In the present study the most frequent conceptual metaphors of the EU in the British Press are analysed applying the method of content analysis. / Šiame darbe yra analizuojamos dažniausiai naudojamos britų spaudoje Europos Sąjungos konceptualiosios metaforos.

This thesis examines the Lithuanian translations of English noun phrases in the popular journalism magazine ''Business & Exhibitions''. The corpus of data of noun phrases was collected from the articles found in seven issues of the magazine published in 2006 and 2007. The analysis is based on the definitions of translation strategies put forward by by Eirlys E. Davies. The aim of the study is to find the most common noun phrase types and translation strategies used for their rendering into Lithuanian in order to test the hypothesis that noun phrases can be used as a device to manipulate the audience that reads articles in magazines of popular journalism. Tables and figures presented in the thesis show the frequency of noun phrases and the employed translation strategies in percent. The interpretation of the statistics allows us to test the validity of the hypothesis. / Šis darbas nagrinėja angliškų daiktavardžių grupių vertimą į lietuvių kalbą populiariosios spaudos žurnale „Verslas ir parodos“. Daiktavardžių grupėms surinkti iš verslo žurnalo straipsnių buvo išanalizuoti septyni žurnalo numeriai, publikuoti 2006 - 2007 metais. Vertimo strategijų analizė pagrįsta Eirlys E. Davies pasiūlytų apibrėžimų pagrindu. Šios analizės tikslas – surasti labiausiai paplitusias tam tikros sintaksinės struktūros daiktavardžių grupes ir joms versti naudojamas vertimo strategijas, kad būtų patikrinta hipotezė, jog tam tikra daiktavardžių grupės struktūra gali būti naudojama kaip populiariosios spaudos skaitytojų manipuliacinė priemonė. Lentelės bei grafikai, vaizduojantys daiktavardžių grupių ir vertimo strategijų vartosenos dažnumą procentais, parodo tikrinamos hipotezės rezultatus.

Kabutės – dar menkai tetyrinėtas skyrybos ženklas, keliantis sunkumų ne tik autoriams ar redaktoriams, bet ir skaitytojams. Kabučių šiandienėje spaudoje yra išties daug, tad kyla klausimas, ar jos visuomet vartojamos pagrįstai. Taigi šiuo darbu buvo siekiama aptarti kabučių funkcijas ir, jomis remiantis, nustatyti kabučių vartojimo pagrįstumą Lietuvos dienraščiuose, išeivijos spaudoje ir mokslo populiarinamuosiuose žurnaluose. Be to, siekta statistiškai nustatyti, ar skiriasi Lietuvos ir išeivijos spaudos bei mokslo populiarinamojo postilio žurnalų nemotyvuotas kabučių vartojimas ir ar tam turi įtakos funkcinis stilius. Kabutėmis motyvuotai skiriama tiesioginė kalba, citatos ir jų atmainos, pavadinimai ir nenorminė leksika. Pačiam autoriui siūloma rinktis, ar skirti kabutėmis okazionalizmus, eufeminę leksiką, ironiją, ar ne. Nagrinėtoje spaudoje nemotyvuotai kabutėmis skiriami ne tik perkeltinės reikšmės žodžiai, kurių reikšmė kaip perkeltinė yra užfiksuota žodyne, frazeologizmai, posakiai, įvairūs tropai (metaforos, metonimijos, personifikacijos), su įvedamaisiais žodžiais rašomi bendrinei kalbai teiktini žodžiai, pravardės, bet net ir uzualinę reikšmę turintys žodžiai, įvairūs simboliai. Daugiausia nepagrįstai kabutes vartoja išeivijos laikraštis „Amerikos lietuvis“, o mažiausiai nemotyvuotai pavartotų kabučių rasta žurnale „Gamta“. Išaiškėjo, kad vis dėlto vartojamų kabučių motyvacija nuo funkcinio stiliaus nepriklauso, nes mokslo populiarinamojo postilio žurnale „Mokslas... [toliau žr. visą tekstą] / Inverted commas are punctuation marks that have been subject to little research and cause difficulties not only for authors and editors, but also for readers. The use of inverted commas in today’s press is really abundant, therefore raising the question as to whether their use is always reasonable. This work aims to discuss the functions of inverted commas and on this basis to identify the validity of the use of inverted commas in the dailies of Lithuania, the press of Lithuanian immigrants abroad, and magazines in popular scientific sub-style. In addition, it was sought to identify statistically whether there was any difference in the unjustified use of inverted commas between the Lithuanian press and magazines in popular scientific sub-style and those in the Lithuanian language abroad and whether functional style has any impact on this. The justified use of inverted commas includes direct speech, quotes and variations of quotes, names, and substandard lexis. The author may make a free choice of whether to use inverted commas in the cases of euphemisms, irony, and rarely used words. Research of the press shows that inverted commas are unjustifiably used not only for words that are used in a figurative sense and have the figurative meaning recorded in the dictionary, phraseological units, sayings, various tropes (metaphors, metonymies, and personifications), newly introduced words together with the suggested versions for standard usage, and surnames, but also for words with... [to full text]

The Vilnius press at the beginning of the 19th century was made of four types of news media: political and satirical newspapers, scientific and cultural journals. Each type of news media had specific kind of information. Political newspapers informed about political and military events of Russia Empire and foreign countries. News from Lithuania was rare and considered mostly Vilnius city. Scientific news media was made of three type’s journals: 1) propagated different kind of sciences. This type of scientific journal aimed to propagate science not only for clerisy, but for wider reader’s auditory; 2) informed about scientific work of Vilnius and foreign universities; 3) journals set for medicine. There were two satirical newspapers in Vilnius. Their main aim was to criticize the faulty way of life of nobility and officers. Cultural news media published fiction, history article, informed about cultural life of Vilnius and charity. The educated society wished to have tribune to propagate their ideas. That was the main reason for establishing new kinds of news media. And that is why Vilnius press allows knowing valuables of educated society of Lithuania. It is one of the main sources to know what kind of man’s life was standard. It is also the main source to know the forms of cultural life of Vilnius. But the goals of publishers did not check out with the goals of readers. That is one of the reasons why the Vilnius press had small number of readers. The others reasons were small... [to full text]

Magistro darbo objektas – partinė spauda Lietuvos politinėje komunikacijoje. Darbo tikslas – išsiaiškinti partinės spaudos tendencijas politinėje komunikacijoje, atsakyti į klausimą kodėl jos atsisakoma ir kokios atsiranda alternatyvos. Pagrindiniai darbo uždaviniai – politinės komunikacijos vystymosi tendencijas, politinės komunikacijos sąveiką, išnagrinėti politinio dalyvavimo savivaldoje ypatumus. Iškelto tikslo buvo siekiama analizuojant politinės komunikacijos teorinį istorinį kontekstą, vystymosi tendencijas, nagrinėjant politikos sampratą Lietuvoje ir partinę spaudą, jos kitimą. Pirmoje magistro darbo dalyje nagrinėjau politinės komunikacijos teorinę dalį, žiniasklaidos, kaip politinės komunikacijos tarpininko tarp valdžios ir visuomenės, vaidmenį. Antroje darbo dalyje nagrinėju politikos ir politinių partijų specifiką. Didelis dėmesys skiriamas XX amžiaus pradžios Lietuvos partinei žiniasklaidai. Trečioje darbo dalyje buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti partijų požiūris į partinę spaudą. Rašant darbą buvo naudoti tyrimo metodai: - teorinėje darbo dalyje naudotas literatūros analizės ir sintezės metodas; - praktinėje darbo dalyje naudotas ekspertų apklausos metodas. Darbas gali būti įdomus ir naudingas žiniasklaidos priemonėms, politinėms partijoms, taip pat studentams, besidomintiems politine komunikacija, partine spauda ir viešosios informavimo priemonių vaidmeniu. / Nowadays information and communication technologies plays an increasingly role in all the fields of the life. This concerns changes in the systems of mass media and political communication as well. The main role in political communication belongs to the mass media so for this reason it is very important to analyse its impact and transformations. In my master thesis I am exploring political press in Lithuanian political communication. Usually political communication is analysed as application of political marketing and political advertising during political campaigns. Objective of the diploma thesis is political press in Lithuanian political communication. The aim of the work is to detect tendencies of evolution of the political communication and party press, its impact to political daily agenda, peciuliarity of political participation in the governance. I reached the aim of the work by analysing theoretical and historical context of the political communication and political press, tendencies of evolution, role of the mass media in formulating opinion for publics. In the first part of the thesis I analysed theory of the political communication, roles of the mass media as the mediator of communication between the government and society. The second part of the thesis is dedicated to specify the role of the political parties in the structure of governance, its specifics. As well as to answer how it influences every day life of the society. Big part of the second part of the... [to full text]

Demokratijos sąlygomis žiniasklaidoje dirbantiems asmenims būtina vadovautis nešališkumo principu. Šiandien spaudos subjektyvumas, kurį pirmiausia lemia politiniai ar/ir ekonominiai sumetimai, pereina į tam tikrą tendencingumą, kas itin žalinga laisvą žodį deklaruojančiai žiniasklaidai, o tuo pačiu ir nepriklausomai, demokratinei valstybei. Šiandien objektyvumo principo įgyvendinimas spaudoje yra aktuali tema. Ypač šiandien, kai Lietuvoje nėra ryškios takoskyros tarp bulvarinės ir dienraštinės rimtosios spaudos. Žurnalistikoje vienas iš esmingiausių bei svarbiausių reikalavimų – objektyvumas – yra privalomas, tačiau šiandien jis sumyšta su vis dažniau iškylančiu ir objektyvumą užgožiančiu tam tikru subjektyvumu. Magistro darbo objektas – nacionaliniai dienraščiai „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Ekstra žinios“ ir „Vakaro žinios“, jų publikacijos, antraštės, paantraštės ir fotografijų komentarai. Darbo tikslas – išanalizuoti objektyvumo ir tendencingumo apraiškas nacionaliniuose dienraščiuose bei lyginant dienraščius ištirti nešališkumo ir šališkumo santykį. Pagrindiniai darbo uždaviniai: įvairių autorių bei šaltinių pagrindu aptarti Lietuvos periodinės spaudos raidos dėsningumus objektyvumo ir subjektyvumo atžvilgiais, pateikti ir išanalizuoti teorinę bei faktinę medžiagą apie objektyvumą ir subjektyvumą nacionalinėje spaudoje, teorijos pagrindu išnagrinėti nacionalinių dienraščių aktualijų publikacijų turinį, antraštes, paantraštes, fotografijų komentarus... [toliau žr. visą tekstą] / In democratic society media specialists must be impartial. Today, the subjectivity of press which is determined by political and economical consideration, merges into some kind of tendency, which is especially deleterious for media declaring freedom of speech as well as for independent and democratic country. Today the implementation of objectivity principle in press is a topical subject, especially today, when there is no clear difference between gutter and serious press. One of the most basic and important requirements – objectivity – is a must, although today usually it is confused with subjectivity. The object of Master thesis are national dailies „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Ekstra žinios“ and „Vakaro žinios“, their publications, headlines, cross-headings, and comments of photographs. The aim of this work is to analyse manifestation of objectivity and tendency in national newspapers and comparing the daily newspapers to investigate the ratio of bias and equity. The main tasks of work are: on the basis of different authors and sources to discuss the tendencies of Lithuanian periodical press development objectivity-wise and subjectivity-wise, to provide and analyze theoretical and real material about objectivity and subjectivity in national press, on the basis of theory to research the content of publications of national dailies’ topicality, as well as headlines, cross-headings, comments of photographs and then to assess all of this in respect of... [to full text]

Šiame darbe analizuojami optinio meno, stop kadro animacijos veikimo principai, žmogaus gyvenimo momento svarba bei lentikuliarinės spaudos technologija, autorės nuomone, turintys sąsają su jos kurta animuota fotografija. Žmogaus trumpos nenutrūkstamo, ištisinio gyvenimo dalelės aktualumas kūrybiniame darbe virsta meniniu objektu, turinčiu aiškią motyvaciją, priežastis bei tikslus. Kūrybinio darbo dalyje pateikiama stop kadrais animuota fotografija. Darbas atspausdintas modernia technika, vienu iš naujausių spaudos būdų Lietuvoje – lentikuliarine spauda. Šis spaudos būdas atveria platesnes ir efektyvesnes galimybes, suteikiant darbui šiuolaikiškumo, išskirtinumo, originalumo bei skatina kurti naujas ir aktualias idėjas. Žiūrovui, stebinčiam animuotą fotografiją, suteikiama galimybė pristabdyti, sugrįžti atgal arba pakartoti reginį. Jis pats kontroliuoja žiūrėjimo kampą bei tempą, suvokdamas imituojamą judesį. / Here is analyzed optical art, stop-frame animation’s principle, the moment of importance in human life and lenticular press technology in this work. According to the author, all it has connection with her created work. The relevance of particles of human short-continuous life into the creative work becomes an artistic object with a clear motivation for the reasons and goals. Here is introduced stop motion animated photography in creative work park. The work is printed by modern technology, one of the newest ways to press in Lithuania - lenticular press. This printing method offers a wider and more effective option, giving modernity, exclusivity, originality for the work and encourages the development of new and relevant ideas. The viewer, who is observing an animated photography, has a opportunity to pause, go back or repeat the view. He controls the viewing angle and tempo, aware of the simulated motion.

Magistro darbe tyrinėjama 1990–2012 metų periodinė vaikų spauda literatūrologiniu ir socialiniu kultūriniu požiūriu. Aptariami 1990–2012 metais ėję vaikų periodikos leidiniai „Genys“, „Kregždutė“, „Naminukas“, „Penki“, „Tipu Tapu“, „Valančiukų aidas“, „Bitutė“, „FTW Flintas“ ir kiti. Detalesnis darbo šaltinių aprašymas su išsamesniais komentarais pateikiamas šio darbo prieduose. Darbo uždaviniai: atskleisti būtinus šio darbo logikai sociokritikos aspektus, aptarti nepriklausomybės periodo vaikų spaudos tyrinėjimus, ištirti grožinę kūrybą vaikų periodikoje, išanalizuoti religinę, specializuotą vaikų spaudą, aptarti vaikų periodikos leidinius, galimai turinčius destruktyvų poveikį. Darbe remiamasi apžvalginiu, lyginamuoju, analitiniu, interpretaciniu ir sociokritiniu metodais. Norint apsibrėžti adresato amžiaus ribą, remiamasi Furst M. knyga „Psichologija“, kurioje vaikas apibrėžiamas kaip asmuo iki 13 metų. Lietuvių periodiką yra tyrinėjęs profesorius Leonas Gudaitis, mokslininkė Genovaitė Raguotienė, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Urbonas, todėl remiantis šių tyrinėtojų darbais, aptariamos lietuvių vaikų periodinės spaudos ištakos, pirmieji leidiniai, raida ir problematika įvairiais laikotarpiais. Magistro darbe vaikų periodinė spauda diferencijuojama atsižvelgiant į kelis kriterijus: lyties (leidiniai, skirti berniukams ir mergaitėms), amžiaus (tiriami tik vaikams skirti leidiniai), interesų sferas (specializuoti leidiniai). Norint atlikti išsamesnius tyrinėjimus... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian children's periodical press of 1990-2012 is analyzed in literary and socio-cultural perspective in master thesis. The periodicals for children „Genys“, „Kregždutė“, „Naminukas“, „Penki“, „Tipu Tapu“, „Valančiukų aidas“, „Bitutė“, „FTW Flintas“ and others issued in 1990-2012 are discussed there. More detailed description of the work sources with the more detailed commentaries are presented in the annexes. The goals of the work are: to disclose sociocritical aspects necessary for this work logics, to discuss the children's media during the period of independence and to explore children's fiction in periodicals, to analyze the religious and specialized press for children, to discuss children periodical publications with potentially destructive impact. / In der Magisterarbeit wird die periodische Kinderpresse von Jahren 1990–2012 aus der literaturwissenschaftlichen und sozialkulturellen Perspektive untersucht, und zwar die Publikationen wie „Genys“, „Kregždutė“, „Naminukas“, „Penki“, „Tipu Tapu“, „Valančiukų aidas“, „Bitutė“, „FTW Flintas“ u. a. Die detaillierte Beschreibung der Literaturquellen befindet sich im Anhang dieser Arbeit. Die Aufgaben der Arbeit sind wie folgt: die für die Logik dieser Arbeit notwendigen Aspekte der Soziokritik zu betrachten, die Untersuchungen der Kinderpresse während der Unabhängigkeitszeit zu beschreiben, die schöngeistige Literatur in der Kinderperiodik zu untersuchen, die religiöse, spezialisierte Kinderpresse zu analysieren, die Publikationen der Kinderperiodik zu behandeln, die vermutlich die destruktive Wirkung haben. In dieser Arbeit werden folgende Methoden verwendet: überblickende, vergleichende, analytische, soziokritische Metohde, Interpretationsmethode u. a. Um die Altersgrenze des Adressaten zu bestimmen, stützt man sich auf das Werk „Psychologie“ von Furst M, in dem ein Kind als Person bis 13 Jahren zu verstehen ist. Die Ursprünge der litauischen periodischen Kinderpresse, die ersten Publikationen, ihre Entwicklung und Problematik werden im Bezug auf Werken von Professor Leonas Gudaitis, Wissenschaftlerin Genovaitė Raguotienė sowie Geisteswissenschaftler Dr. Vytautas Urbonas in verschiedenen Zeitabschnitten betrachtet, weil diese Wissenschaftler die litauische Perodiok... [der volle Text, siehe weiter]

Ziel dieser Magisterarbeit ist, auf Basis des Datenmaterials die beiden Versionen der ApothekenUmschau zu vergleichen. Dafür soll einerseits die Makrostruktur der Printversion der ApothekenUmschau analysiert werden, andererseits soll die Onlineversion in Bezug auf ihre Makrostruktur untersucht werden. Die Ergebnisse bilden dann die Grundlage für den Vergleich der beiden Versionen. In diesem Zusammenhang soll auch die Intertextualität der beiden Print- und der Onlineversionen untersucht werden. In dieser Magisterarbeit will ich die folgenden Fragestellungen beantworten:  Inwiefern unterscheidet sich die Version der Apotheken Umschau als Printmedium von der Onlineversion?  Inwiefern sind sie sich ähnlich?  Wenn es Unterschiede gibt: Was beeinflusst diese Unterschiede? / Šio darbo tikslas yra palyginti dvi žiniasklaidos priemones, tai spausdintinę spaudą, o tiksliau apibrėžiant žurnalus ir vis didesnę reikšmę igaunantį internetą, tiksliau jų tarpusavio sąveikas bei skirtumus. Šiame darbe yra kalbama apie šių dvejų žiniasklaidos priemonių tikslus, funkcijas, tipus, atsiradimo istoriją struktūrą, disaino elementus bei tipografinį formavimą. Šio darbo tikslai yra sužinoti, kaip stipriai skiriasi šios dvi žiniasklaidos priemonės viena nuo kitos ir kuo jos yra panašios? Kas įtakoja šiuos skirtumus, panašumus? Šiam tikslui pasiekti naudojamas vienaspopuliariausių vokietijos populiariojo mokslo žurnalo Apotheken Umschau spausdintinė versija ir internete randama šio leidinio internetinė svetainė (www.apothekenumschau.de). Šios dvi versijos yra analizuojamos šiais dviem analizės tipais: 1) Makroanalize (šių dvejų žiniasklaidos priemonių tarpusavio palyginimas) 2) Mikroanalizė (dvejų konkrečių straipsnių išsami tarpusavio analizės randamos abiejuose šio leidinio versijose). Pabaigoje pateikiami rezultatai ir išvados. / The goal of this work is to compare the two medias: the printed press, and more precisely to define the magazines and the increasing importance of the Internet. Also, to define interaction and differences. This work is about t objectives, functions, types, the history of the structure, elements, and typographical disainoformation of these two media types. This work aims to find out how much these two different from one another and how they are similar. What affects the differences and similarities? To achieve this bjective using one of the most popular German science magazine Apotheken Umschau printed version of this publication and the internet version that is found on the Internet web site (www.apothekenumschau.de). These two versions are analyzed in these two types of analysis: 1) macro analysis (these two media peer comparison) 2) micro (two specific articles found in a detailed analysis between the two versions of this publication) Finally,the results and conclusions are given.

Bakalauro darbą sudaro penkių darbų skaitmeninės spaudos kolekcija pavadinimu ,,Paukščio akimis“, šis darbas, tai tarsi dailės terapija sau, kuriame naudojant faktūrų ir linijų ritmikas, Adobe Photoshop CS4 programa, buvo kurtos daugiasluoksnės kompozicijos, kuriomis buvo norima atskleisti vidinės būsenos istoriją. Dailės terapijos tikslas - analizuoti savo meno kūrinius ir padėti sau ugdyti asmenybę. Yra manoma, kad kūrėjas norėdamas mokyti kurti kitus, visų pirma turi gerai pažinoti save. Aprašomajame darbe, taikant teorinę analizę darbams pagrįsti, buvo ieškota panašumų kitų autorių darbuose. Kadangi kolekcijoje „Paukščio akimis“ daug simbolių, tai buvo remtasi simbolisto M. K. Čiurlionio ir garsios simbolistės, siurrealistės ir realistės Fridos Kahlo kūryba. Frida tapė savo intymias gyvenimo detales, taip tarsi taikydama dailės terapiją sau. Darbams atlikti buvo pasirinkta skaitmeninės spaudos technika, prieš tai pasidomint kokie lietuvių menininkai dirba šia technika. Išanalizavus lietuvių menininkų R. Dichavičiaus ir K. Grigaliūno darbus, bei kuriant visas kompozicijas, remtasi šių autorių plastiniais kompozicijos sprendimais. Taikant interpretacijos metodą, buvo išanalizuoti kolekcijos darbai ir parengtas pasiūlyms, kaip bakalauro darbo specifiką būtų galima pritaikyti ugdymo procese, nes mokiniams būtina padėti integruotis šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje, sparčiai plintant naujausioms medijoms, persipina technologijos ir įvairių meno sričių plastinės išraiškos... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor of Arts work consists of the collection of five digital print pieces under the title “From the bird‘s sight”. This work is as if the therapeutic art for oneself in which multi-layer compositions, revealing the history of inner state, were created by the means of factures and the rhythmic of lines, with the help of Adobe Photoshop CS4 programme. The aim of the art therapy is to analyze your own works of art and to help yourself to develop as a personality. It is thought that the creator, willing to teach others how to create art, first of all has to know well himself. In the work described, similarities in different authors’ works have been looked for, while using theoretical analysis for creations to be justified. Since there are plenty of symbols in the collection “From the bird‘s sight”, the reference to creation of the symbolist M.K Ciurlionis and a famous surrealist and realist’s Frida Kahlo works was made. Frida was painting the details of her intimate life in the way, as if she applied the art therapy for herself. Digital print technique was chosen for completing the work, but before this, some investigation about Lithuanian artists, using this technique in their creation, was made. After analyzing the works by Lithuanian artists R. Dichavicius and K. Grigaliunas and while making all the compositions, it was referred to the plastic solutions of the compositions made by these artists. The whole collection of works was analyzed while applying the method of... [to full text]