Magistrinio darbo objektas – viešasis diskursas apie aukštąjį mokslą Lietuvoje. Darbo tikslas – atlikti Lietuvos aukštojo mokslo viešą diskursą, išanalizuojant aukštojo mokslo įvaizdžio kūrimą tradicinėje ir internetinėje žiniasklaidoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti bendras aukštojo mokslo tendencijas pasaulyje ir Lietuvos aukštojo mokslo būklę; surinkti ir išanalizuoti Lietuvos aukštojo mokslo tema straipsnius tradicinėje ir internetinėjes žiniasklaidoje (2005 rugsėjo mėn. - 2006 kovo mėn.); išanalizuoti įvairią diskursyvinę medžiagą susijusia su nagrinėjama tema: statistinius duomenis, Europos Sąjungos dokumentus ir Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos dokumentus, mokslininkų konferencijų stenogramas ir t.t.; išsiaiškinti koks ir kaip Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdis yra formuojamas internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje; išsiaiškinti į kurią iš suinteresuotų aukštuoju mokslu šalių yra nukreipta kritika žiniasklaidoje. Aukštojo mokslo tema straipsnių internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje analizė buvo atlikta diskurso ir turinio analizės metodais. Prieita prie išvadų, kad didžioji 2005 m. rugsėjo mėn. – 2006 m. kovo mėn. tyrinėtų straipsnių dalis yra kritinio pobūdžio. Visuomenės grupių, tiesiogiai susijusių su aukštuoju mokslu, pasisakymais žiniasklaidoje yra sudaromas įspūdis, kad aukštuoju mokslu yra nepatenkinti studentai, jauni mokslininkai, darbdaviai. Temų paminėjimo dažnis parodo, kad žiniasklaidoje... [toliau žr. visą tekstą] / The research paper "Public Discourse on Lithuanian Higher Education" discloses that despite the achievements and international recognition, society is critical of the higher education system and university activities. The discrepancy between the assessment results by the Lithuanian society and international, might be possible due to the biased information provided by the media. The public discourse on higher education concentrates on the higher education image building process and aims to provide the answers to the questions: what, how and why the media builds that type of image and what the consequences are. The purpose of the research was to analyze the data from the articles on higher education in the traditional and internet media during the period September 2005 to March 2006. The findings prove that the majority of the articles on higher education are critical. The number and the content of the articles disclosed a tendency to build a negative image of the higher education institutions in the media. Opinion leaders put forward a message that the following stakeholders are not satisfied with the quality of higher education: students, young scientists and employers. Critique of the higher education management ranked as the most frequent among other topics on higher education. This closely relates to other internal problems of higher education institution which provoke critical reaction from the public. The author states that corruption, protectionism, stagnation in the... [to full text]

Aukštojo mokslo ir studijų sistemos pertvarka Lietuvoje vyksta jau nuo 1991 metų. 2000 metais priimtas Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas bei 2006 - 2007 metų atitinkami dokumentai leidžia aukštojo mokslo ir studijų sistemoje vykdytas pertvarkas grupuoti į kelis sąlyginius etapus. 2006 metais LR Vyriausybės patvirtintas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos 2006 – 2010 metų plėtros planas bei 2007 metų birželio 14 dieną Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimas Dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų – įvardijami dokumentais, sąlygojusiais naujos, giluminės bei kryptingos aukštojo mokslo ir studijų sistemos reformos pradžią. Darbo objektas – aukštojo mokslo reformos politikos formavimas Lietuvoje, koncentruojantis į pastarąjį pertvarkos etapą. Darbe nagrinėjami trys prioritetiniai klausimai, įtraukti į aukštojo mokslo ir studijų reformos politikos formuotojų darbotvarkes: 1) studijų finansavimo pertvarka; 2) universitetų institucinės autonomijos klausimas; 3) universitetų vidinio valdymo modelio pertvarka. Remiantis viešosios politikos ciklo teorija, dabartiniame aukštojo mokslo reformos politikos formavimo procese stebimos darbotvarkės nustatymo, politikos formulavimo fazės; konkrečių pasirinktų alternatyvų įgyvendinimą numatoma pradėti 2008 – 2009 metais. Todėl darbe siekiama sistemingai apžvelgti pagrindinių aukštojo mokslo reformos politikos formuotojų pozicijas dėl jau trijų minėtų klausimų tinkamiausių pertvarkos alternatyvų... [toliau žr. visą tekstą] / Reforms in Lithuania‘s higher education and study system have started in 1991. A Law of Higher Education adopted in 2000 and respective documents from 2006-2007 allow grouping of reforms carried out within the system of higher education and studies into few conditional phases. Lithuanian higher education system development plan for 2006 – 2010 approved in 2006 by Lithuanian Government and convention regarding the principles of reforms in education and study signed by Lithuanian parliamentary political parties on 14th of June 2007 have been endorsed by documents, which stipulated the initiation of modern, deep and focussed reform in higher education and study. Research object is a formation of higher education reform policy in Lithuania, with a focus on a latter phase of the reforms. Research analyses three priority questions included into the agenda of persons, responsible for formation of higher education and study reform policy: 1) reform for higher education funding; 2) institutional autonomy of universities; 3) reform of internal management model of universities. According to the theory of public policy cycle, in nowadays process of higher education reform policy formation there are observed phases of setting an agenda and formation of policy. The implementation of chosen specific alternatives is foreseen to be initiated in 2008 – 2009. Therefore the research aims to review in systematic way positions of the leading higher education reform policy makers... [to full text]

Darbo tikslas – atskleisti aukštųjų mokyklų studentų pasiekimų vertinimo pokyčius aukštojoje mokykloje, išryškinant edukacinius ir vadybinius šio proceso aspektus. Literatūros analizė parodė, kad vertinimas šiuolaikinių ugdymo paradigmų kontekste suprantamas kaip pagalba besimokančiajam, kuomet ugdytiniai aktyviai dalyvauja savęs vertinimo procese, kaip besimokančiųjų skatinimas, ugdymas suprasti save, būti aktyviais, mokėti susivokti pasaulyje, kuriame jie gyvena ir kolektyviai spręsti problemas. Empirinis tyrimas parodė, kad dėl didelio studentų skaičiaus grupėje dėstytojams sunku atsižvelgti į asmeninę kiekvieno besimokančiojo daromą pažangą, sudėtinga taikyti idiografinį vertinimą. Įsivertinimą skatintų šiuolaikiškų vertinimo metodų taikymas, pavyzdžiui, portfolio. Dėstytojai studento vaidmenį vertinimo ir įsivertinimo procese apibūdina teiginiais, būdingais poveikio ir sąveikos paradigmai. Koreliacinės studentų apklausos analizės duomenys rodo, jog aukščiausias koreliacijos koeficientas nustatytas vertinant studentų vertinimo ir įsivertinimo gebėjimus ir sprendimų priėmimo gebėjimus. Dėstytojų apklausos koreliacinės analizės duomenys rodo statistiškai reikšmingą koreliaciją tarp sprendimų priėmimo ir analitinės veiklos gebėjimų. Tarp vertinimo ir kitų gebėjimų statistiškai reikšmingos koreliacijos nenustatytos. / The aim of the work is to reveal the changes in the assessment of students achievements in higher school, while emphasizing educational and managerial aspects of the process. The analysis of the literature revealed that in the context of modern educational paradigms assessment is understood as helping the learners when they actively participate in their self- assessment, as stimulating learners, teaching them to understand themselves, be active, able to realize themselves in the world they live in and to solve problems together. The empirical research showed that due to a large number of students inside groups teachers find it difficult to pay attention to personal advance made by individual students, and to apply idiographical assessment. Self- assessment would be stimulated by modern assessment methods, such as portfolio. Teachers describe students' role in the process of assessment and self-assessment through statements typical to the paradigm of influence and interface.The analysis of the data of correlative students questioning revealed that the highest corelation coefficient was established when evaluating students assessment and self-assessment abilities and abilities of reaching decisions. The analysis of the data of teachers correlative questioning revealed a statistically significant correlation between making decisions and abilities of analytical activity. There were no statistically significant correlations made between assessment and other abilities.

Darbo tema: Lietuvos aukštojo mokslo genezė. Šio darbo tikslas - ištirti Lietuvos aukštojo mokslo genezę, siekiant nustatyti esminius aukštųjų mokyklų struktūrinius, vadybinius, finansinius pokyčius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Pirmoje darbo dalyje atlikta mokslinės literatūros analizė. Šioje dalyje analizuojama kokias vietas Lietuvos švietime užima kolegijos ir universitetai, pateikiama aukštojo mokslo raida, apžvelgiamas aukštųjų mokyklų finansavimas ir valdymas. Antroje dalyje pateikiama statistinė informacija. Analizuojami rodiklių pokyčiai. Empirinėje dalyje, anketinės apklausos metodu atliktas tyrimas. Tyrimo tikslas - ištirti respondentų nuomones siekiant nustatyti esminius ir dabartinius aukštųjų mokyklų bruožus. Respondentų nuomonės padeda nustatyti aukštojo mokslo genezė ir pokyčius. Apklausoje dalyvavo 313 respondentai. / Work theme: Higher education genesis in Lithuania. The goal is to explore the genesis of the Lithuanian higher education in order to identify the most critical high-school structural, managerial, financial developments in the restoration of Lithuania's independence. In the first part of the work is the scientific literature analyze. This section analyzes Lithuanian Education, the development of higher education, an overview of higher education financing and management. The second section presents statistical information. Analyzing indicators. The empirical part is the questionnaire survey method. The aim is to explore respondents' opinions in order to identify the most critical and current high school characteristics. Respondents' opinion helps to determine the genesis of higher education and change. The survey involved 313 respondents.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir įvertinti jų grąžą Lietuvoje, remiantis atlikta mokslinės literatūros analize. Konceptualiojoje darbo dalyje žmogiškojo kapitalo bei investicijų į jį diskusiniai klausimai aptariami teoriniu aspektu remiantis lietuvių bei užsienio autorių darbais. Analitinėje – tiriamojoje darbo dalyje pateikta investicijų į žmogiškąjį kapitalą kaštų ir naudos, grynosios dabartinės vertės, atsipirkimo periodo ir pajamų normos analizė. Skaičiavimais gauti rezultatai lyginami su kitų šalių rodikliais, siekiant objektyviai įvertinti investicijas į aukštąjį išsilavinimą ir jų grąžą Lietuvoje. Trečioji darbo dalis apima investicijų į žmogiškąjį kapitalą tobulinimo krypčių numatymą. / The aim of this final Master paper is to analyze the investment to human capital and evaluate its return and effectiveness in Lithuania according to the scientific literature. Conceptual part of this paper discloses the debatable questions of human capital and investment to it based on literature of Lithuanian and foreign authors. Analytical part of the paper investigates costs and benefit, net present value, payback period and rate of return of investment to human capital. Results according to main calculations are compared with foreign countries in order to be objective when evaluating the return rate of investment in human capital in Lithuania. Main trends for improvement are included in the third part of the paper.

Aukštasis mokslas yra neatsiejama visuomenės kultūros dalis. Poreikis įgyti aukštąjį išsilavinimą, skatina kalbėti apie jo kokybę. Neatsiejamas dalykas nuo aukštojo mokslo kokybės yra dėstytojų – studentų santykiai. Taigi šio darbo objektas yra Lietuvos švietimo sistemos atstovų (studentų ir dėstytojų) santykiai ir jų įtaka aukštojo mokslo kokybei. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti studentų - dėstytojų santykiu ypatumus ir jų įtaką aukštojo mokslo kokybei Lietuvos kultūriniame kontekste. Reikėtų tikėtis, jog po nepriklausomybės ir 2003-ųjų gegužės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Vakaru Europos įtakos sandūroje formuojasi nauja akademinė kultūra, turint omeny dėstytojų ir studentų elgesį, normas, etiketą, ir jų sąveikos formas. Be to, sovietmečiu vyravusi monologinė paskaitos vedimo forma perauga į intensyvesnį dialogą su studentais paskaitų metu. Todėl įdomu pažiūrėti, ar santykiai tarp dėstytojų ir studentų turi įtakos kokybiškesniam mokymuisi. Todėl, pagrinde remiantis edukologijos atstovo Barnett‘o teorinėmis knygomis, šiame darbe bandoma apibrėžti „aukštojo mokslo kokybės“ sąvoką, bei empirinėje dalyje išryškinti studentų - dėstytojų santykių bendravimo ypatumus Lietuvoje, remiantis studentų ir dėstytojų požiūriais. Antropologija, kaip mokslas, ugdymo mokslų atžvilgiu, gali padėti suprasti žmogaus elgesį edukacinėse situacijose. Antropologai, studijuojantys skirtingas kultūras, bei matantys edukacinius procesus labiau negu formalus mokslas, gali padaryti ypač aktualių ir... [toliau žr. visą tekstą] / Higher education is an integral part of public culture. The widespread demand for higher education raises questions about its quality. Of direct consequence to the quality of higher education is the relationship between students and their professors. Thus, the purpose of this research project is to investigate particulars of the student-professor relations and their impact on the quality of education in the Lithuanian cultural context. It is to be expected that after independence and subsequently, after joining the EU in May, 2003, a significantly new classroom culture has emerged - in terms of expectations, teaching styles, and relationships between student and professor, the norms and etiquette, that shapes their interaction. In addition, the prevailing lecture by monologue in the time of Soviet union, took the form of guidance to intensify dialogue with the students during lecture. It is therefore interesting to see whether the relationships between teachers and students have an affect to better quality learning. On the theoretical side, this paper mainly utilizes the work of R. Barnett to define the concept of "quality of higher education", and the empirical part is meant to explore the relationship between students and professors as they manifest themselves in Lithuania, based on the opinions revealed by students and professors. The discipline of anthropology can aid us in understanding human behavior in the educational sphere. Anthropologists, who study different... [to full text]

Aukštasis mokslas yra labai svarbus visuomenei, nes ugdo jos pilietiškumą, didina valstybės ekonominę galią, mažina socialinę atskirtį. Šis išsilavinimas aktualus kiekvienam asmeniui, nes leidžia dirbti kvalifikuotą, mėgstamą darbą, sukuria geresnio uždarbio galimybes, geresnę padėtį visuomenėje. Dabarties Lietuvoje veikia 22 universitetai. 7 jų - nevalstybiniai. Nuo 1995 m. nuolatos auga studentų skaičius - kiekvienais metais vis daugiau žmonių siekia universitetinio išsilavinimo. Darbdaviai beveik besąlygiškai reikalauja aukštojo mokslo diplomo. Kintanti realybė suponavo prieštaravimą: žmogus turėdamas universiteto diplomą ir dirbdamas protinį darbą, beveik visais atvejais gauna mažesnį atlyginimą, nei asmuo dirbdamas fizinį darbą. Problemos esmė - ar aukštasis universitetinis išsilavinimas asmeniui reikalingas, kad jis taptų aukštos kvalifikacijos, plačių kompetencijų, atitinkamais gebėjimais disponuojančiu specialistu ar mokomasis tik dėl diplomo, nesvarbu kokiame universitete ir kokia specialybė. Galbūt Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad aukštojo universitetinio išsilavinimo siekimas Lietuvoje tapo mada. Darbo tikslas - atskleisti jaunimo požiūrį į aukštąjį universitetinį mokslą kaip į vertybę. Iškeltos dvi hipotezės. Pirmoji, aukštasis universitetinis mokslas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prarado savo statusą ir tapo mados reikalu. Antroji, aukštasis universitetinis mokslas reikšmingas jaunimui siekiantiems kokybiškesnio ir... [toliau žr. visą tekstą] / Higher education is very important for society, because it educates public spirit, increase economic power of nation, dismish social disjuncture. This education is important for everyone, because it lets to have qualification, favourite work, create possibility of better earnings, better position in the society. Nowadays in the Lithuania are 22 universities. 7 of it – independent. Since 1995 year invariably growing numbers of students – every year much more people try to get academic education. Employers almost absolutely require higher education. Changeable reality supponed contradiction - people have certificate of university and work mental job get less money then people, who work physical job. Problem essence - whether higher academic education is necessary for people, that he would become qualified specialist, person with wide ability, specialist with appropriate faculty or study only for diplom no matter in which university and what speciality it is . Maybe there is the situation that higer academic education aim become like fashion. My task purpose is to reveal young people attitude at higher academic education like to worth. There is two hypothesis. First, higher academic education after Lithuania independence reconstruction lost its statute and became fashion matter. Second, higher academic education is important for young people, who seek quality and full- fledged life. There was quantitative analysis. Respondents – schoolchildren of older classes. Number – 19... [to full text]

Aukšto lygio žmogiškas kapitalas gamina didelės pridėtinės vertės turtą – pasaulyje paklausias prekes. Visuomenės gerovę pirmiausia lemia investicijos į žmones ir jų žinias. Žmonių įgujamu sugebėjimai – jų išsimokslinimas, patirtis, įgūdžiai, sveikata – yra svarbiausi siekiant ekonominės pažangos. Bet kurios visuomenės pagrindinis turtas yra žmonės, o ekonominio-socialinio progreso galutinis kriterijus yra žmogus ir jo poreikių platesnis patenkinimas. Žmogiškasis kapitalas yra vertingiausias šiuolaikinės visuomenės resursas, svarbesnis už gamtos turtus ar žmonių sukauptą materialinį turtą. Šiuolaikinėje visuomenėje, padidėjus žinių vaidmeniui, automatiškai sutelkiamas asmenų ir visos šalies konkurencingumas tam, kad būtų stiprinami svarbūs žmogiškojo kapitalo raiškos komponentai, konkrečiai, aukštasis išsimokslinimas. Darbo tikslas: įvertinti aukštojo išsilavinimo, kaip investavimo į žmones reikšmę bei nagrinėti kaip žmogiškojo kapitalo raiška sąveikauja su karjera ir jos realizavimu Lietuvoje. Empirinio tyrimo tikslas: įvertinti studijuojančių žmonių nuostatas į aukštąjį mokslą kaip investiciją į žmones, bei nustatyti tų nuostatų pokyčius profesinės karjeros planavimo aspektu. Tyrimo dalykas: respondentų nuomonės ir nuostatos žmogiškojo kapitalo raiškai bei profesiniam realizavimui įvertinimas. Tyrimo objektas: Studijuojančio jaunimo žmogiškojo kapitalo profesinio realizavimo problemos ir panaudojimo galimybės Lietuvoje. ... [toliau žr. visą tekstą] / The main property of any society is human beings while the final criterion of economical social progress is an individual and wider satisfaction of his needs. Human capital is the most valuable recourse of modern society, even more important than natural resources or material capital pilled up by human beings. In modern society when the role of knowledge is increased, the competition of people and all country is concentrated in order to strengthen the components of human capital expression, especially higher education. The aim of the thesis: to evaluate the importance of high education as the investment in human capital and to research how this aspect influence the carrer and its realisation in Lithuania The aim of the empirical research: to evaluate the point of view of studying persons towards high education as investment in people and how this investment could influence their professional carrer in Lithuania. The subject of the research: the evaluations of the opinions of interviewed students. The object of the research: the problems of professional realisation and employment possibilities of studying persons in Lithuania. The main tasks of the thesis: 1. to ground the meaning of human capital. 2. to ground theoreticaly the importance of higher education in the formation and expression of human capital. 3. according the analysis of statistic data to evaluate the expression of social aspects in human capital, specificaly the role of high education in... [to full text]

Lietuvoje aukštosios mokyklos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos. Studentai, po kolegijos norintys tęsti studijas universitete, susiduria su begale problemų, tokių kaip programų nesuderinimas abiejose aukštosiose mokyklose, kas sąlygoja dalykų pasikartojimą ir neleidžia studentams efektyviai išnaudoti studijoms skirto laiko. Norint pagrįsti šias problemas, buvo atlikti teorinis ir empirinis tyrimai. Teoriniame tyrime apibrėžta aukštojo mokslo samprata, misija ir pagrindiniai tikslai, išskirti skirtumai tarp kolegijų bei universitetų, apibūdintos subjektyviosios ir objektyviosios studijų prieinamumo sąlygos. Kaip vieną iš pagrindinių skirtumų universitetinėse ir neuniversitetinėse studijose galima būtų išskirti tai, jog universitetuose pabrėžiamas gilesnis teorinis išsimokslinimas, o kolegijose daugiau dėmesio skiriama praktinei veiklai. Skiriasi ir universitetinės bei neuniversitetinės studijų programos studijų trukme, apimtimi, studijuojamų dalykų blokų pasiskirstymu. Prieinamumas aukštojo mokslo sistemoje (ir ne tik) pasireiškia per objektyviąsias ir subjektyviąsias sąlygas. Išskiriamos dvi pagrindinės subjektyviosios prieinamumo sąlygos: psichologinė-edukologinė, kuri apima asmens motyvaciją mokytis ir socialinė-edukologinė – pradinių įgūdžių svarbą, kad besimokantieji galėtų prisiimti naujas mokymosi vertybes, ir mokymo turinio pritaikymą individualiems besimokančiojo poreikiams. Objektyvioji švietimo prieinamumo pusė pasireiškia teisiniu, geografiniu... [toliau žr. visą tekstą] / The high education schools there are two types in Lithuania: university and college. When the student’s graduate college and want continue studies in university, they conform to a lot of difficulties, such as program incompatible in both high schools. These incompatibles determinate same educational skills repeat in this way student can use this designed time effectively, so there are no continuity between these type high education schools. On purpose to validate this problem, ware made theoretical and empirical research. In theoretical research defined high education conception, mission and the main aim, were discern different between universities and college and described subjective and objective studies continuity circumstance. Like one of the main different between universities and college may distinguish, that in universities prevailing deeper theoretical education, or in college prevailing practical skills. The academic and non-academic studies different such a subject likes studies duration, extent, distribution of study object block. Continuity in high education system (and in others) display through objective and subjective circumstance. Two main subjective continuity circumstances were distinguished: psychological – educational continuity circumstance includes personal motivation to learn and sociological – educational continuity circumstance include involve basic skills importance, that students could get new learning value. The objective education continuity... [to full text]

Šio magistrinio darbo tikslas - nustatyti, kokias įgyvendinimo problemas akademinė bendruomenė įžvelgia. Valstybinė švietimo strategija priimta 2003 m. liepos 4 d. Seime, kurioje numatyta įgyvendinimo krypčių sistema. Atkreipiamas dėmesys į kokybišką išsilavinimą, valdymo kultūrą ir galimybes mokytis visą gyvenimą. Išskiriamos penkios Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo kryptys: valdymas, infrastruktūra, parama, turinys ir personalas. Empirinis tyrimas parodo, kad svarbiausi Valstybinėje švietimo strategijos siekių kontekste yra aukštojo mokslo finansavimas, mokymo modernizavimas, dabartinis studentų krūvis, priklausantis nuo informacinių technologijų diegimo, kurios palengvintų studentų mokymosi kokybę. Nuo 2009 m. įvedamas studentų krepšelis ( valstybės lėšos), kuris visiškai padengs studentų studijų išlaidų didesniąją dalį. Švietimo įstaigos turi padėti asmenims įgyti tokią kvalifikaciiją, kuri tenkintų šių dienų poreikius, atitiktų šiuolaikines technologijas. / The main aim of this work is to determine what problems of realization the academic community perceives. The system of realization trends was projected in the state education strategy enacted on the 4th of July in 2003 by Parliament. It is paid attention to the calibre, the management culture and the opportunity to learn all the life. There are five the realization trends of state education strategy: the management, the infrastructure, the support, the content and the personnel. The analysis of the research shows that the finance of higher education, the modernization of teaching, the present learning load of students which belongs to the implementation of information technology are the main trends of state education strategy. The finances of a state will be introduced in 2009 which will offset the best part expenses of students learning. The educational institution should have to help persons to gain the qualification which should meet the requirements of these days and satisfy modern technology.