus amžiaus kūdikiai, kuriems nustatytas motorinės raidos sutrikimas, bei jų tėvai. Empirinėje dalyje nagrinėjama motorinių funkcijų (ropojimo, sėdėjimo, vaikščiojimo ir griebimo) kaita taikant... [toliau žr. visą tekstą] / Evolution is progressive and successive changes of child’s motor, cognitive, social speech and adaptive behaviour. The main attention is paid to diagnosis of early psychometric education, clearing up of risk factors and early education with the aim of helping children who have evolution problems. Urgency of the topic allowed to formulate the following hypothesis – well prepared and begun psychometric education at the period of early childhood creates better conditions for a baby earlier and better get back evolution of disordered motion. Of course, it is related to the education of parents and their participance in motoric education. The aim of investigation is to evaluate influence of psychometric education on children’s motoric evolution at different periods of childhood. The goals of investigation: 1) to evaluate motoric evolution of different ages for procedures of kinezytherapy (KT); 2) to establish the influence of KT on children’s motor evolution; 3) to compare specialities of evolution of different ages of children before and after KT application; 4) to estimate the influence of psychometric education on children’s motor evolution and differences in it depending on parents` participance in educational process. The methods of investigation: theoretical analysis and generalization, Miunchen functional evolution diagnostic tests, experiment, statistics. 34 children who have motor evolution disorder and their parents took part in the investigation. In the... [to full text]

Disertacijoje pateikiama žemės ūkio paskirties žemės rinkų raidos analizė, pagal apžvelgtą teorinę medžiagą pasiūlant kompleksinę tyrimų schemą ir pritaikant ją Lietuvos žemės rinkos kūrimuisi ir vystymuisi tirti. Rinkų raida nagrinėjama keturiais detalumo lygmenimis: šalies, regioniniu, vietiniu ir specialiuoju (miestų plėtros veikiamų teritorijų) mastu. Pasiūlomi ir pagrindžiami matematiniai sąryšius aprašantys modeliai, pateikiamos darbo išvados ir siūlymai. / Dissertation represents analysis of agricultural land markets development. The analysis was performed by proposing a complex analytical model system and applying it for the investigation of land market development and evolution in Lithuania. Land market development is analysed at 4 levels: state, regional, local and special (in territories affected by urban sprawl). Mathematical models are proposed and validated for the description of relationship and interconnections in land market. From results of the models, conclusions and some suggestions were made.

This is a summary of doctoral dissertation. Dissertation represents analysis of agricultural land markets development. The analysis was performed by proposing a complex analytical model system and applying it for the investigation of land market development and evolution in Lithuania. / Tai yra daktaro disertacijos santrauka. Disertacijoje pateikiama žemės ūkio paskirties žemės rinkų raidos analizė, pagal apžvelgtą teorinę medžiagą pasiūlant kompleksinę tyrimų schemą ir pritaikant ją Lietuvos žemės rinkos kūrimuisi ir vystymuisi tirti.

Šiame darbe nagrinėjama naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių gerovės režimų raida 1989–2009 m. Siekiama atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvos gerovės režimas buvo plėtojamas neoliberalaus “minimalistinio” socialinio modelio link, nepaisant nuolat augusio daugumos visuomenės socialinių sluoksnių nepasitenkinimo. Darbe keliama hipotezė, kad valstybės gerovės režimo vystymosi kryptį (priklausomas kintamasis) lėmė visuomenės ir sprendimų priėmėjų ryšio pobūdis (nepriklausomas kintamasis). Silpnas Lietuvos visuomenės ir sprendimus priimančių asmenų ryšys, kurį tyrimo autorius siūlo apibrėžti pilietinės visuomenės charakteristikomis ir jos galimybėmis dalyvauti politikos formavimo procese, sąlygojo tai, kad Lietuvos gerovės režimo vystymosi kryptį lėmė didžiausią galią įgijusių verslo interesų grupių, įsivyravusio neoliberalaus diskurso ir tarptautinių finansų institucijų įtaka, naująsias pokomunistines ES šalis kreipusi neoliberalaus kapitalizmo tipo ir jo sudėtinės dalies – neoliberalaus socialinio modelio – link. Tuo tarpu alternatyvų socialinį modelį pasirinkusios kitos ES naujokės – Čekijos – valstybės ir piliečių daug stipresnė sąveika leidžia paaiškinti kitokią čekiško socialinio modelio vystymosi kryptį Vakarų Europos kontinentinių šalių konservatyvaus-korporatyvinio gerovės režimo link bei jos atsparumą neoliberaliam išorės veiksnių spaudimui. / This paper analyzes the development of the welfare regimes of the new European Union member states in the period of 1989–2009. The basic aim of this research is to distinguish main factors, which caused Lithuania to choose a neoliberal social model despite constantly increasing public dissatisfaction with the insufficient coverage of the national social welfare system. It is argued that the strength of the link between the state and society can help to explain the variation of the post-communist welfare regimes. The weak state-society link, which is assessed on the basis of the strength of the civil society and its opportunities to participate in the policy process, “restricted” the influence of Lithuanian citizens on governmental public policies. As a result, Lithuanian social model was influenced by strong business interest groups, dominating neoliberal discourse and intense influence from the neoliberal international financial institutions aimed at creating liberal welfare states. Meanwhile, stronger link between state and society in the Czech Republic, which can be classified to the group of conservative-corporatist welfare states, can explain the resistance of the Czech Republic to the influence of neoliberal external pressure.

The objective of the dissertation is to identify the main features of Western personal social services in institutional and organizational structure of post-communist Lithuania. The first part of the dissertation is devoted to get analytical frame of personal social services. Part two presents the research strategy used to analyze the institutional and organizations structure of personal social services in post-communist Lithuania: object of research, data sources and data gathering techniques, data analysis process and techniques. The analysis of institutional and organizational structure of personal social services in post-communist Lithuania is conducted in the third part of dissertation. Findings: the institutional and organizational structure of personal social services in post-communist Lithuania corresponds to Western structures, but the development was influenced by the legacy of communist period. / Disertacijoje tyrinėjama asmeninių socialinių paslaugų institucinė ir organizacinė struktūra Lietuvoje. Pagrindinis darbo tikslas – ištirti Vakarų šalių asmeninių socialinių paslaugų institucinės ir organizacinės struktūros pagrindinių bruožų raišką Lietuvoje. Disertacijos struktūrą lėmė išsikeltas tyrimo tikslas. Pirmoje darbo dalyje siekiama pateikti asmeninių socialinių paslaugų sampratą, išskiriant ją sudarančius elementus, kurių transformacijos analizuojamos kitose darbo dalyse. Antroje darbo dalyje pristatomi tyrimo objektai, duomenų šaltiniai ir duomenų rinkimo metodai, duomenų analizės metodai ir procesas. Trečiojoje darbo dalyje analizuojama Lietuvos asmeninių socialinių paslaugų institucinė ir organizacinė struktūra, siekiant identifikuoti Vakarų šalių asmeninių socialinių paslaugų institucinės ir organizacinės struktūros bruožus, bei atskleisti atitinkamo bruožo raišką sąlygojančius mechanizmus. Disertacijoje konstatuojama, kad Lietuvos asmeninių socialinių paslaugų institucinėje ir organizacinėje struktūroje galima identifikuoti tam tikrus Vakarų šalių bruožus, tačiau jų raiška yra veikiama iki nepriklausomybės atkūrimo buvusios institucinės ir organizacinės struktūros.

Miestas - tai teritorija, suskaidyta į funkcines erdves: gyvenamuosius, pramoninius, paslaugų rajonus, senamiesčius ir naujamiesčius. Planuojant miestus reikia atsižvelgti ne tik į erdvę, kaip vietą, bet ir į specifinę, kiekvieną žmogų supančią individualią erdvę. Miestas – yra jo gyventojų „namai”, o miesto centras - branduolys, tai tarytum „svetainė”, reprezentatyviausia namų erdvė, erdvė, kurioje renkasi svečiai, rengiami susiėjimai, susitikimai su draugais. Šiame darbe kalbama apie miesto branduolį, kuris yra įsitvirtinęs pačioje seniausioje miesto dalyje, susidaręs per daugelį metų, turintis savo vystymosi raidos istoriją, užstatytas įvairių epochų statiniais. Kaip miesto branduolys, centrinis miesto taškas įvardijama - pagrindinė miesto aikštė, nuo kurios ir užsimezga miesto raida. Marijampolė, vienas jauniausių, gana sudėtingos praeities, šiuo metu besiplečiantis ir modernėjantis Lietuvos miestas, turintis savo raidos istoriją, bei jau susiformavusį miesto branduolį, su savo privalumais ir trūkumais išryškėjusiais per daugelį metų. Čia mes susipažinsime su miestų branduolių formavimosi tendencijomis, išsiaiškinsime priežastis darančias įtaką miestų raidai. Pirmoje darbo dalyje aptariama miesto branduolio sąvoka, jo reikšmė miestui, taip pat apžvelgiama miestų centrų raida, bei projektavimo kriterijai nuo antikos laikų iki šių dienų Lietuvoje ir užsienio šalyse. Antrojoje darbo dalyje atliekama užsienio šalių branduolių regeneracijos pavyzdžių paieška, bei analizė... [toliau žr. visą tekstą] / A town is a territory, divided into functional spaces occupied by living, industry, and service, old and new parts of town. Specific, individual space surrounding each person must be taken into account when planning a city as well as the space itself. The city is home for the local citizenry, and the center of city is the space which can be compared to the sitting-room of the home where various celebrations are held and guests invited. The core of a town is the main topic of the master thesis. The core was built up during a long period of time, has its own development history (therefore buildings associated with different periods of architecture can be found here) and is located in the oldest part of the town. The town square which is the beginning of the development of the city is considered to be the core of the town. Marijampolė is a town of complex past nevertheless it is one of the youngest and currently developing compared to other similar towns in Lithuania. It has its own development history, a core with its advantages and disadvantages, and the core is formed during the years. We are going to get acquainted with the trends of formation of town cores and find out the reasons making influence to the development of towns. The first part of the master thesis is dedicated for the analysis of the term 'core of the town'. Also, the influence a core is making to the town is depicted as well as history of centers of towns, design criteria beginning from the antiquity and... [to full text]

Šiame darbe skiriami ir nagrinėjami keturi konstitucinio reguliavimo raidos etapai arba konstitucijų raidos bangos. Pirmasis konstitucinio reguliavimo etapas apima laikotarpį nuo XVIII a. pabaigos iki Pirmojo Pasaulinio karo pabaigos, antroji – laikotarpį tarp dviejų pasaulinių karų, trečioji – laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos, ketvirtoji – laikotarpį nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigos iki šių dienų. Tyrimas aktualus konstitucinio reguliavimo raidos aspektu. Europos valstybių konstitucijų analizė istoriniu požiūriu sudaro sąlygas išskirti esminius Europos valstybių konstitucijų raidos ypatumus bei nustatyti pagrindinius jų raidos dėsningumus. Tik atsižvelgiant į istorines - politines konstitucijų priėmimo aplinkybes ir jose įtvirtintą teisinį reguliavimą, lyginant jas tarpusavyje, galima išsamiau suprasti, kodėl būtent viena ar kita nuostata įtvirtinta konstitucijose. Tai taip pat leidžia pažvelgti į Lietuvos valstybės konstitucijų raidą kitų Europos valstybių konstitucijų raidos kontekste. Tyrimo originalumas tas, kad tyrimo metu pateikiama lyginamoji įvairių Europos valstybių konstitucijų lyginamoji analizė, žvelgiant į konstitucijas per žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių bei valstybės valdžios organizavimo ir funkcionavimo santykių istorinės raidos perspektyvą. Šio tyrimo pagrindinis tikslas yra aptarti pagrindines šiuolaikines Europos valstybių konstitucijas Europos konstitucinio reguliavimo raidos etapų... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis determines and analyzes four stages of constitutional regulation or waves of constitutional development. The first stage of constitutional regulation covers period from the end of 18th century to the end of World War I, second stage – period between the two world wars, the third stage – period from the end of World War II to the end of nineties in the 20th century and the fourth stage – period from the end of 20th century to nowadays. The research is relevant in respect of development of constitutional regulation. Historical analysis of the constitutions of European states allows to determine essential attributes of development of constitutions of European states and identify the main tendencies of the development. Only by taking into account historical-political circumstances of adoption of the constitutions and legal regulation established in them, by comparing them with each other it is possible to clearly understand why certain provisions are provided in the constitutions. It also allows to examine development of Lithuanian state constitutions in the context of development of constitutions of other European states. Analysis is original because the research provides comparative analysis of constitutions of different European states by analyzing constitutions through perspective of historical development of individual and civil rights and freedoms and relations of state government organization and operation. The main objective of this research is to discuss the... [to full text]

Šiuolaikinėje visuomenėje vykstančios permainos, psichinė įtampa kaupiasi ir atsispindi šeimose, keičiasi jų gyvenimas, buitis. Šeimos susiduria su naujais, iki šiol nepatirtais ir sunkiai suvokiamais procesais bei problemomis. Keičiantis sąlygoms, vyksta pokyčiai ir šeimų vertybinėse orientacijose. Sparčiai nyksta būdingi tradiciniai šeimos bruožai. Šeima yra pirmoji socialinė grupė, su kuria vaikas labai glaudžiai susijęs. Pirmiausia šeima nuo pat kūdikystės yra pagrindinis tarpininkas tarp visuomenės bei jos kultūros ir vaiko. Čia vaikas girdi, kas vyksta aplink jį, čia vertinami ir jautriai išgyvenami gyvenimo įvykiai, o tam nelieka abejingas ir pats vaikas. Skyrybos vaikams - ne vienadienis įvykis, o ilgas procesas, kuris prasideda dar prieš oficialią ištuoką ir tęsiasi ilgą laiką. Vaikai kenčia dėl tėvų konfliktų, žeidžiama jų psichika, kuri nespėja prisitaikyti prie nervinės įtampos šeimoje. Tėvams išsiskyrus, vaiko psichikoje prasideda negrįžtamas procesas - savo vertės sumažėjimas. Vaikui reikalinga abiejų tėvų meilė, todėl jis savo elgesiu protestuoja prieš savavališkus tėvų jausmus ir santykius. Skyrybos keičia ne tik įprastas socialines sąlygas, bet dažnai iki pat gelmių sukrečia vaiko psichiką. 3-10 metų vaikų pagrindiniai raidos principai yra tokie, kad jie pradeda kurti santykius su bendraamžiais ir kitais bendruomenės nariais, vystosi moralinė raida, formuojasi empatija, vaikai turi didesnes galimybes, valdant vidinius impulsus, formuojasi savęs suvokimas... [toliau žr. visą tekstą] / Changes and psychical stress happening in the modern society concentrate and reflect in families. Families are confronted with new, till now inexperienced and hardly realized processes and problems. Also changes happen in families’ value orientation by changing conditions. Traditional family features disappear expeditiously. Family is the first social group, which child is closely connected with. Firstly, family from the infancy is the main intermediate between society and its culture, and a child. Here a child hears what is happening around him/her. Here life events are judged and experienced sensitively. So and a child is not apathetic to all this. Divorce for children is not a one day event but a long process, which starts before the official divorce and lasts for a long time. Children suffer parents’ conflicts when their mind which is not in time to adjust to nervous strain in a family is injured. When parents brake up, an irreversible process starts in a child’s mind that is called his /her value reduction. A child needs the love from both parents; therefore, he/she protests by his/her behavior against high-handed parents’ feelings and rapport. Divorce changes not only everyday social conditions but also shocks deeply a child’s mind. The main development principles of children from 3 to 10 years are such that children start creating relations with other children of the same age; moral development, empathy and self perception as a self capable and competent individual... [to full text]

Darbe analizuojami priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbos ir ugdymo(si) ypatumai dvikalbystės sąlygomis. Teorinėje dalyje analizuojami priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbos ypatumai, pateikiamos įvairios dvikalbystės apibrėžtys, rūšys, analizuojama jos įtaka vaiko raidai. / This paper analyses the peculiarities of preschool children language and lerning in bilingual environment. The theoretical part addresses the peculiarities of preschool children speech, while various definitions and types of bilingualism are also presented, in regards to its influence on child’s development.