Tyrimo problema – makroekonominiu požiūriu besivystančių šalių atsilikimas daugelyje sričių. Kaip šias šalis integruoti į pasaulinę prekybos sistemą? Tyrimo objektas – besivystan��ių šalių žemės ūkio ir maisto produktų eksportas ir jo skatinimo politika. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Pasaulio Prekybos Organizacijos įtaką besivystančių šalių žemės ūkio produktų ir maisto produktų eksportui. Tyrimo uždaviniai: 1) išnagrinėti žemės ūkio ir maisto produktų eksporto politikos teorinius aspektus, įvertinant klasikines užsienio prekybos formas; 2) apžvelgti Pasaulio prekybos organizacijos funkcijas, principus, struktūrą, raidos ypatumus; 3) įvertinti PPO derybų raundų žemės ūkio politikos klausimais naudą besivystančioms šalims; 4) išnagrinėti ES politikos įtaką Nikaragvos ir Moldovos šalių žemės ūkio ir maisto produktų eksportui; 5) išanalizuoti besivystančių šalių, Nikaragvos ir Moldovos, žemės ūkio ir maisto produktų eksportą. Tyrimų metodika. Tiriant PPO įtaką besivystančių šalių žemės ūkio ir maisto produktų eksportui ir jo skatinimo politikai atskirais metais, prognozuojant šių šalių vystymosi perspektyvas bei formuluojant darbo išvadas buvo remiamasi loginiu, mokslinės literatūros analizės, aprašomuoju, lyginimo, duomenų analizės, istoriniu, laiko eilučių analizės, grafinio duomenų vaizdavimo metodais. / The problem of the analysis – developing countries in terms of macroeconomic indicators are lagging behind many areas. How to integrate them into the world trade system? The object of the analysis - the export of the agricultural and food products of the developing countries The aim of the analysis - WTO's influence on the agricultural and food products of the developing countries The tasks: 1) to analyse theoretical aspects of agricultural and food products policy, evaluating the forms of foreign classical trade; 2) to review WTO's functions, background, structure and key issues of its development; 3) to evaluate the benefits of WTO negotiations on the agricultural policy issues for developing countries; 4) to analyse the influence of the EU on the export of agricultural and food products from Nicaragua and Moldova; 5) to analyse the export of agricultural and food products from developing countries cases of Nicaragua and Moldova. The methods for the analysis. While investigating the influence of WTO to the export of agricultural and food products of developing countries, making assumptions for the future and formulating the outcomes of the work the logical, literature scientific analysis, descriptive, comparative, data analysis, historical, time series analysis and presentation of graphical data methods were used.

Lietuvoje kaimo turizmas yra viena iš perspektyviausių alternatyvių veiklų, kurianti darbo vietas kaimo vietovėse ir teikianti papildomas pajamas. Alternatyvios ir žemės ūkio veiklos derinimas padeda siekti pagrindinio tikslo – gerinti ūkio narių užimtumą, kelti gyvenimo lygį ir kokybę, o taip pat mažinti priklausomybę nuo neefektyvios žemės ūkio veiklos. Kaimo turizmas turi didelį plėtros potencialą, nes auga poreikis poilsiauti kaimo turizmo sodybose, ir didėja kaimo gyventojų, ketinančių imtis šio ne žemės ūkio verslo, dalis. Darbo tikslas – ištirti kaimo turizmo veiklą Lietuvos kaime, išanalizuoti jos perspektyvas. Atliekant mokslinį tyrimą buvo išnagrinėti straipsniai, įstatymai bei kiti teisės aktai. Naudotasi internetiniais puslapiais ir periodiniais leidiniais. Sukaupta medžiaga buvo nagrinėta naudojant anketinės ir tiesioginės apklausos, loginės analizės, literatūros šaltinių analizės, aprašomąjį ir statistinį metodus. Tyrimais nustatyta, kad per pastaruosius septynerius metus (nuo 2000 iki 2007 m.) kaimo turizmo sodybų skaičius padidėjo net keturis kartus. Daugiausia kaimo turizmo sodybų yra Ignalinos, Zarasų, Trakų, Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Nors kaimo turizmas pastaraisiais metais tapo vienu iš populiariausių ne žemės ūkio verslų kaime, šių paslaugų pasiūla, kokybė ir įvairovė nėra pakankama. / Country tourism is one of the perspective alternative agriculture activities which creates new workplaces and give additional income. If we will match alternative and agriculture activities, we will be able to reach the main purpose – improve an employment, raise the standard quality of life, reduce dependence from not effective agriculture activities. The country tourism has a big potential of developmental. Main goal of this job is to analyze country tourism activity in Lithuania village and perspective of countryside tourism development. It was used analysis of memoirs, statistical grouping, logical analysis, descriptive and questionnaire methods. To determine relationships between two properties was used correlation analysis. From results we saw that during seven years (from 2000 to 2007) number of countryside farmsteads increase even four times. There was determining that the biggest amount countryside tourism farmsteads are in Ignalinos, Zarasų, Trakų, Klaipėdos regions. It was determined that the biggest influence to distribution of countryside farmsteads was water.

Darbo objektas – daugiafunkcinis žemės ūkis. Darbo dalykas – daugiafunkcinis žemės ūkis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Darbo tikslas – išnagrinėti daugiafunkcinio žemės ūkio svarbą, stiprinant mažiau palankiose ūkininkauti vietovių konkurencingumą. Iškeltam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. išanalizuoti žemės ūkio privačių ir viešųjų gėrybių savybes ir jų kūrimo ypatybes; 2. išanalizuoti konkurencingumo sąvokos traktuotes ir apibrėžti vietovės konkurencingumą bei jo tipus;. 3. įvertinti daugiafunkcinio žemės ūkio galimybes, didinant ekonominį, aplinkosauginį, socialinį MPŪV konkurencingumą; 4. išnagrinėti 2007 – 2013 metų Bendrosios žemės ūkio politikos priemones, skatinančias daugiafunkcinio žemės ūkio plėtotę MPŪV. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros šaltinių loginė analizė ir sintezė, indukcija ir dedukcija, grafinis vaizdavimas, žemės ūkio ir kaimo plėtros dokumentų analizė ir apibendrinimo metodas. Remiantis daugiafunkcinio žemės ūkio pozityviąja ir normatyviąja koncepcija, išanalizuotas daugiafunkcinio žemės ūkio pasireiškimas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, kuriant privačias ir viešąsias gėrybes bendrosios gamybos procese. Išnagrinėti konkurencingumo pasireiškimo lygmenys ir identifikuotos konkurencingumo rūšys, prisidedančios prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių palaikymo. Įvertintas 2007-2013 m. politikos priemonių ir finansinių instrumentų kompleksas, skatinantis daugiafunkcinio žemės ūkio plėtojimą mažiau palankiose ūkininkauti... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – multifunctional agriculture. The subject of research – multifunctional agriculture in less favourited areas. The purpose of work – to analyse the importance of multifunctional agriculture increasing competitiveness in less favourited areas. Seeking the purpose, the tasks are: 1. to analyse features of private and public goods (and features of their creation) of agriculture. 2. to analyse descriptions of competitiveness and define types of competitiveness in rural area. 3. to evaluate possibilities of multifunctional agriculture creating economical, environmental and social competitiveness in less favourited areas. 4. to analyse measures of Common Agriculture Policy in 2007–2013 witch motivate development of multifunctional agriculture in less favourited areas. Methods of research – the analysis and synthesis of scientific literature, induction, deduction, graphical depiction, the analysis of agricultural and rural development documents and summarizing method. With a reference of positive and normative concept of multicultural agriculture, multifunctional agriculture in less favourited areas which producing private and public goods in common process of production, the levels of competitiveness have been analysed. The kinds of competitiveness which support less favourited areas also have been identified. Complex of measures and financial instruments of Common Agriculture Policy in 2007–2013 which motivates multifunctional agriculture in less favoured... [to full text]

Then the process of Enlargement has started, it was expected that Accession of much more agrarian and less developed countries from Eastern and Central Europe, compared to the Member States at that time, should encourage the radical reforms of the EU redistributive policies – Common Agricultural Policy (CAP) and Cohesion Policy. Some researchers provided with numbers proving that Enlargement without reforming the EU redistributive policies would substantially increase the funding for implementation of these policies. While the other group of scientists noticed that the Enlargement process is getting momentum, whereas the internal EU reforms are postponing. The decision on the CAP reform was taken in 2003 by the Agricultural Council, while the Cohesion Policy reform was agreed in the Brussels European Council of 2005. In the Commission’s reform proposals as well as during Member States’ negotiations much attention was paid, especially in the case of the Cohesion Policy reform, to the challenges of Enlargement. In this paper the aforementioned last reforms of the EU redistributive policies are analysed: the CAP reform of 2002–2003 and the Cohesion Policy reform of 2004–2006 aiming to evaluate the impact of Enlargement on the Commission’s reform proposals and the reform results. It is argued that the factor of Enlargement, although in the Commission’s reform proposals was emphasised as encouraging to reform the CAP and the Cohesion Policy radically, in reality for the EU... [to full text] / Prasidėjus ES plėtros procesui buvo pradėta kalbėti apie tai, kad kur kas labiau agrarinių ir silpniau išsivysčiusių, palyginus su tuometinėmis ES valstybėmis narėmis, Rytų ir Vidurio Europos valstybių prisijungimas paskatins ES perskirstomųjų politikų – Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir Sanglaudos politikos – radikalias reformas. Tyrinėtojai pateikinėjo skaičius, įrodančius, kad plėtra, ES perskirstomųjų politikų nereformavus, stipriai padidins ir taip dideles šių politikų įgyvendinimui skiriamas lėšas. Tuo tarpu kiti tyrinėtojai atkreipė dėmesį į pagreitį įgaunantį plėtros procesą bei vis atidedamas vidines ES reformas. Dėl BŽŪP reformos buvo sutarta 2003 m. Žemės ūkio ministrų taryboje, o dėl Sanglaudos politikos reformos – 2005 m. Briuselio Europos Viršūnių Taryboje. Europos Komisijos pasiūlymuose ir valstybių narių derybų dėl reformų eigoje daug dėmesio, ypač Sanglaudos politikos reformos atveju, buvo skiriama ES plėtros iššūkių akcentavimui. Šiame darbe išsamiai nagrinėjamos dvi minėtos paskutinės ES perskirstomųjų politikų reformos: 2002–2003 m. BŽŪP reforma ir 2004–2006 m. Sanglaudos politikos reforma, siekiant įvertinti, kokį iš tikrųjų poveikį Europos Komisijos pateiktiems reformų pasiūlymams ir reformų rezultatams turėjo ES plėtra. Darbe įrodinėjama, kad ES plėtros veiksnys, nors Europos Komisijos pasiūlymuose buvo akcentuojamas kaip skatinantis iš esmės reformuoti BŽŪP ir Sanglaudos politiką, iš tikrųjų minėtoms ES perskirstomųjų politikų reformoms... [toliau žr. visą tekstą]

Prasidėjus ES plėtros procesui buvo pradėta kalbėti apie tai, kad kur kas labiau agrarinių ir silpniau išsivysčiusių, palyginus su tuometinėmis ES valstybėmis narėmis, Rytų ir Vidurio Europos valstybių prisijungimas paskatins ES perskirstomųjų politikų – Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir Sanglaudos politikos – radikalias reformas. Tyrinėtojai pateikinėjo skaičius, įrodančius, kad plėtra, ES perskirstomųjų politikų nereformavus, stipriai padidins ir taip dideles šių politikų įgyvendinimui skiriamas lėšas. Tuo tarpu kiti tyrinėtojai atkreipė dėmesį į pagreitį įgaunantį plėtros procesą bei vis atidedamas vidines ES reformas. Dėl BŽŪP reformos buvo sutarta 2003 m. Žemės ūkio ministrų taryboje, o dėl Sanglaudos politikos reformos – 2005 m. Briuselio Europos Viršūnių Taryboje. Europos Komisijos pasiūlymuose ir valstybių narių derybų dėl reformų eigoje daug dėmesio, ypač Sanglaudos politikos reformos atveju, buvo skiriama ES plėtros iššūkių akcentavimui. Šiame darbe išsamiai nagrinėjamos dvi minėtos paskutinės ES perskirstomųjų politikų reformos: 2002–2003 m. BŽŪP reforma ir 2004–2006 m. Sanglaudos politikos reforma, siekiant įvertinti, kokį iš tikrųjų poveikį Europos Komisijos pateiktiems reformų pasiūlymams ir reformų rezultatams turėjo ES plėtra. Darbe įrodinėjama, kad ES plėtros veiksnys, nors Europos Komisijos pasiūlymuose buvo akcentuojamas kaip skatinantis iš esmės reformuoti BŽŪP ir Sanglaudos politiką, iš tikrųjų minėtoms ES perskirstomųjų politikų reformoms... [toliau žr. visą tekstą] / Then the process of Enlargement has started, it was expected that Accession of much more agrarian and less developed countries from Eastern and Central Europe, compared to the Member States at that time, should encourage the radical reforms of the EU redistributive policies – Common Agricultural Policy (CAP) and Cohesion Policy. Some researchers provided with numbers proving that Enlargement without reforming the EU redistributive policies would substantially increase the funding for implementation of these policies. While the other group of scientists noticed that the Enlargement process is getting momentum, whereas the internal EU reforms are postponing. The decision on the CAP reform was taken in 2003 by the Agricultural Council, while the Cohesion Policy reform was agreed in the Brussels European Council of 2005. In the Commission’s reform proposals as well as during Member States’ negotiations much attention was paid, especially in the case of the Cohesion Policy reform, to the challenges of Enlargement. In this paper the aforementioned last reforms of the EU redistributive policies are analysed: the CAP reform of 2002–2003 and the Cohesion Policy reform of 2004–2006 aiming to evaluate the impact of Enlargement on the Commission’s reform proposals and the reform results. It is argued that the factor of Enlargement, although in the Commission’s reform proposals was emphasised as encouraging to reform the CAP and the Cohesion Policy radically, in reality for the EU... [to full text]

Magistro darbe tiriama pušies ir eglės kirtaviečių paklotės nariuotakojų kompleksų sukcesijos skirtingo ūkininkavimo sąlygomis Darbo objektas - Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje (EMMU), Vaišvydavos g-joje 2006 m įrengtų 8 tyrimo barelių nariuotakojų kompleksai. Darbo metodas – statistinis nariuotakojų kompleksų tyrimas naudojant Barberio žemės gaudykles. Darbo rezultatai – Atliekant tyrimus nustatyta, kad Iš viso rasta 15 skirtingų nariuotakojų būrių ir klasių atstovų: du iš jų tinklasparniai (Neuroptera) ir blusos (Siphonaptera), rasti tik eglės kirtavietėje, be to blusos pirmą kartą rastos tik 2009 metais. Rasta ir 3(R) - retos rūšyss didysis puošniažygis (Carabus coriaceus) ir žalvarinis puošniažygis (Carabus nitens). Visų sistematinių grupių išskyrus Coleoptera, Aranei, Hemiptera, Orthoptera ir Blattoptera atstovų buvo aptikta daugiau eglyno barelyje, tai rodo, kad pušyno barelis turėjo geresnes sąlygas minėtiems nariuotakojams. Akivaizdūs paklotės nariuotakojų dominantai yra vabalai (Coleoptera), jų rasta virš 27 tūkstančių (2009 m.), jie užima ir daugiausia skirtingų gyvenamų nišų ir trofinių grupių.Visais 2009 metų tyrimų mėnesiais, išskyrus rugsėjį, didžiausias nariuotakojų skaitlingumas buvo eglės kirtavietėje. 2006-2009 metais didžiausias skaitlingumas buvo eglės kirtavietėje, o 2009 metais aptiktų nariuotakojų gausa pasiekė maksimumą. Didžiausias paklotės nariuotakojų skaitlingumas buvo miško bareliuose, mažiausias skaitlingumas buvo tuose... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis examined pine and spruce clear - cut litter arthropod complex succession of different forestry conditions Object of the work - Dubrava experimental teaching forestry enterprise (ETFE) Vaišvydava forestry in 2006 installed eight study plots arthropods complexes. Method of the work- statistical analysis of arthropod complexes using Barber ground traps. The results of the work - The study found that there were found 15 different classes of arthropods, and teams of representatives, two from the Neuroptera (Neuroptera) and flea (Siphonaptera), finding only in spruce clear - cut also flea first was discovered only in 2009. And there were found 3 (R) - rare species, the great ground beetle (C. coriaceus) and bronzed ground beetle (Carabus nitens). All systematic groups except the other than Coleoptera, Arana, Hemiptera, Orthoptera and Blattoptera were discovered more in spruce plot, which shows that the pine forest plot had better access to those arthropods. Obvious litter arthropod dominants are beetles (Coleoptera), they were found over 27 thousand (2009), and they occupy the most different niches and trophic groups. All months of 2009 trials, with the exception of September, had the highest levels of arthropods were in spruce clear - cut. In the period of 2006-2009 had the highest levels in spruce clear - cut, and in 2009 arthropod abundance reached a maximum. The highest number of litter arthropods was in forest plots, the lowest number was in those plots that had... [to full text]

Baigiamajame darbe nagrinėjami nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio žemės sklypų ribų topologiniai nesutapimai, atsirandantys dėl riboženklių koordinačių netikslumų. Nagrinėjama bendras ribas turinčių 5 žemės sklypų grupė, kurios ribos nustatytos kadastrinių matavimu metu, valstybinėje koordinačių sistemoje. Matavimais gautos tų pačių riboženklių koordinačių reikšmės nesutapma dydžiu, kuris yra ne didesnis kaip teisės aktais reglamentuojamas leistinas riboženklių nesutapimas. Nesutapimams panaikinti atliekamas žemės sklypų koordinčių optimizavimas genetinio algoritmo metodu. Optimizavimo uždavinui suformuluoti pasirinkta optimizavimo sąlygą ir ribojimų sistema, paremti teisės aktų reikalavimais. Atliekamas nesutampančių koordinačių optimizavimas, rezultatai analizuojami pagal žemės sklypų plotų pokyčius. Darbe pateikiami tyrimo rezultatai ir išvados. Darbą sudaro: įvadas, keturi skyriai, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis - 82 p. Teksto be priedų, 25 iliustr., 33 lent., 25 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / In the final work of Master’s degree are analysed topological misalignments between Real Estate Cadastral Map parcel boundaries, that occures due to imprecision of landmark coordinates. The investigation involves a group of 5 parcels with common boundaries, whose cadastral measurements were carried out in the national system of geodetic coordinates. Measured same landmark coordinates, satisfies the required juridical difference between the coordinates of common boundary marks. In order to liquidate misalignments of parcel boundaries, genetic algorithm optimization method of land coordinates is performed. On purpose to develop optimization task, the optimization condition and limitation system were chosen, according to the juridical requirements. The optimization of misaligned coordinates is performed, results of this investigation are analysed by differences of parcel area. Structure: introduction, four sections, conclusions, references. Final work consist of 82 p. text without extras, 25 pictures, 33 tables, 25 bibliographical entries. Appendixes included.

Bendroji žemės ūkio politika suvaidino ypač svarbų vaidmenį plėtojant ir gilinant integracijos procesus Europoje. Lietuvai įsiliejus į bendrąją ES rinką atsivėrė galimybė veikti didesnėje ir aktyvesnėje rinkoje, naudotis ES paramos instrumentais. Tačiau kartu su padidėjusiomis galimybėmis Lietuvos žemės ūkio sektoriui teko priimti ir ES bendrosios rinkos iššūkius: didesnę konkurenciją vidaus rinkoje, aukštus kokybės standartus, prekybos ir gamybos apribojimus. Kol kas nepakankamai suderinti žemės ūkio produktų muitinio įforminimo aspektai tarp muitinės bei Nacionalinės mokėjimo agentūros. Europos Sąjungos šalių muitinėse dar nėra vienodai traktuojamos kai kurios reglamentų, kitų normatyvinių aktų nuostatos, dėl ko kyla nemažai nesusipratimų, teikiant paslaugas užsienio įmonėms. Esant sudėtingų Europos Sąjungos muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų, reglamentų, kodeksų gausybei, tarptautinės prekybos operatoriams sunku susigaudyti procedūrose ir tvarkose, forminant krovinius muitinėse. Temos aktualumas: Lietuvai tapus ES nare pasikeitė žemės ūkio ir maisto produktų prekybos režimas ir muitinės importo ir eksporto procedūrų teisinis reguliavimo ir jų kontrolės atlikimas. Tyrimo tikslas: išnagrinėti žemės ūkio produktų eksporto ir importo ir jiems taikomų muitinės procedūrų pokyčius Lietuvai įstojus į ES. Tyrimo uždaviniai: apibūdinti Bendrąją žemės ūkio politiką, atskleisti jos tikslus ir reguliavimo instrumentus; išnagrinėti žemės ūkio produktų importo ir eksporto... [to full text] / Problems of the topic: the Common Agricultural Policy has performed an extremely important role in development and extending integration processes in Europe. Upon joining the EU common market Lithuania opened up an opportunity to operate on a larger and more active market, to use the EU support instruments. However along with the increased opportunities Lithuanian agricultural sector had to accept the challenges of the EU common market: greater competition on the internal market, high quality standarts, trade and production restrictions. So far the aspects of customs processing of agricultural products are insufficiently agreed upon by the customs and the National Paying Agency. The customs of the EU member states have yet no single interpretation of some regulations, other provisions of legislative documents, which results in much misunderstanding when providing services to foreign companies. Due to a great number of complex European Union legislative documents, regulations, lawbooks governing customs activities, international trade operators face difficulties when trying to get a handle on procedures and practices when they arrange customs clearing for cargo. Topicality of the issue: since Lithuania has become an EU member state changes in agricultural products and food trade regime and legal regulation of import and export customs procedures and performance of their control have been introduced.

Aim of study – to identify the means of agricultural intensification, intensification level and determine tendency of variation. Tasks: 1. To analyze literature sources about treatment of agricultural intensification. 2. To estimate agricultural intensification and intensification level and its factors in EU countries. 3. To estimate agricultural intensifications influance to its surounding enviroment. 4. To substantiate agricultural intensifications and ekstensifications interaction means by link to sustainable development. Methods of the research – logical comparable analysis and synthesis of scientific literature, statistical and mathematical (even correlation analysis) and graphics methods.

The object of investigation – farmers’ economical activity diversification. The subject of investigation – farmers’ economical activity diversification politics development incentives. The aim of this work – to analyze farmers’ economical activity diversification political incentives and development possibilities. Tasks: 1. to study famers’ economical activity diversification theoretical aspects; 2. to find out influence of multifunctional agriculture model to famers’ economical activity diversification; 3. to analyze political trends determining famers’ economical activity diversification; 4. estimate famers necessity and possibilities to economical activity diversification in Lithuania. By studying science literature about theoretical diversification and empirical information in the work is analyzed agriculturalist’s needs of economical activity, revealed new possibilities to diversify economical activity according to multifunctionality of agriculture. Also are analyzed European Union political incentives of agriculturalist’s economical diversity. Way and means of investigation – analysis of science literature, logical analysis and synthesis, induction and deduction, comparison analysis, logical and chart methods of model.