Magistro darbo objektas – krizių vadyba informacijos visuomenėje. Darbo tikslas – išanalizuoti informacijos visuomenės specifiką ir tendencijas. Parodyti, kaip keitesi visuomenė per paskutinius 20 metų, kokie pokyčiai įvyko. Atskleisti, kokios krizes gali ištikti informacijos visuomenė. Išanalizuoti, naudojant informacijos visuomenės teorijas, kaip susidarė informacijos visuomenė Pagrindiniai darbo uždaviniai: sudaryti mokslinių publikacijų sąrašą; išnagrinėti jų turinį; remiantis literatūros šaltinių autoriais nustatyti informacijos visuomenės ir krizių vadybos sąveiką; išnagrinėti jų įtaką ekonominiame, politiniame ir sociologiniame visuomenės gyvenime. Naudojantis mokslinių publikacijų analize, prieita prie išvados, kad per paskutinius 20 metų vsuomenėje įvyko dideli pasikeitimai. Atsirado toks reiškinys kaip informacijos visuomenė. Gyvenimas tampa vis daugiau dinamiškesnis. Pasiketusi verslo valdymo politiką reikalauja greitų problemų sprendimo. Krizių badyba tampa viena iš pagrindinių ašių įvairių disciplinų, įvairiose šalyse, valdant organizacijas ir jų komunikaciją. Darbe gausu medžiagos apie tai, kas gi yra informacijos visuomenė, kokios jos tendencijos ir specifika. Kaip informacinės technologijos įtakoja ekonominį, politinį ir sociologinį visuomenės gyvenimą. Darbe kalbama, kas atsitinka krizės metu, kaip galima įveikti krizę bei kokiu būdų galima jai pasiruošti. / A new, rapidly growing modern information society is discussed to a large extent. This society is based on the development of information technology and its massive application in different areas of life as well as orientation of the society members towards intellectu-al products, determined by information processes. It is claimed that a united and accurate assessment and classification system of information society has been not created so far. The variety of attitudes to the existing models and theories of the information society are studied. The information society development is seen as a constituent part of globalisation process, revealing new opportunities and threats to the society. It is stated that the information society is the first step towards the knowledge society. The consistentpatterns of formation of the information society in Lithuania and initiatives of the European Union (EU) in this underlying direction of the society development are analysed.

Įgyvendinant išsikeltus uždavinius, darbe buvo apibrėžtas kūrybiškumo ir inovacijų sąryšis. Prieita išvados, kad kūrybiškumas yra kertinis gebėjimas norint sėkmingai plėtoti inovacijas. Kūrybiškumui palankios aplinkos kūrimas yra daugelio komponentų (strateginio valdymo, struktūros, kultūros, vadovavimo ir individualaus kūrybiškumo panaudojimo) visuma žinių visuomenės terpėje. Darbe buvo išanalizuoti kūrybinės veiklos organizavimo principai, išryškinta kūrybiškumo, inovacijos bei sėkmės tiesioginė sąsaja. Gautos išvados gali būti naudingos visiems, norintiems toliau plėtoti temą teoriniame lygmenyje ar atlikti platesnius kūrybiškumo panaudojimo, inovacijos svarbos bei sėkmės tyrimus. / In the last few decades economic conditions has changed dramatically. The main changes are transformation in to knowledge economy, development of IT, globalization, increasing business dynamics and growing meaning of the persons' abilities. That means success is more and more based on persons’ ability to be creative. Innovation needs creativity, which is a process and capability to create new ideas and solve problems effectively. Main tasks are: to define relation between creativity and innovation; to identify factors, which compounds sympathetic environment for creativity and means of establishing them; to make analysis of creativity, success and innovation complex in knowledge based society. Creativity is necessary in the process of innovation. Establishing sympathetic environment for creativity is crucial factor for success. In managing creative activities it is recommended to use direction-setting goals, to provide employees with relevant information and knowledge, to allocate time resources adequately, to allocate tasks accordingly to personal interests and competence of employees, to create friendly work environment. The results of the survey made by Lithuanian confederation of industrialists have shown that Lithuania is still in “running after” states circle, and it has not much innovation enthusiasts. But there is high potential for solving this problem in the future. The results of this thesis can be useful for everybody which are interested in the field of... [to full text]

Dėl akivaizdžios žinojimo ir inovacijų sklaidos didėjimo, atsirado poreikis išnagrinėti lyderystės institucijos kaitos tendencijas, kurios galioja tiek ekonominėje, tiek viešoje sferoje. Iššūkis mokslininkams ir intelektualams jau buvo mestas: ar žinojimas yra jėga, ar informacija yra jėga ir ar yra patogūs neparaleliniai komunikacijos kanalai aplink pasaulį? Akivaizdu, jog mes gyvename žinojimo visuomenėje. Žinojimas – svarbiausias resursas, o žinojimo darbuotojai yra dominuojančios grupės darbovietėse. Visa tai rodo, kad didžiosios permainos įvyko ir vis dar vyksta dabar. Svarbiausios hipotezės: Po 1995 m. kovo, kuomet įsigaliojo W3 protokolas, pradėjo formuotis kitoks bendrabūvis – Informacijos visuomenė – ir ekonomika tapo globalinė. Globalios rinkos sąlygomis organizacijos prireikė ne vadovų, o šiuolaikinių lyderių. Klausimai, iškelti šiame darbe: Kaip organizacijos lyderio vaidmuo suprantamas šiandieną ir bus suprantamas ateityje? Šiuolaikinė lyderystė: kas tai? Kokias kompetencijas privalo turėti šiuolaikiniai lyderiai dabar ir ateityje? / Due to exponential growth of knowledge and innovations in its transmission a context has emerged to redefine the role of leaders to spearhead the changes that are taking place in both the economic field and the society. The challenge before educationists and academicians was posed by phrases, whether 'Knowledge' is power or 'Information' is power and the availability of unparalleled channels of communications around the globe. Apparently, that we are living in Knowledge Society. Knowledge is key resource and knowledge workers are dominant groups in workplace. All this suggests that the greatest changes happened and still happening right now. The base hypotheses: After March of 1995, when were came into force W3 protocol, we got a new society – Information Society – and our economics became global. Organizations in this global market need not managers, but new kind of leaders. Questions, which are answered in this work: How the role of organizational leadership needs to be understood today and in a perspective? Contemporary leadership: how does it look like? What competences new managerial leaders should have today and in the future?

Tyrimo objektas – informacinių technologijų įtaka darbuotojų santykiams individo lygmenyje. Darbe įvertinami teoriniai darbuotojų santykių aspektai. Darbuotojų santykiai apibūdinami kaip procesas, kuriame darbuotojai bendrauja su vadovais, darbo grupėmis bei darbo aplinka, siekiant asmeninių bei organizacijos tikslų. Taip pat analizuojami darbuotojų santykiai vadybos istorijos eigoje. Be to, analizuojami ir socialiniai motyvai kurių dėka darbuotojai gali patenkinti savo poreikius: poreikius bendrauti, poreikius save išreikšti bei poreikius augti ir tobulėti savo organizacijoje. Remiantis tuo išskiriamos darbuotojų santykių struktūrinės dalys (motyvacija, kompetencija, bendravimas, pasitenkinimas darbu). Taip pat darbe analizuojami ir įvertinami teoriniai informacinių technologijų aspektai. Šiuolaikinės informacinės technologijos suteikia ne tik diddžiulias bendravimo galimybes ar informacijos srautus, bet turi įtakos darbuotojų santykiams. Jų dėka darbuotojai patiria stresines situacijas, tampa socialiai izoliuotais, mažiau dėmesio skiria tiesioginiam „akis į akį“ bendravimui. Remiantis teorine analize sukurtas tyrimo modelis, kuris įvertina informacinių technologijų įtaką darbuotojų santykiams Lietuvos organizacijose. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad šiuolaikinės technologijos turi tiek tiegiamos, tiek neigiamos įtakos darbuotojų santykiams. Jų dėka darbuotojai jaučia pasitenkinimą darbu, didėja jų motyvacija ir kompetencija. Tačiau informacinės technologijos nesukuria... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is information technologies impact on employee’s relations of individual level. The work divided into three major parts. In the first part are evaluated theoretic aspects of employee’s relations. This part presents employee’s relations as process in which workers contact to each other because they want to reach individual and organization’s objects. Moreover, this part introduces employee’s relations in business history course. Furthermore, there are analyzed social motives, which can help people to satisfy wants. Added to this, there are provided the employee’s relations structure: motivation, communication, competence and work satisfaction. The second part shows theoretic aspect of information technologies impact on employee’s relations. This part presents what information technologies have not only major possibilities of communication and information streams but also mean workers social isolation. Added to this, there are provided that people put less attention face to face communication. And added to theoretic aspects are created research model. The third part presents of information technologies impact on employee’s relations in Lithuanian organizations. The research showed that information technologies have both positive and negative impact to employee’s relations. This research was done for five months. The research also showed that information technologies have strong impact to worker’s work satisfaction, competency and motivation. Moreover... [to full text]

Magistro darbo objektas – radikalūs socialiniai judėjimai. Darbo tikslas – atskleisti interneto įtaką radikaliems socialinėms judėjimams šiuolaikinėje visuomenėje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti gyvenimo tinklinėje visuomenėje principus, išanalizuoti kibernetinė galios, kurioje egzistuoja internetinis aktyvizma prigimtį, išnagrinėti globalų pilietinį judėjimą, bei pateikti jo veiklos pavyzdžius. Magistro darbas susidės iš keturių dalių. Pirmoje dalyje bus pristatoma tinklinės visuomenės sąvoka, jos vaidmuo, bei gyvenimo dinamikos tinklinėje visuomenėje principai. Antroje darbo dalyje bus pristatoma kibernetinės galios sąvoka, jos dimensijos, atskleista terpė, kurioje egzistuoja visuomeniniai internetiniai judėjimai. Trečioje darbo dalyje bus pristatoma globalus pilietinis judėjimas, jo įtaka, bei taktinės žiniasklaidos koncepcija. Ketvirtoje darbo dalyje bus pateikta internetinio aktyvizmo grupių analizė. Magistro darbas gali būti naudingas: komunikacijos specialistams ir praktikams, bei politologams studijuojantiems interneto vaidmenį socialinių judėjimų praktikoje. / In the Times of struggle between neoliberal capitalism and global civil movement Questions regarding global governance and the possibility of global democracy are of specific concern. Currently, many social movements are organized around human rights under a variety of platforms (i.e., labor, indigenous rights). It is my contention that the need for transnational multi-issue movements is evident in the struggle for global democracy. The Internet is an important resource for the mobilization of mass global movements because it allows for quick and broad dissemination of information. Network society as a society in which a combination of social and media networks shapes its prime mode of organization and most important structures at all levels (individual, organizational and societal). It is necessary to understand nature of network society and its dynamics to further look at its influence on emerging social movements. Power is the condition and limit of politics, culture and authority. Power seeps through and around all forms of subjectivity, at times bringing opposites into conflict in a way that reinforces the fundamental flow of power. Power concerns not immediately obvious forms of politics, culture and authority but the structures that condition and limit these three. Grassroots activism exists in constant flows of power. Democracy is invented and reinvented between the demands of those without power and the limitations those with power try to impose. How are these two... [to full text]

Tyrinėjant „Visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo Viekšniuose XIX – XX a. I pusėje“ temą buvo bandoma atskleisti, kaip dvasininkai prisidėjo prie kultūrinio bei visuomeninio gyvenimo Viekšniuose. Buvo siekiama išsiaiškinti, kokios viekšniškių grupės ir kaip įsitraukė į miestelio kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Viena iš tyrimo problemų buvo nurodyti, kaip Viekšniai įsilieja į bendrą XIX – XX a. I pusės Lietuvos kultūros raidą. Didelės įtakos visuomeniniam ir kultūriniam gyvenimui Viekšniuose turėjo švietimas ir jo raida. Nuo 1865 m. Viekšniuose veikė pradinė valdžios mokykla, o nuo 1911 m. aukštesnioji keturklasė pradinė mokykla. 1919 m. savo veiklą pradėjo Viekšnių vidurinė mokykla. Viekšniuose veikė ir privačios mokyklos. Viekšnių miestelyje didelį kultūrinį ir visuomeninį vaidmenį turėjo vietinė inteligentija. Ypač didelį autoritetą turėjo Biržiškų ir Aleksandravičių šeimos, kurios artimai bendravo. Viekšnių inteligentus aplankydavo garsūs ir žymūs to meto Lietuvos kultūros veikėjai: J. Basanavičius, J. Jablonskis, B. Sruoga ir kt. Viekšnių inteligentija savo namuose turėjo asmenines bibliotekas, o nuo 1870 m. buvo įsteigta kilnojamoji biblioteka, kuria naudojosi visas Viekšnių kultūrinis elitas. Viekšnių krašte buvo paplitusios ir valstiečių bibliotekėlės, kurios dažniausiai priklausė knygnešiams ir jų šeimoms. XX a. pradžioje Viekšniuose veikusios draugijos steigė bibliotekas, veikė knygynas, parapijos biblioteka, arbatinė, skaitykla, kuri vėliau tapo viešąja biblioteka... [toliau žr. visą tekstą] / While carrying out the research on the social and cultural life in Viekšniai in the first half of the 19th and the -20th century, the contribution of the clergymen has been tried to reveal. The aim was to find out which Viekšniai-bound groups were involved in the town’s cultural and social life and what their contribution was. One of the goals of the research was to demonstrate how Viekšniai blended into the overall cultural development in Lithuania in the 19th and the -20th century. The social and cultural life in Viekšniai was greatly influenced by the education and its development. A primary state school was established in 1865 and from the year 1911 a higher 4-grade primary school was operating in Viekšniai. Viekšniai secondary school was opened in 1919. The local intelligentsia played an important role in the town’s cultural and social life. Particularly authoritative were the Biržiškos and Aleksandravičiai families, who also were close associates. The well-known representatives of the Lithuanian cultural life – J. Basanavičius, J. Jablonskis, B. Sruoga used to pay visits to Viekšniai at that time. Viekšniai intelligentsia owned personal libraries in their homes, and in 1870 a mobile library was established which was being used by all the members of Viekšniai cultural elite. Peasants’ libraries were also quite popular in Viekšniai region. These libraries were mostly owned by the book-smugglers and their families. In the beginning of the 20th century libraries were... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas informacinių technologijų vaidmuo, siekiant tolygaus visuomenės vystymosi ir plėtros. Lietuvoje kompiuterių ir internetinio ryšio naudojimo srityje kaimo bendruomenės atsilieka nuo miestų, todėl technologiniam jų vystymuisi yra svarbus tiek informacinių technologijų turėjimas, tiek bendruomenės narių mokėjimas bei norėjimas jomis naudotis. Darbe tirtas Gruzdžių bendruomenės narių naudojimasis kompiuteriais ir internetiniu ryšiu darbinėje veikloje ir asmeniniais tikslais. Taip pat tirtas Gruzdžių bendruomenės narių naudojimasis viešos prieigos kompiuteriais ir kompiuterinio raštingumo kursais, organizuotais Europos Sąjungos lėšomis. Raktiniai žodžiai: vietos bendruomenė, kompiuterizavimas, internetinis ryšys, informacinė visuomenė. / Information technologies are very important for the equal development of society. Rural communities are still behind in using computers and internet compare to the cities in Lithuania. The possession of information technologies in rural communities, understanding and willing of community members to use computers and internet is very important for the technological development of rural communities. This work is committed to study how the members of Gruzdziai community use computers and internet for their working and individual purposes, how do they attend computer curses organized by European Union and use computers situated in Gruzdziai library. Key words: local community, computerization, internet, information society.

Ekonomika, kurios dinamiką lemia investicijos ne į fizinį kapitalą, o į žinių kūrimą ir mokymą, yra žinių ekonomika. Produktyviosios žinios, kaip žinių ekonomikos pagrindas, yra kaupiamos ir nuolat atnaujinamos plėtojant mokslinius tyrimus ir praktinę veiklą. Šis ekonomikos išteklius yra unikalus, nes nėra išsemiamas kaip materialieji ištekliai. Šiandienos valstybėje gebėjimas orientuotis į žinių ekonomikos ir elektroninio verslo poreikius tampa sėkmingą šalies ūkio plėtrą apsprendžiančiu veiksniu, o valstybės užduotis - sukurti tam palankią aplinką taip sudarant sąlygas šalies ūkio plėtrai ir tarptautiniam konkurencingumui. Žinių ekonomikos, kaip informacinių ir ryšių technologijų panaudojimo galimybių, tema yra aktuali siekiant skatinti inovacijas: teisinės aplinkos tobulinimui, mokslo ir tyrimų skatinimui, palankių sąlygų investicijoms sudarymui, palankių sąlygų mokslo institucijų ir verslo bendradarbiavimo kūrimui, taip pat elektroninės komercijos plėtros skatinimui - teisinės aplinkos tobulinimui ir informacijos perdavimo internetu saugumo ir asmens privatumo internete užtikrinimui. Šio darbo objektas - informacinių ir ryšių technologijų panaudojimo galimybės visuomenėje. Darbo tikslas - įvertinti žinių ekonomikos plėtros galimybes Lietuvoje. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: Išnagrinėti ir susisteminti pagrindines žinių ekonomikos teorijas; Aptarti Europos pateiktą veiksmų planą, kuris yra Lisabonos strategijos dalis ir kurio tikslas yra sukurti palankią... [toliau žr. visą tekstą] / Knowledge economy, how information and communication technology applications is relevant to innovation: the development of the legal environment, science and research to promote favorable conditions for investments conclusion, favorable conditions for scientific and business cooperation in the development, as well as promoting the development of electronic commerce - the legal environment development and transmission of information via the Internet security and online privacy protection. Knowledge-based economy in Lithuania is becoming a priority objective. The EU is contained within a knowledge-based society in the next decade. In 2015 in Lithuania may be at a similar level, so the topic is relevant to their novelty and importance of the objectives Work item - the information and communication technologies in Lithuania. The aim - to assess the knowledge of economic development opportunities in Lithuania. To achieve this objective are the following tasks: Examine and codified knowledge economy, information society theory; Discuss the action plan, which is part of the Lisbon strategy; Examine the State of Lithuania, the knowledge economy policy and the issue of statistical indicators relating to knowledge, economic development, and compared with other EU indicators; conduct public opinion survey and expert interviews to identify the main obstacles to the development of a knowledge economy in Lithuania. Knowledge economy, a wide range of information and communication... [to full text]

SANTRAUKA Šiuo metu apie elektroninę komerciją žino kone kiekvienas - tai prekių pirkimas, paslaugų reklamavimas, įmonės pristatymas per internetą. Tačiau praktiškai didžioji dalis elektroninės komercijos pasaulyje apyvartos tenka didmeninei prekybai ir žymiai mažesnė dalis - mažmeninei. Iš to matosi, kad elektroninė komercija visų pirma aktuali didmeninės prekybos įmonėms. Kad tokia sistema naudinga didmenininkams matosi ir iš stambiausio Lietuvoje kompiuterinės įrangos prekiautojo - GNT Lietuva pavyzdžio, kuris pirmas įsidiegęs elektroninės komercijos sistemą smarkiai aplenkė savo konkurentus. Kadangi e – komercija apima į organizacijos išorę orientuotus procesus bei sąveikos su jos kontaktinėmis auditorijomis – vartotojais, tiekėjais ir verslo partneriais, su kuriais įmonė susijusi atlikdama įvairias verslo funkcijas – parduodama prekes ar paslaugas, organizuodama marketingą, priimdama užsakymus, tvarkydama tiekimo sistemą, pristatydama įmonės veiklą, aptarnaudama vartotojus. Išvardintas ir daugeli kitų elektroninio verslo funkcijų sėkmingai atliekančių ir veikiančių sistemų Lietuvoje galima surasti daugelyje sričių, bet daugiausia jų yra tarp kompiuterinės įrangos pardavėjų. Šiuo metu beveik visi kompiuterinės įrangos didmenininkai siūlo savo klientams – kompiuterinės įrangos pardavėjams, aptarnavimą per savo elektroninės komercijos sistemas. / SUMMARY There are a lot of people who have heard or knows a lot about e-commerce today. Almost everybody knows of buying different goods, advertising of services on internet. The biggest part of e-commerce returns falls to wholesale and much small part falls to retail. This shows that e-commerce is very relevant for wholesale companies at the first place. The example of the success of the biggest computer equipment providing company in Lithuania ‘GNT Lietuva’ shows that e-commerce is very important for wholesale companies. This company oustripped its rivals remarkably when introduced e-commerce system. E-commerce involves all the processes which are orientated into outward and the processes which interact with target audience – consumers, suppliers and business partners. Company is associated with target audience because of selling them goods or services, arranging marketing, taking orders, regulating delivery system, advertising, working with consumers. Those which mentioned above and many others e-business functions are successfully operating in Lithuania in many different fields. The most common companies which widely uses e-business are computer equipment sellers. At the moment all the companies which provide computer equipment can offer e-commerce systems for their clients. Another widely amplified and developing field in Lithuania is e-banking. It expands fast. There is no any difficulties for Lithuanian banks to develop e-banking in the future. E-banking is very... [to full text]

Magistro mokslo darbo objektas – žmogiškųjų išteklių vadybos kompetencijos žinių vadybos aplinkoje. Magistro darbo tikslas – nustatyti žmogiškųjų išteklių vadybos kompetencijų įtaką žinių vadybos aplinkoje vykstantiems pokyčiams. Pagrindiniai uždaviniai: apžvelgti žinių vadybos aplinkos ypatumus, išanalizuoti informacinės ir žinių visuomenės kūrimo prioritetus, aptarti žinių vadybos elementus, leidžiančius identifikuoti žinių svarbą organizacijoje, išnagrinėti žmogiškųjų išteklių vadybos vertę šiuolaikinėje organizacijoje, išanalizuoti žmogiškųjų išteklių padalinio atliekamas funkcijas, aptarti žmogiškųjų išteklių vadybos kompetencijų sąvoką, išanalizuoti kompetencijos elementus ir įtaką efektyvių organizacijos funkcijų užtikrinimui, atlikti žmogiškųjų išteklių vadovų kompetencijų kiekybinę ir kokybinę turinio analizę, pasitelkiant anketas ir interviu. Atlikus žmogiškųjų išteklių ir personalo vadybos funkcijų ir susijusių su tuo kompetencijų teorinę studiją ir empirinį tyrimą, straipsnyje išanalizuoti Lietuvos organizacijų darbuotojų lūkesčiai personalo vadovų kompetencijų atžvilgiu ir įvertintas jų požiūris į realias jų personalo vadovų kompetencijas. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais nustatyta, kad darbuotojų lūkesčiai personalo vadovo kompetencijų atžvilgiu ir požiūris į jų organizacijos personalo vadovo turimas realias kompetencijas skiriasi. Apklaustų organizacijų personalo vadovai žymiai mažiau dėmesio, nei tikimasi, skiria personalo pažinimui ir motyvavimui... [toliau žr. visą tekstą] / The object of Master-thesis – the competences of human resources management in respect with knowledge management. The purpose of Master-thesis – to determine the influence of competences of human resources management on the changes occurring inside the environment of knowledge management. Upon the conduction of a theoretical study and empirical research on human resources management functions and competences related thereto, the article presents an analysis of expectations of Lithuanian organizations staff regarding competence of human resources managers, and evaluation of the attitude of the staff towards factual competences of their human resources managers. Results of the empirical research point to the difference between expectations of the staff regarding competences of their human resources manager and the attitude towards the actual competence possessed by a human resources manager of their organization. Human resources managers of the organizations surveyed much less attention than expected pay to get to know and motivate their personnel (the level of expectations circa 80 percent, whereas the factual evaluation – merely 16 percent), to settle conflicts (50 percent and 10 percent respectively). Creativity and an ability to implement innovations are attributable only to 14 percent of human resources managers, which constitutes much less than has been expected (64 percent). The actual ability of human resources managers to solve problems (merely 22 percent) succumbs... [to full text]