Demokratija reikalauja visų ar bent jau daugumos visuomenės narių dalyvavimo sprendžiant vienus ar kitus klausimus. Todėl aktyvus vaikų dalyvavimas yra naudingas ne tik jiems patiems, bet visai visuomenei - vaikai turi turėti galimybių būti aktyviais dalyviais. Nors vaikai ir pripažįstami savarankiškais teisės subjektais, jų teisių įgyvendinimas priklauso nuo tėvų. Todėl būtina kreipti išskirtinį dėmesį tėvų elgesiui su vaiku, jų požiūriui į vaiko teises ir vaiko, kaip aktyvios, dalyvaujančios asmenybės auklėjimui. / Democracy requires participation of all or at least the majority of the members of the public in addressing all kinds of issues. Accordingly active participation of children is beneficial both for themselves and the whole of society - children should have opportunities to be active participants. Although children are recognized as independent legal entities, exercise of their rights lies with parents. It is therefore necessary to pay particular attention to the behaviour of parents with regard to their children, their approach to the child rights, and the education of a child as an active participating individual.

Tyrimo aktualumas. Iki šiol įvairūs autoriai skirtingai bandė pažvelgti į profesijos pasirinkimo procesą, tačiau nė vienas iš jų plačiau nenagrinėjo šeimos, kaip esminio profesinės karjeros rinkimosi veiksnio, įtakos jaunuoliams renkantis būsimą profesiją. Tyrimo objektas – iš šeimos kylantys veiksniai, darantys įtaką mokinių profesinės karjeros rinkimosi procesui. Tyrimo tikslas – ištirti šeimos veiksnius, darančius įtaką mokinių profesinės karjeros apsisprendimui. Tyrimo metodologija: magistro darbe remiamasi socialinės srities, socialinio konstravimo, sociokultūrinio konstruktyvizmo, kognityvinio konstruktyvizmo teorijomis. Taip pat remtasi E. Ginzberg profesijos rinkimosi teorija, D. E. Super profesinės raidos teorija, A. Roe asmenybės vystymosi ir profesijos pasirinkimo teorija. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės edukologinės, pedagoginės, psichologinės literatūros analizė. 2. Struktūruotas kiekybinis tyrimas (anketinė apklausa). Tyrimo rezultatų aprašymas ir vertinimas. 3. Statistinė duomenų analizė (rezultatai apdoroti Excel ir SPSS kompiuterinėmis programomis). Tyrimo imtis ir organizavimas: tyrimas atliktas 2013 metų sausio-vasario mėnesiais. Tyrime dalyvavo Telšių Žemaitės gimnazijos, Telšių Džiugo gimnazijos ir Telšių rajono Luokės vidurinės mokyklos 11-12 klasių mokiniai ir jų tėvai. Apklausoje dalyvavo 200 mokinių ir 100 tėvų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tėvų ir mokinių supratimas apie profesinę karjerą yra panašus, todėl darytina išvada, kad tėvai mokiniams daro... [toliau žr. visą tekstą] / Research topicality. Till now various authors tried to give a glance at the process of profession choice differently, but neither of them analyzed how the family, as the essential factor of professional career choice, influences young people while choosing the future profession. Research subject – factors, which arise from the family, and influence the process of pupils’ choice of professional career. Research purpose – to analyse factors of family, which influence self-determination of pupils regarding professional career. Research methodology: Master’s thesis is based on the theories of social sphere, social construction, sociocultural constructivism, cognitive constructivism. It is also based on the theory of E. Ginzberg regarding the choice of profession, the theory of D. E. Super regarding professional development, the theory of A. Roe regarding development of personality and choice of profession. Research methods: 1. Analysis of scientific educational, pedagogical, psychological literature. 2. A structured quantitative research (questionnaire survey). Description and assessment of research results. 3. Statistical analysis of data (results are processed with computer programs of Excel and SPSS). Research sample and organization: the research was done in January-February, 2013. Pupils of 11-12 forms of Zemaites gymnasium in Telsiai, Dziugas gymnasium in Telsiai and Luoke secondary school in Telsiai district and their parents participated in the research. 200 pupils and 10... [to full text]

Padidėjęs televizijos žiūrimumas, tyrimais įrodytas neigiamas televizijos poveikis vaiko raidai, neigiami televizijos programų, skirtų vaikams, turinio aspektai verčia atsižvelgti į tai, jog šeimos atsakomybė, užtikrinant vaiko apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, yra labai didelė. Todėl tyrimas buvo atliekamas siekiant išsiaiškinti vaikų televizijos žiūrėjimo įpročius bei šeimoje nusistovėjusias taisykles, palyginti tėvų ir vaikų perspektyvas. Tyrimo objektas – tėvų ir vaikų įvardijami televizijos žiūrėjimo įpročių, taisyklių aspektai: trukmė, žiūrėjimo pasiskirstymas dienos metu, savaitės diena, programos aptarimas, komentavimas, programos žiūrėjimas kartu su bendraamžiu, broliu, seserimi ar suaugusiuoju, reklamos žiūrėjimas tarp televizijos programų, vaiko amžius, laidos indeksas, laidos pobūdis, televizijos žiūrėjimo draudimas kaip bausmė, leidimas ilgiau žiūrėti televizorių kaip paskatinimas. Anketinėje apklausoje dalyvavo 710 respondentų: 386 trečių ir septintų klasių moksleiviai ir 324 jų tėvai. Tyrimo rezultatai rodo, jog tėvų ir vaikų subjektyvūs suvokimai apie televizijos žiūrėjimo įpročius, taisykles šeimoje skiriasi. Tiek trečios, tiek septintos klasės moksleiviai praleidžia prie televizijos ekrano daugiau laiko nei rekomenduoja medikai ir psichologai. Galima teigti, kad tėvai žino apie vaikų televizijos žiūrėjimo trukmę ir tam pritaria. Dalis trečios klasės moksleivių dar žiūri tik vaikams skirtas programas visada, tuo tarpu daugiau nei pusė jų... [toliau žr. visą tekstą] / The increased TV programs watching rates, the negative affect upon a child’s development produced by the television, negative aspects of the content of television programs for children have necessitated a closer look at the fact that responsibility of the family when securing the child against the negative affect of the public information is very high. That is why the survey was conducted in order to find out children’s habits of television watching and the rules set by the family as well as to compare children and parents’ point of views. The object of the survey covered the aspects of television watching habits and rules named both by parents and children: duration, watching distribution during the day, the day of the week, the discussion of the program, comments, television watching along with a peer, a sibling or a parent, watching commercials in between the programs, child’s age, program index, nature, ban from television watching as a punishment as well as allowing to watch television longer as a reward. 710 respondents were questioned: 386 third and seventh grade students and 324 parents. The results of the survey have shown the differences in children and parents’ subjective conceptions of television watching habits and rules in the family. Both third and seventh grade students spend more time watching television than it is recommended by medics and psychologists. It can be maintained that parents are aware of the duration of children’s television watching and accept... [to full text]

SANTRAUKA Socialinės rizikos šeimose augusių vaikų šeimos sampratos tema moksliniame lygmenyje mažai išnagrinėta. Yra atlikta keletas tyrimų apie jaunimo požiūrį į šeimą, jo pasirengimą šeimos kūrimui, taip pat, rizikos grupės vaikų, alkoholikų šeimų vaikų, vaikų globos namų auklėtinių požiūrį į savo tėvų šeimą, tačiau tyrimų, kurie atskleistų, kokia yra nedarniose šeimose augusių vaikų šeimos samprata, stokojama. Poreikį gilintis šia tema rodo menkai mažėjantys socialinės rizikos šeimų skaičiai. Be to, pastebima, jog neretai į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įtraukiamos naujos jaunos šeimos, kurias sukuria jaunuoliai, patys užaugę disfunkcinėse šeimose. Dėl to yra akivaizdus prevencinio darbo poreikis. Tam, kad būtų galima kurti konkrečias prevencinio darbo metodikas, visų pirma būtina išsiaiškinti, kaip socialinės rizikos šeimose augę vaikai supranta, kas tai yra šeima, ir kaip jų šeimos sampratos susiformuoja. Literatūros analizė leido iškelti tris prielaidas: 1) socialinės rizikos šeimose augę vaikai, stebėdami savo tėvų elgesį, susiformuoja analogišką tėvų šeimos modeliui šeimos sampratą; 2) siekdami išvengti tėvų šeimoje patirtos kančios, jie susiformuoja priešingą tėvų šeimos modeliui šeimos sampratą; 3) siekdami išvengti stigmatizacijos, jie susiformuoja priešingą tėvų šeimos modeliui šeimos sampratą. Šioms prielaidoms patvirtinti arba paneigti buvo atliekamas kokybinis tyrimas, kurio objektas – socialinės rizikos šeimose augusių vaikų šeimos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The theme of the conception of family of children being grown in social risk families is slightly studied at scientific level. There are some surveys of the youth attitude towards family, preparation for family making performed, as well as surveys of children of the risk group, children of alcoholic families and foster home attitude towards their parents‘ family. Though, there are very few surveys, which could reveal the conception of family of the children being grown in social risk families. The demand for going deep into this theme is a very low decrease of the number of social risk families. Besides, it has been noticed that young families of people having grown in dysfunctional families and having their own children, become families of social risk very often. That‘s why preventive activity is very necessary. In order to create concrete methodology of preventive activity, firstly, it is essential to see how children of social risk families understand family, how their conception of the family develops. There are three presumptions made after analysing the literature: 1) children of social risk families form the conception of family, analogous to their parents‘ family model; 2) in order to avoid pain felt in family, they form the contrary conception of family, comparing with their parents‘ family model; 3) in order to avoid stigmatisation, they form the opposite conception of family, comparing with their parents‘ family model. The qualitative study, the object of... [to full text]

Įvaikintų vaikų adaptacija šeimoje ir socialinėje aplinkoje: įtėvių patirtis Santrauka Lietuvoje įvaikinimo klausimas yra labai aktualus, kadangi socialiai pažeistų šeimų kasmet vis daugėja, daug vaikų netenka tėvų globos, o norinčių įvaikinti šeimų yra gana mažai. Be to, įvaikinimo procesas yra pakankamai sudėtingas ir kartais net prieštaringas socialinis reiškinys, tačiau vaikui, kurio neįmanoma grąžinti į biologinę šeimą, tai yra geriausia priemonė patenkinti jo poreikius, sudaryti jam sąlygas saugiai augti, vystytis, tobulėti, jaustis mylimam ir svarbiam. Darbo aktualumą pagrindžia mokslinės informacijos apie vaiko adaptaciją įtėvių šeimoje bei kitoje socialinėje aplinkoje trūkumas. Pirmoje darbo dalyje aprašomos teorinės literatūros įžvalgos (įvaikinimo situacija Lietuvoje, įvaikinimo proceso etapai, įvaikių socialinės adaptacijos problemos), o antroje - analizuojami kokybinio tyrimo gauti rezultatai, interviu metodu apklausus keturias įsivaikinusias motinas (analizuojama įtėvių patirtis šiais aspektais: įvaikinimo procesas, vaiko adaptacija šeimoje ir socialinėje aplinkoje bei pokyčiai sutuoktinių santykiuose ir šeimos gyvenime). Šiuo visu darbu siekiama atskleisti įvaikinto vaiko adaptacijos ypatumus naujoje socialinėje aplinkoje analizuojant įtėvių patirtį. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad įvaikinimas suteikia galimybę vaikui augti mylinčioje šeimoje, o įtėviams - realizuoti save kaip tėvus. Vaiko atėjimas į šeimą yra pasikeitimų laikas: atsiranda nauji mamos, tėvo... [toliau žr. visą tekstą] / The Adaptation of Adopted Children in the Family and Social Environment: Adoptive Parents Experience Summary In Lithuania nowadays the issue of adoption is very topical, because the number of the disfunctional families is constantly rising. Many children are left without parents care and there are just few families who want to adopt a child. In addition the process of the adoption is rather complex and contradictory. However, it is the best measure for the child, who is not able to come back to the biological parents, but who needs to be loved, to be important, to grow up and develop properly. Moreover, this problem has to be analyzed because there is the lack of the information about child’s adaptation in the adoptive family and the other social environment. In the first part of this work there is written theoretical providence (about the situation of the adoption in Lithuania, the stages of the adoption process, the specific problems of children adaptation). The results of the the qualitative research (interviews were taken from four adoptive mothers) is analyzed in the second part (the experience of the adoptive parents: the adoption process, the adaptation of the children in the family and other social environment and also the changes in the whole family life). The objective of this work is to present the adaptation in the new environment peculiarities of the children through the adoptive parents experience. The outcomes revealed that the adoption gives an opportunity for... [to full text]

Magistro darbo objektas – radikalios dešinės partijų komunikacija. Darbo tikslas - įvertinti ideologijos vaidmenį radikalios dešinės politinių partinių rinkiminėje komunikacijoje. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti ideologijos sampratą ir funkcijas komunikacijos mokslų kontekste; aptarti, kaip funkcionuoja politinių partijų komunikacija ir koks yra ideologijos vaidmuo jos kontekste; ištirti, ar radikalios dešiniosios politinės partijos remiasi kvazi-ideologijos samprata. Išanalizavus mokslinę literatūrą, analitinius darbus bei atlikus tyrimą, remiantis lyginamuoju ir akademiniu aprašomuoju tyrimo metodais, prieita prie dviejų išvadų. Pirmoji susijusi su radikalios dešinės „ideologijos deficitu“. Nepaisant to, kad iš pirmo žvilgsnio galima būtų tikėtis, jog šias partijas vienija bendros ideologinės nuostatos, tyrimo rezultatai rodo, kad politinėje kasdienybėje jas vienija veikiau bendras įvaizdis ir komunikavimo būdai, nei programiniai politikos klausimai. Tai paaiškinama partijų istorinių šaknų diskreditavimu bei polinkiu kultūrinės ir socio – ekonominės dimensijos kontekste „skolintis“ ideologines nuostatas iš kitų partijų šeimų. Nesant radikalios dešinės partijų Europoje programinio „stuburo“, bendroms šios partijų šeimos ideologinėmis nuostatomis identifikuoti belieka taikyti „mažiausio bendrojo vardiklio“ metodą. Tačiau lyginimas su populistine partijų komunikacijos strategija atskleidžia, kad minėtas mažiausias bendrasis vardiklis susijęs greičiau su tuo, kaip šios partijų... [toliau žr. visą tekstą] / An object of this research is far right political parties communication. A goal of this research – evaluate/asses the role of ideology in far right political parties communication. The tasks for this research are: to define the concept and functions of ideology in the communication of political parties; to discuss what political parties communication is and the role of ideology in this context; evaluate/asses whether the far right political parties’ communication is based on the concept of quasi-ideology. Analysis of scientific literature, analytical work and study on the basis of academic reference and a descriptive study methods has led to two conclusions. The first relates to the radical right "ideology of the deficit." The research shows, that they are united by a common image and communication methods, not programme policies or ideology. This is due to discredited historical roots of far right political parties and the tendency to “borrow” ideological elements of the other party families in the context of cultural and socio-economic dimensions. As far right political parties do not have strong programme “spin”, a “lowest common denominator” is used to identify the ideological attitudes of this party family. However, comparison with the populist parties’ communication strategy reveals, that the “lowest common denominator” is rather concerned with how the party communicates, nor with what they communicate. The Austrian far right political parties programmes’ analysis noted... [to full text]

Trumpalaikė emigracija suformuoja naujo tipo šeimas. Šioms šeimos skiriamas vis didesnis dėmesys, kadangi šioje srityje yra atlikta kol kas labai mažai mokslinių tyrimų. Darbo tikslas – išanalizuoti šeimų, patiriančių trumpalaikę emigraciją, išgyvenimus ir gautą pagalbą. Darbo klausimas: Kokius išgyvenimus patiria šeimos, kuriose egzistuoja trumpalaikė emigracija. Siekiant pasiekti užsibrėžtą tikslą bei uždavinius, pasitelktas kokybinis tyrimas, pusiau standartizuotas interviu. Tyrimo imtis – 5 moterys gyvenančios Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kurių vyrai dirba tolimųjų reisų vairuotojais, tačiau visiškam duomenų pilnumui papildomai atlikti dar trys interviu. Jos buvo atrinktos panaudojant tikslinę tiriamųjų atranką bei „sniego gniūžtę“. Duomenys apdoroti atliekant turinio arba kitaip content analizę. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šeimos, kurios išgyvena trumpalaikę emigraciją, patiria gana įvairius išgyvenimus. Tai labai priklauso nuo šeimoje vyraujančių tarpusavio santykių, sugebėjimo pasidalinti vaidmenimis, įvykus pokyčiams joje, taip pat nuo vaikų amžiaus, bendravimo su jais, vyrų emigracijos trukmės. Kuo vyrai ilgiau būna išvykę, tuo šeimos susiduria su tam tikrais sunkumais. Svarbiausia, kad dauguma jų nesikreipia pagalbos, nors pripažįsta, kad ji yra reikalinga. Tuo tarpu kitos nieko nelaukę kreipėsi pagalbos pas atitinkamus specialistus, anot kurių, ši pagalba yra efektyvi. O ši pagalba joms yra teikiama pagal poreikį. Nepaisant to, kad pusė tyrimo dalyvių teigė... [toliau žr. visą tekstą] / Short term emigration forms families of a new type. The latter families receive more and more attention, as a number of researches in this field is rather low. Aim: analyze experience of families, suffering from short-term emigration and assistance they get. Question: what is experience of families, suffering from short-term emigration? In order to achieve the set aim and objectives, a qualitative research and a semi standardized interview have been implemented. Sample: 5 females, living in the municipality of Vilkaviškis district, whose husbands work as long-distance drivers. However, in order to collect the full data, other 3 questionnaire have been added as well. The latter have been selected by intended choice of the respondents and using a “snowball” method. Data have been processed using a content analysis method. The results of the research have revealed that experience of families, suffering from short-term emigration, differ, depending on a type of dominant relations, an ability to share roles in case of changes; also on the age of children, communication with them, duration of communication between fathers and children, etc. Longer the husbands are away, larger troubles the family faces. The main point is that the majority recognizes that they need assistance, but does not ask for it. However, others are asking the professional help immediately, and, as the specialists put it, this type of assistance was very efficient. The assistance for the abovementioned... [to full text]

A number of families suffering from alcoholic consequences constantly increase. More and more children suffer from the lack of their parents’ care, emotional repulse, compulsion and poverty. Though the childhood is so short the experience gained at that period of time, joy survived and bitterness suffered leaves the foremost marks and most frequently decide the future ways. The aim of the specialists of the social spheres is to help these children to prevail the basic difficulties, which menace their social course. The goal of this final post – graduate work is to disclose the features of social with the children dependent on their alcoholic parents.

Šiuolaikinės visuomenės požiūrį į šeimą lemia kintantys vyro ir moters socialiniai vaidmenys: nuo tradicinio, kai vyras laikomas šeimos maitintoju, o moteris rūpinasi vaikais ir namų ruoša, pereinama prie egalitarinio (pranc. egalitaire – lygybė), kai abu sutuoktiniai (partneriai) yra ekonomiškai aktyvūs, dalijasi namų ruošos darbus bei vaikų priežiūra, kartu priima sprendimus. Nepaisant to, ar šeima yra egalitarinė, ar tradicinė, pagal bendras šeimai priskiriamas funkcijas ji atlieka vieną svarbiausių – socializacijos – funkciją. Tyrimų, kaip šeimos instituto pokyčiai veikia vaikų socializaciją, nėra daug, todėl ir buvo nuspręsta magistro baigiamajame darbe ištirti tėvų požiūrį į vaikų socializaciją egalitarinėje šeimoje. Šeimos institutas Lietuvoje dabar išgyvena pereinamąjį laikotarpį, o šeimose egalitarinės nuostatos sutuoktinių (partnerių) vaidmenų klausimais dažnai susipina su tradicinėmis, patriarchalinėmis nuostatomis, todėl šiame darbe svarbiausiu kriterijumi, atskiriančiu egalitarinę šeimą nuo tradicinės, laikomas abiejų tėvų ekonominis užimtumas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad egalitarinėse šeimose tėvai per mažai laiko praleidžia kartu su vaiku. Dėl ilgos darbo trukmės atsiradęs nuovargis ir sutrumpėjęs laikas, skirtas pareigoms šeimoje atlikti, turi neigiamos įtakos šeimos gyvenimo kokybei ir vaikų socializacijai. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys pagrindiniai skyriai, kiekvienas skyrius turi poskyrius. Baigiamajame darbe yra 8 poskyriai; bendros viso... [toliau žr. visą tekstą] / Modern society's attitude towards family is changing due to a man’s and a woman's social roles: from the traditional, where the man is breadwinner and the woman takes care of children and household chores, to the egalitarian (in French egalitaire - Equality), where both spouses (partners) are economically active, share household chores and children care, make decisions. Despite whether the family is egalitarian or traditional, from all common family functions, it accomplishes the most important - the socialization function. There are not many researches, how the changes of family institute affect children's socialization, and therefore, it was decided to investigate parent’s attitude towards children's socialization in an egalitarian family in this Master’s Work. Family institute is now going through a transitional period in Lithuania. The egalitarian provisions of the roles of spouses (partners) have often been intertwined with the traditional, patriarchal roles and so, in this work a key criterion for separating the egalitarian family from a traditional one, is both parents' economic employment. The results of this work showed that in the egalitarian families parents spend not enough time with their children. Due to long working hours the tiredness and shortage of time for the family duties, have negative influence on family life and children's socialization. Master's work consists of three main parts, each part has subsections. The final work consits of eight... [to full text]

Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų tikslas – apibendrinti istorinius tyrimus, kuriuose analizuojamos ideologijos, turėjusios esminį poveikį lietuvių šeimos raidai nuo XIX a. pradžios iki XX a. 8-ojo dešimtmečio. Tyrimuose nesiekiama nuodugniai išanalizuoti teorinių ideologijos aspektų. Darbuose ji suprantama kaip dominuojanti konkretaus istorinio laikotarpio vertybių sistema, įtvirtinanti ir įteisinanti tam tikras šeimos gyvenimo ir tarpasmeninių santykių normas. Tyrimuose pristatomos trys šeimos gyvenimo vertybių sistemos, kurias propagavo XIX a. tradicinės lietuvių bendruomenės normos, XIX a. pab.–XX a. pr. nacionalistinė lietuvių šeimos ideologija ir 1944–1970 m. Lietuvoje vykdyta sovietinė šeimos politika. XIX a. lietuvių bendruomenėje tokia vertybių sistema buvo glaudžiai susijusi su paprotine teise, patriarchaliniu kaimo gyvenimo būdu ir Katalikų bažnyčia. Jų poveikyje iki pat XIX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios lietuvių bendruomenėje dominavo visuotinai pripažįstama ir vertinama privataus gyvenimo forma – santuoka su tos pačios socialinės ekonominės grupės nariu ir sėslus žemdirbio šeimos gyvenimas. XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių nacionalizmas atvėrė naujas asmeninio ir privataus gyvenimo lietuvių bendruomenėje galimybes. Tačiau jei XIX ir XX amžių sandūroje Vakarų Europos valstybėse buvo diegiama pronatalistinė šeimos politika, tai lietuvių nacionalistams rūpėjo tautiškai susipratusių partnerių šeima. Tuo tarpu 1944–1970 m. sovietinė ideologija diegė šeimos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to analyze the most important ideologies of Lithuanian family since the beginning of the XIXth century to the 80s of the XXth century. Ideology is understood here as a value system that has crucial impact on family and interpersonal relations, and is internalized by the family. Accordingly, three family value systems are under the research scrutiny. The first one was related to the XIXth century traditional Lithuanian family. The second one evolved as a consequence of Lithuanian nationalism at the turn of the XXth century. Finally, the third family ideology was based on the Soviet family policy during the period 1944–1970. Family life in the XIXth century Lithuanian community was based on the Lithuanian common law, the teachings of Catholic Church and patriarchalism as a way of living. These norms influenced interpersonal realtionships in the traditional Lithuanian community and legitimized the only possible way of living, that of marriage with a partner from the same social group and a sedentary life of a farmer. On the other hand Lithuanian nationalism at the turn of the XXth century led to new ideas of family life and interpersonal relationships. Hovewer, even though Lithuanian nationalists desired to promote a nationally “pure” family, they did not treat it as an exclusively reproductive institution. Lithuanian ideology emphesized interpersonal relationships within the family instead of reproduction. Lithuanian nationalists believed that the... [to full text]