Magistrinio darbo objektas - XXI a. Lietuvos periodinėje spaudoje pateikiamos publikacijos politine tematika. Darbo tikslai – išsiaiškinti šaltinių citavimo ypatumus XXI a. lietuviškoje periodinėje spaudoje ir išsiaiškinti, ar citatų parinkimas periodinės spaudos tekstuose gali turėti įtakos nuomonės apie cituojamus asmenis formavimui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: ištirti, kaip periodinės spaudos tekstuose parinktos citatos gali padaryti įtaką auditorijos nuomonei; ištirti, ar skiriasi citavimo ypatybės skirtinguose periodinės spaudos leidiniuose. Naudojantis kokybine turinio analize ir lyginamąja analize prieita prie išvados, kad lietuviškoje XXI a. periodinėje spaudoje šaltinių citatomis gali būti formuojama teigiama arba neigiama nuomonė apie asmenis, pasinaudojant ne tik šaltinių informacija, bet ir pačių asmenų žodžiais apie save. Formuojama nuomonė gali ženkliai skirtis skirtinguose periodiniuose leidiniuose dėl jų redakcijose vyraujančios nuomonės ar dėl žiniasklaidos priemonės savininkų ideologijos. Šaltinių citavimui gali turėti įtakos ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, žiniasklaidos priemonėje užsakyta reklama. Šaltinių žodžiai gali būti iškreipiami, patalpinant juos į kitą kontekstą, taip pat priskiriant šaltiniams vertinamąsias etiketes, interpretuojant jų citatas. Kadangi periodiniai leidiniai naudojasi kitomis žiniasklaidos priemonėmis informacijai ir citatoms gauti, iškreipta ar klaidinga informacija, patekusi į vieną žiniasklaidos priemonę gali paplisti... [toliau žr. visą tekstą] / The Master‘s thesis discusses the XXI century Lithuanian periodical print media publications on political theme looking closer at source quoting practices. The goals of the thesis are: to discover the source quoting practices in the XXI century Lithuanian periodical print media as well as to discover whether the selection of quotations in the texts of print media can influence the public opinion about the quoted sources. The major tasks of the thesis are: to analyze how the selected quotations in periodical print media can influence the public opinion as well as to analyze if the quoting peculiarities are different in diverse periodical print media. Qualitative method of content analysis and a comparative analysis were chosen for this Master’s thesis as the best methods revealing the coded meanings and the possible manipulations in the text. Using a qualitative method of content analysis together with a comparative analysis the thesis comes to a conclusion that positive or negative public opinion about the quoted sources can be formed in the XXI century Lithuanian periodical print media using the information provided by other sources or the words of the source himself/ herself. Such an opinion can be vastly different in diverse periodical print media because of the attitude and opinion in the editorial office as well as because of the ideology and the worldview of the media owner. Source quoting can also be influenced by external factors, such as advertisements ordered in the... [to full text]

Darbe nagrinėjama internetizacijos įtaka kultūrinei spaudai: kaip ji buvo priimta, kaip, vykstant internetizacijos procesui, kito kultūrinė spaudos turinys, misija, vizija, auditorija. Norint tai išsiaiškinti darbe analizuojama internetinės spaudos, populiariosios ir elitinės kultūros institucijos. Nors kultūrinė spauda yra savita ir priklauso elitinio meno krypčiai, norėdama išlikti, ji vis dėlto turi vadovautis rinkos dėsniais, ypač, jei esminės paramos nesuteikia valstybė. Dėl šių skirtingų sąlygų susikirtimo, iškyla ambivalencijos, įsikitinimo, transgresijos vyksmo tikimybė. Darbo objektas yra leidinių „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „7 meno dienos“ ir „Nemunas“ ir jų internetinių versijų auditorija, vizija, misija ir turinys. Lediniai pasirinkti dėl turinio, minties ir leidybinių charakteristikų (tiražas, periodiškumas) panašumo. Darbu siekta įvertinti dėl internetizacijos įvykusį „Šiaurės Atėnų“, „Literatūros ir meno“, „7 meno dienų“ ir „Nemuno“ vizijos, misijos, auditorijos ir turinio kismą. Siekiant užsibrėžto tikslo, išsiaiškinta kultūrinės spaudos reikšmė ir specifika, atskleista kultūrinės spaudos raida Lietuvoje, išnagrinėtas interneto poveikis Lietuvos spaudai. Taip pat atlikti du tyrimai: pusiau struktūruotas interviu su „Šiaurės Atėnų“, „Literatūros ir meno“, „7 meno dienų“ ir „Nemuno“ leidinių buvusiais ir esamais redaktoriais bei išanalizuoti šių leidinių internetiniai puslapiai. Atliktos teorinė ir empirinė analizės atskleidė internetizacijos įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / It is analysed in this paper the impact of the internetization to the cultural press: how did the cultural press adopt internetization, how the content, mission, vision and audience have changed. In order to achieve it, institutions of the internet press, popular ant elitist culture were analyzed. Although, the cultural press is unique and belongs to elitist art, it also has to behave according to the market laws, especially if no grants from the state are being given. Due to these different operating conditions, there is a great chance of ambivalence, “entering into another“, transgression possibility. The object of this paper is the change of “Siaurės Atenai”, “Literatura ir menas“, “7 meno dienos“ ir “Nemunas“ weeklies‘ content, vision, mission and audience. These particular weeklies were chosen because of their content, thought and publishing characteristics similarities. It was tried to investigate the impact of mutation to content, vision, mission and audience of “Siaures Atenai“, “Literatura ir menas“, “7 meno dienos“ and “Nemunas“ on the terms of internetization. In order to achieve this goal, objectives were fulfilled: the significance and particularity of cultural press were explored, the development of Lithuanian cultural press was revealed, internetization impact to Lithuanian press was examined, as well. Forthermore, two researches were investigated: semi-structured interview with the previous and recent editors of the relevant weeklies and the analysis of the... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – Žemaitijos knygos kultūra. Darbo tikslas – atskleisti Žemaitijos regiono knygos kultūros raidos bruožus XVI–XX a. I-oje pusėje. Darbo uždaviniai: ištirti regiono leidybos ir gamybos materialinę bazę; išnagrinėti Žemaitijos knygos repertuarą; nustatyti regione funkcionavusias knygos sklaidos priemones ir būdus; atskleisti Žemaitijos socialinių grupių santykį su knyga kaip materialine ir dvasine vertybe. Išanalizavus Žemaitijos knygos kultūros pirminius šaltinius ir mokslinę literatūrą, taikant bendramokslinius, specialiuosius knygotyros ir istorijos mokslų metodus, prieita prie išvados, kad Žemaitijos knygos kultūra yra regioninės kultūros dalis atspindinti regiono gyventojų santykį su knyga kaip materialine ir dvasine vertybe. Tyrime Žemaitijos knyga analizuojama kalbinius, teminiu ir tipologiniu aspektais parodė, jog regionui skirta spaudos produkcija tiesiogiai priklausė nuo regiono ekonominės raidos, socialinės vartotojų sudėties ir kultūrinio konteksto. Regioninės knygos leidybos centrų ir leidėjų analizė atskleidė, jog knygų leidyba labiausiai buvo išplėtota regioninės reikšmės administraciniuose, ekonominiuose ir kultūriniuose centruose. Iš jų išsiskyrė Šiauliai, Telšiai, Varniai ir Raseiniai. Leidėjų sudėtis per 1595–1944 m. laikotarpį keitėsi atsižvelgiant į vietos knygos verslo raidos dėsningumus. Regioninę leidybą labiausiai buvo išplėtojusios vietos komercinės įmonės bei religinės ir visuomenės organizacijos. Žemaitijos... [toliau žr. visą tekstą] / Master's research facility – the book culture of Samogitia. The aim – to highlight the development of cultural the book culture of Samogitia features in the XVI–XX century I-th side. The tasks: to examine the Samogitian books repertoire; to explore the region and making the production of regional material base; the region function means of disseminating books and patterns; and to reveal the relationship between social groups in Samogita about book as material and spiritual values. Analysis of the Samogitian book culture of primary sources and scientific literature, with an overall, specific historical book science and scientific methods, has led to the conclusion that the book culture of Samogita is the regional culture of the region's population reflects the ratio of the book as material and spiritual values. The study Samogitian book analyzes the linguistic, thematic and typological aspects of the show for the press in the region of production depended on the region's economic development, social and cultural composition of the consumer context. Regional centers, book publishing and the publisher revealed that the books were the most developed regional significance in administrative, economic and cultural centers. Of their split Šiauliai, Telšiai, Varniai and Raseiniai. Publishers composition during the 1595–1944 period varied according to the local book of business development patterns. Regional publishing has been the most išplėtojusios place of business, and religious... [to full text]

Lietuvoje mažėja vaikų skaičius, tačiau vaikams skirtų žurnalų kiekis auga. Pagal tokių leidinių kiekį Lietuva vejasi Europos šalis, turinčias keliasdešimt kartų daugiau gyventojų. Leidėjams pasidaro aktualu skatinti skaitytojų lojalumą. Tokią kovą dėl skaitytojų galima pavadinti skaitytojų medžiokle. Apie žurnalų pardavimo skatinimą yra sukurta daug marketingo ir vadybos teorijų. Tačiau vaikams skirtų žurnalų tiražo dydį nulemia ne vien šių teorijų taikymas. Skaitytojų medžioklės sėkmę kur kas labiau lemia komunikacinės skaitytojų lojalumo programos. Šiame darbe tiriama, kokios komunikacinės priemonės yra naudojamos Lietuvos vaikų žurnaluose, siekiant išlaikyti esamus ir medžiojant naujus skaitytojus. Teorinėje darbo dalyje apžvelgiama, kaip pasikeitė vaikams skirti žurnalai savo turiniu ir paskirtimi šiuolaikiniame globalizacijos ir vartotojiškos visuomenės pasaulyje. Paskojamąjį pasaulio suvokimą keičia vaizdinis ir todėl žurnalai tampa nebe skaitomi, o žiūrimi ir tik sustabdo informacijos sraute pralekiantį vaizdą. Toliau aptariama vaikų kaip savarankiškos vartotojų klasės atsiradimas. Vartotojiškoje visuomenėje komercializacija paliečia ir vaikus, todėl dabar vaikai patys daro sprendimus jiems skirtų prekių pasirinkime. Jų nuomonė, pasirenkant spaudos leidinį vaidina pagrindinį vaidmenį, todėl ir skaitytojų medžiolės priemones leidėjai nukreipia į vaikus. Skaitytojų lojalumą skatinančios komunikacines priemonės skirstomos į tiesioginio poveikio (įtaiga, tęstinės... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania the number of children is decreasing steadily but the number of magazines for children is increasing. According to the number of such publications, Lithuania is getting closer to those European countries whose population is tenfold bigger. Therefore for publishers it becomes relevant to encourage readers’ loyalty and attract new readers by using various means. Such struggle for readers can be called hunt for readers. If we considered that magazines are one kind of items, then there are many marketing and management theories created about encouragement of their sale. However circulation of magazines for children is not determined only by rules of marketing theory. Success of hunt for readers is more conditioned by readers’ loyalty programmes implemented by communication means. In this work my aim is to analyze what communication means are used in Lithuanian magazines for children to retain the present readership and new readership who were hunted. Theoretical part of a work reviews how magazines for children changed in their content and purpose in the present world of globalization and consumer society. The appearance of children as an individual group of consumers is discussed further. In consumer society commercialization affects children as well, thus the present generation of children makes decision when choosing items that are produced for them. Their opinion on choosing press publication plays the main role, therefore publishers direct means for hunting... [to full text]

Disertacijoje apibrėžiami ir analizuojami Lietuvos abstrakčiosios tapybos kūriniai sovietmečiu, išskiriant ir lyginant kelių dešimtmečių (nuo šeštojo pabaigos iki devintojo) dailės ir dailės kritikos įvairovę Lietuvoje. Abstrakčioji tapyba, peržvelgus jos teorinius ir istorinius akcentus, vertinama kaip radikali meninė reakcija Lietuvoje, o bendras meninis kontekstas sovietmečiu analizuojamas iš sociopolitikos problematikos perspektyvos. Tai Vakarų Europos (bei iš JAV atkeliavusių) žymiausių pavyzdžių analizė, pateikianti išsivysčiusias iš jų naująsias tendencijas ir Vidurio Europos (kaip sovietmečio įtakos lauko) kultūrų sugretinimas. Visiška priešingybe sovietmečio dirbtinai suręstam Rytų blokui buvo Vakarų Europos kultūra ir jų meninės srovės. Priverstinis to laikotarpio atskyrimas nulėmė savitumus, vienaip pasireiškusius Vidurio Europoje, kitaip – sovietų okupuotose šalyse (pvz., Lietuvoje), ir iššaukusius kitokio meno laisvės poziciją. Vakaruose abstrakcija buvo modernizmo suklestėjimas, tai reiškė išsivadavimą iš tradicinės dailės kalbos, susijusios su vaizdo atvaizdavimu. Lietuvoje abstrakcijos apraiškos turėjo ir kitokių funkcijų: plastinės meninės kalbos įvairove buvo bandoma paneigti priverstinai primestą socrealizmo ideologiją. Disertacijoje gilinamasi į Lietuvos abstrakčiosios tapybos formavimosi prielaidas ir galimybes. Abstrakčiosios tapybos užuomazgos –– S. Kisarauskienės, V. Kisarausko darbų pavyzdžiai, J. Švažo, L. Katino ir kt. tapyba XX amžiaus šeštojo... [toliau žr. visą tekstą] / The Aim of the research is to define and analyse works of Lithuanian abstract painting during the Soviet period by establishing and comparing the diversity of criticism and practices of abstract art in Lithuania over several decades (from the end of the 1950s to the 1980s). In this thesis abstract paining is treated as a radical artistic reaction in Lithuania in terms of its theoretical and historical characteristics, and the general artistic context during the Soviet period is analysed in terms of socio-political issues. This is a study of the most celebrated examples of Western European art (also American art) presenting the most recent tendencies that developed out of them and juxtaposing it with the Central European culture (as the area of Soviet influence). Western European culture and its artistic movements were a complete opposition to the artificially built Eastern Block during the Soviet period. The forced separation of this period defined its unique qualities that found one expression in Central Europe and a different one in countries occupied by the Soviets (eg. in Lithuania); it also formed the position of freedom of an alternative art. Whereas in the West abstraction, in its own time, was the great boom of modernism because it freed painting from the traditional language of ‘representation’ and illustration, in Lithuania, in its local context, it had more functions: it was considered to be the great achievement of late modernism that helped to discover newer than... [to full text]

The aim of this research is to analyze ethnic topics of Lithuanian press. The objective of the research is to examine in what forms and how ethnic intolerance is constructed in printed and Internet media texts through representation of topics, problems, named causers of the problems and their causality (i.e. by introducing/presenting explanations of causes of the problems). Therefore, the main problem of this study is the assessment of the concept of ethnic intolerance and measurement of ethnic intolerance in media discourse. The main body of empirical data was collected during the qualitative research of printed and Internet media, which consisted of two parts: (1) media content analysis and (2) structured interviews with experts (politicians, officials, representatives of ethnic minorities, and journalists). The findings of the research of ethnic intolerance content in Lithuanian media reveals that topics (problems) of interethnic relations in Lithuanian press are mostly interrelated with economical and political issues and less with cultural and psychological causality aspects. Each ethnic or religious group – Roma, Jews, Polish, Russians, Muslims and immigrants – is associated with specific problems in the Lithuanian press. No aggressive forms of ethnic intolerance (incitement to discrimination, hostility or violence) were found in the content of Lithuanian press. The most common manifestations of ethnic intolerance in Lithuanian press were hate speech, harassment, subtle... [to full text] / Šis darbas skirtas Lietuvos spaudos turinio etnine tematika analizei. Atliekamo Lietuvos spaudos turinio tyrimo tikslas - atskleisti, kokiomis problemomis, temomis, problemų įvardijamais sukėlėjais, bei jų priežastingumu ir kokiomis apraiškų formomis Lietuvos spaudos turinyje yra konstruojamas etninis nepakantumas. Darbo problema - etninio nepakantumo sąvokos įvertinimas ir etninio nepakantumo matavimas spaudos tekstuose. Pagrindinį darbo empirinių duomenų masyvą sudaro spaudos kokybinio tyrimo (spaudos ir interneto dienraščių tekstų turinio ir kokybinio ekspertų tyrimo) duomenys. Etninio nepakantumo Lietuvos žiniasklaidoje tyrimo duomenų analizė leidžia teigti, kad: Lietuvos spaudoje tarpetninių santykių problematika dažniausiai siejama su ekonominiais ir politiniais, mažiau – su kultūriniais ir psichologiniais priežastingumo aspektais. Kiekviena etninė, religinė grupė - romai, žydai, lenkai, rusai, musulmonai ir imigrantai - Lietuvos žiniasklaidoje siejama su specifine problematika. Lietuvos spaudos turinyje nėra vartojamos agresyvios etninio nepakantumo formos – kurstymas diskriminuoti, smurtauti ir fiziškai susidoroti. Dažniausiai sutinkamos etninio nepakantumo formos: etninės neapykantos kurstymas; Įžeidinėjimas (užgauliojimai, tyčiojimasis, niekinimas); Subtilios (paslėptos) nuostatos ir stereotipai; ,,Tylos diskursas“. Etninių grupių problematikos suvokimas visuomenėje ir jos pateikimas Lietuvos spaudoje sudaro uždarą cirkuliacinį ratą: ekspertų įvardijamos problemos... [toliau žr. visą tekstą]

Šis darbas skirtas Lietuvos spaudos turinio etnine tematika analizei. Atliekamo Lietuvos spaudos turinio tyrimo tikslas - atskleisti, kokiomis problemomis, temomis, problemų įvardijamais sukėlėjais, bei jų priežastingumu ir kokiomis apraiškų formomis Lietuvos spaudos turinyje yra konstruojamas etninis nepakantumas. Darbo problema - etninio nepakantumo sąvokos įvertinimas ir etninio nepakantumo matavimas spaudos tekstuose. Pagrindinį darbo empirinių duomenų masyvą sudaro spaudos kokybinio tyrimo (spaudos ir interneto dienraščių tekstų turinio ir kokybinio ekspertų tyrimo) duomenys. Etninio nepakantumo Lietuvos žiniasklaidoje tyrimo duomenų analizė leidžia teigti, kad: Lietuvos spaudoje tarpetninių santykių problematika dažniausiai siejama su ekonominiais ir politiniais, mažiau – su kultūriniais ir psichologiniais priežastingumo aspektais. Kiekviena etninė, religinė grupė - romai, žydai, lenkai, rusai, musulmonai ir imigrantai - Lietuvos žiniasklaidoje siejama su specifine problematika. Lietuvos spaudos turinyje nėra vartojamos agresyvios etninio nepakantumo formos – kurstymas diskriminuoti, smurtauti ir fiziškai susidoroti. Dažniausiai sutinkamos etninio nepakantumo formos: etninės neapykantos kurstymas; Įžeidinėjimas (užgauliojimai, tyčiojimasis, niekinimas); Subtilios (paslėptos) nuostatos ir stereotipai; ,,Tylos diskursas“. Etninių grupių problematikos suvokimas visuomenėje ir jos pateikimas Lietuvos spaudoje sudaro uždarą cirkuliacinį ratą: ekspertų įvardijamos problemos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this research is to analyze ethnic topics of Lithuanian press. The objective of the research is to examine in what forms and how ethnic intolerance is constructed in printed and Internet media texts through representation of topics, problems, named causers of the problems and their causality (i.e. by introducing/presenting explanations of causes of the problems). Therefore, the main problem of this study is the assessment of the concept of ethnic intolerance and measurement of ethnic intolerance in media discourse. The main body of empirical data was collected during the qualitative research of printed and Internet media, which consisted of two parts: (1) media content analysis and (2) structured interviews with experts (politicians, officials, representatives of ethnic minorities, and journalists). The findings of the research of ethnic intolerance content in Lithuanian media reveals that topics (problems) of interethnic relations in Lithuanian press are mostly interrelated with economical and political issues and less with cultural and psychological causality aspects. Each ethnic or religious group – Roma, Jews, Polish, Russians, Muslims and immigrants – is associated with specific problems in the Lithuanian press. No aggressive forms of ethnic intolerance (incitement to discrimination, hostility or violence) were found in the content of Lithuanian press. The most common manifestations of ethnic intolerance in Lithuanian press were hate speech, harassment, subtle... [to full text]

Magistro darbo objektas - Lietuvos katalikiškos žiniasklaidos priemonės. Darbo tikslas – ištirti Lietuvos katalikiškos žiniasklaidos raidos ypatumus 2000 – 2007 metais. Darbo uždaviniai: aptarti katalikiškos žiniasklaidos sampratą, suvokti jos vietą žiniasklaidos kontekste; ištirti užsienio katalikiškos žiniasklaidos raidos tendencijas ir dokumentus, reglamentuojančius katalikiškos žiniasklaidos specifiką; pateikti Lietuvos katalikiškos žiniasklaidos raidos apžvalgą nuo tarpukario iki 2007 metų; ištirti būdingiausias Lietuvos katalikiškos žiniasklaidos priemonių savybes 2000 – 2007 metais. Darbo hipotezės: Lietuvos katalikiškos žiniasklaidos priemonės nesugebėjo šiuolaikiškai pateikti tikėjimo dalykų; Lietuvos katalikiškos žiniasklaidos priemonių raidą stabdė vidinės ir išorinės problemos, kurių jos nesugebėjo išspręsti; Lietuvos interneto ir radijo katalikiškos žiniasklaidos augimas stiprino katalikiškos žiniasklaidos padėtį Lietuvoje. Teorinėje darbo dalyje apibrėžiama žiniasklaidos sąvoka, nustatomi specifiniai katalikiškos žiniasklaidos bruožai, supažindinama su pasauliniu katalikiškos žiniasklaidos priemonių kontekstu, pateikiama Lietuvos katalikiškos žiniasklaidos priemonių raida nuo tarpukario iki XXI amžiaus, aptariamas oficialus Katalikų Bažnyčios požiūris į žiniasklaidos priemones, pristatomi su visuomenės komunikavimo priemonėmis ir jų reglamentavimu susiję Šventojo Sosto dokumentai. Darbo metodai: antrinė duomenų analizė, indukcija, interviu, lyginamasis... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is Lithuanian catholic media. The purpose is to analyze the features of development of Lithuanian Catholic media from 2000 till 2007. The tasks of this work are: 1. Discuss the concept of Catholic media, understanding its place in the context of all media. 2. Investigate foreign Catholic media trends and the documents governing the specifics of Catholic media. 3. Provide an overview of Lithuanian Catholic media evolution from the interwar period to 2007. 4. Investigate the most representative characteristics of Lithuanian Catholic media 2000 - 2007 year. This work has the following hypotheses: 1. Lithuanian Catholic media have failed to represent religious subjects in a modern way. 2. The development of Lithuanian Catholic media slowed because of internal and external problems, which they failed to resolve. 3. The growth of Lithuanian Catholic radio and Internet media has strengthened Catholic media situation in Lithuania. This work of master’s degree about Lithuanian catholic media is one of the first in Lithuania. Working methods in a theoretical part of this work are secondary data analysis, induction, comparative, historical, systematic, interview, logical methods. In a practical part of this work there is an interview method. The research interviewed six experts, who monitor the Lithuanian Catholic media and participate in its activities. This work sowed that Lithuanian Catholic media prospered interwar, but the occupation of the Soviet Union... [to full text]

Tūkstantmetė ir permaininga Lietuvos istorija paliko gilų pėdsaką mūsų šalies kultūroje ir pasaulėžiūroje. Sunkiausiais istorijos periodais tautos atgimimą žadino etninė kultūra, kuri yra svarbiausia tautos atrama. Tauta ir kultūra – neatskiriamos viena nuo kitos, nes tautos identitetas saugomas per kultūrą, ji – tautos būties pagrindas. Šio darbo tikslas – išanalizuoti kultūros ir paveldo tematiką ir pateikimo ypatumus Lietuvos žiniasklaidoje. Remiantis ja perteikti žiniasklaidos formuojamą kultūros ir paveldo įvaizdį, kurį atspindi Lietuvos specializuota kultūrinė ir nacionalinė spauda, internetiniai portalai, Lietuvos nacionalinė bei komercinės televizijos. Darbe iškelti uždaviniai – apibrėžti kultūros ir paveldo sąvokas, pateikti šiuolaikinę kultūros ir paveldo sampratą, aptarti žiniasklaidos svarbą ir vaidmenį šalies kultūrinio gyvenimo procese. Išnagrinėti žiniasklaidos priemonių kultūros ir paveldo tematikos ypatumus, turinio analizės metodu ištirti, kokį kultūros ir paveldo įvaizdį formuoja internetinio portalo „Delfi“ rubrika „Kultūros parkas“. Kultūra ir paveldas – vieni iš svarbiausių veiksnių tautinio savitumo formavimui. Jų samprata padeda apibrėžti praeities, dabarties kultūros ir paveldo tapatybę, nuspėti, kokį sąlytį su jomis turės ateities kartos. Šios vertybės yra pagrindinis tautos kapitalas, apie kurį būtina kalbėti, kad nebūtų didinama praraja tarp visuomenės, kultūros ir paveldo. Kultūros sąvokos apibrėžimų surastume nemažai. Daugiausia jie remiasi... [toliau žr. visą tekstą] / Old and changing Lithuanian history left a deep imprint in the culture of our country. The culture became a resting pole in the most difficult times of our history. The question of the Lithuanian culture development became an important question in our society. This Master thesis „The image of culture and heritage in the Lithuanian media“ analyzes the themes of culture and heritage as well as their portrayal in the Lithuanian media. The themes of culture an heritage are analyzed in periodicals, internet sites as well as in Lithuanian televisions. Using the content analysis method the development of Lithuanian culture life is analyzed in the internet site “Delfi” rubric “Kultūros parkas”. In order to create the image of culture and heritage it is important to define the definitions of culture and heritage. There are a number of definitions of the two concepts in literature. The concept of culture is one of the most difficult words. The many definitions of culture reveal the importance of human existence as well as the human worldview. Human beings create culture and trough it they find a sense of life. The contemporary cultural change process is influenced by the mass culture invasion. This way culture gains a number of different forms of expression. Mass media is quickly transforming. Information technologies provided new opportunities for its development. Mass media has important influence in forming the worldview of the audiences. Thus, it is important to analyze the... [to full text]

Darbo objektas – periodikos ir interneto konvergencijos samprata bei šios proceso taikymas viename solidžiausių ir didžiausių Lietuvos dienraščių „Lietuvos rytas“ bei viename iš įtakingiausių ir didžiausių Jungtinių Amerikos Valstijų dienraščių „The New York Times“. Darbo tikslas – išnagrinėti periodikos ir interneto konvergencijos ypatumus. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti konvergencijos sampratą žiniasklaidos teorijoje; nustatyti priežastis, verčiančias periodiką konverguoti su internetu; įvardinti, kaip naujosios technologijos leidžia tobulinti ir kurti papildomą pridėtinę vertę periodikai; išskirti esminius konvergencijos proceso bruožus; aptarti pagrindinius periodinės spaudos – laikraščių ir žurnalų – interneto versijų bruožus; išnagrinėti žiniasklaidos teorijoje apibrėžto konvergencijos proceso esminių bruožų taikymą dienraščiuose „Lietuvos rytas“ bei „The New York Times“. Naudojantis lyginamąja analize prieita prie išvados, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ ir „The New York Times“ interneto versijos geriau nei šių leidinių spausdintos versijos tenkina skaitytojų poreikį greitai ir operatyviai sužinoti esminę tos dienos leidiniuose pateikiamą informaciją. Dienraščių interneto versijose skaitytojui visos svarbiausios tos dienos naujienos pateikiamos iš karto. Remiantis žurnalistikos teorijoje apibrėžtais turinio, vaizdinių priemonių bei interaktyvumo kriterijais prieita prie išvados, kad dienraščio „The New York Times“ konvergencija su internetu yra didesnė nei dienraščio... [toliau žr. visą tekstą] / The society is changing its habits to use the computers and the internet both in Lithuania and in the worldwide. The print newspapers and magazines do not want to lose their readers which are more and more tended to search the information on the internet. It is one of the reasons why the print media – the print newspapers and magazines converges with the internet. The print media has to search and to find the new ways to reach the audience. The second reason of the print newspapers and magazines convergence with the internet is the hyper competition in the mass media market. The purpose of this paper is to understand how the periodic press – the print newspapers and the magazines in this case – converge with the internet. The practical background is to check how the process of the convergence is working on the one of the biggest and influential Lithuanian print newspaper “Lietuvos rytas” and on the one of the biggest and most influential print newspaper of the United States of America – „The New York Times“. The statistical data, public surveys in Lithuania and in the United States of America, content analysis, comparison of the documents, the books and the articles from the newspapers, scientific journals and other internet resources has proven, the most distinctive today‘s interaction between the traditional print media instruments and the internet – the majority of Lithuanian and world periodical press, such as the print newspapers and magazines, have their own internet... [to full text]