Žmogaus darbas, kaip ir visas jo gyvenimas, yra nustatomas laiku. Turint omenyje tai, kad visuomenei naudinga žmonių veikla yra labai įvairi, bendriausiu ir labiausiai visiems priimtinu įdėtų pastangų matu laikoma, kad tai yra darbo laikas. Darbo laiko dydis, taip pat jo normos, nustatomos pagal visuomenės išsivystymo lygį, neatmetant ir politinių bei ekonominių faktorių. Visą darbo laiką apibendrina ir jam privalomumo formą suteikia jo įtvirtinimas nacionalinės teisės sistemoje. Darbo laiko nustatymas teisės aktuose reiškia turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Tai žmogaus teisė, todėl teisės aktai, tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai, suteikia galimybę šia teise pasinaudoti. Atsiradus darbo teisiniam santykiui abu jo subjektai (darbdavys ir darbuotojas) vykdydami darbo funkcijas vienas kito atžvilgiu turi teises ir pareigas. Todėl šiuo požiūriu darbo laikas yra kalendorinio laiko dalis, kurią darbuotojas, laikydamasis organizacijoje numatytos vidaus darbo tvarkos, privalo dirbti jam pavestą darbą. Taigi darbo laiko teisiniu reguliavimu siekiama, kad darbuotojai įvykdytų visuomeniškai būtino darbo normą, o tam jiems būtina sudaryti saugias ir geras darbo sąlygas. Be viso šito darbuotojai privalo turėti laisvo nuo darbo laiko, kurį galėtų panaudoti poilsiui ir asmenybės ugdymui. Magistro darbo tikslas – išsamiai aptarti daro laiko teisinę reglamentaciją, prigimtį, darbo laiko reglamentavimo įstatymines garantijas, jų atitikimą žmonių lūkesčiams pagerinti gyvenimo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Problems Related to the Duration and Regime of Working Hours Human work as all human life is defined by the time. Taking into consideration that for all the society useful human activities are very different, it is believed that the most common and most acceptable parameter of made efforts is the working time. The duration of working time and norms thereof are established according to the development level of society, taking account of political and economical factors. The entrenching in the national legal system generalizes the whole working time and provides the mandatory form for the working time. The establishing of working time in the legal acts means the maintaining of safe and healthy working conditions. This is the right of the person, therefore both the national and international legal acts provide the possibility to benefit from this right. Upon the establishment of employment legal relationships, both subjects (the employer and employee) by performing the employment functions towards each other, have rights and obligations. Thus under this approach, the working time is the part of the calendar time during which, by abiding by the internal working order of the organization, the employee must work the commissioned work. So the objective of the legal regulation on the working time is the achieving by the employees the socially necessary norm of work and for this purpose it is essential to provide safe and good working conditions. Above all this, the employees must... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių gerovės režimų raida 1989–2009 m. Siekiama atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvos gerovės režimas buvo plėtojamas neoliberalaus “minimalistinio” socialinio modelio link, nepaisant nuolat augusio daugumos visuomenės socialinių sluoksnių nepasitenkinimo. Darbe keliama hipotezė, kad valstybės gerovės režimo vystymosi kryptį (priklausomas kintamasis) lėmė visuomenės ir sprendimų priėmėjų ryšio pobūdis (nepriklausomas kintamasis). Silpnas Lietuvos visuomenės ir sprendimus priimančių asmenų ryšys, kurį tyrimo autorius siūlo apibrėžti pilietinės visuomenės charakteristikomis ir jos galimybėmis dalyvauti politikos formavimo procese, sąlygojo tai, kad Lietuvos gerovės režimo vystymosi kryptį lėmė didžiausią galią įgijusių verslo interesų grupių, įsivyravusio neoliberalaus diskurso ir tarptautinių finansų institucijų įtaka, naująsias pokomunistines ES šalis kreipusi neoliberalaus kapitalizmo tipo ir jo sudėtinės dalies – neoliberalaus socialinio modelio – link. Tuo tarpu alternatyvų socialinį modelį pasirinkusios kitos ES naujokės – Čekijos – valstybės ir piliečių daug stipresnė sąveika leidžia paaiškinti kitokią čekiško socialinio modelio vystymosi kryptį Vakarų Europos kontinentinių šalių konservatyvaus-korporatyvinio gerovės režimo link bei jos atsparumą neoliberaliam išorės veiksnių spaudimui. / This paper analyzes the development of the welfare regimes of the new European Union member states in the period of 1989–2009. The basic aim of this research is to distinguish main factors, which caused Lithuania to choose a neoliberal social model despite constantly increasing public dissatisfaction with the insufficient coverage of the national social welfare system. It is argued that the strength of the link between the state and society can help to explain the variation of the post-communist welfare regimes. The weak state-society link, which is assessed on the basis of the strength of the civil society and its opportunities to participate in the policy process, “restricted” the influence of Lithuanian citizens on governmental public policies. As a result, Lithuanian social model was influenced by strong business interest groups, dominating neoliberal discourse and intense influence from the neoliberal international financial institutions aimed at creating liberal welfare states. Meanwhile, stronger link between state and society in the Czech Republic, which can be classified to the group of conservative-corporatist welfare states, can explain the resistance of the Czech Republic to the influence of neoliberal external pressure.

The objectives of the thesis: • to analyse evapotranspiration of Norway spruce seedlings in irrigated and non-irrigated fields by applying lysimetric method; • to determine crop coefficient of spruce seedlings; • to measure dynamics of soil humidity during vegetation period; • to determine influence of irrigation regime on qualitative indices of spruce seedlings; • to determine optimal irrigation regime; • to set economic advantage of irrigation of Norway spruce seedlings. / Darbo uždaviniai: • ištirti paprastosios eglės sodinukų suminį išgaravimą drėkinamuose ir nedrėkinamuose plotuose lizimetriniu metodu; • nustatyti eglės sodinukų biologinius koeficientus; • įvertinti dirvožemio drėgmės dinamiką vegetacijos laikotarpiu; • nustatyti drėkinimo režimo įtaką eglės sodinukų kokybiniams rodikliams; • nustatyti optimalų drėkinimo režimą; • nustatyti paprastosios eglės sodinukų drėkinimo ekonominį efektyvumą.

The master work presents the research of macrofauna (Lumbricidae) quantity, depending on the spieces of the plants grown and the hydrotermic modes. Research object: the soil macrofauna in the light granulometre composition of soils (in Akemnė district, Smiltinė village). Research objective: by field research to evaluate quantity of macrofauna (Lumbricidae) in the nothern part of Lithuania in the light granulometre composition of soils, in the ecological production farm, depending on the spieces of the plants grown and the hydrotermic modes. Research methods: the quantity of earthworms was established by digging 0.5 x 0.5 m and 0.25 m depth monolyths of soil, gathering earthworms, calculating, weitghting and measuring them. The research established that the quantity, weight, length of the earthworms depended on the species of plants grown, forecrops and hydrotermic modes. The most advantageous crops were the kitchen-garden, the garden, the potatoes. The best forecrops were the kitchen-garden. During the years of research strong reverse correlation links between the quantity of earthworms and the hydrotermic modes were established.

Kiekvienas vandens telkinys daugiau ar mažiau veikia savo aplinką. Viena iš tokio poveikio formų yra poveikis mikroklimatui, atsirandantis dėl garavimo metu iš vandens. Visoms bendrijoms yra būdingi reiškiniai, suderinti su natūraliai pasikartojančiais procesais. Kiekvienai rūšiai būdingas nuoseklus augimo ir žydėjimo periodas, kurį daugiausia derina ir reguliuoja pagrindiniai aplinkos klimatiniai gradientai. Darbo objektas – Tyrimui pasirinktas objektas – Karkliškės tvenkinys esantis Akademijos miestelyje. Darbo tikslas – Nustatyti vandens telkinio pakrantės temperatūros variacija dirvožemio paviršiuje įvairaus nuolydžio ir orientacijos šlaituose. Darbo metodai. Buvo pasirinkti ir išmatuoti du tvenkinio šlaitai šiaurinis ir pietinis. Šiaurinis šlaitas buvo pasirinktas 25, o pietinis 37 laipsnių nuolydžio. Kiekviename variante buvo atliekami matavimai šešiose vietose. Matavimai buvo vykdomi nuo balandžio mėnesio 12 dienos iki spalio mėnesio 28 dienos, kas 10 dienų. Visi matavimai atlikti 10 valandą ryte. Iš viso atlikta 21 matavimas. Darbo rezultatai – Kontrastas tarp pietinio ir šiaurinio šlaito augalijos rodo, kad Šiauriniame šlaite, kuris yra šaltesnis ir drėgnesnis. Todėl nestebina ir atitinkami temperatūros bei drėgmės skirtumai. Bet jeigu padarę pjūvį nuo vieno šlaito iki kito, tirtume ir toliau pastebėtume labiau nuoseklų, o ne pertraukiamą mikroklimato ir augmenijos gradientą. Daugelis žolinių augalų formuoja žiedynus, žydi arba dera vėlai pavasarį. Tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / Each water reservoir more or less influences its surroundings. One of the forms of influence is an effect on microclimate that occurs owing to evaporation. All communities have typical phenomena consentaneous with natural repetitive processes. Every species has characteristic successive periods of vegetation and bloom that are harmonized and adjusted by basic climatic gradients. Subject of research-The Karkliškės pond in Akademija small town has been chosen for the experiment. Aim of research-The purpose of the work is to establish the influence of temperature variation on flora in differently inclined and orientated slopes of a water reservoir. Eethodology-Two pond slopes – northern and southern – have been chosen and measured. The northern slope has incline of 250 and the southern one of 370. The measurements have been fulfilled in six places of each variant. The measurements were carried out from the 12th of April to the 28th of October every 10 days. All measurements were fulfilled at 10 am, altogether 21 measurements. Results of research-The contrast of flora between the southern and the northern slope shows that it is situated out of continuity due to position and orientation. Appropriate differences in temperature and humidity are observed too. However, if we made a section of both slopes we would observe more successive gradient of microclimate and flora. On northern slope, which is cold and wet, most grass form truss, blossom and crop in late spring. On dry and... [to full text]

Darbe analizuojama Dusios ežero ties Meteliais vandens lygiai. Darbe buvo naudojami dviejų laikotarpių paros vandens lygių duomenys: 1945 – 1970 ir 1972 – 1999 metų, nes 1971 metais buvo įrengtas šliuzas reguliatorius. Vandens režimo pokyčiams palyginti naudotos DHRAM programinės įrangos 32 vandens lygių charakteristikos, kurių pagalba nustatyta, kokią įtaką padarė šliuzo reguliatoriaus įrengimas. Atlikus statistinę analizę nustatyta, kad 32 charakteristikos pagal vidutines vandens lygių reikšmes didžioji dalis yra padidėjusios, o pagal variacijos koeficiento reikšmes daugiausia yra sumažėjusios charakteristikos. Šliuzo reguliatoriaus įrengimo įtaka Dusios ežero hidrologiniam režimui maža ir jis didelės įtakos neturėjo. / The paper analyzes water levels in Dusia at Meteliai. The paper analyses two periods of daily water level dynamics under pre-impoundment (1945 – 1970) and after impoundment (1972 – 1999) conditions. The comparison of changes in water levels included DHRAM software 32 characteristics, which provided assistance to the impact made sluice regulator installation. Statistical analysis has shown, that the 32 characteristics of the average values of water levels in most of the increase, while the coefficient of variation of values mainly decrease in performance. Sluice controller installation influences the hydrological regime of lake Dusia small and he did not have a significant impact.

Lietuvos bausmių vykdymo sistemos reformą lėmė pasikeitimai visuomenės gyvenime, rinkos ekonomika, Lietuvos tarptautiniai santykiai ir narystė tarptautinėse organizacijose bei poreikis keisti bausmių vykdymo sistemos statusą bei pavaldumą, humanizuoti nuteistųjų asmenų bausmės vykdymo sąlygas, sukurti efektyvų nuteistųjų asmenų integracijos į visuomenę procesą bei efektyviai administruoti bausmių vykdymo sistemai skiriamas lėšas. Buvusi uždara sovietinė pataisos įstaigų sistema nebeatitiko Europos šalių bausmių vykdymo standartų, neužtikrino pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo, elgesio su įkalintais asmenimis minimalių taisyklių. Naujausias Lietuvos teisinės sistemos, kartu ir bausmių vykdymo sistemos, reformos etapas – tai naujų baudžiamųjų įstatymų įsigaliojimas 2003 m. gegužės 1 d. Rengiant naujuosius Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, buvo vadovaujamasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Europos konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Europos kalinimo įstaigų taisyklėse išdėstytais principais. Bausmių vykdymo sistemos reformos metu daugiausia dėmesio buvo skiriama laisvės atėmimo bausmės vykdymui. Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvai vis dar būdingas dažnas ir ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės taikymas. Tokia situacija kelia abejonių dėl pačios laisvės atėmimo bausmės efektyvumo. Tai paskatino atlikti išsamesnę... [toliau žr. visą tekstą] / The reforms in the system of execution of sentences in Lithuania were determined by the changes in the life of society, market economy, international relationships of Lithuania and membership in international organizations as well as the need to change status and jurisdiction of the system of execution of sentences, make the conditions of execution of sentences of convicted persons more human, to create a more efficient process of integration of convicted persons into society and to effectively administrate the funds allocated to the system of execution of sentences. The former closed system of Soviet correctional institutions no longer complied with the standards of execution of sentences in the European countries, it did not ensure the right to exercise the basic human rights and freedoms, minimal regulations of treatment of imprisoned persons. The most recent phase of the reform of the Lithuanian legal system, together with the system of execution of sentences is the coming into force of the new criminal laws on May 1, 2003. Upon preparing the new Penal Code of the Republic of Lithuania and the Penal Executional Code of the Republic of Lithuania was implemented following the principles laid down in the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, in the European Convention for the Prevention of Torture and Inhuman or Degrading Treatment or Punishment, in the regulations of European imprisonment institutions. During the reform of the... [to full text]

Politinės valdžios organizavimo būdas – politinė sistema – neapriboja politinės valdžios vykdymo būdo. Politinio režimo pasirinkimas valstybėje suponuoja pagrindinių režimo idėjų perkėlimą į teisinę sistemą ir teisės aktus, kuriais nustatomas režimo veikimas. Politinio režimo apibrėžimas ir nustatymas bei pritaikymas bet kokiai valstybei yra svarbus savaime reiškinys. Egzistuojančio režimo analizė gali padėti suprasti valstybėje vykstančius procesus ir įsigilinti į tai, kokiomis pagrindinėmis teisėmis disponuoja tiek valdžios vykdymo institucijos, tiek ir pagrindinė valstybės varomoji jėga – piliečiai. Tinkamai teorizuoti politinį režimą ir išanalizuoti jo veikimo būdus, nustatyti, kokiais teisės aktais režimas yra įgyvendinamas ir kokias pagrindines normas nustato – aktualu visais laikais. Todėl nagrinėjamos temos aktualumas pasireiškia per galiojančio politinio – teisinio režimo analizės svarbą istorinio formavimosi kontekste ir palyginimą su kardinaliai besiskiriančiais režimais kitose valstybėse. Temos objektas – politiniai teisiniai režimai, tikslas - išanalizuoti egzistuojančius politinius teisinius režimus. Darbo uždaviniai: išanalizuoti, susisteminti ir pateikti valstybinio valdymo formas; išanalizuoti ir susisteminti politinių režimų sampratą, pateikti jų diferencijacijas ir formas; atlikti du empirinius tyrimus: išanalizuoti politinio režimo kaitą Lietuvoje, lyginant XX amžiaus konstitucijų kaitą, bei palyginti trijų užsienio valstybių (JAV, Baltarusijos ir Š... [toliau žr. visą tekstą] / Political systems doesn‘t limit government enforcement mode. Adoption of political regime implies its implementation into legitimacy. Definition of political regime and its enforcement is a very important issue for every single state. The analysis of regime implied into legitimacy of particular state helps us understand political process and political ruling. The actuality of this theme mostly relies on the analysis of states’ political regime and its development through historical, political and national changes. Object of this work is political regimes, and its aim - to analyse political regimes that exists in world. Main tasks given – to analyse and systematically present main state governing forms, fully analyse concept of political regimes, to present its’ differentiations and forms, also – to provide two empirical research: to analyse the impact of development of political regime in Lithuania, analysing its Constitutions in XX century and to analyse three various political regimes – ones existing in USA, Belarus and North Korea. States might be divided into republics and monarchies. Republics – presidential (representative) or direct democracy. Analysing republics by constitutional approach it may be also divided into parliamentary or presidential governing forms. Though mixed forms also exists. States, relying on theoretical approach and governing form may be also distinguished: unitary, federation and confederation. The governing regime depends on constitutional... [to full text]

This dissertation seeks to evaluate how Central and Eastern European (CEE) countries develop state under the conditions of liberal democracy and membership of the European Union (EU). The issues of quality of democracy and governance of postcommunist states are analysed through lenses of welfare politics. The main attention is paid to Baltic countries. The main method applied in dissertation is a qualitative comparison of several (similar) cases. In the first part of dissertation “middle-range” theories are observed, which allows to understand the general patterns of development of postcommunist countries. Distinction of modern and patronage states is established, which is best seen comparing CEE liberal democracies vis-à-vis postsoviet dictatorships. In the second part of dissertation these general patterns are analysed only at the level of CEE countries. It is established that the distinction of modern and patronage states to some extent also replicates among CEE countries themselves, and also among Baltic countries. By many important parameters indicating the level of state capacities Estonia distinguishes itself from other Baltic countries. In the third part, comparative research is focussed at the maximum. One analyses the development of healthcare – the core welfare policy – in the Baltic region. It is established that there are significant differences among Baltic countries in timing, speed and achieved results of healthcare reforms, which also has important... [to full text] / Šia disertacija siekiama įvertinti, kaip Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalims sekasi vystyti valstybę liberaliosios demokratijos ir narystės ES sąlygomis. Į pokomunistinių valstybių valdymo ir demokratijos kokybės problemas šioje disertacijoje žvelgiama pirmiausia per gerovės politikos prizmę. Didžiausias dėmesys skiriamas Baltijos šalims. Disertacijoje taikomas metodas – kokybinis kelių (panašių) atvejų lyginimas. Pirmojoje disertacijos dalyje apžvelgiamos „vidutinio nuotolio“ teorijos, kurios leidžia suprasti pokomunistinių šalių gerovės režimų raidos bendrąsias tendencijas. Nustatoma modernių ir patronažinių valstybių skirtis, kuri ryškiausiai matyti tarp VRE liberaliųjų demokratijų ir posovietinių diktatūrų. Toliau, antrojoje disertacijos dalyje, šios bendrosios tendencijos analizuojamos tik VRE šalių lygmeniu. Nustatoma, kad modernių ir patronažinių valstybių skirtis tam tikru mastu atsikartoja VRE regione ir taip pat tarp Baltijos šalių. Estija iš kitų Baltijos šalių išsiskiria daugeliu svarbių valstybės gebėjimų parametrų. Trečiojoje dalyje, lyginamasis tyrimas maksimaliai sufokusuojamas. Nagrinėjama sveikatos apsaugos – kertinės gerovės politikos – raida Baltijos šalyse. Nustatoma, kad sveikatos apsaugos reformos laikas, tempas ir pasiekti rezultatai reikšmingai skiriasi tarp Baltijos šalių, ir tai turi svarbių implikacijų šių valstybių raidai.

Magistriniame darbe įvertinamas Ignalinos atominės elektrinės ir gamtinių sąlygų poveikis terminiam Drūkšių ežero režimui. Tyrimo tikslas – įvertinti Ignalinos atominės elektrinės ir gamtinių sąlygų poveikį terminiam Drūkšių ežero režimui. Tyrimo objektas – atominė elektrinė ir Drūkšių ežeras. Nuo l984 m. Lietuvos didžiausias Drūkšių ežeras pradėjo tarnauti kaip Ignalinos atominės elektrinės (IAE) aušintuvas. Todėl natūralus hidrologinis režimas ir šilumos balansas ežere buvo sutrikdyti. Ypač pakito Drūkšių ežero terminis režimas. Vidutiniškai Drūkšių ežero vandens temperatūra pakilo apie 3,5 ºC. Tačiau pastaraisiais metais Lietuvoje stebimos klimato atšilimo tendencijos. Per pastaruosius dešimtmečius vidutinė oro temperatūra padidėjo apie 1 ºC. Oro temperatūros augimas taip pat turėjo įtakos visų vandens telkinių, tuo pačiu ir Drūkšių ežero vandens temperatūrai. Todėl tiek antropogeniniai veiksniai (atominė elektrinė), tiek gamtiniai veiksniai (klimato kaita) turi įtakos Drūkšių ežero terminiam režimui. Lietuvos energetikos instituto ir kitų mokslinių institucijų darbuotojai atliko daug tyrimų, susijusių su Drūkšių ežero hidrologine, hidrotermine bei ekologine būkle. Tačiau šiuose tyrimuose mažai dėmesio buvo skirta gamtinės kaitos įtakos Drūkšių ežero terminiam režimui nustatymui. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti atominės elektrinės ir gamtinių sąlygų poveikį terminiam Drūkšių ežero režimui. Norint įvertinti Drūkšių ežero terminio režimo pokyčius veikiant IAE... [toliau žr. visą tekstą] / The paper evaluated the Ignalina nuclear power and natural conditions, the thermal effect of the lake Drūkšiai regime. Purpose of the survey - to assess the Ignalina nuclear power and natural conditions on the thermal regime of Lake Drūkšiai. The object of research - nuclear power and natural environment impacts. Since l984, the Lithuanian Drūkšiai largest lake began to serve as the Ignalina Nuclear Power Plant (INPP) cooler. Therefore, the natural hydrological regime and heat balance in the lake has been disturbed. In particular, changes in lake thermal regime Drūkšiai. On average, Drūkšiai lake temperature has risen approximately 3.5 ° C. However, in recent years, Lithuania observed warming trends. Over the past decades, the average air temperature increased about 1 ° C. Air temperature rise is also affected by the water at the same time and lake water temperatures. Therefore, both anthropogenic factors (NPP) and natural factors (climate change) affect the thermal regime of Lake Drūkšiai. Lithuanian Energy Institute and other scientific staff, the large number of tests and touching Drūkšiai lake hydrology, hydrothermal and ecological condition. However, these studies little attention was given to natural changes affect Drūkšiai lake thermal regime. Purpose of this study was to evaluate nuclear power and natural conditions on the thermal regime of Lake Drūkšiai. To assess Drūkšiai Lake thermal regime change operation IAE... [to full text]