Skirtingai nei daugelyje ES šalių, Lietuvoje darbuotojų atstovavimas bei dalyvavimas priimant sprendimus iki šiol buvo itin žemas. 2004 metais priėmus Darbo tarybų įstatymą buvo sudarytos didesnės galimybės Lietuvos dirbančiųjų socializacijai todėl buvo svarbu įvertinti, kaip darbuotojai pasinaudojo jiems suteiktomis teisėmis. Šio magistro darbo objektas – darbo tarybos ir jų veikla Lietuvoje; hipotezė – darbo tarybos skatina darbuotojų socializaciją. Darbo tikslas – įvertinti darbo tarybų paplitimą Lietuvoje bei jų įtaką darbuotojų socializacijai. Siekiant užsibrėžto tikslo buvo atlikta teorinės literatūros analizė bei Lietuvos įmonių, kuriose yra išrinktos darbo tarybos, darbuotojų bei darbo tarybų narių apklausa. Gauti rezultatai leido patvirtinti iškeltą hipotezę - daugelyje įmonių, kuriose buvo išrinktos darbo tarybos, buvo pasirašytos kolektyvinės sutartys arba vyko derybos dėl jų pasirašymo. Šių įmonių darbuotojai gauna reikiamą informaciją, darbdavys konsultuojasi su jais priimant sprendimus. Pagrindiniai darbo siūlymai susijęs su didesnio informuotumo apie darbo tarybų veiklą poreikiu visais - visuomenės, įmonės, darbo tarybos - lygmenimis. / Differently than in other EU countries, the level of employees’ socialization, i.e. employees’ representation and participation in enterprise level decision-making, in Lithuania is exceptionally low. In 2004 the Law on Works Councils was adopted and therefore the conditions for better employees’ socialization were created. The aim of this work is to evaluate how employees used opportunities provided by the Law, i.e. to measure the prevalence of works councils in Lithuania as well as their impact for employees’ socialization. The object of this work is works councils and their activities in Lithuania, the main hypothesis – works councils foster employees’ socialization. In order to evaluate the influence of works councils on employees’ socialization the theoretical as well as historical aspects of employees’ participation were analysed and survey of Lithuanian enterprises, employees and works councils’ members were carried out. The results achieved showed that on average 4% of Lithuanian enterprises have works councils elected and this share increases with the size of enterprise. The hypothesis raised was confirmed – in the most enterprises with works councils the collective agreements were signed (or collective bargaining took place), employees are consulted and receive all the information necessary to participate in decision making. Main proposals are related to the campaigns intended to inform works councils members, employees and society as a whole about the activities of... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama aukštesnio nei įmonės lygio streiko organizavimo ir skelbimo tvarkos specifika ir ypatumai. Lietuvos įstatymai vienodai reglamentuota lokalinių streikų ir aukštesnio nei įmonės lygio streikų organizavimo ir skelbimo tvarką, neišskiriant šių skirtingo lygio streikų. Atsižvelgiant į aukštesnio nei įmonės lygio streiko specifiką ir ypatumus pasireiškiančius didesne žala darbdaviams, šalies ekonomikai ir socialinei santarvei, lyginant juos su įmonės lygio streikais, darytina išvada, kad tikslinga būtų reglamentuoti skirtingą aukštesnio nei įmonės lygio ir lokalinių streikų organizavimo ir skelbimo tvarką. Teisės mokslo teorijoje lokaliniai ir aukštesnio nei įmonės lygio streikai išskiriami taikant loginės analizės, sintezės ir lyginamąjį teisės mokslo metodus. Magistro darbe teikiami pasiūlymai dėl aukštesnio nei įmonės lygio streikų organizavimo ir skelbimo tvarkos reglamentavimo Lietuvos įstatymuose. Lenkijos įstatymai atskiria lokalinius streikus nuo aukštesnio nei įmonės lygio streikų. / Features of higher than enterprise level strike organization as well as specifics of the announcement order and peculiarities are being analysed in this master‘s paper. Local and higher than enterprise level strike organization is equally finetuned of the Labour Code of Lithuania. A certain conclusion should be drawn, bearing in mind the specifics and peculiarities of the strikes higher than enterprise level that result in higher damage to employers, national economy and social stability in comparision to enterprise level strikes. The conclusion is as follows: different strike organisation and announcement order for higher than enterprise level should be finetuned. Local and higher than enterprise level strike execution order are defined by the means of the logical, systemic, comparative analysis and synthesis methods. There are some suggestions of higher than enterprise level strike organization and announcement order in Lithuania in this master‘s paper. Legislation of Poland separates local and higher than enterprise level strikes.

Santrauka Šio darbo tema yra asociacijų laisvė ir darbuotojų bei darbdavių atstovavimas. Darbo tikslas ir yra, naudojantis užsienio valstybių patirtimi nagrinėjamu klausimu išanalizuoti Lietuvos asociacijų laisvės principo, darbuotojų ir darbdavių atstovavimo reglamentavimą, teismų praktiką bei doktriną, išaiškinant galimas Lietuvos teisinio reguliavimo spragas, nubrėžiant asociacijų laisvės principo bei darbdavių ir darbuotojų atstovavimo tendencijas Europoje ir Lietuvoje, pateikiant tam tikrus situacijų sprendimo variantus. Lietuvos nacionaliniai įstatymai, reglamentuojantys asociacijų laisvės principą bei darbdavių ir darbuotojų organizacijas iš esmės atitinka tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas. Nepaisant to asociacijų laisvė praktiškai Lietuvoje nėra tinkamai įgyvendinama. Pastebimas profesinių sąjungų pliuralizmas, tačiau pačiose profesinėse sąjungose narystė pastaraisiais metais tik mažėja. Darbdavių organizacijos linkusios tartis daugiau su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir taip pat, kaip ir profesinės sąjungos neinicijuoja dvišalių susitarimų. Taip pat pastebėtina darbdavių organizacijų teisinio statuso problematika – Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, reglamentuojančio darbdavių organizacijų veiklą. Darbdavių organizacijų kompetencija privalomai turi būti apibrėžta įstatuose. Kaip atsvara profesinėms sąjungoms, Lietuvoje buvo įstatymiškai įtvirtintas naujas darbuotojų atstovavimo subjektas – darbo taryba, galintis užpildyti atsiradusią nišą... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The theme of this work is the principle of freedom of association and the representation of employers and employees. The purpose of this work is to analyse the legal regulation, doctrine, case law on the principal of freedom of association and representation of employers and employees, to clarify the gaps of the legislation of Lithuania. On the base of the experience of the foreign countries, outlining its tendencies in Europe and in Lithuania, and presenting the possible reasonable manners of its resolution. The national laws of Lithuania, which regulate the principle of freedom of association and the organisations of employers and employees, correspond to the stipulation of the international legislation. Despite that, the principle of freedom of association in practice is not duly executed in Lithuania. It can be observed the trade unions’ pluralism, but the density in the trade unions is only decreasing of late years. The employers organizations are inclined to negotiate with Government of the Republic of Lithuania and do not initiate the bipartite agreements as well as the trade unions. It shall be indicated the problem of legal status of the employers’ organization – there is no special law, regulating the activities of the employers’ organizations in Lithuania. The competence of the employers’ organizations shall obligatorily be determined in the Articles of Association. The labour council was established by law in Lithuania as a new subject of the... [to full text]

Magistro darbe analizuojami darbuotojų, dirbančių statutinėse įstaigose pagal darbo sutartis, drausminės atsakomybės ir statutinių valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės panašumai ir skirtumai. Remiantis galiojančiais teisės aktais nagrinėjama tema, darbe mėginama atriboti šias teisinės atsakomybės rūšis ir palyginti jas teoriniame bei praktiniame lygmenyje. Pirmiausia darbe aptariamos darbo drausmės, drausminės bei tarnybinės atsakomybės sampratos; drausminė ir tarnybinė atsakomybė palyginamos su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis; atribojami ir apibūdinami drausminės ir tarnybinės atsakomybės pagrindai. Toliau darbe analizuojama darbuotojų, dirbančių statutinėse įstaigose pagal darbo sutartis, drausminės atsakomybės ir statutinių valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės panašumai ir skirtumai, aptariant darbuotojų pasiaiškinimo, nuobaudų parinkimo, įforminimo, jų skyrimo procedūros ir kitus susijusius klausimus. Darbe taip pat pateikta glausta drausminės ir tarnybinės atsakomybės praktinio taikymo Lietuvos Respublikos muitinėje apžvalga. Išanalizavus darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, drausminę atsakomybę ir statutinių valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę, pastebėtina, kad šių teisinių atsakomybių reglamentavime yra daugiau panašumų nei skirtumų, todėl galima daryti išvadą, kad šie institutai yra artimi, o jų skirtybes lemia tik statutinės tarnybos specifika. / This Master‘s thesis comprises the analysis of similarities and disparities of disciplinary responsibility of contractual employees and public officials employed in statutory organizations. On the ground of current legislation of the question being analyzed, the paper tries to draw a distinction between these legal responsibilities and compare them on theoretical and practical basis. In the first place, the paper describes the conception of discipline at work and also the conception of disciplinary responsibility and official responsibility. Besides it compares disciplinary responsibility and official responsibility to other kinds of legal responsibilities and also demarcates and defines the basics of those two kinds of responsibilities. Further the paper analyses similarities and disparities of disciplinary responsibility of contractual employees and public officials employed in statutory organizations. This analysis is done on the grounds of such questions as the employee’s explanation, also selection, perfection and the procedure of the appointment of punishments. Besides this Master’s thesis also gives an example of the case analysis of practical application of disciplinary responsibility and official responsibility in Lithuanian Customs. After having analyzed disciplinary responsibility of contractual employees and public officials employed in statutory organizations, it can be stated that in the regulation of those two responsibilities there are more similarities than... [to full text]

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, buvo suteikta tam tikų naujovių bei reglamentavimo aiškumo darbo santykių pasibaigimui, darbdavio iniciatyva nutraukinat darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 136 str. 3 d. 2 p.), kai darbuotojas kėsinasi į nustatytą darbo tvarką (DK 235 str. 2 d. 8, 9 ir 10 punktai). Taigi šiame darbe atliekama trijų konkrečių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų analizė yra aktuali praktine teisės taikymo prasme, siekiant išaiškinti DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 8, 9 ir 10 punktų tinkamo taikymo sąlygas, tuo pačiu suteikiant daugiau informacijos darbdaviams ir darbuotojams šių DK normų sampratos, jų taikymo bei su šiomis DK normomis susijusių teisės aktų tinkamo taikymo srityje. Pasirinktos temos aktualumas akivaizdus, nes mokslinių tyrimų ar publikacijų šia tema nuo DK įsigaliojimo beveik nėra. Darbo teisės teorijos šaltiniuose galima rasti tik bendras šiurkščių darbo pareigų pažeidimų charakteristikas, atskleidžiamas per teisės aktų reglamentavimą. Tuo tarpu detalios ir išsamios konkrečių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąlygų susisteminto tyrimo ir analizės, kokią bandyta pateikti šiame darbe, nebuvo atlikta. / New edition of the Labour Code of the Republic of Lithuania (hereinafter, the LC) has stipulated the reform of labour law and regulation of a number of labour relations. This LC has also developed and set some light on the regulation of termination of labour relations, in particular – termination by the employer of employment contract due to gross violation of labour duties (LC Article 136, Section 3, Subsection 2) whereas encroaching on the labour treatment by the employee (LC Article 235, Section 2, Subsections 8, 9 and 10). Therefore, analysis of three specific gross violations of labour duties provided herein is highly relevant in terms of legal practice, seeking to identify the provisions of appropriate application of LC Article 136, Section 3, Subsection 2 and Article 235, Section 2, Subsections 8, 9, and 10, and at the same time to provide employers and employees with more detailed information about the conception of these LC provisions, their implementation and proper application of the relevant legislation. Moreover, the relevance of this topic is supported by the fact that there are scarcely few researches or publications on this issue since the operation of the new LC. The sources of labour law contain only general characteristics of gross violations of labour duties, represented through the regulation of legislation. While so far there is no detailed or explicit analysis on the conditions of gross violations of labour duties.

Teisės sistema suprantama kaip teisės struktūra – teisės moksle išskirtų atskirų elementų visuma. Šio magistrinio darbo tikslas – parodyti, kad į teisės sistemą gali būti žvelgiama ne tik kaip į atskirų struktūrinių elementų visumą, bet ir kaip į organizaciją. Pažymėtina, kad organizacija – tai ne tik jos elementų vidinė tvarka, bet ir tų elementų tarpusavio santykiai, kurie užtikrina bendrą sistemos funkcionavimą. Pagrindinis darbo teisės sistemos funkcionavimo efektyvumo rodiklis – šios sistemos organizuotumo lygis, kuris yra veiksmingo teisės normų veikimo rezultatas. Kad būtų įgyvendinamos pagrindinės teisės funkcijos ir teisėkūra būtų efektyvi, svarbu suvokti teisės sistemą apskritai. Praktinė teisės normų sisteminimo reikšmė yra ta, kad turi būti sudarytos sąlygos patogiau naudotis teisės normų visuma. Pirmojoje magistro darbo dalyje teisės sistema nagrinėta struktūriniu požiūriu: aptarta teisės sistemos vidinė sandara, pradedant smulkiausiu struktūriniu elementu – teisės norma, plačiau nagrinėjant jos vidinę sandarą, ir baigiant stambiausiuoju – teisės šaka. Taip pat aptartas teisės socialinis veiksmingumas kaip teisės normų organizavimo rezultatas. Antrojoje dalyje atskleista darbo teisės, kaip vienos iš bendros teisės sistemos grandžių, sistema. Čia detalizuota darbo teisės samprata ir struktūra, taip atskleidžiant darbo teisės sistemos veikimą ir ją sudarančių elementų pagrindines funkcijas. Trečiojoje magistro darbo dalyje į darbo teisės organizaciją pažvelgta... [toliau žr. visą tekstą] / As a rule in the jurisprudence the system of law is regarded as a structure of law. But the problem is, that the traditional approach to the system of law as to the structure makes some doubts regarding the existence of the inside relations between the elements constituting the system, which ensure the proper functioning of the law as a single whole, as every single element there is regarded as an independent regulator of social relations. Researching the system of labour law as the organisation, a new concept of regulating direction is used. Regulating direction is regarded as a minimal element of the system of law. Regarding the organization of the system of law it is efficiency is one of the most important factors. Efficiency is not and ought not to serve as a ultimate criterion of legitimacy, but as a matter of fact plays very important role determining whether a set of rules may be called law. Labour law has long been chaotic, having no clear inner system and causing plenty of problems to the parties of legal relation. Codifying the labour law was a lawfully perfect decision systemizing it and making handy for a user. The practical problem of engaging foreigners was identified in the last part of the study which is mainly caused by inappropriate organisation of the legal rules of the labour law.

Darbo tikslas: Įvertinti medikų nusiskundimų savo sveikata sąsajas su darbo sąlygomis. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti medikų savo sveikatos vertinimą. 2. Įvertinti darbuotojų nuomonę apie darbo aplinkos rizikos veiksnius KMUK filialo Onkologijos ligoninėje. 3. Ištirti darbo sąlygų sąsajas su medikų nusiskundimais savo sveikatos būkle. 4. Pateikti rekomendacijas medikų sveikatos saugai KMUK filialo Onkologijos ligoninėje. Tyrimo metodika. Buvo atliktas vienmomentis paplitimo tyrimas. Anoniminės anketinės apklausos pagalba 2008m. vasario mėn. buvo apklausti KMUK filialo Onkologijos ligoninės medicinos darbuotojai. Buvo išdalinta 350 anoniminių anketų, atsako dažnis 71.4 proc. (n=250). Duomenys buvo apdorojami ir analizuojami naudojant statistinių duomenų analizės paketą SPSS for Windows 13.0. Rezultatai. Apklausta 227 moterys (90,8 proc.) ir 23 vyrai (9,2 proc.). Amžiaus vidurkis metais 42,8 ± 0,2: moterų - 42,6 ± 0,2, vyrų 44,1 ± 0,6. Dažniausiai ligoninės dirbantieji savo sveikatą vertino gerai (47,6 proc.) ir patenkinamai (42,8 proc.). Su stresinėmis situacijomis darbe susiduria 146 (18,0 proc.) darbuotojai. Daugiausia apklaustųjų 156 (19,2 proc.) nurodė, kad darbo aplinka užteršta cheminėmis medžiagomis. Daugiausiai jonizuojančios spinduliuotės poveikyje dirbo slaugytojos padėjėjos (26,7 proc.) (p=0,044). Su dezinfekcinėmis medžiagomis daugiausiai susiduria slaugytojos - 117, slaugytojos padėjėjos - 72, gydytojai – 22 ( proc.) ir 6 (proc.) laborantai. Kuo ilgiau darbuotojai... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: to evaluate the relationships between health complaints and work conditions among medical staff. Goals of the study: 1. to analyse subjective health assessment of medical staff; 2. to estimate personnel opinion work-related risk factors at Oncology Hospital; 3. to establish relationships between work conditions and health complaints among medical staff; 4. to set recommendations for health safety of medical staff at Oncology Hospital. Material and methods. The study design was cross-sectional prevalence study. Anonymous questionnaires were set for medical staff at Oncology Hospital (division of Kaunas University Hospital) in February 2008. Altogether 350 questionnaires were distributed, response rate 71.4% (n=250). Statistical data analysis was performed using statistical package „SPSS for Windows 13.0“. Results. Among responders there were 227 women (90.8%) and 23 men (9.2%). The average age was 42.8±0.2 (42.6±0.2 for women and 44.1±0.6 for men). Majority of medical workers evaluated own health as good (47.6%) or satisfactory (42.8%). Work under stress was actual for 146 of responders (18.0%). Pollution with chemical substances in working environment was prevalent in 156 cases (19.2%). Ionized radiation mostly affected assistant nurses (26.7%; p=0.044). Disinfection substances mostly affected nurses (n=117), nurse assistants (n=72), physicians (n=22), and laboratory workers (n=6). Workers affiliated with this workplace longer also relate more health changes... [to full text]

Magistro darbe yra suformuluotos Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių (profesinio mokymo, viešųjų darbų, įdarbinimo subsidijuojant, įgūdžių įgijimo rėmimo) efektyvumo vertinimo problemos, mažinant nedarbo riziką ir keliant darbo jėgos poreikį, įtakojant darbo rinkos funkcionavimą. Pirmojoje magistro darbo dalyje analizuojamas Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių vertinimo metodikos, užimtumo politika ir jos poveikio kryptys Lietuvoje. Teoriniame ir praktiniame lygmenyje analizuojamas nevienareikšmiškas ADRP priemonių poveikio vertinimas jos dalyviams – bedarbiams ir darbdaviams, bei tiriamas socialinis ir ekonominis efektyvumas. Analizė, paremta dalyvių nuomonėmis ir ADRP vykdymo vertinimu patvirtina autoriaus suformuluotą mokslinio tyrimo hipotezę, kadangi ADRP priemonės įtakoja svarbius socialekonominius efektus, padeda mažinti nedarbą ir kaip išaiškėjo atliekant tyrimą, yra naudingos daugumai dalyvių gerinant jų įsidarbinimo galimybes, įgaunant daugiau praktinės patiries bei socialinę ir ekonominę naudą. / This master’s final paper formulates problems of how effective are Active labour market programs (particular interventions include training, public works, employment subsidies, practice acquisition sponsorship), reducing the risk of unemployment and increasing the labour demand, improving functioning of the labour market. In the first part of the work there are analized the ALMPs evaluation methods, the labour market policy and its implementation in Lithuania. The theoretical and practical approach analyse polar evaluation positions of ALMP impact for workers, employers and economical effectivenes. The analysis, based on a thorough evaluations of evidence finds out that ALMP’s have important social, as well as economic effects, as a panacea for reducing unemployment and useful for most of the participants increasing their abilities to work, getting more working experience and social –economical benefit.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama vyrų bei moterų padėtis darbo rinkoje ir integracijos į darbo rinką galimybės, bedarbystės problemos bei priežastys. Darbo tikslui pasiekti naudojau įvairius metodus: anketinė analizė, mokslinės literatūros analizė, norminių aktų analizė, ekonominės bei statistinių duomenų analizė, loginė bei lyginamoji analizės. Tarp daugelio ekonominių, socialinių – psichologinių problemų reikšmingą vietą užima nedarbas. Kiekvienas žmogus, kiekvienas visuomenės narys turi turėti vienodas teises, nepriklausomai nuo lyties, dirbti mėgstamą darbą ir už jį gauti atlyginimą, kuris priklausytų tik nuo atlikto darbo kokybės, profesinių ir dalykinių sugebėjimų lygmens. Nedarbas, mažindamas pajamas, keisdamas žmogaus nuostatas ir dienos ritmą, didindamas psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi, daugeliui gyventojų labai apsunkina kasdieninį gyvenimą, mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą. Pastaruoju metu darbo rinkos pokyčiai privertė ne vieną vadovą susimąstyti apie tai, kad sėkmingai verslo plėtrai Lietuvoje jau nebeužtenka vien užimti solidžią produkto rinkos dalį, įsigyti naujausios technologinės gamybos įrangos ar sudaryti ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su klientais. Pasirodo, kad tinkamų darbuotojų trūkumas gali ne tik atsiliepti gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų kokybei, tačiau netgi sustabdyti planuotą verslo plėtrą. Todėl, šiame darbe truputį dėmesio skirta ir darbdavių analizei padedant gyventojams integruotis į darbo rinką... [toliau žr. visą tekstą] / Unemployment takes a significant place among many economic, social-psychological problems. Every person, every member of the society should have equal rights, irrespective of gender, to have well-liked job and to receive payment for it that should only depend on work quality, professional and business skills. Unemployment which reduces income, changing person’s attitudes and daily routine, increasing psychological tension and distrust of the future, aggravates everyday life for many people, reduces their social and economic activity. Recent changes in labour market made many managers to give thought to the fact that for the successful business development in Lithuania it is not anymore sufficient just to occupy a solid share of the product market, to purchase the most up-to-date technological production equipment or to sign long-term cooperation contracts with customers. As a matter of fact, the lack of suitable employees not only may have impact on the quality of production made or services provided, but even to terminate business development planned. Therefore, some attention in this paper is also paid to the analysis of employers, assisting employees to integrate into labour market. To achieve the goal of the work and used all kinds of methods: the analysis of scientific literature, the analysis of economic and statistic figures, logical and comparatives analysis. Questioning analysis was done by questioning hundred men and women from 20 to 60 years of age. The done... [to full text]

Occupational diseases are a significant issue worldwide. These diseases cause major economic and social problems and influence statistics representing sick-leave periods, disabilities, and even deaths. In the developed countries, work within the health care system is considered among the jobs that are associated with highest risk of developing occupational skin diseases, diseases caused by biological materials as well as illnesses of musculoskeletal systems. In the European Union, approximately 15% of the employees state that they spend over a half of their working day in the environment that is polluted with toxic materials. Within the health care system and the social care sector, 17% of the employees manage or are exposed to toxic materials and products, while 12% work in the environment where, in the air that they breathe, there are aerosols, dust, and biological materials. Between 4.0% and 13.0% of the European Union employees think that their immediate work environment is directly related with health problems. Up to 13% of the personnel working in the health care system and the social care sector are convinced that chemical materials present in the work environment serve as causes of skin problems that they experience. In the United States, up to 14% of the health care personnel develop bronchial asthma, an illness that is caused by working conditions. Moreover, 43% of nurses and 29% of doctors experience micro-traumas (pricking – in the majority of cases). As a... [to full text]