Successful quality management systems proceeding and continual development, that determine systems maturity, is not self-contained phenomenon. Persuading for quality management systems maturity, organization must create suitable conditions for that. Organization must determine maturity factors and tend for these factors suitable impact to quality management system. Information factors are ascribable to factors, that determinate quality management systems maturity. But still now, the whole of information factors is not institutionalized sustaining by information since theoretical base. Characteristics of these information factors are defined insufficiently too. Defined uncertainty direct, why organizations can’t create suitable conditions for quality management systems maturity. These problems incite the research purpose – indicate the whole of informational factors, that impact quality management systems maturity, and clarify theirs influence to system development. / Sėkmingas kokybės vadybos sistemos funkcionavimas, nuolatinis sistemos tobulinimas, sąlygojantis sistemos brandą, nėra savaiminis reiškinys. Siekdamos kokybės vadybos sistemos brandos organizacijos privalo sukuti tam tinkamas sąlygas: identifikuoti brandos veiksnius ir rūpintis jų tinkama įtaka. Informaciniai veiksniai yra priskiriami veiksnių, lemiančių kokybės vadybos sistemos brandą, kategorijai. Tačiau iki šiol, informacinių veiksnių visuma, įtakojanti kokybės vadybos sistemų brandą, nėra identifikuota remiantis informacijos mokslų teorine baze. Nepakankamai apibrėžtos ir veiksnių charakteristikos, užtikrinančios tinkamą įtaką kokybės vadybos sistemoms. Per didelė entropija šiais klausimais lemia tai, kad organizacijos nesugeba sudaryti tinkamų sąlygų savo kokybės vadybos sistemų brandai. Įvardintos problemos skatina formuluoti tokį mokslinio tyrimo tikslą – identifikuoti kokybės vadybos sistemos brandos informacinių veiksnių visumą, išaiškinant jų įtaką sistemos brandai.

The process of interactive electoral communication initiated by politicians in social media is the object of the dissertation. The aim of the paper is to develop a comprehensive research approach to politicians’ electoral communication in social media and to use the approach in describing the specificity of electoral communication taking place in social media, determining the features of expression of the candidates’ electoral objectives, and making an analysis of the communication that took place in an interactive environment during the elections to municipal councils in 2011. In the first part of the thesis, the notion of interactive electoral communication in social media is defined, development of electoral communication in a virtual environment is discussed, and an in-depth analysis of the features of interactive electoral communication in social media is presented. In the second part of the thesis, a process model of interactive electoral communication in social media is formulated and objectives of electoral communication in an interactive environment are identified and analysed, including a detailed examination of their practical application. The third part of the thesis is an empirical study into interactive electoral communication, where the electoral campaign that took place in an interactive environment during the 2011 elections to municipal councils is comprehensively analysed using the process model of the electoral communication objectives. / Disertacijos darbo objektas yra interaktyvios politikų rinkiminės komunikacijos vyksmas socialinių medijų priemonėse. Darbo tikslas – sukonstruoti kompleksišką politikų rinkiminės komunikacijos socialinėse medijose tyrimo prieigą, kurią taikant atskleisti socialinių medijų priemonėse vykstančios rinkiminės komunikacijos specifiką ir nustatyti kandidatų naudojamų rinkiminių siekinių raiškos ypatybes, taip pat išanalizuoti 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimų metu interaktyvioje erdvėje vykusią komunikaciją. Pirmojoje disertacijos dalyje apibrėžiama interaktyvios rinkiminės komunikacijos socialinėse medijose samprata, nagrinėjama rinkiminės komunikacijos virtualioje erdvėje raida, detaliai analizuojamos interaktyvios rinkiminės komunikacijos socialinėse medijose ypatybės. Antrojoje disertacijos dalyje konstruojamas procesinis interaktyvios rinkiminės komunikacijos socialinėse medijose vyksmo modelis, išskiriami ir analizuojami rinkiminės komunikacijos siekiniai interaktyvioje erdvėje, detaliai nagrinėjamos praktinės jų įgyvendinimo formos. Trečiojoje disertacijos dalyje atliekamas empirinis interaktyvios rinkiminės komunikacijos tyrimas, kuriame, taikant procesinį rinkiminės komunikacijos siekinių modelį, kompleksiškai išanalizuojama interaktyvioje erdvėje vykusi 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimų kampanija.

The doctoral thesis deals with a methodological problem of analyzing photography. The argumentation is built on assumption that analysis of a content of a medium (in this case: photography) alone is unable to reveal important social and political aspects of the medium. Therefore an integral analysis of medium and its context is indispensable. Combination of approaches used in communication and media studies, philosophy, and art history lets to define the notions of dispositif and medium, which lead to construction and operationalization of a model of medium dispositif. The model is used for research and analysis of power relations around photographical discourse in Lithuania in 1960s–1980s. Research material gathered while interviewing relevant actors in the field and analyzing visual and textual archives lets to define the dispositif of photography of the time period chosen as the a particular actor-network. The analysis reveals how the network of art photography developed, how it became stable and irreplaceable, what was its impact on specific mode of use of photography, so called photo-art, and formation of common photographical style, The School of Lithuanian Photography. The institutional role of Society of Art Photography, its interaction with communicational conventions (eg. Social Realism), philosophical statements, and the whole photographical discourse are taken into particular account. The analysis and combination of different elements, constituting photographical... [to full text] / Disertacijoje sprendžiama kompleksiškos fotografijos analizės metodologijos problema. Remiamasi prielaida, kad analizuojant vien medijos (šiuo atveju fotografijos) turinį, neįmanoma atskleisti svarbių socialinių ir politinių medijos aspektų. Todėl siekiama analizuoti pačią mediją kartu su jos kontekstu. Derinant komunikacijos bei medijų mokslų, filosofijos ir menotyros prieigas suformuojamos dispozityvo ir medijos sampratos, kurias jungiant sukonstruojamas ir operacionalizuojamas medijos dispozityvo modelis. Šis modelis yra taikomas Lietuvos fotografijai XX a. septintajame–devintajame dešimtmetyje analizuoti ir diskursą formavusiems galios santykiams atskleisti. Pasitelkiant interviu su fotografijos veikėjais ir fotografijų bei tekstinių šaltinių interpretaciją išanalizuojamas pasirinkto laikotarpio fotografijos dispozityvas, kuris apibrėžiamas kaip veikėjas-tinklas. Disertacijoje atskleidžiama, kaip formavosi fotografijos meno tinklas, kaip jis tapo stabiliu ir nepakeičiamu, kaip jis konstravo ir reguliavo specifišką fotografijos vartojimo būdą – fotomeną ir vientisą stilių – Lietuvos fotografijos mokyklą. Analizuojant ir jungiant skirtingus fotografijos medijos elementus, siekiama parodyti priežastingumo ryšius tarp estetinių, politinių ir socialinių fotografijos aspektų. Disertacijoje nagrinėjamas institucijos (Fotografijos meno draugijos) vaidmuo bei jos sąveika su komunikacinėmis konvencijomis (pvz., socrealizmo stiliumi), filosofinėmis nuostatomis ir fotomeno diskursu.

Darbo tema išryškėja žvelgiant ir tarpusavyje kombinuojant tris skirtingas perspektyvas – organizacijos, žiniasklaidos ir visuomenės. Šio darbo tyrimo objektas - Tarptautinio Berlyno literatūros festivalio viešosios komunikacijos ypatumai. Empirinėje darbo dalyje, aprašant kultūros organizacijos komunikacijos ypatumus ir analizuojant Tarptautinio Berlyno literatūros festivalio bei žiniasklaidos teminio diskurso skirtumus teoriniu darbo pagrindu tapo vokiečių autorių darbai. Darbo tikslas – išanalizuoti kultūros organizacijos ir žiniasklaidos viešajame diskurse išryškėjančius turinio ir tematinius skirtumus, atskleidžiant kuo skiriasi skirtingas kultūras reprezentuojantys pranešimai. Šiam tikslui pasiekti išsikelti tokie darbo uždaviniai: parengti kultūros organizacijos išorinės komunikacijos instrumentus; aprašyti masinės komunikacijos procesus ir jų dalyvius bei apibrėžti kultūrinės reprezentacijos kriterijus viešajame diskurse; pagal kultūrinės reprezentacijos kriterijus ištirti informacijos perdavimo procesų metu siunčiamų pranešimų turinį ištirti festivalio organizatorių viešąją komunikaciją; atskleisti kultūros organizacijos ir žiniasklaidos komunikacinių pranešimų ypatumus ir skirtumus tarptautiniame festivalyje: ištirti žiniasklaidos diskursą; palyginti festivalio organizatorių komunikaciją bei žiniasklaidos diskursą. Darbe naudojami mokslinės literatūros bei kiekybinių ir kokybinių duomenų analizė. Atlikus mokslinės literatūros analizę paaiškėjo kokie yra pagrindiniai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this research - public communication features of International Berlin literature festival. Aim of this thesis - to analyze culture organization and media content and thematic differences in public discourse, by revealing how different cultures representing communication differs. / Das Thema der Arbeit entsteht, wenn man drei verschiedene Ansichten kombiniert – Organisationen, Medien und Gesellschaften. Der Gegenstand dieser Arbeit sind die Kommunikationsbesonderheiten des internationalen Literaturfestivals Berlin. Das Forschungsobjekt – in einem empirischen Teil des internationalen Literaturfestivals Berlin wurden die Bücher der Deutschautoren zur Arbeitsgrundlage bei der Beschreibung der Organisationskommunikationsbesonderheiten und bei der Analyse der Unterschiede zwischen dem internationalen Literaturfestival Berlin und den Medien. Das Ziel – die Analyse der Inhalts- und Thematik- Unterschiede zwischen den Organisationen und Medien. Um dieses Ziel zu erreichen, müssen folgende Aufgaben befolgt werden: die öffentlichen Kommunikationswerkzeuge der Organisationen müssen ausgearbeitet werden; die Kommunikationsprozesse und die Mitglieder sollen beschrieben werden deren kulturellen Repräsentationskriterien in einem öffentlichen Diskurs definierten werden; Inhalt von Nachrichten, öffentliche Kommunikation der Organisatoren erforschen; Besonderheiten und Unterschiede der Kulturorganisation und Medien beim internationalen Literaturfestival: den Diskurs der Medien ausarbeiten; die Kommunikation der Organisatoren mit einem Diskurs der Medien vergleichen. Für diese Arbeit wird wissenschaftliche Literatur und die Analyse der Angaben verwendet. Nach einer Analyse der wissenschaftlichen Literatur konnten die Besonderheiten der Festivalkommunikation und die... [der volle Text, siehe weiter]

Given the novelty of political campaigning on social networking sites in Lithuania and the critique, it has received from social media experts, the object of the master thesis encompasses mediatization of Lithuanian politics on Facebook, when social media logic becomes adapted in political campaigning and integrated into the political agenda. Accordingly, the MA thesis developed its aim to define in what ways mediatization of Lithuanian politics manifests on Facebook and if public-relations oriented Lithuanian political communication culture, characteristic to political communication on mass media, and negativity, as its culture-specific aspect, are transported to the platform. The research was carried out in several stages. Firstly, using secondary data analysis the study aimed at determining social media logic. Accordingly, the requirements for successful exploitation of social media logic in political campaigning on Facebook were identified – popularity building, connectivity, personalization and interactivity. Thirdly, aiming to determine if the politicians complied with social media logic and transported public-relations oriented political communication culture and negativity to the platform, the research used quantitative and qualitative content analyses. It covered a two-weeks period (from April 02 to April 15, 2014) political campaigning on Facebook run by the seven candidates' to Lithuanian President’s Office. Fourthly, using the obtained empirical data the study... [to full text] / Nors Lietuvos politinė komunikacija socialiniuose tinkluose yra gana naujas reiškinys, jis jau sulaukė socialinių medijų ekspertų kritikos. Šio magistro baigiamojo darbo tyrimo objektu pasirinkta Lietuvos politikos mediatizacija socialiniame tinkle Facebook, kuomet politinių kampanijų metu politikai adaptuoja socialinių medijų logiką ir ją integruoja į savo politinę dienotvarkę. Darbe siekta nustatyti, kokiais būdais Lietuvos politikos mediatizacija pasireiškia internetiniame socialiniame tinkle Facebook. Taip pat buvo svarbu išsiaiškinti, ar Lietuvos viešųjų ryšių (ang. Public-relations oriented) politinės komunikacijos kultūra, ugdoma masinėje žiniasklaidoje, ir jai būdingas negatyvumas perkeliami į Facebook platformą. Tyrimas atliktas keliais etapais. Pirmojo etapo metu, naudojant antrinių duomenų analizę, buvo įvardyta socialinių medijų logika. Tokiu pat būdu nustatyti reikalavimai, leidžiantys išnaudoti socialinių medijų logiką politinių kampanijų metu, t. y., populiarumo didinimas, socialinių ryšių išnaudojimas, personalizacija ir interaktyvumas. Trečiojo etapo metu, siekiant atskleisti Lietuvos politikų komunikacijos atitikimą socialinių medijų logikai ir galimą viešųjų ryšių politinės komunikacijos kultūros bei negatyvumo perkėlimą į Facebook platformą, tyrime naudojama kiekybinė ir kokybinė turinio analizė. Ištirtos septynių kandidatų į 2014 metų Lietuvos Prezidento postą dviejų savaičių laikotarpio (balandžio 02–15 dienomis) politinės kampanijos socialiniame... [toliau žr. visą tekstą]

Viešosios erdvės – visuomenės kultūrinės, dvasinės ir ekonominės būklės atspindys. Viešosios erdvės funkcija – burti skirtingų interesų piliečius, skatinti bendrauti ir kurti. Tačiau kokia viešųjų erdvių situacija šiandienos miestuose ir kaip juose reiškiasi kūrybiškumas? Magistro darbe nagrinėjama Kauno centrinė viešoji erdvė – Nemuno sala kaip potenciali visuomenės komunikacijos vieta. Darbe tyrinėjama pačios vietos kaip centrinės miesto viešosios erdvės potencialas ir jos svarba miestui bei visuomenei. Teorinėje magistro darbo dalyje, remiantis kūrybingos aplinkos teorija, viešoji erdvė pristatoma kaip miesto struktūros dalis. Nagrinėjamos viešųjų miesto erdvių planavimo problemos, kūrybiškas vietos planavimas, vietos įvaizdžio formavimo ir kūrimo procesai. Viešosios erdvės koncepcija traktuojama ieškojimų, eksperimentavimo, siurprizų ir nuotykių vieta. Antroje ir trečioje darbo dalyse Nemuno sala nagrinėjama kaip sociokultūrinių sąlygų suformuotas miesto centrinis parkas. Ji analizuojama Kauno miesto geografiniu ir urbanistinės strategijos aspektu, taip pat viešajame diskurse. Empirinėje darbo dalyje pateikiamas Nemuno salos viešosios erdvės potencialas kūrybinėms iniciatyvomis. Kiekybis ir kokybinis tyrimas remiasi psichogeografijos ir kūrybingo miesto perspektyvomis. Nagrinėjama geografinės aplinkos poveikis žmonių elgesiui ir emocijoms, tarpusavio komunikacijai. Nemuno sala, teorinėje dalyje dėl savo geografinės padėties ir fizinės būklės traktuojama deaktyvuota... [toliau žr. visą tekstą] / Public space is a reflection of society cultural, spiritual, and economic conditions. Public spaces are designed to bring together the different interests of the citizens, encouraging them to interact and engage them in creative work. But what is the situation today with the public spaces in cities and how they are developing creativity? The Island of Nemunas, which is the main public space of Kaunas, is a potential place for meetings and inter-communications between different social groups. Master thesis analize the public space as a potencial city center place for inspiration and relevance for the city. Master of theoretical work, based on the theory of creative environment, public space is presented as an urban structure, it also explains problems of public spaces of the city planning issues, creative urban planning, design and place branding tool. Here public space is seen as place of explorations, experimentation, surprises and adventure. In the second and third parts of the work Nemunas Island is analyzed as the city central park, which was shaped by socio-cultural conditions. Public space in the Kaunas city was analyzed as geographical area, as area in social discourse and urban strategy of Kaunas city. The empirical part of work talks about Island of Nemunas as a public space for the creative initiatives. The research is based on psycho geographic and creative urban perspectives. Geographic environment impact on human behavior and emotions, peer communication is... [to full text]

New developments in information and communications technologies have rapidly made their way into the forefront of educational concerns. With exciting possibilities for global communication, access to vast amounts of information and new approaches to teaching and learning practices, a small number of schools have integrated the technology into the school environment. However, the majority of schools are just feeling their way and this is particularly so in small rural schools which are removed from the high technology communications networks of the capital cities. This study placed open learning technology into three rural schools where the teachers had control over its use. Using qualitative multi-site case study techniques, the effect of the technology on the planning and teaching strategies of the teachers, classroom organisation and management, changes in teacher-student interactions, student motivation, curriculum enhancement and/or extension, the role of the teacher, and professional development issues was investigated. It was found that the use of the technology had a positive effect on encouraging open learning and student-centred approaches to lesson delivery. The Internet and e-mail were accepted by the teachers and the wider school community and became part of normal classroom activities. Staff development opportunities figured largely in the outcomes of this study being revealed as a necessity for teacher adoption of the innovation. The leadership role of the principals emerged as an important theoretical construct influencing the implementation of the innovation. Finally, the introduction of the technology was found to contribute to breaking down the barriers of distance that are a characteristic of rural and isolated schools. By providing teachers in rural schools with access to open learning technology that can be readily integrated into teaching activities, it is likely that lasting change in attitude to the legitimacy of information gained through the technology, and a greater level of independent student classroom activity, will occur.

Cette recherche avait pour objectif d’explorer les variables psychologiques impliquées dans l’Usage Problématique des Jeux Vidéo (UPJV) chez les adolescents, puis de façon secondaire les Réseaux Sociaux (RS) et le Téléphone Portable (TP). Ainsi, 1423 collégiens et lycéens d’Ile de France ont été inclus, dont 92,1% ont joué aux jeux vidéo au cours de l’année écoulée avec un sex ratio proche de 1. Les joueurs sont plus nombreux à avoir déjà consommé de l’alcool, présentent un score de symptomatologie dépressive plus faible, une « recherche de sensation » et une « émotionnalité » plus élevées que les non joueurs. Ceux avec un UPJV (17,7%) sont plus jeunes, ont joué plus précocement, jouent plus de temps, davantage sur ordinateur et dans une guilde. Ils possèdent de plus mauvais résultats scolaires, un usage excessif des Jeux d’Argent et Hasard (JAH) plus fréquent et commencent à boire plus jeunes. Leurs scores d’« urgence positive », de « manque de persévérance » sont plus élevés et celui d’« activité » plus faible. Le score à l’usage excessif des JAH est corrélé positivement au temps passé sur les jeux vidéo et au score d’UPJV. Ce dernier est corrélé positivement aux scores de symptomatologie anxio-dépressive, de « timidité » et d’impulsivité, puis négativement à ceux de satisfaction de vie, d’« activité » et de « sociabilité ». Les jeunes possédant un RS (85,9%) ou un TP (93,2%) sont plus souvent des filles et ont plus de risques liés à la consommation de substances. Malgré certaines limites de notre étude, nos résultats apportent des données nouvelles sur l’UPJV, les RS et le TP. / The aim of this research is to explore the psychological variables primarily involved in the Problematic Use of Video Games (PUVG) in adolescents and secondarily in Social Networks (SN) and Mobile Phones (MP). Thus, 1423 high school and college children from Ile de France region were recruited of which 92.1% had played video games in the past year with a sex ratio of 1. Players are more likely to have consumed alcohol, have lower scores on depressive symptoms, and higher "sensation seeking" and "emotionality" than non-players. Those with PUVG (17.7%) are younger, started playing earlier in life and play for more time, often on computers and in a guild. They have worse academic performances, gamble excessively and frequently and start drinking younger. Their scores on “positive urgency”, and “lack of perseverance” are higher while those on “activity” are lower. Scores on excessive gambling are positively correlated to time spent playing video games and PUVG. The latter, is positively correlated with scores on anxious-depressive symptomatology, “timidity” and impulsivity while it is negatively correlated with life satisfaction, “activity” and “sociability.” Youngsters on SN (85.9%) or MP (93.2%) are more often girls and are associated with substance use. Despite some limitations of our study, our results provide new data on PUVG, SN and MP.

A sociedade contemporânea, atravessada por tecnologias digitais de comunicação e informação (TDCI), experimenta um período de constantes mudanças nas suas formas de estruturação, organização e também nas suas materialidades, práticas e saberes. Parece haver uma complexificação da dinâmica das disputas simbólicas políticas, implicando em alterações de várias ordens, principalmente nas relações existentes entre campo político, esfera midiática e sociedade, introduzindo novos processos, sociabilidades, atores, grupos etc. Em função disso, este trabalho tem por objetivo compreender como se estabelecem – nas esferas conversacionais dos blogs – as interações simbólicas, e como circulam, nas redes sociais digitais, as opiniões formadas nos embates opinativos e orientadas para a disputa na e pela opinião pública. Para tanto, por meio dos procedimentos metodológicos de análise de conteúdo e de análise de redes sociais, estudamos o episódio de racismo na internet contra os nordestinos, deflagrados pelos comentários da estudante Mayara Petruso logo após as Eleições Presidenciais do Brasil, publicados no dia 1º de novembro de 2010, tanto na plataforma Twitter, quanto no seu perfil do Facebook. Os resultados obtidos pelas análises demonstram uma série de potencialidades de ação proporcionadas pelas TDCI aos indivíduos, que possibilitam redimensionamentos dos capitais simbólicos, da esfera de visibilidade pública, do common, dos habitus individuais/coletivos e também da instância da opinião pública. / Given a context extremely surrounded by digital technologies of communication and information (DTCI), contemporary society is undergoing constant changes in its forms of structuring, organizing, and also in its materiality, practices and knowledge. From this, there seems to be a complexification of the dynamics of symbolic political disputes, resulting in changes of several orders, especially in the relations between the political field, media sphere and society, introducing into it new processes, sociability, actors, groups etc. As a result, this study aims to understand how the symbolic interactions are settled within the blog´s conversational sphere and how opinions formed within blogs circulate in digital social networks, leading to the symbolic dispute of public opinion. To achieve that, methods of content analysis and social networks were applied to study the episode of racism on the Internet against the Northeast Brazilian people, triggered by comments made on the 1st of November of 2010 - both on Twitter and Facebook - by the student Mayara Petruso, right after the presidential elections in Brazil. The results obtained by the analysis show a series of potential actions offered by DTCI to individuals, which enable the resizing of their symbolic capital and also on the realm of public visibility, in the common, in the individual/collective habitus and in the instance of public opinion.

138 f. / Submitted by Suelen Reis (suziy.ellen@gmail.com) on 2013-04-30T17:07:34Z No. of bitstreams: 1 Dissertacao_Adriane Halmann.pdf: 2538585 bytes, checksum: ab6806c9683dde048ae8f30ca5e4cb42 (MD5) / Approved for entry into archive by Maria Auxiliadora Lopes(silopes@ufba.br) on 2013-06-11T17:45:42Z (GMT) No. of bitstreams: 1 Dissertacao_Adriane Halmann.pdf: 2538585 bytes, checksum: ab6806c9683dde048ae8f30ca5e4cb42 (MD5) / Made available in DSpace on 2013-06-11T17:45:42Z (GMT). No. of bitstreams: 1 Dissertacao_Adriane Halmann.pdf: 2538585 bytes, checksum: ab6806c9683dde048ae8f30ca5e4cb42 (MD5) Previous issue date: 2006 / Esta dissertação investiga a reflexão partilhada sobre a prática docente nos diários, em alguns ambientes web, com ênfase nos blogs, buscando identificar suas formas de ocorrência, implicações com a rede web e repercussões nas práticas. Para tanto, optou-se por uma investigação qualitativa, usando como instrumentos de coleta de dados: observação participante nos blogs, onde a autora deste trabalho torna-se também autora de blog e insere-se ativamente nas comunidades de professores-blogueiros; entrevistas por meio eletrônico; e análise documental, visando capturar as singularidades do objeto focado. Este percurso foi traçado com a participação de professores que mantêm blogs sobre sua prática docente, encontrando-se em diversas regiões do Brasil e fora dele. Abordou-se os diários como instrumento que, no exercício da escrita e do registro, subsidia a reflexão docente, atuando como guia para investigação dos problemas e concepções dos docentes comprometidos e dispostos a transformar a prática, onde destaca-se o acesso ao mundo pessoal do professor e as possibilidades de um desenvolvimento profissional constante. Os blogs não se constituem apenas como um simples aparato técnico, mas sim como um fenômeno social, o que demandou uma análise mais aprofundada sobre suas características e potencialidades, sempre sob a ótica do contexto educativo. A inserção dos professores no ciberespaço direcionou o olhar para as singularidades das construções identitárias neste contexto, confrontando com este processo, social e historicamente constituído na escola, no currículo e na sociedade. Notou-se que estes sujeitos articulam-se em grupos que procuram colaborar para buscar soluções conjuntas para problemas comuns, formando redes rumo a aprendizagem cooperativa e a inteligência coletiva. Todos os elementos indicados apontam que existe um movimento de inquietação entre alguns professores, o que os leva a procurar no ciberespaço um ambiente fecundo para refletir com seus pares e buscar outras alternativas para construir novas educações. / Salvador