Spelling suggestions: "subject:"vaikystės"" "subject:"vaikystėje""
1 |
Socializacija vaikystėje kintančiame sociume (Vilniaus aspektu) / Socialization in childhood within a contemporary society(the Vilnius aspect)Gudeikienė, Giedrė 16 August 2007 (has links)
Problema. Švietimas - prioritetinė valstybės veiklos sritis. Kalbėdami apie švietimą , kalbame apie jaunosios kartos ugdymą ir lavinimą. . Kaip pastebėjo sociologas A. Giddensas , „asmenybės ypatingumas yra ne jos kraujo sudėtis ar abstrakti žmogaus fizinė prigimtis, o jo socialinė vertė“ (17, 1989, p. 72). Asmenybe ne gimstama, o tampama.
Popamokinis ugdymas Lietuvoje nesusilaukia pakankamai dėmesio. Nemaža dalis vaikų nėra papildomai lavinami, tobulinami.
Pertvarka, nauji vėjai. 1992m., subyrėjus Tarybų Sąjungai, griuvus Berlyno sienai, žlugus į Rytus ir Vakarus po Antrojo pasaulinio karo padalytam pasauliui, Europai, o ypač rytinėms jos šalims, iškilo nemažai ekonominių, politinių ir kultūrinių sunkumų. Atgauta tautinė nepriklausomybė sukėlė jausmų sumaištį: pasikeitus situacijai reikėjo daug ką permąstyti: tautinės, tradicinės nuostatos pynėsi su poreikiu modernėti ir tarptautėti. Lietuva kartu su kitomis Rytų Europos šalimis ėmė krypti į Vakarus: pradėti plėtoti santykiai su Vakarų Europos valstybėmis, užmegzta nemaža ryšių tarp Lietuvos ir Skandinavijos. Vieni jų – bendradarbiavimas, plėtojant darbą Lietuvos vaikų darželiuose, mokyklose.
Visuomenės padėtis. Pastarąjį dvidešimtmetį iškilo trys svarbios socialinės problemos, netiesiogiai veikiančios šeimą. Vis sparčiau auga smurtas, nuvertėjančios moralės normos ir vis didėjanti emigracija, vaikus paliekant su seneliais, giminaičiais ar globėjais . Smurto mūsų visuomenėje daugėja, tiek smurto prieš asmenį... [toliau žr. visą tekstą] / For many years (actually, the entire period of Soviet rule) the Lithuanian educational culture was dominated by the idea that children ought to be regarded as insufficiently mature individuals from the social point of view. So, the development of writing, reading, and counting skills was in the focus of attention. This implied leaving the development of personality to itself. Promoted by teachers working at pre-school and school institutions, these views needed correction. However, the correction was a rather complicated endeavour in the first years of Lithuanian educational system reform (1992-1996).
Foreign scholars regard children’s education at kindergartens or primary schools as a vital link in the education system chain. In their opinion, it is equivalent to other links, including the regular school and the adults’ education. Thus, reforms were related with the cultural and social significance of childhood stage, and with the changes in children and adults’ education - an absolutely essential thing for the survival of our nation. Lithuania needs a pattern of education. It must be new from the qualitative point of view, and, what is more, it must be geared to the needs of the 21st c. The emerging knowledge society brings up more complex requirements. With the increasing mutual independence, the development of human relations is becoming more and more urgent today. National economies are turning into international or even trans-national ones. People of the world interact... [to full text]
|
2 |
Vaikystė F.Dostojevskio meniniame pasaulyje / Childhood in F. Dostoyevsky's Artistic WorldSemionova, Svetlana 12 June 2006 (has links)
The object of research is Dostoyevsky's creative work. The purpose of this paper is to reveal the world of childhood, the writer's personal experience and his ethical and philosophical views as found their reflection in his creative work. The paper comprises an introduction and three sections: Children in Dostoyevsky's Personal Life; The World of Childhood in Creative Work; The Problem of Childhood and Childness in the Novel "The Brothers Karamazov", featuring of the three traceable layers: The childhood of the brothers and Smerdiakov; The symbolic, extra narrative childhood in the stories of Ivan Karamazov and in Mitia's dream; The gymnasium students and their "leader" Aliosha Karamazov. The conclusions deal with the childness of Dostoyevsky's characters, his endless sympathy for the suffering children, the child's innocent tear, childness and early maturity, the cruelty and kindness of children.
|
3 |
Savivertės ugdymas antrojoje vaikystėje ir paauglystėje / The Development of Self-esteem in the Childhood and TeensJarušaitienė, Daina 11 June 2006 (has links)
The level of self-esteem regulates one’s behavior in various life situations and influences interpersonal relations qreatly. Self-esteem defines everyone’s psychological self-feeling. The development of self-esteem in adolescence is closely connected to education in the family and at school. It’s important to encourage and to strengthen positive self-esteem of a child and his abilities. Purposive bringing-up helps children to enter into relations, based on honour, confidence, tolerance and defines the quality of a child’s relations with other children. Persons with positive status are the most popular in the group. While repudiated in the group is disliked. One of the most important psychological results of a child being among peers is social acceptance. However unadaptability enables to foresee later serious problems in behavior.
The aim of this research is self-esteem of adolescence. The research tasks: to compare the self-esteem of adolescence from different social priority groups; to compare the self-esteem of first-borns and later children; to count up the correlations among the level of popularity and self-esteem. The research methods: self-esteem was measured by the scale developed by D.Beresnevičienė (1995) that is the siocometric test, self-esteem scales by D.Beresnevičienė (1995), the statistic of data was cerried on using the system SPSS.
215 researchers participated in the research, among them 99 girls and 116 boys. The age ranges from 10/11 to 14/15 years. When... [to full text]
|
4 |
Prisiminimų vaizdavimas fotografijoje.Fotografijų triptikas "Mano vaikystės tvenkinys" / Memories representation in photography.Series of photographies “My childhood pond”Juodytė, Jūratė 04 July 2012 (has links)
Darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje nagrinėjama prisiminimų reikšmė žmogui ir atminties savoka. Analizuojama žmogaus atminties ir prisiminimų reikšmė filosofijoje ir šiuolaikiniuose moksliniuose ir menotyriniuose kontekstuose. Nagrinėjamas prisiminimų vaizdavimas fotografijoje bei dailėje. Analizuojami ir lyginami šiuolaikiniai lietuvių menininkai, kurie savo fotografijuose, remiasi prisiminimų tematika (Aleksandras Ostašenkovas, Alvydas Lukys, Regina Šulskytė, Ugnius Gelguda). Praktinėje darbo dalyje pateikiamas fotografijų triptikas pavadinimu „Mano vaikystės tvenkinys“. Šiuose fotografijose siekiama perteikti asmeninius prisiminimus iš vaikystės. Fotografijų pagalba norima pavaizduoti asmeninį prisiminimą - savitą kelionę į praeitį, atsigręžimą į vaikystėje patirtus asmeninius išgyvenimus ir atsiminimus. Konkreti vieta (šiuo atvėju tvenkinys) - tai prisiminimus kelianti nostalgiška erdvė, kurioje būnant atminties verpiatuose iškyla ir ryškūs ir migloti vaikystės prisiminimai. / The work consist of theory analysis and visual practical parts. The theoretical part deals with humans memories and the concept of memory. There are analyzed the human memory and the meaning of memories in ancient antiquity and in contemporary scientific and philosophical context. Also, the memory representations in art and cinema. There are analyzed and compared contemporary Lithuanian artists, whose photographies are based on the topic of memory (Aleksandras Ostasenkovas, Alvydas Lukys, Regina Sulskyte, Ugnius Gelguda). The visual practical part are the series of photographies called “My childhood pond”. These photographies presents the personal memories from the childhood. Also, the visual part represents the unique journey to the past by thoughts and shows the personal experiences from the childhood. The specific location (in this case the pond) is giving rise to nostalgic mood, there being restore sometimes bright, sometimes blur memories.
|
5 |
Liturginė katechezė - Pirmąją Komuniją priėmusių vaikų nedalyvavimo Šv. Mišiose prevencija / Liturgical Catechesis would be prevention to avoid don‘t participation children in the Mission after their First CommunionŽilinskienė, Alma 23 February 2009 (has links)
Šiame darbe nagrinėjama problema, kodėl dauguma vaikų, priėmusių Pirmąją Komuniją toliau nebedalyvauja Šv. Mišiose. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiamos Katalikų Bažnyčios nuorodos dėl tikinčiųjų dalyvavimo Eucharistijoje; antroje dalyje analizuojamas vaikų tęstinės katechezės būtinumas jų sąmoningam dalyvavimui Eucharistijoje; trečioje dalyje atskleidžiama vaikų vystymosi psichologinių – religinių ypatumų reikšmė jų dvasiniam ugdymuisi.
Toliau analizuojamos tęstinės liturginės katechezės galimybės dėl Pirmąją Komuniją priėmusių vaikų skatinimo dalyvauti Šv. Mišiose. Tuo tikslu ketvirtoje darbo dalyje tikrinama hipotezė, kad vaikų dalyvavimas tęstinės katechezės veikloje stiprina jų Šv. Mišių liturgijos prasmės suvokimą bei norą įsijungti į Bažnyčios bendruomenę, pilnai pasitvirtino.
Svarbiausios darbo išvados yra sekančios:
1. II Vatikano susirinkimas krikščionis pasauliečius pakvietė atnaujinti pirmųjų krikščionių laikų (Apd 2,42-47) atsakingą buvimą Bažnyčios misijoje. Tai įmanoma gyvai bendraujant su Jėzumi Eucharistijoje – per Jį, su Juo ir Jame.
2. Ypatingai svarbu nepalikti vaikų vienų sekuliarios visuomenės apsuptyje po Pirmosios Komunijos. Šis vaikų amžius iki Sutvirtinimo sakramento priėmimo yra labai opus. Šiuo laikotarpiu vaikas, tyrinėdamas save, konfliktuoja su savimi ir su aplinkiniu pasauliu. Jis iš naujo pervertina pagrindines vertybes ir pažiūras. Pradeda abejoti iki tol turėtomis idėjomis. Jų socialinė grupė tampa nebe šeima, o bendraamžiai. Jie neigia tai... [toliau žr. visą tekstą] / This Master‘s degree thesis contains introduction and four main parts.
The main analysing issue is why majority of children after their First Communion don’t participate in the Mission of the Church. In the first part is reviewed Catholic Church references regarding importance of regular participating believers in The Mission. In the second part is analyzing necessity of persisting Catechesis for children’s aware participation in Eucharist. In the third part is unclosed children’s psychological – religious development specificity in their spiritual education.
The fourthly part mainly is an investigation and consideration of quantitative research to verify hypothesis how children’s involvement in continue Catechesis would reinforce their understanding of the Mission liturgy meaning and increase their desire to integrate in the Church community. Conclusions are listed in the end. The main of them are following:
1. The Second Vatican City Convent invited all Christians to renew the old Christian times’ responsible participation in the Mission of the Church. This is possible through the Eucharist (through Him, with Him and within Him).
2. It is especially important not to leave the children surrounded by secular society after the First Communion. The child’s age before the Confirmation is very problematic. During this period the child starts to explore himself or herself and by doing so appears to be in conflict with himself or herself as well as the surrounding world. The... [to full text]
|
6 |
Moteriškoji O. Baliukonės ir N. Miliauskaitės mitologija / Feminine mythology in Ona Baliukonė’s and Nijolė Miliauskaitė’s poetryBarauskaitė, Rosita 31 July 2013 (has links)
Magistro darbe aptariama Onės Baliukonės ir Nijolės Miliauskaitės poezija koncentruojantis į lyrinio subjekto mitinę sąmonę, jo sapnus, prisiminimus bei vizijas. Abi poetės, atstovaujančios viduriniajai poetų kartai (kurios centrą sudaro 1945–1955 metų gimimo poetai), savo kūryboje akcentuoja asmeninio patyrimo svarbą, o kultūrinė lyrinio subjekto patirtis skatina jo savivokos procesus. Darbe siekiama įrodyti, kad O. Baliukonės ir N. Miliauskaitės eilėraščio moters asmenybė formuojasi per mitinę moters sąmonę bei praeičiai besijungiant su dabartimi: vaikystė reflektuojama remiantis kadaise girdėtomis pasakomis bei legendomis, o lyrinis „aš“ nuolatos balansuoja tarp vaizduotės ir realybės, tarp sapno ir tikrovės, taip sujungdamas dvi egzistencines erdves. Sapnų ir mitų pasaulis bei lyrinio subjekto praeitis suvokiami kaip priešprieša chaotiškai dabarčiai. Negalėdama atsiriboti nuo realybės, eilėraščio moteris yra persekiojama beprasmybės ir vienatvės jausmo. Užuovėja atrandama kito glėbyje (prie kurio glaudžiamasi per sapnus) arba gamtoje, kurioje grįžtama į pirmapradę būtį. Gamtoje taip pat užmezgamas ryšis su anapusybe ir, transformuojant protėvių tikėjimą, gręžiamasi į pagonybę. Magistro darbe analizuojami ir tarpusavyje lyginami visi aptariamų autorių poezijos rinkiniai, nurodoma, kur poečių kūryba susijungia bei kur atsiskiria. O. Baliukonės ir N. Miliauskaitės poezija lyginama su kitų tos pačios kartos poečių (E. Juodvalkės, J. Vaičiūnaitės, T. Marcinkevičiūtės ir kt.)... [toliau žr. visą tekstą] / This Master’s thesis discusses Onė Baliukonė’s and Nijolės Miliauskaitė’s poetry focusing on the dreams, memories and visions of the lyrical subject. Both poets, representing the middle generation of poets (the centre of which consists of the poets that were born within the period of 1945-1955), in their works, emphasize the importance of personal experience, and the cultural experience of the lyrical subject that drive her self-perception processes. The work aims to show that the personalities of the women of Baliukonė’s and Miliauskaitė’s poems are forming when the past merges together to the present: their childhood is reflected based on once-heard tales and legends, while the lyrical subject is constantly teetering between imagination and reality, between dream and reality, thus connecting the two existential spaces. The world of dreams and myths and the past of the lyrical subject are perceived as the opposite of the chaotic present. Being unable to make a distance between the reality and herself, the woman of the poem is persecuted by the feeling of meaninglessness and loneliness. The shelter is found in the arms of the other (to who is nestled when dreaming) or in nature, which serves as a conveyor to the primordial being. Nature helps to connect with the other side and, by transforming the ancient faith, the lyrical subject looks back to the paganism. The Master’s thesis analyses and compares with each other all the poets’ collections, indicating what unities and what... [to full text]
|
7 |
Ikimokyklinio amžiaus vaikų vertybės ir jų ugdymas / Pre-school aged children and their education valuesČuikovienė, Eglė 21 July 2014 (has links)
Vaikystė – tai toks žmogaus gyvenimo laikotarpis, kai vystosi patys svarbiausi asmenybės charakterio bruožai bei psichologiškai bei fiziškai būtiniausi įgūdžiai. Suaugusiųjų pastangos sukurti savo atžaloms ar ugdytiniams emociškai saugią ir vertybiniu atžvilgiu pilnavertę atmosferą turi ypatingą reikšmę. Pagrindinis tiek šeimos, tiek ugdymo įstaigos uždavinys yra dorovinis asmenybės auklėjimas. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų moralinį brandumą ir padėti suaugusiesiems tinkamai įvertinti jų dorovinio auklėjimo svarbą. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti pedagoginę ir psichologinę literatūrą apie žmogaus moralinės mąstysenos reiksmę ir aktualumą, aptariant ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovinio ugdymo ypatumus. 2. Sužinoti, kokias ikimokyklinio amžiaus vaikų vertybines nuostatas atskleidžia jų elgesys įvairiose socialinėse situacijose. 3. Išsiaiškinti, kokie yra tiriamojo prioritetai, sprendžiant įvairias moralines dilemas. 4. Atskleisti, kokios vertybiniu atžvilgiu aktualios problemos kyla ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mėginti suprasti to priežastis. 5. Išsiaiškinti pedagogų požiūrį į vaikų dorinį ugdymą bei sužinoti jų taikomus ugdymo metodus. Tyrimo metodai: 1. Teorinis: mokslinės ir psichologinės literatūros analizė. 2. Empiriniai: stebėjimas, pokalbis, anketavimas. 3. Statistinis: tyrimo rezultatų apdorojimas. Tyrimo dalyviai: stebėjimuose dalyvavę 130 penkerių – šešerių metų amžiaus vaikai; individualių pokalbių metu moralines dilemas sprendę 105... [toliau žr. visą tekstą] / Childhood is the period of lifetime when the most important character traits of personality and necessary psychological and physical skils are under development. The adult efforts to create an emotionally safe and valuable atmosphere for their offspring or pupils are of great significance. The moral education of personality is to be the main task of family and school .The aim: to clarify preschool children’s moral maturity helping adults to evaluate the importance of moral education. Tasks: 1.To analyse educational and psychological literature on the relevance of human moral thinking, discussing the features of preschool children’s moral education, as well. 2. Finding out the moral values of children’s behavior in different social situations. 3. To clarify particular child’s priorities solving various moral dillemas. 4. To reveal topical moral problems in the educational institutions trying to understand their reasons. 5. Finding out teachers’ views on the moral education of children and appropriate methods applied. Research methods: 1. Theoretical: The analysis of scientific and psychological literature. 2. Empirical: Observation, interview, questionnaire. 3. Statistical: Proceeding the results of empirical research. Participants of research: observation included 130 five to six-year-old children; 105 five to six-year-old children participated in the individual interview solving moral dillemas; 97 educators of kindergarten answered the questionnaire. The study revealed... [to full text]
|
8 |
Vaiko teisės / Children's rightsDanilčikaitė, Živilė 02 January 2007 (has links)
The thesis deals with the essence of the children‘s rights notion and documents consolidating children‘s rights. Some aspects of children‘s rights regulation are defined and analysed in it.. The problems arising in the field of children‘s rights are reviewed in different literature sources and legal acts. Having gone deep into the essence of children‘s rights and contents, it was found out during the research that children were a complex part of human rights‘ system and they had other rights than adults. Nevertheless in practice we encounter quite a number of infringements with respect to children‘s rights. Children are the weakest element. Being physically immature and inexperienced they fully or partially depend on adults , however, in spite of this and referring to their age and maturity they should be presented the possibility of exercising the rights they are provided for by the family, community and state. Therefore further research should be aimed at these issues.
|
9 |
Vaiko teisės ir politika: socialinių edukacinių rekonstrukcijų kontekstai / Chidren's Rights and Policy: the Contexts of Social-Educational ReconstructionsKabašinskaitė, Dalė 13 September 2006 (has links)
The dissertation assesses how the state is building the relationships with the child as an individual who has rights. It obtains knowledge how children as a social group and as individuals are supported by Lithuanian social policy. The study reveals the construction of one of the main contexts of humanistic pedagogies, when in the analysis of relationships between children and adults children are in the centre. Research aim is to ground theoretically and to asses empirically the meaning of the social-educational contexts of child’s rights and policy in development of understanding of Lithuanian welfare state and to demonstrate it as a paradigm of new knowledge. This is an interdisciplinary qualitative study based on a postmodern paradigm of phenomenology which analyse social educational contexts of child’s policy and rights in the development of Lithuanian welfare state in the first decade of Independence 1990-2001 and compares with six OECD countries: Sweden, Norway, Denmark, Germany and the United Kingdom. The analysis is based on Esping-Andersen's typology of welfare states. The study has reveled that the pattern of Lithuanian welfare regime does not correspond the exact regime in Esping-Andersen's typology of welfare states from the perspective of children's policy. The development of Lithuanian children's policy demonstrates lack of understanding of a child as an individual and creates a weak background for child-oriented social-educational reconstructions. The study has... [to full text]
|
10 |
Vaikystės sampratos kaita Lietuvos švietimo politikoje / Development of childhood concept in the education policy of LithuaniaJanulevičienė, Gražina 05 July 2011 (has links)
Teisės edukologijos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes pakankamai mažai tyrinėta ir labai svarbi šiandienos Lietuvos vaikystės tyrimų plėtros strategijai. Teorinių pozicijų pagrindą sudaro vaikystės fenomeno pagrindimo konceptai, kurie leidžia apibrėžti vaikystės statuso kaitos galimybes švietimo politikoje. Siekiama konceptualiai pagrįsti vaikystės sampratų daugiareikšmiškumą, vertingą vaikystės tyrimų mokslui ir praktikai kurti. Į vaikystės politiką galima žvelgti kaip į specifinę platesnės valstybės švietimo politikos kryptį, kuri turi savitus tikslus, uždavinius ir savitus įgyvendinimo metodus. Todėl atsižvelgiant į temos aktualumą tyrimo objektu šiame darbe pasirinkta vaikystės sampratos raiška.
Tyrimo tikslu buvo siekiama aptarti vaikystės sampratos kaitos bruožus besikeičiančios švietimo politikos kontekste. Siekiant minėto tikslo, užsibrėžti tokie uždaviniai: remiantis mokslinės literatūros analize, pagrįsti vaikystės sampratą; taikant socialinių mokslų teorines prieigas numatyti vaikystės politikos raidos perspektyvas; atlikti empirinį tyrimą ir nustatyti, kokios vaikystės prasmės aptinkamos švietimo dokumentuose.
Iškeltam tikslui pasiekti pasirinktas kokybinio tyrimo metodas: dokumentų turinio (content) analizė.
Susisteminus gautus tyrimo duomenis buvo padarytos išvados, jog dvidešimtas amžius visai aiškiai pasakė, kad vaikas nėra suaugėlio miniatiura, kad žmogaus amžius susiskaido į eilę skirtingų laikotarpių, kad vaikai turi atskirą savo pasaulį... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the present paper towards the Master‘s degree in law educology is quite topical as it has been scantily studied, however it is very important for development of childhood studies strategy in Lithuania of the present day. The base for the theoretical position is provided by the basic concepts of childhood phenomenon and they permit determination of the childhood status development possibilities in the education policy. It is attempted to provide the conceptual grounds for polysemy of childhood concepts being valuable for childhood research and development of practices. The childhood policy could be approached as a specific and wider direction of the state education policy, which has its specific goals, objectives and implementation methods. Taking into account the urgency of the topic the development of childhood concept has been elected to be object of the present paper.
For the purpose of the study it was aimed to discuss the features of childhood concept changes in the context of education policy development. The goal led to setting the following objectives: to substantiate the childhood concept based on the analysis of scientific references; to previse the childhood policy development prospects through application of theoretical premises of social sciences; to conduct an empiric study and find out what meanings of childhood appear in the education related documents.
The qualitative method of study, namely document content analysis, was selected for to... [to full text]
|
Page generated in 0.0387 seconds