Darbo problema ir aktualumas. Šiandien konstatuojama, jog moterys ir vyrai vis dar nevienodai dalyvauja moksle siekdami mokslinės karjeros, nepaisant visuomeninių, teisinių bei edukacinių paskatų. Viena svarbiausių priežasčių, ribojančių moterų profesinius pasirinkimus tradiciškai vyriškose mokslų srityse yra profesiniai lyčių stereotipai, kurie sąlygoja būsimos profesijos pasirinkimą sąveikaudami su vidiniais motyvais, taip pat su socialine bei edukacine aplinka, ekonominiais bei kultūriniais veiksniais. Dauguma moterų savo vaidmenį sieja su darbo veikla, neatsižvelgiant į šeimos materialinę padėtį jos pasiryžusios siekti profesinės karjeros. Moterims darbas ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir galimybių realizavimo būdas. Mūsų visuomenė vis dar linkusi šeimos sričiai paskirti moteris, o darbo sričiai – vyrus. Visais laikais mokslas yra asocijuojamas su vyriškuoju pradu, tačiau mokslo raidai reikia daug pagalbininkų, todėl ir į moteris moksle dažniau žiūrima kaip į gerai parengtą pagalbinį personalą, o ne kaip į visavertį kūrėją. Darbo tikslas. Šiame magistro darbe tirsime, koks yra akademinio jaunimo požiūris į moterų ir vyrų dalyvavimą bei pasiekimus akademinėje veikloje (mokslo ir dėstymo srityse). Taip pat bus siekiama išanalizuoti bei palyginti moters mokslininkės ir vyro mokslininko įvaizdžius nacionalinėje akademinėje bendruomenėje. Tirsime, kaip studentai supranta lyčių galimybes moksle, skirsime dėmesio išsiaiškinti nelygybės suvokimo lygmeniui akademinėje veikloje... [toliau žr. visą tekstą] / The problem and topicality of the paper. Today it is stated that men and women are still unequal in pursuing academic career regardless of social, legal and educational incentives. One of the main reasons restricting women's occupational choices in traditionally male fields of science are occupational gender stereotypes that interacting with internal motifs as well as with social and educational environment, economic and cultural factors, influence on future career choices. Most women associate their role with work activity and in spite of family‘s material situation they are determined to pursue a professional career. For women their job is not only the way to earn their livelihood but also the way to fulfil their true potential. Our society still tends to assign the women‘s role to household and the family while work is considered to be men‘s domain. The paper‘s objective. In this master‘s paper it will be investigated the attitude of academic youth towards women‘s and men‘s participation and achievements in academic activities (science and teaching areas). Also, it will be analyzed and compared woman-scientist‘s and man-scientist‘s images in the national academic community, it will be studied student‘s understanding of gender possibilities in science area. The paper will also try to analyze the level of inequality perception regarding academic activity. The research hypothesis: 1. It is likely that the student group is dominated by stereotypical attitude towards academic... [to full text]

Most web portals face three fundamental problems regarding content and design: 1) The sharing of responsibilities between programmers, designers and editors, 2) the mixture of content and design and the 3) problem of finding the most logical and user-friendly structure. Programmers and designers, who play a vital role during design and implementation, are usually not very interested in and may not possess the information needed for day to day maintenance of the web pages. On the other hand, staff responsible for contents is not necessarily knowledgeable in web design. This problem can be solved by letting those responsible for contents issue orders or wishes to the programmers but this process may lack both speed and accuracy. Web page used to publish academic department activity is not different from other web pages and the problems with web design and maintenance will lead to many web pages being left inaccurate or not properly updated. My task is to design and develop content management system which fulfills all academic department activity needs.

Aukštasis mokslas yra neatsiejama visuomenės kultūros dalis. Poreikis įgyti aukštąjį išsilavinimą, skatina kalbėti apie jo kokybę. Neatsiejamas dalykas nuo aukštojo mokslo kokybės yra dėstytojų – studentų santykiai. Taigi šio darbo objektas yra Lietuvos švietimo sistemos atstovų (studentų ir dėstytojų) santykiai ir jų įtaka aukštojo mokslo kokybei. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti studentų - dėstytojų santykiu ypatumus ir jų įtaką aukštojo mokslo kokybei Lietuvos kultūriniame kontekste. Reikėtų tikėtis, jog po nepriklausomybės ir 2003-ųjų gegužės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Vakaru Europos įtakos sandūroje formuojasi nauja akademinė kultūra, turint omeny dėstytojų ir studentų elgesį, normas, etiketą, ir jų sąveikos formas. Be to, sovietmečiu vyravusi monologinė paskaitos vedimo forma perauga į intensyvesnį dialogą su studentais paskaitų metu. Todėl įdomu pažiūrėti, ar santykiai tarp dėstytojų ir studentų turi įtakos kokybiškesniam mokymuisi. Todėl, pagrinde remiantis edukologijos atstovo Barnett‘o teorinėmis knygomis, šiame darbe bandoma apibrėžti „aukštojo mokslo kokybės“ sąvoką, bei empirinėje dalyje išryškinti studentų - dėstytojų santykių bendravimo ypatumus Lietuvoje, remiantis studentų ir dėstytojų požiūriais. Antropologija, kaip mokslas, ugdymo mokslų atžvilgiu, gali padėti suprasti žmogaus elgesį edukacinėse situacijose. Antropologai, studijuojantys skirtingas kultūras, bei matantys edukacinius procesus labiau negu formalus mokslas, gali padaryti ypač aktualių ir... [toliau žr. visą tekstą] / Higher education is an integral part of public culture. The widespread demand for higher education raises questions about its quality. Of direct consequence to the quality of higher education is the relationship between students and their professors. Thus, the purpose of this research project is to investigate particulars of the student-professor relations and their impact on the quality of education in the Lithuanian cultural context. It is to be expected that after independence and subsequently, after joining the EU in May, 2003, a significantly new classroom culture has emerged - in terms of expectations, teaching styles, and relationships between student and professor, the norms and etiquette, that shapes their interaction. In addition, the prevailing lecture by monologue in the time of Soviet union, took the form of guidance to intensify dialogue with the students during lecture. It is therefore interesting to see whether the relationships between teachers and students have an affect to better quality learning. On the theoretical side, this paper mainly utilizes the work of R. Barnett to define the concept of "quality of higher education", and the empirical part is meant to explore the relationship between students and professors as they manifest themselves in Lithuania, based on the opinions revealed by students and professors. The discipline of anthropology can aid us in understanding human behavior in the educational sphere. Anthropologists, who study different... [to full text]

Universiteto vaidmuo ilgainiui kinta. Tam įtakos turi universitetų funkcijų kaitos poreikis – nepakanka kurti ir perduoti žinias, būtinas žinių ekonomikos vystymuisi. Universiteto veikla reikalauja persiorientavimo nuo procesų link rezultato, ypač ieškant jo veiklos naudos visuomenei. Tai reiškia, kad universitetas, siekdamas veikti kintančiomis sąlygomis, turi elgtis socialiai atsakingai. Šia disertacija siekiama ištirti socialinę atsakomybę (toliau – SA) universiteto mokslinės veiklos valdyme. Pasirinkta tyrimo strategija – grindžiamoji teorija, kuri leido suformuluoti empiriniais duomenimis grįstas teorines prielaidas. Disertacijoje nagrinėjama SA samprata prasmės ir turinio kitimo aspektais, taip pat parodoma SA transformacijos chronologinė raida, išskiriami SA tipai, apibendrinami tyrimai nuo įmonės SA link viešojo sektoriaus SA. Taip pat analizuojama universiteto SA ir jos tipai, SA įtaka universiteto organizacinei kultūrai, pateikiami keli gerosios patirties pavyzdžiai. Ši dalis baigiama įvadu į universiteto mokslinės veiklos socialinį vaidmenį ir mokslininko elgesį. Toliau paaiškinamas SA diegimas etikos priemonėmis, pradedant nuo vertybių institucionalizavimo, sąmoningumo formavimo ir vedant link SA realizavimo universiteto strategijoje. Taip pat pateikiami gauti empirinio tyrimo rezultatai pagal tyrimo klausimus ir jų analizė. / The role of a university develops over time in response to both internal and external pressures. Higher education is now influenced by the need to change even its central functions and mindset – it is no longer sufficient to create and transfer knowledge, necessary for the development of knowledge economy. The performance of a university requires a refocusing from process to outcomes, notably in quest of societal benefit. It means that a university, seeking to operate in a changing environment, should behave in as socially responsible a way as society expects. The aim of this dissertation is to study social responsibility (SR) in the management of university research performance. The selected research strategy – it is the grounded theory which enabled to provide theoretically empirical data-based assumptions. The doctoral dissertation analyses the aspects of altering meaning and scope of the concept of SR, while showing the chronological development of the transformation of SR and types of SR. It also summarises studies, from SR of business to SR of the public sector. Then it analyses university SR and its types; the influence of SR on organisational culture at university; and introduces some examples of good university practice. This part ends with an introduction to the university‘s social role in research performance and the behaviour of the researcher. Also, it refers to the implementation of SR by ethical means, starting from the institutionalisation of values, the... [to full text]

The goal of the dissertation is by disclosing the key institutional powers of the external environment affecting academic libraries in Lithuania, identify the peculiarities of the framing of Lithuanian academic libraries’ roles and the influence of the process on the stability and variation of academic libraries. The object of the study – roles of academic libraries in Lithuania – is analysed from the perspective of new institutionalism, which affords the researcher’s ground for the identification and explanation of certain pressures of the institutional environment on organizations and their modes of activity. The discourse analysis of official documents of Lithuanian universities (long- and short-term strategic activity plans and annual reports) highlights the factors and agents which have the most impact on the stability and change of roles of libraries. It is stated that the entrenchment and stability of the framed roles of academic libraries is subject to the support and aid rendered by the institutional powers. The stability of the roles of Lithuanian academic libraries is to the greatest extent influenced by the support from various professional networks and authoritative financial agents, and the culturally established typical image of the activity of a certain library. Roles of academic libraries framed within the framework of the prevalent discourses of modernity, market and quality, reflect the institutional logics of the academic library which is based on the... [to full text] / Disertacijoje keliamas tikslas – atskleidus pagrindines išorinės aplinkos institucines jėgas, veikiančias Lietuvos akademines bibliotekas, nustatyti Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų konstravimo ypatumus ir šio proceso įtaką akademinių bibliotekų stabilumui bei kaitai. Disertacijos objektas – Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenys – tiriamas iš teorinės naujojo institucionalizmo perspektyvos, leidžiančios nustatyti ir paaiškinti tam tikrą institucinės aplinkos spaudimą organizacijoms ar jų veiklos būdams. Atliekama Lietuvos valstybinių universitetų strateginių dokumentų diskurso analizė išryškina akademinių bibliotekų išorinės aplinkos veiksnius ir veikėjus, darančius didžiausią įtaką bibliotekų vaidmenų stabilumui ir kaitai. Disertacijoje nustatyta, kad konstruojamų akademinių bibliotekų vaidmenų įsitvirtinimas ir stabilumas priklauso nuo to, kiek jis yra remiamas ir palaikomas institucinių jėgų. Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų tvirtumui didžiausią įtaką daro įvairių profesinių tinklų ir autoritetingų finansinių veikėjų palaikymas, kultūriškai susiformavęs tipizuotas tam tikros bibliotekų veiklos vaizdinys. Vyraujančių modernumo, rinkos ir kokybės diskursų ribose konstruojami akademinių bibliotekų vaidmenys atspindi akademinių bibliotekų institucinę logiką, kuri grindžiama naudingumo ir efektyvumo kriterijais, o tų pačių veikėjų dominavimas rodo egzistuojančią bendrą institucinę aplinką, ribojančią naujų vaidmenų įsitvirtinimo galimybes.

Disertacijoje keliamas tikslas – atskleidus pagrindines išorinės aplinkos institucines jėgas, veikiančias Lietuvos akademines bibliotekas, nustatyti Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų konstravimo ypatumus ir šio proceso įtaką akademinių bibliotekų stabilumui bei kaitai. Disertacijos objektas – Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenys – tiriamas iš teorinės naujojo institucionalizmo perspektyvos, leidžiančios nustatyti ir paaiškinti tam tikrą institucinės aplinkos spaudimą organizacijoms ar jų veiklos būdams. Atliekama Lietuvos valstybinių universitetų strateginių dokumentų diskurso analizė išryškina akademinių bibliotekų išorinės aplinkos veiksnius ir veikėjus, darančius didžiausią įtaką bibliotekų vaidmenų stabilumui ir kaitai. Disertacijoje nustatyta, kad konstruojamų akademinių bibliotekų vaidmenų įsitvirtinimas ir stabilumas priklauso nuo to, kiek jis yra remiamas ir palaikomas institucinių jėgų. Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų tvirtumui didžiausią įtaką daro įvairių profesinių tinklų ir autoritetingų finansinių veikėjų palaikymas, kultūriškai susiformavęs tipizuotas tam tikros bibliotekų veiklos vaizdinys. Vyraujančių modernumo, rinkos ir kokybės diskursų ribose konstruojami akademinių bibliotekų vaidmenys atspindi akademinių bibliotekų institucinę logiką, kuri grindžiama naudingumo ir efektyvumo kriterijais, o tų pačių veikėjų dominavimas rodo egzistuojančią bendrą institucinę aplinką, ribojančią naujų vaidmenų įsitvirtinimo galimybes. / The goal of the dissertation is by disclosing the key institutional powers of the external environment affecting academic libraries in Lithuania, identify the peculiarities of the framing of Lithuanian academic libraries’ roles and the influence of the process on the stability and variation of academic libraries. The object of the study – roles of academic libraries in Lithuania – is analysed from the perspective of new institutionalism, which affords the researcher’s ground for the identification and explanation of certain pressures of the institutional environment on organizations and their modes of activity. The discourse analysis of official documents of Lithuanian universities (long- and short-term strategic activity plans and annual reports) highlights the factors and agents which have the most impact on the stability and change of roles of libraries. It is stated that the entrenchment and stability of the framed roles of academic libraries is subject to the support and aid rendered by the institutional powers. The stability of the roles of Lithuanian academic libraries is to the greatest extent influenced by the support from various professional networks and authoritative financial agents, and the culturally established typical image of the activity of a certain library. Roles of academic libraries framed within the framework of the prevalent discourses of modernity, market and quality, reflect the institutional logics of the academic library which is based on the... [to full text]

Kauno humanitarų akademinės bendruomenės leidybinė veikla Pirmoje Nepriklausomoje Lietuvoje, priklausanti Lietuvos lokalinės istorijos kategorijai, iki šios yra labai mažai tyrinėta sfera. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų ir Teologijos-filosofijos fakultetuose buvo susitelkusi pagrindinė Kauno akademinės bendruomenės dalis. Pagrindinis leidybinės veiklos rezultatas buvo tų fakultetų periodiškai leisti tęstiniai mokslo žurnalai: „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“, „Literatūra“, „Mūsų tautosaka“, „Senovė“, „Tauta ir žodis“ (humanitarinių mokslų fakulteto). „Athenaeum“, „Draugija“, „Logos“, „Soter“ (Teologijos-filosofijos fakulteto). Darbe buvo siekta išnagrinėti ir įvertinti Kauno humanitarų akademinės bendruomenės vykdytą mokslinės periodinės leidybos procesą. Darbo pagrindą sudaro įvardinti tęstiniai universitetiniai humanitariniai mokslo žurnalai ir pirminiai archyviniai šaltiniai. Atskleidžiant problemą buvo naudotasi analitiniu-lyginamuoju, aprašomuoju ir statistinės analizės metodais. Atliktas tyrimas parodė, kad Kauno humanitarų akademinė bendruomenė kolegialiai (kolegiškai) per fakultetų (humanitarinių mokslų ir teologijos-filosofijos) tarybų posėdžius rūpinosi bei organizavo visapusišką mokslo žurnalų leidybą, finansavimą, rinko leidinių redaktorius, sprendė įvairias leidybines problemas. Humanitarų leidybinės veiklos plėtrai kliūtis darė nuostolinga mokslo žurnalų leidyba, vidiniai... [toliau žr. visą tekstą] / The Publishing Activity of Kaunas Humanities Academic Community during the period of the first independent Lithuania, which is attributed to the category of Lithuanian local history, is a field that has been little research so far. The majority of Kaunas academic society was centred around the faculties of the Humanities and the Theology-Philosophy faculties of Vytautas Magnus University. The most significant result of the publishing activity were the following scientific journals which were published continuously: „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“, „Literatūra“, „Mūsų tautosaka“, „Senovė“, „Tauta ir žodis“ (Faculty of the Humanities). „Athenaeum“, „Draugija“, „Logos“, „Soter“ (Faculty of Theology-Philosophy). The paper aims to research and evaluate the publishing process of scientific periodicals conducted by Kaunas Humanities academic community. The core materials of the paper are the periodical scientific journals listed above and primary archival sources. The methods employed in the research of the topic are as follows: analytical-comparative, descriptive and statistical data analysis. The research has shown that the Kaunas Humanities academic community organised and supervised a comprehensive publishing and financing of the scientific journals, elected the editors, dealt with various publishing issues. Unprofitable publishing of scientific journals, internal conflicts, political censorship and... [to full text]

Magistrinio darbo objektas – akademinė biblioteka. Darbo tikslas - išanalizuoti akademinės bibliotekos vaidmenį mokslo komunikacijos procese ir atlikti Vilniaus Universiteto Bibliotekos lyginamąją analizę. Darbo uždaviniai: išanalizuoti literatūros šaltinius, apibrėžiant akademinės bibliotekos sampratą, jos funkcijas, vartotojus, mokslo komunikacijos sąvokas bei procesus akademinėje bibliotekoje, atskleidžiant „medijų“ sąvokos vartojimo problematiką bei kontekstus; išanalizuoti akademinės bibliotekos vaidmenį informacinėje visuomenėje; atlikti tyrimą - Vilniaus Universiteto Bibliotekos lyginamąją analizę. Analizuojant sąvokų apibrėžtis, nagrinėjant bibliotekos sampratą, funkcijas bei vartotojus, medijų sampratą bei medijų centro funkcijas, naudojami šie tyrimų metodai: informacijos rinkimas, apdorojimas, sisteminimas; lyginamoji mokslinės medžiagos analizė. Atliekant tyrimą naudotas tinklalapių analizės metodas. Analizuojant sąvokų apibrėžtis, išsiaiškinta akademinės bibliotekos sampratos ir jos atliekamų funkcijų kaita. Nuo akademinės bibliotekos, kaip mokslinės literatūros kaupimo, saugojimo, bei perdavimo ateinančioms kartoms institucijos, pereita prie akademinės bibliotekos kaip integralios aukštojo mokslo institucijos dalies, orientuotos pirmiausiai į vartotojus, įvairių akademinės bendruomenės poreikių tenkinimą, skatinimą, palankios informacinės terpės akademiniam procesui sukūrimą. Išanalizavus akademinės bibliotekos vaidmenį informacinėje visuomenėje, išsiaiškinta... [toliau žr. visą tekstą] / Academic library – the scientific information and media center. By Diana Garmutė. Institute of librarianship and information sciences, Faculty of Communication, Vilnius University. The library services offered by the abundance and diversity is determined by the library called information and communication and media center. It controls and distributes the information is like an intermediary between knowledge and people, so in order to clarify the role of academic libraries academic community, it is important to analyze issues related to the information communication process and the knowledge society, which is the medium, which is an intensive exchange of information and development. Master's destination - the academic library. The aim - to examine the role of academic libraries of scientific information communication and learning and media center services in context. Job tasks: 1. Analyze literary sources, the definition of academic libraries functions, users, information and communication of scientific concepts and processes in the academic library, the identification of "media" use the concept of the problem and context; 2nd To analyze the role of academic libraries in the information society; 3rd Conduct a study – the internet site of Vilnius University Library analyze. An analysis of the academic library's role in the information society, it transpired that academic libraries have a media literacy educator's role in the community. An analysis of the services found in media... [to full text]

Disertacijoje siekiama teoriškai pagrįsti ir sukurti bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinį modelį profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Tikslui pasiekti išanalizuotas bibliotekininko edukatoriaus poreikis besimokančioje visuomenėje bei apibrėžta bibliotekininko edukatoriaus samprata, vaidmuo, gebėjimų visuma ugdant informacinį raštingumą; nustatyta dabartinė bibliotekininkų edukatorių rengimo būklė, susiejant ją su besimokančios visuomenės poreikiais bei sukonstruotas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinis modelis; įvertintas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinio modelio validumas realioje aplinkoje ir pasiūlytas šio modelio praktinis taikymas profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Atsižvelgiant į tai, kad informacinio raštingumo gebėjimų ugdymas Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose yra vienas iš instrumentų įgyvendinant besimokančią visuomenę, bibliotekininko edukatoriaus ugdymas yra aktualus ir pagrįstas. Bibliotekininkas edukatorius įgyvendindamas visuomenės informacinio raštingumo gebėjimų ugdymą užtikrina besimokančios visuomenės plėtrą, nes ugdo gebėjimą nustatyti reikalingos informacijos pobūdį ir mastą, efektyviai ir veiksmingai pasiekti reikalingą informaciją, kritiškai ją vertinti bei kūrybiškai pasinaudoti savo asmeniniams, individualiai ar dirbant komandoje efektyviai naudotis informacija siekiant užsibrėžto tikslo ir... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation is aimed at theoretical substantiation and framing of the conceptual model of librarian-educator’s training within the university study programme designed for the training of professional librarians. Pursuing the above-stated objective the need for librarians-educators in the learning society has been analysed and the concept, role and set of competences necessary for the development of information literacy have been defined; current situation in librarian-educator’s trainings has been identified coupling it with the needs of the learning society and the conceptual model of librarian-educator’s training has been framed; the validity of the conceptual model of librarian-educator’s training in real environment has been evaluated and practical application of the said model within the framework of the university study programme aimed at the training of professional librarians has been proposed. Taking into consideration the fact that in European Union and Lithuanian strategic documents development of information literacy skills is identified as an instrument for the development of the learning society, it can be stated that the training of librarians-educators is relevant and substantiated. Through the training of information literacy skills librarian-educator ensures the development of the learning society as he/she nurtures the ability to identify the nature and scope of required information, effectively access, critically evaluate and creatively use the... [to full text]

The dissertation is aimed at theoretical substantiation and framing of the conceptual model of librarian-educator’s training within the university study programme designed for the training of professional librarians. Pursuing the above-stated objective the need for librarians-educators in the learning society has been analysed and the concept, role and set of competences necessary for the development of information literacy have been defined; current situation in librarian-educator’s trainings has been identified coupling it with the needs of the learning society and the conceptual model of librarian-educator’s training has been framed; the validity of the conceptual model of librarian-educator’s training in real environment has been evaluated and practical application of the said model within the framework of the university study programme aimed at the training of professional librarians has been proposed. Taking into consideration the fact that in European Union and Lithuanian strategic documents development of information literacy skills is identified as an instrument for the development of the learning society, it can be stated that the training of librarians-educators is relevant and substantiated. Through the training of information literacy skills librarian-educator ensures the development of the learning society as he/she nurtures the ability to identify the nature and scope of required information, effectively access, critically evaluate and creatively use the... [to full text] / Disertacijoje siekiama teoriškai pagrįsti ir sukurti bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinį modelį profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Tikslui pasiekti išanalizuotas bibliotekininko edukatoriaus poreikis besimokančioje visuomenėje bei apibrėžta bibliotekininko edukatoriaus samprata, vaidmuo, gebėjimų visuma ugdant informacinį raštingumą; nustatyta dabartinė bibliotekininkų edukatorių rengimo būklė, susiejant ją su besimokančios visuomenės poreikiais bei sukonstruotas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinis modelis; įvertintas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinio modelio validumas realioje aplinkoje ir pasiūlytas šio modelio praktinis taikymas profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Atsižvelgiant į tai, kad informacinio raštingumo gebėjimų ugdymas Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose yra vienas iš instrumentų įgyvendinant besimokančią visuomenę, bibliotekininko edukatoriaus ugdymas yra aktualus ir pagrįstas. Bibliotekininkas edukatorius įgyvendindamas visuomenės informacinio raštingumo gebėjimų ugdymą užtikrina besimokančios visuomenės plėtrą, nes ugdo gebėjimą nustatyti reikalingos informacijos pobūdį ir mastą, efektyviai ir veiksmingai pasiekti reikalingą informaciją, kritiškai ją vertinti bei kūrybiškai pasinaudoti savo asmeniniams, individualiai ar dirbant komandoje efektyviai naudotis informacija siekiant užsibrėžto tikslo ir... [toliau žr. visą tekstą]