Psichinę sveikatą sudaro 2 poliai: negatyvus ir pozityvus. Negatyvi psichinė sveikata yra suprantama kaip psichologinis distresas ir psichikos sutrikimai, o pozityvios psichinės sveikatos ištekliais yra laikoma vidinė darna, savigarba ir gebėjimas tinkamai įveikti stresines situacijas. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti profesionalios karo tarnybos (PKT) karių psichinės sveiktos ir jos išteklių ypatumus. Tyrimo metu buvo siekiama patikrinti 3 hipotezes: 1) PKT kariai turintys aukštesnę vidinę darną ir aukštesnę savigarbą pasižymi mažesniu psichologiniu distresu ir mažesniu nerimastingumu.2) PKT karių psichologinį distresą ir nerimastingumą įtakoja vidinės darnos ir savigarbos stiprumas. 3) PKT karių streso įveikų naudojimas priklauso nuo vidinės darnos ir savigarbos lygio. Tyrime dalyvavo 193 profesinės karo tarnybos karių iš Vilniaus m. ir Jonavos raj. dalinių. Didžiausią dalį tiriamųjų (90,2%, t.y. 174 karių) sudarė vyrai. PKT karių psichologinis distresas buvo matuojamas taikant D. Goldberg (2001) General Health Questionnaire (GHQ 28), nerimas ir nerimastingumas tirtas N.S. Endler, J.M. Edwards, R. Vitelli (1991) Endler Multidimensional Anxiety Scales (EMAS) klausimynu. Pozityvi PKT karių psichinė sveikata tirta naudojant A. Antonovsky (1995) vidinės darnos trumpą klausimyno variantą ir M. Rosenberg (1965) savigarbos klausimyną. PKT karių taikomų streso įveikų stilių ypatumai matuojami naudojant Ž. Grakausko ir G. Valicko (2006) lietuvišką streso įveikų vertinimo metodiką... [toliau žr. visą tekstą] / The mental health combines two poles: negative and positive. Negative mental health is understood as psychological distress and mental disorder while positive mental health is sense of coherence, self-esteem and ability to cope with stressful situations. The purpose of this study is to analyze the mental health and its issues of military personnel. Three hypotheses are discussed: 1) Military personnel having better sense of coherence and more self-esteem show less psychological distress and are less trait anxiety. 2) Psychological distress and trait anxiety are impacted by the strength of sense of coherence and the strength of self-esteem of military personnel. 3) The way how military personnel use stress coping manners depends both on sense of coherence and self-esteem. 193 soldiers from Vilnius and the region Jonava were tested. Most of them were male (90,2%, it means 174 soldiers). The distress of military personnel was tested using D. Goldberg‘s (2001) The General Health Questionnaire (GHQ 28), state anxiety and trait anxiety with N.S. Endler‘s, J.M. Edward‘s, R. Vitelli‘s (1991) Endler Multidimensional Anxiety Scales (EMAS) questionnaire. The positive mental health was investigated using the short form of the sense of coherence questionnaire created by A. Antonovsky (1995) and the questionnaire of self-esteem composed by M. Rosenberg (1965). The Lithuanian version of the test created by Ž. Grakauskas and G. Valickas (2006) was used to measure the styles of stress coping... [to full text]

Magistro darbe pateikti konkretaus švietimo vadybos diagnostinio tyrimo rezultatai. Apibūdintos pagrindinės sąvokos, apžvelgti ir išanalizuoti darbuotojų valdymo ypatumai, sudarytas teorinis modelis, kuriuo remiantis sudarytas tyrimo instrumentas. Remiantis tyrimo objekto operacionalizacija, buvo parengta struktūruota, uždaro tipo, anketa. Anketa gali būti naudojama profesinių santykių švietimo įstaigoje kokybei nustatyti. Pagrindinis empirinės informacijos šaltinis tyrime buvo Mažeikių miesto ir rajono švietimo ugdymo įstaigų vadovų, pedagogų ir specialistų (229 respondentai) nuomonė apie profesinių santykių įtaką mokyklos veiklai. Tyrimo metu buvo suformuluoti šie probleminiai klausimai: koks psichologinis klimatas vyrauja mokyklose, kokia yra valdymo situacija ir kokią įtaką turi mokyklos veiklai; ar mokytojams sudaromos galimybės tobulėti, kelti kvalifikaciją; ar mokyklose vyksta vidinė komunikacija, užduočių delegavimas, darbuotojų įtraukimas į sprendimų priėmimą. Atlikta tyrimo analizė parodė, jog labiausiai profesiniams santykiams mokyklose daro įtaką konkurencija tarp kolegų, darbų ir užduočių paskirstymo problemos, taikoma kontrolės sistema, bendruomenės narių charakterio savybės, motyvavimo stoka. Apibendrinant atlikto tyrimo ir gautų rezultatų duomenis galima teigti, kad mokyklose yra sudaromos palankios sąlygos profesinių santykių plėtrai ir jų efektyvinimui. / The results of a specific diagnostic research into education management are presented in the paper. The key concepts are described, the peculiarities of personnel management are reviewed and analyzed, a theoretical model for designing the research instrument was developed. With reference to the operationalization of the research object a structured and closed-response type questionnaire was prepared. Such a questionnaire may be applied for the evaluation of the quality of professional relations in an educational institution. In the research, the main source of empirical data was the opinion of the heads, educators and specialists of the educational institutions of Mažeikiai town and Mažeikia region (229 respondents) regarding the impact of professional relations on the activity of a school. Research questions include the following: 1) what psychological climate is dominant in schools? 2) what is the situation in school management and what impact does it have on the activity of a school? 3) is there internal communication, task assignment and the involvement of personnel in decision-making in a school? The results of the research showed that professional relations in schools are mostly impacted by competition among colleagues, problems in work and task assignment, the control system applied, personal traits of the community members, lack of motivation. To summarize the data and the results of the research, it is possible to claim that favourable conditions for the development... [to full text]

Kūdikių saugaus prieraišumo ugdymas susideda iš daugybės vienas su kitu susijusių dalykų. Visų pirma, kad vaikas jaustųsi saugus, jam reikalingi artimiausi žmonės – mama, tėvas. Daugelis šaltinių, neatmesdami tėvo vaidmens, pirmaisiais gyvenimo metais išskiria motinos vaidmenį. Būtent motina kūdikiui esti tarsi malonumų šaltinis. Pirmaisiais gyvenimo metais motinos skatinti natūraliai maitinti naujagimius. Tam net yra kuriami specialūs įstatymai, kurie įvedami kūdikiui palankiose ligoninėse. Per žindymą naujagimis apgaubiamas gerosiomis mamos bakterijomis (mikloflora). Nepertraukiamas pirmasis kūdikio ir mamos kontaktas turėtų tęstis ne trumpiau 2 valandų ar iki to momento, kol kūdikis randa spenelį. Kūdikis atsipalaiduoja, nurimsta. Užsimezga tamprus mamos ir kūdikio emocinis ryšys. Mamos organizme išsiskiriantys hormonai (oksitocinas ir endorfinas) lemia tai, kad pirmosiomis akimirkomis mama jaučiasi itin laiminga. Pastebėta, kad motinų vidinė darna priklauso nuo vidinių išgyvenimų, situacijų. Esant planuotam nėštumui, mamos paprastai pasižymi stipresne vidine darna. Pastebėta, kad motinos, turinčios aukštąjį išsilavinimą pasižymi stipresniu suprantamumo ir kontroliavimo jausmu. Motinos, turinčios daugiau nei vieną vaiką, pasižymi stipresniu prasmingumo ir suprantamumo jausmu. Moterys, linkusios į depresiškumą, nerimą, pasižymi silpnu kontroliavimo bei prasmingumo jausmu, tai gali lemti gimdymo komplikacijas. Atlikus empirinį tyrimą, nepastebėta, kad vaikams būtų... [toliau žr. visą tekstą] / If parents wanted to train Child safe attachment they shoud do a lot of important things. First of all, child should feel safely. Mother and father can create safety of child. Various authors say that mother is the most important person in begining of child life. Also they admited the importance of the father. There are special hospitals, there doctors pay a greater attention to breasting in the begining of baby life. They try to provide parents with a lot of information about breasting. The first contact between baby and his mother and the duration of breasting is so important for future child and mother relationship. Baby calms down, relaxes in this contact with mother. Breasting gives a lot of benefits for child and his mother. During the breasting period child recieves all the good bacterium from his mother‘s milk. The activated hormons leaves a great influence on mother‘s good emotions. The mother‘s self coherence depends on deep inners experience, situations. If baby was planned, the self coherence of mother will be stronger. Mothers with higher education have stronger meaningfulness and comprehensibility components. Mothers which tend to be depressive, feel worry have weak meaningfulness and comprehensibility components. These factors could determine complication of labour. The research had shown that the child common safe attachment. So you can say, that child safe attachment could form in every conditions. The family status has no influence on safe attachment. It was... [to full text]

The study included two groups of participants: research (case) and control groups. The data on the QOL and the most frequently symptoms as well as sense of coherence was evaluated comparing the differences between research and control groups. Patients by age were homogenic in both groups (Table 2). Table 2. Socio-demographic characteristics of research and control groups. Socio-demographic characteristics Research group (n=84) Control group(n=82) p value Age (years)Mean (SD) 70.46 (5.93) 69.50 (5.29) 0.27 Education n (%)Primary school8 years education12 years educationCollage educationUniversity education 20 (23.7 %)14 (16.7 %)14 (16.7 %)13 (15.5 %)23 (27.4 %) 19 (23.2 %) 7 (8.5 %)11 (13.4 %)23 (28.1 %)22 (26.8 %) 0.13 Marital status n (%)Married/Live with partnerSingle/widower 72 (85.7 %)12 (14.3 %) 74 (90.2 %) 8 (9.8 %) 0.86 Religion n (%)BelieverLibertine 58 (69 %)26 (31 %) 63 (76.8 %)19 (23.2 %) 0.12 The place of residence n (%)CityRural areas 67 (79.8%)17 (20.2%) 59 (72.0 %)23 (28.0 %) 0.89 Overall, 29.8 % of patients were indicated with the mild pain and 30.0 % of patients – with moderate and severe pain (Figure 3). The urine incontinency symptom was determined only for three patients in the last stage of research and it is not demonstrated in the picture thoroughly. Fatigue was the most frequently indicated and most intensive symptom (82.1 % - 89.3 %) of patients in the research group throughout all three stages of research. It tended to be increasing the entire... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamo priekabiavimo darbe dažnį ir sąsajas su psichologinės savijautos rodmenimis. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 90 Kauno miesto kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, jų amžiaus vidurkis 39 m. (± VKN 10,40). Tyrimas atliktas anoniminės apklausos būdu 2008 m. Duomenų analizei naudotos programos SPSS 14,0 for Windows ir MS Excel. Rezultatai. 52,8 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patyrė priekabiavimą darbe. Dažną priekabiavimą patyrė 22,5 proc., atsitiktinį priekabiavimą darbe patyrė 30,3 proc. tiriamųjų. Dažniausiai priekabiavimą darbe kurtieji ir neprigirdintieji patyrė iš kolegų (31,1 proc.). Labiausiai paplitusi negatyvaus elgesio forma buvo, kai /duodamos betikslės užduotys ir nustatyti nerealiai trumpi terminai joms atlikti/ (2,06 ± 3,28). Net 54,4 proc. tiriamųjų pasižymėjo žema vidine darna. Žemos vidinės darnos grupėje net 85,0 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų dažnai patyrė priekabiavim��� darbe (p=0,006 palyginus su nepatyrusiais priekabiavimo darbe). Dažno priekabiavimo grupėje net 75,0 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų skundėsi pablogėjusiais santykiais su artimais žmonėmis (p<0,0001). 75,0 proc. tiriamųjų nustatytas potrauminio streso sutrikimas (p< 0,0001), 73,7 proc. jautė distresą (p<0,0001). Stebėtos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamo priekabiavimo darbe ir žemos vidinės darnos bei žemo savęs vertinimo. Patyrusių dažną priekabiavimą darbe kurčiųjų ir... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the study . To evaluate the frequency of harassment at work among deaf and hard hearing people and the associations with their psychological state. Methods of the analysis. 90 deaf and hard hearing people from Kaunas participated in the research, average age 39 (±10,40 SD) yrs. The research was made anonymously in spring of 2008. We used SPSS 14.0 for Windows and MS Excel for data analysis. Results. 52.8 percent of deaf and hard hearing people experienced harassment at work. Frequent harassment experienced 22.5 percent, occasional harassment at work – 30.3 percent of the investigated. Most often deaf and hard hearing people experienced harassment from their colleagues (31.1 percent). The most widespread negative form of behavior was when the pointless tasks with unreal short terms of time to complete them were given (2.06 ± 3.28). Even 54.5 percent of investigated people had low sense of coherence. 85.0 percent of deaf and hard hearing people from the low sense of coherence group experienced harassment at work (p=0.006 in comparison with people who never experienced harassment at work). 75.0 percent of deaf and hard hearing people, from the group of frequent harassment at work, complained that their social relationship grew worse (p<0.0001). 73.7 percent of the investigated felt distress (p<0.0001). Significant associations between harassment at work, low sense of coherence and low self evaluation were observed Frequent harassment at work was positively... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti Marijampolės miesto centrinės dalies motorizuotos transporto infrastruktūros plėtros galimybes panaudojant transporto srautų modeliavimo programinę įrangą. Siekiant šio tikslo buvo apžvelgta pasaulio miestų susisiekimo sistemos plėtros tendencijos ir problematika, apžvelgtos transporto politikos susisiekimo kokybei gerinti, pasaulyje naudojama eismo modeliavimo įranga, išanalizuota Marijampolės miesto susisiekimo sistema. Pagal augantį miesto automobilizacijos lygį buvo prognozuotas automobilizacijos lygis 2017 metams. Buvo pasiūlyti 8 centrinės mieto dalies plėtros variantai. Šių variantų modeliavimo rezultatai buvo palyginti tarpusavyje, buvo pasirinkti 2 geriausi variantai ir atliktas jų ekonominis vertinimas. / The aim of the work: with the help of traffic modeling program to evaluate the Marijampolė city central part development scenarios. For such aim were analyzed world city’s transport system development trends and problems, transport policies to improve level of service, transport modeling programs and Marijampolė city transport system. Forecast of traffic flows prepared till 2017. During analysis 8 solutions were prepared how to improve level of service in the central part of the Marijampolė. According to traffic flows analysis with the “VISUM” program was made: basic model and 8 more models-solutions. Modeling results were compared and two best solutions were chosen to prepare economic estimations.

Specialiosios olimpiados sporto programų tyrinėjime dėmesys dažniausiai buvo sutelktas į mokslinius tyrimus fizinio pajėgumo ir motorinių įgūdžių gerinimo, savivertės, socialinės kompetencijos ir savęs suvokimo srityse. Tyrimo tikslas: įvertinti Specialiosios olimpiados sportininkų dalyvavimo sporte motyvus ir motyvacijos tipą. Tyrimo uždaviniai: 1) Nustatyti sutrikusio intelekto sportininkų dalyvavimo sportinėje veikloje motyvus; 2) Įvertinti sutrikusio intelekto sportininkų dalyvavimo Specialiojoje Olimpiadoje dominuojančią motyvacijos orientaciją; 3) Nustatyti dalyvavimo Specialiojoje Olimpiadoje motyvacijos orientaciją priklausomai nuo tiriamųjų intelekto sutrikimo laipsnio, sportavimo trukmės, sporto šakos ir atletų amžiaus. Buvo tiriami 64 (vaikinai) 13-32 metų amžiaus Specialiosios olimpiados atletai, turintys nežymų ir vidutinį intelekto sutrikimą. Sporto motyvacijai nustatyti naudota Vaizdinė motyvacijos skalė (Reid, Vallerand, Poulin, 2001). Tyrimo rezultatai parodė, kad Specialiosios olimpiados atletų, dalyvaujančių sporto programose, identifikuoto reguliavimo (išorinė motyvacija) ir vidinės motyvacijos lygis buvo reikšmingai didesnis negu išorinis reguliavimas (išorinė motyvacija) ir motyvacijos nebuvimas. Išorinis reguliavimo lygis buvo reikšmingai didesnis už motyvacijos nebuvimą. Dažniausiai sportavimą motyvuojantys veiksniai buvo sportavimo smagumas, naujų naudingų dalykų išmokimas, sporto įdomumas ir sporto kaip dalies savęs suvokimas. Nustatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Special Olympics (SO) sport programs participation is associated with improved physical fitness and motor skills as well as increased self-esteem, self-confidence, social competence and positive self-perceptions. The purpose of the study was to identify why individuals with intellectual disabilities (ID) joined and continue to participate in SO program. We designed a study and directed our investigation to the following research goals: 1) to designate motives of SO athletes participation in Special Olympics; 2) to evaluate type of domination of motivation’ orientation of SO athletes participation in Special Olympics; 3) to evaluate differences of SO athletes participation in sport motives according to gender, age, duration of participation and level of intellectual disability. This study evaluated sport participation motives and types of motivation of 64 males SO athletes ages 13 to 32 years. Participants completed the modified pictorial motivation scale (Reid, Vallerand, Poulin, 2001). The data of the research showed that Special Olympics sport programs athletes’ motivational level of identified regulation and intrinsic motivation was significantly higher in compare to external regulation and amotivation. The data indicated that external regulation (external motivation) was higher in compare to amotivation (p<0.005). In summary, athlete participated in Special Olympics sport programs for their own enjoyment, for learning new skills, for being interested in sport; the... [to full text]

Darbuotojų motyvavimas yra vienas pagrindinių ir reikšmingiausių organizacijos vadybos vertybių. Tyrimo tikslas — įvertinti švietimo organizacijų darbuotojų vidinės ir išorinės motyvacijos lygį, šias motyvacijas formuojančius veiksnius bei parengti motyvacijos modelį. Atlikta anketinė apklausa Ukmergės Dukstynos pagrindinėje mokykloje ir A. Smetonos bei J. Basanavičiaus gimnazijose. Iš viso apklausta 102 respondentai: 51 respondentas iš gimnazijų ir 51 – iš pagrindinės mokyklos. Darbe aptarti švietimo organizacijų darbuotojų vidinės ir išorinės motyvacijos tyrimo aspektai leidžia teigti, kad švietimo organizacijų darbuotojų vidinė motyvacija yra aukštesnė už išorinę. Išaiškinta, kad darbuotojų motyvacijos lygį įtakoja jų amžius, bendras darbo stažas, išsilavinimas, kvalifikacija, šeimyninė padėtis. Didėjant mokytojų amžiui ir stažui, vidinė motyvacija mažėja, o išorinė – šiek tiek didėja arba išlieka pastovi. Vidinė ir išorinė motyvacija susijusi su darbuotojų pasitenkinimu darbu. Mokyklų vadovai turėtų skirti didesnį dėmesį mokytojų motyvavimui, vertybių, nuostatų formavimui. / Motivation plays a critical role in management of an organization. It is fundamental to management process of an organization. The aim of the research is to assess personnel’s intrinsic and extrinsic motivation in educational establishments and to create the model of work motivation. Providences and generalizations are formulated based on assessment of personnel’s motivation in educational establishments in Ukmergė. A questionnaire survey was conducted at Dukstynos Basic School, Antanas Smetona and Jonas Basanavičius gymnasiums. 102 respondents were included in the survey: 51 respondents were from Dukstynos Basic School and 51 respondents were from gymnasiums. Aspects of the motivation study suggest that school personnel‘s intrinsic motivation level is higher than extrinsic motivation. It is clear that employees‘ level of motivation depends on age, previous experience, educational level, qualification, family status. High levels of intrinsic motivation are observed among younger employees; older employees have higher level of extrinsic motivation or it remains the same. Intrinsic and extrinsic motivation positively correlates with job satisfaction. Managers should pay more attention to formation of teachers’ values and attitudes.

Darbo tikslas: aprašyti teorines vadovo savybes, apibendrinti vadovavimo teorija. Išanalizuoti x įmonės vadovo efektyvumą, darbo elgesį ir palyginti su aprašyta teorine medžiaga, apibendrinti tyrimo rezultatus. Darbo uždaviniai: išanalizuoti vadovo teorinius aspektus; atskleisti vadovo efektyvumą ir svarbą; išanalizuoti bei įvertinti vadovo vaidmenį organizacijoje. Pateikti rekomendacijas efektyvaus vadovavimo. Naudojantis analizės tyrimo metodu, darbe prieita prie išvados, kad įmonės vadovas naudoja efektyvias priemones valdant įmonę. Šiuolaikiniame pasaulyje vadovas turi valdyti efektyviai norint, kad įmonė dirbtų sėkmingai ir efektyviai. Vadovavimas yra sudėtingas darbas, į kurį įeina daugelis savybių, kaip organizavimas, mokymas, komunikavimas su darbuotojais, motyvavimas ir daugelis kitų. Norint efektyviai valdyti reikia daug mokytis, kad vėliau būtų galima efektyviai valdyti ir mokinti pačius darbuotojus. Teorijoje aprašyti sėkmingi vadovavimo principai nėra visada pritaikomi kiekvienam vadovui, nes kiekvienas vadovas yra individas, visi jie yra skirtingi ir dirba skirtingose organizacijose, kuriose reikia vis skirtingų sprendimų. Vadovo sėkmė priklauso nuo to, kiek tos energijos jis sugeba gauti iš kiekvieno savo pavaldinio ir kur ją nukreipia. Vadovas nėra vienas karys lauke, jis turi būrį darbuotojų, kurių pagalba jis gali įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, tik reikia mokėti nukreipti darbuotojus tinkama linkme. / Managing people and organization is both - science and art. Every single act in management is related to acts performed by other people. Those acts manifest themselves in certain rights and consequences. The goal of the manager who creates his or her own image is to succeed in fulfilling the aims and objectives of the organization. The image, in other words an authority or a standing, of a manager is a trait which helps the person to persuade, direct and influence others to do what he or she expects them to do. A manager must not allow personal interests and concerns to interfere with pursuing a common goal. A meant-to-be manager has to be sincerely interested in his or her employees’ lives and to create harmonious interpersonal relationships. When there is no contact with the people involved, i.e. colleagues, or the contact is lost, work done is fruitless and vain. What is more, the manager loses his or her standing in an organization. In a successful and growing organization the key concept ‘lead and show the way’ has to be the guiding star as often as possible. The concept ‘control’, on the contrary, has to be applied only as much as needed. It follows that too much control expands personnel and diminishes initiative, too little of it brings the organization to chaos. It is a matter of selecting the right people to do the job professionally and with skill, not a matter of finding anybody for a vacant post. Furthermore, each employee should be allocated with as many tasks... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe teoriškai tiriami statybinio parakinio įrenginio vidinės balistikos hidrodinaminiai ir termodinaminiai procesai. Be to, modeliuojami garso slopintuvai ir teoriškai tiriamas jų efektyvumas. Darbe padarytos vidinės balistikos, kaip mokslo, statybinių viniašaudžių ir garso slopintuvų tipų apžvalgos. Atliktas skaitinis vidinės balistikos ir dujų plėtimosi procesų modeliavimas. Pateikti modeliavimo rezultatai ir jų analizė. / The topic of Master thesis is research of powder-actuated hydrodynamic ant thermodynamic processes in pyrotechnic tube. Also were made 3d models of suppressors and modeled their effectiveness. Internal ballistics, powder-actuated tools and suppressors reviews were made. Performed calculations of internal ballistics and gas extension processes. Presented results and analysis.