The object of research is the quality of the digital book conveyed in terms of quality criteria. These are some distinguished features, assessment measures whose presence or absence determines the quality of the object. The object is analysed from the user’s perspective in consideration of his/her expectations and assessments. The research takes the approach that the quality criteria attributable to the digital book should be tailored to the needs of the user to a maximum level. By differentiating the criteria according to their importance to the users, this research aims at building up the quality assessment instrument for digital books that would reveal the specifics and expressive characteristics of the digital book. Referring to the explored concept of the digital book and its potential, the analysis into the needs, experience and wishes of readers, it is going to be established as to which qualitative book reading factors have the biggest impact on the quality assessment of the digital book. A new qualitative step is taken as it is for the first time in digital book quality research, by using Herzberg's motivation-hygiene theory, the components of the toolbox (quality criteria) are differentiated and rated under two aspects. The results of the research reveal the overall innovative picture of elements of the digital book that are most important to users. The created digital book quality assessment instrument can be used both in further scientific digital book research... [to full text] / Disertacijoje tiriama skaitmeninės knygos kokybė, išreikšta tam tikrais išskirtais kokybės kriterijais, vertinimo matais, kurių buvimas arba nebuvimas nulemia objekto kokybę. Darbe laikomasi nuomonės, kad skaitmeninei knygai taikomi kokybės kriterijai turi būti maksimaliai pritaikyti vartotojui, todėl objektas nagrinėjamas žvelgiant iš vartotojo pozicijos, atsižvelgiant į jo lūkesčius ir vertinimus. Skaitmeninės knygos skaitymo procesas traktuojamas kaip vartotojo noras gauti informacijos bei ją suvokti. Darbo tikslas – diferencijuojant kriterijus pagal jų svarbumą vartotojams, sukonstruoti skaitmeninių knygų kokybės vertinimo instrumentą (kokybinių kriterijų rinkinį), kuris atskleistų skaitmeninės knygos specifiką bei raiškos ypatybes. Remiantis išanalizuota skaitmeninės knygos samprata, jos galimybėmis, skaitytojų poreikių, patirties ir pageidavimų analize, nustatoma, kokie kokybiniai knygos skaitymo aspektai turi daugiausia įtakos vertinant skaitmeninės knygos kokybę. Žengiamas kokybiškai naujas žingsnis – pirmą kartą skaitmeninės knygos kokybės tyrimuose, pritaikant Herzbergo motyvacijos-higienos teoriją, rinkinio sudedamosios dalys (kokybės kriterijai) yra diferencijuojamos ir reitinguojamos dviem aspektais. Tyrimo rezultatai atskleidžia ir novatorišką visuminį vartotojams reikšmingiausių skaitmeninės knygos elementų vaizdą. Sukonstruotas skaitmeninės knygos kokybės įvertinimo instrumentas gali būti taikomas tiek tolimesniuose moksliniuose skaitmeninės knygos tyrimuose... [toliau žr. visą tekstą]

Dėl intensyvios žmonių migracijos per pastarąjį šimtmetį išaugę miestai virto naujų kultūrų formavimosi židiniais, tuo tarpu kaimo regionai ištuštėjo, suiro vietos bendruomenės, nunyko lokalinė kultūra. XXI a. ypatingą reikšmę įgyja kūrybiškumas ir juo pagrįstos kūrybinės ekonomikos vystymas, kuris šiandien dažnai laikomas pagrindine miestų plėtros bei kaimo regionų atsikūrimo jėga. Magistro darbo objektas – su vieta susijusios kūrybinės veiklos. Tikslas – išsiaiškinti su vieta susijusių kūrybinių veiklų svarbą regionų regeneracijai bei ekonominiam vystymuisi ir pagrįsti tai Varėnos rajono atvejo studija. Teorinėse dalyse pristatoma vietos samprata, žmogaus santykis su vieta, vietos tapatybės, įvaizdžio formavimo(si) ir prekės ženklo kūrimo procesai, lyginamas miesto ir kaimo regiono kūrybinis pajėgumas, identifikuojama su vieta susijusių kūrybinių veiklų įvairovė, vertinama jų nauda visapusiškam regiono atsinaujinimui bei plėtrai. Empirinėje darbo dalyje pateikiama Varėnos rajono atvejo studija, atlikta remiantis humanistinei geografijai būdinga į žmogų nukreipta tyrimų strategija ir žvilgsnio iš trijų studijų figūrų – vietinio gyventojo, lankytojo ir tyrėjo – perspektyvos metodologija. Tyrimo metu nustatyta, jog kaimo regionams būdingas ypatingai glaudus žmogaus ryšys su gamta, išsaugota autentiška lokalinė kultūra, gausūs teritoriniai ir rekreaciniai ištekliai, todėl šiandien daugiausia dėl migracijos nunykę kaimo regionai yra potencialios kūrybinės ekonomikos vystymo... [toliau žr. visą tekstą] / Due to the intense migration, expanding cities have become hubs for the formation of new cultures while rural regions have been suffering the loss of human resources, decline of local communities and culture. The 21st century, on the other hand, can be called the age of creative economy, based on seemingly inexhaustible resource – creativity, which today is often considered and invoked as the main driving force for both urban development and the regeneration of peripheral areas. This Master’s thesis is dedicated especially to rural areas and their regeneration through the application of creativity and development of related to the site creative activities. Theoretical parts of this thesis focus on the concept of relation between the people and the place (or site), identity, image and brand of the place, creative capacity and various creative activities are examined as important elements for the overall renewal of the rural region. In the empirical part of this thesis the case study of Varėna district is presented. The investigation is based on humanistic people-centred research strategy and a specific methodology by which the research object and the field are examined from the perspective of three discursive figures – a local inhabitant, a visitor and a researcher. This study leads to the conclusion that rural regions can be characterised by a very close relation between people and nature, preserved authentic local culture, rich territorial and recreational resources... [to full text]

Disertacijoje siekiama teoriškai pagrįsti ir sukurti bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinį modelį profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Tikslui pasiekti išanalizuotas bibliotekininko edukatoriaus poreikis besimokančioje visuomenėje bei apibrėžta bibliotekininko edukatoriaus samprata, vaidmuo, gebėjimų visuma ugdant informacinį raštingumą; nustatyta dabartinė bibliotekininkų edukatorių rengimo būklė, susiejant ją su besimokančios visuomenės poreikiais bei sukonstruotas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinis modelis; įvertintas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinio modelio validumas realioje aplinkoje ir pasiūlytas šio modelio praktinis taikymas profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Atsižvelgiant į tai, kad informacinio raštingumo gebėjimų ugdymas Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose yra vienas iš instrumentų įgyvendinant besimokančią visuomenę, bibliotekininko edukatoriaus ugdymas yra aktualus ir pagrįstas. Bibliotekininkas edukatorius įgyvendindamas visuomenės informacinio raštingumo gebėjimų ugdymą užtikrina besimokančios visuomenės plėtrą, nes ugdo gebėjimą nustatyti reikalingos informacijos pobūdį ir mastą, efektyviai ir veiksmingai pasiekti reikalingą informaciją, kritiškai ją vertinti bei kūrybiškai pasinaudoti savo asmeniniams, individualiai ar dirbant komandoje efektyviai naudotis informacija siekiant užsibrėžto tikslo ir... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation is aimed at theoretical substantiation and framing of the conceptual model of librarian-educator’s training within the university study programme designed for the training of professional librarians. Pursuing the above-stated objective the need for librarians-educators in the learning society has been analysed and the concept, role and set of competences necessary for the development of information literacy have been defined; current situation in librarian-educator’s trainings has been identified coupling it with the needs of the learning society and the conceptual model of librarian-educator’s training has been framed; the validity of the conceptual model of librarian-educator’s training in real environment has been evaluated and practical application of the said model within the framework of the university study programme aimed at the training of professional librarians has been proposed. Taking into consideration the fact that in European Union and Lithuanian strategic documents development of information literacy skills is identified as an instrument for the development of the learning society, it can be stated that the training of librarians-educators is relevant and substantiated. Through the training of information literacy skills librarian-educator ensures the development of the learning society as he/she nurtures the ability to identify the nature and scope of required information, effectively access, critically evaluate and creatively use the... [to full text]

The dissertation is aimed at theoretical substantiation and framing of the conceptual model of librarian-educator’s training within the university study programme designed for the training of professional librarians. Pursuing the above-stated objective the need for librarians-educators in the learning society has been analysed and the concept, role and set of competences necessary for the development of information literacy have been defined; current situation in librarian-educator’s trainings has been identified coupling it with the needs of the learning society and the conceptual model of librarian-educator’s training has been framed; the validity of the conceptual model of librarian-educator’s training in real environment has been evaluated and practical application of the said model within the framework of the university study programme aimed at the training of professional librarians has been proposed. Taking into consideration the fact that in European Union and Lithuanian strategic documents development of information literacy skills is identified as an instrument for the development of the learning society, it can be stated that the training of librarians-educators is relevant and substantiated. Through the training of information literacy skills librarian-educator ensures the development of the learning society as he/she nurtures the ability to identify the nature and scope of required information, effectively access, critically evaluate and creatively use the... [to full text] / Disertacijoje siekiama teoriškai pagrįsti ir sukurti bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinį modelį profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Tikslui pasiekti išanalizuotas bibliotekininko edukatoriaus poreikis besimokančioje visuomenėje bei apibrėžta bibliotekininko edukatoriaus samprata, vaidmuo, gebėjimų visuma ugdant informacinį raštingumą; nustatyta dabartinė bibliotekininkų edukatorių rengimo būklė, susiejant ją su besimokančios visuomenės poreikiais bei sukonstruotas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinis modelis; įvertintas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinio modelio validumas realioje aplinkoje ir pasiūlytas šio modelio praktinis taikymas profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Atsižvelgiant į tai, kad informacinio raštingumo gebėjimų ugdymas Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose yra vienas iš instrumentų įgyvendinant besimokančią visuomenę, bibliotekininko edukatoriaus ugdymas yra aktualus ir pagrįstas. Bibliotekininkas edukatorius įgyvendindamas visuomenės informacinio raštingumo gebėjimų ugdymą užtikrina besimokančios visuomenės plėtrą, nes ugdo gebėjimą nustatyti reikalingos informacijos pobūdį ir mastą, efektyviai ir veiksmingai pasiekti reikalingą informaciją, kritiškai ją vertinti bei kūrybiškai pasinaudoti savo asmeniniams, individualiai ar dirbant komandoje efektyviai naudotis informacija siekiant užsibrėžto tikslo ir... [toliau žr. visą tekstą]

Šio darbo objektas yra informacijos, klaidinančios vartotoją, sklaida ir jos įtaka organizacijos įvaizdžiui. Darbo tikslas – remiantis keleto atvejų Lietuvoje analize, atskleisti vartotojus klaidinančios informacijos sklaidos įtaką internetinės prekybos organizacijų įvaizdžiui. Darbo sudaro trys skyriai: pirmoje darbo dalyje pristatoma elektroninio verslo bei internetinės prekybos samprata, pristatomos organizacijos identiteto kūrimo, įvaizdžio formavimo bei palaikymo procesų ir išorinės komunikacijos sąsajos; antroje darbo dalyje analizuojama vartotoją klaidinančios informacijos sklaida bei organizacijos atsakomybės klausimai; trečiojoje darbo dalyje – aprašoma empirinio tyrimo metodologija ir analizuojami tyrimo metu gauti duomenys. Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais. Pirmiausia buvo apklausti keturi internetinės prekybos organizacijų Lietuvoje vadovai. Interviu metu išsiaiškinta, kokią įtaką vartotojus klaidinančios informacijos sklaida turi internetinės prekybos organizacijų įvaizdžiui bei komunikacijai. Taip pat buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kuris padėjo nubrėžti gaires bei žvalgomąsias tendencijas, ar vartotojams Lietuvoje apskritai yra svarbi adekvačios bei teisingos informacijos apie produktus bei paslaugas sklaida. Tyrimas atskleidė, kad vartotojams yra svarbi teisingos ir adekvačios informacijos apie produktus bei paslaugas sklaida. Jie pripažįsta, jog netoleruoja klaidinančios informacijos, tačiau vis dar susiduria su ja apsipirkdami internetu... [toliau žr. visą tekstą] / The object of investigation of master thesis is spread of misleading information to consumers and its impact to the image of organization. Master thesis aims at revealing the impact of misleading information to consumers on the image of the online sales companies in accordance with few cases of analysis in Lithuania. The thesis consists of three chapters: first chapter deals with online business and sales, also the development of organization identity, forming and sustaining image and the correlation of external communication; spread of misleading information and the responsibility of organization are discussed in the second part; whereas in the third part of the thesis the methodology of empirical research is described, also gathered data is analyzed. Research was performed in few stages. Firstly, four of online sales Lithuanian organizations directors were interviewed. During the interviews it was revealed what kind of impact spread of misleading information to consumers does to the image and communication of organizations. Quantitative research has been performed as well. It helped to determine guidelines and trends related to finding out if consumers in Lithuania need spread of adequate and legitimate information concerned with products and services. Research revealed that consumers need spread of adequate and legitimate information concerned with products and services. Consumers admit that they do not tolerate misleading information, however they still find such... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – žinių vadybos procesų tarpkultūrinės sąveikos kontekste ypatumai Lietuvoje įsikūrusiose tarptautinėse kompanijose. Darbo tikslas – atskleisti kultūrinių skirtumų raišką žinių vadybos procesuose tarptautinėse organizacijose, įsikūrusiose Lietuvoje. Teorinėje darbo dalyje išskiriami pagrindiniai žinių vadybos aspektai bei pagrindiniai tarpkultūriniai skirtumai remiantis G. Hofstede (1997) kultūrinėmis dimensijomis, pasireiškiantys organizaciniame kontekste ir profesinėje veikloje. Remiantis išskirtais žinių vadybos aspektais ir tarpkultūriniais skirtumais yra atskleidžiami pagrindiniai žinių vadybos procesų savitumai, tarpkultūriniame kontekste. Atliekant Švedijos, Japonijos ir Didžiosios Britanijos įmonių atvejų analizę buvo nustatyta, kad įmonės nacionalinė kultūra atsispindi kompanijų žinių vadybos procesuose. Buvo atskleista, kad viena iš daugiausiai žinių vadybos procesams įtakos daranti yra individualizmo ir kolektyvizmo dimensija. Tyrimas taip pat atskleidė, kad ne tik nacionalinės kultūros bruožai turi įtakos žinių vadybos raiškai, kartais jie yra nustelbiami ir kompanijos atstovaujamo sektoriaus ir jo veiklos specifikos, kuri yra reglamentuojama įstatymų. Atvejo analizės tyrimas parodė, kad savitas istorinis, socialinis, institucinis Lietuvos žinių kontekstas turi įtakos žinių vadybos procesų, siūlomų įmonių centrinių būstinių, svarbos suvokimui ir atitinkam žinių panaudojimui. / The subject of the Master‘s thesis is the distinctiveness of the knowledge management processes in the context of cross-cultural interaction within Lithuania-based international enterprises. The aim of this work is to reveal the expression of cultural differences in the processes of knowledge management within Lithuania-based international enterprises. In the theoretical part of the thesis the basic aspects of knowledge management are distinguished and the basic cross-cultural differences are explained based on G.Hofstede’s (1997) cultural dimensions that occur in organizational context and are a part of professional activities. Based on these distinguished aspects of knowledge management and cross-cultural differences, the basic particularities of knowledge management processes within cross-cultural context were discovered. Analysis of cases of Swedish, Japanese and British enterprises revealed that national cultures were mirrored in the processes of knowledge management employed by these companies. It was disclosed that individualism and collectivism were the main dimensions determining the flow of knowledge management processes. The analysis also discovered that national cultural features were not the only factors that influenced knowledge management processes. Sometimes the specifics of a sector enterprise worked in or the enterprise’s own specifics that were being determined legally played a more crucial role than cultural uniqueness. Case analysis revealed that... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjami su duomenų perdavimo sparta susiję ryšio kanalo parametrai. Pirmojoje darbo dalyje apžvelgiami užsienio ir Lietuvos mokslininkų atliekami tyrimai kanalo parametrų, susietų su duomenų perdavimo sparta, tematika, analizuojama mobilaus tinklo kanalo parametrų matavimams skirta iranga. Kituose darbo skyriuose išskiriami konkretūs su duomenų pralaidumu sąveikaujantys parametrai. Naudojant šiuos parametrus darbe kuriami modeliai, skirti duomenų perdavimo spartai prognozuoti tikrinamas modelių tinkamumas bei tikslumas. Tiesinės prognozės atveju pasiektas 77,83%, o netiesinės prognozės atveju – 76,19% tikėtinos duomenų perdavimo spartos prognozės tikslumas. Atsižvelgiant į vartotojų interesus siūlomi jų įrangai pritaikyti prognozės modeliai. Darbo pabaigoje tikrinamas sukurtų modelių adekvatumas realiomis ryšio salygomis. / This work analyzes communication channel settings of UMTS technology which are related with a data transfer throughput. Further course of study includes the most specific parameters selection, that arethe most crucial for data speed. Using these parameters it is developed the models suitable for data transfer throughput prediction. To build the model the linear and nonlinear forecasting methods are applied. The linear prediction is made by using linear regression, nonlinear – neural networks. Using linear prediction model 77.83% forecast accuracy has been achieved, while the nonlinear forecast expected transmission rate forecast accuracy is 76.19%.These prediction models accuracy obtained by using eight parameters of the communication channel. Finally in this paper are built the data throughput prediction models that allow to predict data speed using only standard terminal presented channel parameters. At the end all built prediction models are checked in real communication environment.

Šių laikų muziejų lauko veikėjus – steigėjus, kuratorius ir lankytojus,– jų egzistavimo aplinką veikia tinklaveikos visuomenė ir virtualybės kultūra. Skaitmeninių medijų raiška muziejuje yra medijų sąveika, kurios pagrindu tyrimo metu apibrėžtos skirtingos muziejaus 0.0, 1.0 ir 2.0 sampratos. Muzealumas paveikus tik tada, kai visi muziejininkystės elementai pritaikomi atitinkamam kultūros lygmeniui ir muziejinė komunikacija vyksta atsižvelgiant į partnerių interesus. Išryškėję sisteminiai prieštaravimai rodo, jog skaitmeninių medijų raiškos kryptys Lietuvos valdžios institucijose, muziejuose ir visuomenėje nevisada sutampa. Tiriant nustatyta, kad sovietmečiu Lietuvos muziejų komunikacijoje vyravo komunistinio režimo kontrolės sustiprinta ir tradicinių medijų raiškos bei industrinės visuomenės poreikių suformuota muziejaus 0.0 samprata. Atgavus nepriklausomybę, skaitmeninių medijų taikymas Lietuvos muziejuose atitiko užsitęsusį Gartner metodologijos lūkesčių piką, kuris lėmė vėlyvą masinį skaitmeninių medijų taikymo etapą – produktyvumo plokštumą. Atliktas socialinės tinklaveikos įrankių Lietuvos muziejų svetainėse, apsilankymų jose ir paskyrose „Facebook“ socialinėje medijoje charakteristikų tyrimas, muziejų klasterizavimo rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos muziejų komunikaciją virtualioje erdvėje vykdo ne pagal tinklaveikos visuomenės poreikius atitinkančio dalyvaujamojo muziejaus 2.0, bet pagal pereinamajam laikotarpiui iš industrinės į tinklaveikos visuomenei artimą... [toliau žr. visą tekstą] / The modern museum field actors – the founders, curators and visitors – their existence environment is influenced by network society and virtuality culture. Digital media expression in the museum is the media interaction, according to which the different concepts of museum 0.0, 1.0 and 2.0 were defined in this research. Museality is effective only when all the elements of the museum are adapted to the appropriate cultural level of the museum and communication happens taking into account the interests of partners. Systemic contradictions which became obvious show that the trends of the expression in the digital media in Lithuanian government institutions, museums and society do not always match. The research revealed that during the Soviet times, the museum 0.0 concept was dominant in Lithuanian museums communication strengthened by the control of communist regime and formed by the traditional media expression, and the needs of the industrial society. After the restoration of independence, the application of digital media in Lithuanian museums corresponded to the prolonged expectations peak of Gartner methodology, which has resulted in late massive stage in the application of digital media – the plateau of productivity. The research concerning characteristics of social networking tools in Lithuanian museum websites, visits to them, and in Facebook social media accounts and museums clustering results show that the majority of Lithuanian museums perform the communication in... [to full text]

Šių laikų muziejų lauko veikėjus – steigėjus, kuratorius ir lankytojus,– jų egzistavimo aplinką veikia tinklaveikos visuomenė ir virtualybės kultūra. Skaitmeninių medijų raiška muziejuje yra medijų sąveika, kurios pagrindu tyrimo metu apibrėžtos skirtingos muziejaus 0.0, 1.0 ir 2.0 sampratos. Muzealumas paveikus tik tada, kai visi muziejininkystės elementai pritaikomi atitinkamam kultūros lygmeniui ir muziejinė komunikacija vyksta atsižvelgiant į partnerių interesus. Išryškėję sisteminiai prieštaravimai rodo, jog skaitmeninių medijų raiškos kryptys Lietuvos valdžios institucijose, muziejuose ir visuomenėje nevisada sutampa. Tiriant nustatyta, kad sovietmečiu Lietuvos muziejų komunikacijoje vyravo komunistinio režimo kontrolės sustiprinta ir tradicinių medijų raiškos bei industrinės visuomenės poreikių suformuota muziejaus 0.0 samprata. Atgavus nepriklausomybę, skaitmeninių medijų taikymas Lietuvos muziejuose atitiko užsitęsusį Gartner metodologijos lūkesčių piką, kuris lėmė vėlyvą masinį skaitmeninių medijų taikymo etapą – produktyvumo plokštumą. Atliktas socialinės tinklaveikos įrankių Lietuvos muziejų svetainėse, apsilankymų jose ir paskyrose „Facebook“ socialinėje medijoje charakteristikų tyrimas, muziejų klasterizavimo rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos muziejų komunikaciją virtualioje erdvėje vykdo ne pagal tinklaveikos visuomenės poreikius atitinkančio dalyvaujamojo muziejaus 2.0, bet pagal pereinamajam laikotarpiui iš industrinės į tinklaveikos visuomenei artimą... [toliau žr. visą tekstą] / The modern museum field actors – the founders, curators and visitors – their existence environment is influenced by network society and virtuality culture. Digital media expression in the museum is the media interaction, according to which the different concepts of museum 0.0, 1.0 and 2.0 were defined in this research. Museality is effective only when all the elements of the museum are adapted to the appropriate cultural level of the museum and communication happens taking into account the interests of partners. Systemic contradictions which became obvious show that the trends of the expression in the digital media in Lithuanian government institutions, museums and society do not always match. The research revealed that during the Soviet times, the museum 0.0 concept was dominant in Lithuanian museums communication strengthened by the control of communist regime and formed by the traditional media expression, and the needs of the industrial society. After the restoration of independence, the application of digital media in Lithuanian museums corresponded to the prolonged expectations peak of Gartner methodology, which has resulted in late massive stage in the application of digital media – the plateau of productivity. The research concerning characteristics of social networking tools in Lithuanian museum websites, visits to them, and in Facebook social media accounts and museums clustering results show that the majority of Lithuanian museums perform the communication in... [to full text]

Thesis (Ph. D.)--Ohio State University, 2007. / Title from first page of PDF file. Includes bibliographical references (p. 170-190).