Siekiant išvengti socialinių konfliktų ir sudaryti realias socialinės partnerystės principo įgyvendinimo sąlygas, Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas darbo teisinių santykių subjektų atstovavimo institutas. Darbo tikslas yra išnagrinėti atstovavimo darbo teisėje instituto reglamentavimą Lietuvos teisės aktuose. Tačiau pagrindinis uždavinys yra išryškinti tiek darbuotojų, tiek darbdavių atstovavimo reglamentavimo trūkumus, išaiškinti pagrindines praktikoje iškylančias bei galinčias iškilti problemas, nustatyti dėl netobulo šio instituto reglamentavimo esamas spragas bei kolizines normas. Šiame darbe bus nagrinėjami tokie klausimai, kaip asociacijos laisvės principo esmės atskleidimas, be kurio nebūtų atstovavimo teisės, darbo teisės subjektų steigimo pagrindiniai principai bei didžiausias dėmesys skiriamas darbuotojų ir darbdavių atstovavimo problemoms išnagrinėti. Aptariant šiuos klausimus yra analizuojami tiek Lietuvos teisės aktai, tiek Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų normos. Taip pat darbe trumpai aptarta darbo subjektų atstovų praktinė padėtis Lietuvoje. / Lithuania Law sistem legitimate the representation institute of Labour Law subjects to avoid social conflicts and to make real conditions to implement social partnership. The purpose of this work is to analyse the legal regulation of institution of representation of Labour Law subjects in Lithuanian national laws. However the main task is to expose shortcomings of legal regulation of the institution of the representation of employers and employees, to ascertain basic practical problems, to reveal breaches and collisions in legal regulation caused by it’s imperfection. In this work author analises a lot of questions with a view to reveal basic problems of this institute in Lithuania, examines the ways in which employee/employer relationships have changed and developed. There is aduced principle of liberty of association, which is the base of representation institute, discussed basic establishment rules of Labour Law subjects. As it was mentioned, the basic part of work describes the main problems of the representation of employee and employer. The writer considers the role of trade unions and how these have declined. There is a short review of real Labour Law subjects status in Lithuania.

Iki XIX amžiaus vidurio darbo laikas nebuvo ribojamas, tačiau 1935 m. TDO priėmė konvenciją Nr. 47 „Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę“ ir valstybės įsipareigojo trumpinti darbo laiką, kartu žiūrėdamos, kad nenukentėtų darbuotojų ir jų šeimų gyvenimo lygis. Lietuvos Respublikos DK 144 straipsnyje yra nustatoma 40 val. normali darbo savaitė, kuri gali būti viršijama iki 48 val. per savaitę tik viršvalandinių darbų atveju. Lietuvos Respublikos DK 151 str. numatyti atvejai, kada viršvalandiniai darbai yra leidžiami. Iš to matyti, kad viršvalandžiai Lietuvoje yra faktiškai uždrausti. Lietuvos Respublikos DK 152 str. numatytos nuostatos, nustatančios viršvalandinių darbų apribojimų atvejus, kai jie leidžiami ir viršvalandinių darbų trukmę. Lietuvos Respublikos DK 144 str. 4 d. numato kategorijas tam tikrų darbuotojų, kuriems darbo laikas gali būti iki 24 val. per parą. Šios kategorijos yra detalizuotos LR Vyriausybės nutarimu. Lietuvos Respublikos DK 145–146 straipsniuose yra nustatytos darbo laiko rūšys, kurios išskirtos pagal darbuotojų amžių, darbo režimą, darbo sąlygas ir kitus kriterijus, kuriuos detalizuoja LR Vyriausybės nutarimai. Lietuvos Respublikos DK 149 str. yra nuostatos, susijusios su suminės darbo laiko apskaitos taikymu, kurios taikymas Lietuvoje yra labai ribotas. Nakties darbą reglamentuojančios normos yra Lietuvos Respublikos DK 154 straipsnyje. Lietuvos Respublikos DK 155 straipsnyje išdėstytos normos yra susijusios su budėjimo rūšimis... [toliau žr. visą tekstą] / Till the middle of the XIXth century hours of work was unlimited. However in 22nd of June 1935 International Labour Organisation adopted ‚Forty-Hours Week‘ convenion No 47, where member states undertake to provide the working week to be progressively ruduced to the extend that guarantee decent standart of living for themselves and their families. In the article 144 of Labour Code of Lithuania is setted 40 hours working week, which may be exceed to 48 hours working week including overtime. In the article 151 of Labour Code of Lithuania is provided exceptional cases, when overtime could be done. As a metter of fact generaly overtime work is prohibited. There are exceptional cases named in the articles 150–152, when overtime is permited, number hours to be worked. In the article 144,4 named the specific categories of employees as well as persons on duty in permises may be up to 24 hours per day, which are detailed by Government regulations. In articles the 145–146 there is provided types of working time excluded depends on employees age, work conditions and other matter, which are detailed by Government regulatios as well. There are detailed provisions in the article 149 related to reference period of working time, which is application limitted. The regulations of night work is seted in the article 154. Article 155 provides regulations for on-call work. As in recomendations anounced by European Commision to separate on-call time from inactive part of on-call time and use... [to full text]

Darbo teisinių santykių sudėtingumas, ypač jų subjektų ekonominė ir socialinė nelygybė bei socialinės partnerystės užtikrinimo būtinybė, lemia darbo ginčų ypatingą padėtį kitų civilinių ginčų kontekste, taigi ir specialių šių ginčų nagrinėjimo teisme taisyklių nustatymą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pagal senąjį CPK darbo ginčai buvo nagrinėjami kaip paprasti civiliniai ginčai, taikant atskirose normose nustatytas nedideles išimtis. Ši problema buvo išspręsta naujajame 2003 m. CPK išskiriant darbo ginčų nagrinėjimo taisykles susisteminantį atskirą XX skyrių ,,Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“. Pagrindiniai šio skyriaus ypatumai šie: alternatyvus teismingumas, atleidimas nuo žyminio mokesčio, konkretūs pasirengimo ir bylos išnagrinėjimo terminai, sutaikymo procedūra, aktyvus teismas (teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti ieškinio dalyką, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą) ir kt. Šie ypatumai turėtų garantuoti, kad nagrinėjant darbo bylas būtų siekiama: a) sutaikyti šalis; b) kiek galima greičiau išspręsti teisinį ginčą; c) o nepavykus šalių sutaikyti, nustatyti materialiąją tiesą byloje. Lietuvoje suformuota pakankama darbo ginčų nagrinėjimą reglamentuojanti įstatymų bazė, tačiau kyla rimtų problemų dėl šių normų įgyvendinimo. Praktika rodo, kad dažniausiai neįgyvendinti lieka pagrindiniai ypatumai: šalių sutaikymas, proceso greitumas ir aktyvus teismo vaidmuo. Tokia situacija skatina daryti išvadas ir imtis efektyvesnių priemonių darbo bylų... [toliau žr. visą tekstą] / Peculiarities of Labour Cases in the Civil Procedure The confusing legal labour relations, especially the economic and social inequality of the subjects of such legal relations, also the necessity of security of social partnership and public interest determine the peculiar position of labour disputes in the context of other civil disputes. This also determines the peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court. However, it is important to notice that according to the old Code of Civil Procedure the legal labour disputes were adjudicated as general civil disputes with not significant exceptions. This problem was solved in the new Code of Civil Procedure which was inured in the 2003. The peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court were consolidated in the XX chapter which is called ‘the peculiarities adjudication of labour cases’. The main peculiarities of this chapter are: alternative jurisdiction, employees exemption from legal costs, shorter, exact terms of the pre – trial stange and investigation of the case, the procedure of the conciliation, initiative court (the court is entitled to gather the evidences that parties are not basing on, may transcend the requests of the claim, can apply the alternative measures of defence) and etc. These peculiarities should guarantee during the investigation of the labour cases to: a) conciliate the parts; b) solve the legal labour disputes as fast as possible; c) identify the substantial... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe remiantis užsienio ir Lietuvos autorių pateikta moksline medžiaga atskleidžiamos probleminės darbo rinkos grupės, kurios ilgiausiai patiria socialines ir ekonomines pasekmes. Teorinė analizė padeda atskleisti veiksnius darančius poveikį darbo rinkos segmentų nedarbo lygiui. Analitinėje-tiriamojoje darbo dalyje siekiama įvertinti ekonominių veiksnių poveikį skirtingiems darbo rinkos segmentams, siekiant sumažinti jų nedarbo lygį. / The thesis of foreign and Lithuanian authors provided scientific material disclosed problematic labor market groups that the longest experience in social and economic consequences. Theoretical analysis helps to reveal the factors affecting the labor market segments unemployment. The analytical part of the study-to assess the economic factors on different segments of the labor market in order to reduce the unemployment rate.

Darbo objektas – „Europa Royale Kaunas“ viešbučio darbuotojų darbo laiko organizavimas. Darbo tikslas – ištirti „Europa Royale Kaunas“ viešbučio darbuotojų darbo laiko organizavimą. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti darbo laiko organizavimo sampratą; 2. Išnagrinėti darbo laiko organizavimą sąlygojančius veiksnius; 3. Atskleisti darbo laiko organizavimo aspektus „Europa Royale Kaunas“ viešbutyje. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa. Darbo struktūra. Darbą sudaro trys dalys, kuriose siekiama įgyvendinti išsikeltus uždavinius. Pirmoje dalyje remiantis moksline literatūra aptariama darbo laiko organizavimo samprata, veiksniai, kurie sąlygoja darbo laiko organizavimą, analizuojama darbo ir poilsio laiko įtaka darbo organizavimui, taip pat darbuotojų motyvavimo poveikis bei darbo metodai. Antroje dalyje apibūdinamas tyrimų objektas, tiriamųjų kontingentas, tyrimo metodai, paaiškinamas tyrimo organizavimas, kuris buvo atliekamas „Europa Royale Kaunas“ viešbutyje bei aprašomi duomenų apdorojimo statistiniai metodai. Trečioje darbo dalyje apibendrinami tyrimo duomenys, jie lyginami su kitais jau atliktais tyrimais turizmo srityje, bei patvirtinami arba paneigiami mokslinės literatūros autorių teiginiai. Darbo apimtis – 40 puslapių. Jame yra 9 paveikslai, 4 lentelės, 2 priedai. Panaudota 50 literatūros šaltinių. Raktiniai žodžiai – darbo laikas, darbo laiko organizavimas, darbuotojai, viešbučių sektorius. Pagrindinės išvados: 1. Darbo laiko organizavimą... [toliau žr. visą tekstą] / Organization of working time of employees in „Europa Royale Kaunas“ hotel.

The principle of equality is one of the common principles of law which serves as a foundation for the entire legal system. In order to protect every individual’s right to dignity and economic independence, it is important to apply this principle also when estimating the remuneration. For this study, the following questions were analysed: What are the premises of the equal pay principle in Lithuania? When do employees have the right to equal pay? What are the circumstances in which the pay disparity is justified? How and why should the issue of occupational segregation be resolved? And how can a more effective application and implementation of this principle be achieved. Though the equal pay principle is anchored in legal provisions, its substance can only be disclosed by studying case law. Since there are no such practices in Lithuania, the jurisprudence of the European Court of Justice must be taken into consideration. On the other hand, the Office of the Equal Opportunities Ombudsman, established in 1998, partially addresses the lack of such practices with regard to the equal pay principle in Lithuania. With reference to the case law of the European Court of Justice, it may be concluded that in order to enforce the right to equal pay, it is necessary to put a stop to both direct and indirect forms of discrimination. Particular attention needs to be paid to the remuneration of part-time female workers and employees working in female-dominated economic sectors. Various job... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir įvertinti komandinio darbo organizavimo Lietuvos viešajame sektoriuje ypatumai (prielaidos ir sąlygos). Teorinėje darbo dalyje apžvelgtos komandinio darbo vystymosi istorinės prielaidos, atskleista komandinio darbo reikšmė organizacijos vystymuisi, analizuojami komandų formavimo etapai, organizavimo sąlygos, tokio darbo efektyvumą įtakojantys veiksniai bei organizavimo svarba Lietuvos viešajam sektoriui. Metodologinėje dalyje sukurtas tyrimo modelis, vaizduojantis analizuojamos teorinės tyrimo koncepsijos sąsajas su empiriniu tyrimu, iškeltos tyrimo hipotezės, pagrįsti tyrimo metodai. Analitinėje dalyje atliktas Klaipėdos miesto savivaldybės komandinio darbo organizavimo ypatumų empirinis tyrimas, siekiant nustatyti ir įvertinti darbuotojų požiūrį į komandinio darbo organizavimą jų organizacijoje, atskleidžiamos organizavimo sąlygos, trūkumai bei pateikiamos šios darbo formos tobulinimo rekomendacijos. / Master‘s thesis is to analyze features of the teamwork organization in Lithuanian public sector (its assumptions and conditions). Theoretical part of the paper outlines historical assumptions of the teamwork development, there are team building stages analyzed as well as organizational conditions and factors influencing the efficiency of the organization, and the overall importance of the organization to the public sector in Lithuania. Methodological part of the study creates the model of analysis which examines the theoretical and empirical links between research concepts, there are initiated hypotheses of the study and research methods are based. Analytical part shows the empirical analysis of the details and features of teamwork organization in the Klaipeda City Municipality. This analysis assesses attitude of the employees towards teamwork organization in their organization. There are revealed conditions of the organization and its weaknesses. There are also recommendations for the improvement of this work formed.

Conclusion and termination of fixed-term work agreements has influence on legal status of employees, work quality, efficiency of undertaking’s activity as well as provides parties with opportunities to individualize operating conditions and implement reasonable objectives, increases employment. In addition to common labour law norms, according to peculiarities of employment relations there are also rights and guaranties determined by special legal norms applied to fixed-term work agreements. With reference to summarized experience of national legal regulation in Lithuania and other foreign countries, European Union labour law acts, judicial practice and research work results of other authors this work deals with legal employment relationship existing between employer and employee in the process of conclusion and termination of a fixed-term work agreement and paying the main attention to their particularities in the whole of similar relations. It analyzes the machinery of given legal relations’ regulation. There is a conception of a fixed-term work agreement presented. It determines the parties of this legal relation and the content of a fixed-term agreement settled by them. Fixed-term employment meets labour market requirements in upsurge of flexible work organization forms. One of these forms is also a fixed-term work agreement.

By means of comparative analysis the features of regulation of probationary period in a contract of employment in the law of Lithuania and the members of the EU are revealed. The problem of evaluation of the results of probationary period as well as the right to dispute the dismissal due to the negative outcome of probationary period are considered. The author also discusses some law cases of the Supreme Court of Lithuania to reveal the problems, related to probation clause.

Šiame darbe analizuojamas aktyvių darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei šių priemonių taikymo statistiniai duomenys. Darbe aptariami bendri užimtumo rėmimo sistemos bruožai – subjektų ratas, kuriam taikomos užimtumo skatinimo priemonės, institucijos, turinčios įgaliojimus šioje srityje, istoriniu aspektu apžvelgiama Lietuvos užimtumo rėmimo sistema, analizuojamos atskiros aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, aptariamas užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas, bei bendri kelių konkrečių užimtumo rėmimo programų bruožai, aptariami pagrindiniai šio instituto finansavimo šaltiniai ir finansavimo tvarka bei analizuojami Lietuvos darbo biržos pateikiami aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo statistiniai duomenys. Magistro darbe gilinamasi į atskiras aktyvias darbo rinkos politikos priemones, jų teisinio reglamentavimo subtilybes, pranašumus ir trūkumus. Darbe pateikiama svarstymų ir siūlymų šių priemonių teisinio reguliavimo pakeitimams, kad būtų pasiektas aukštesnis jų efektyvumo lygis. Darbe analizuojami nacionaliniai bei Europos Sąjungos teisės aktai užimtumo rėmimo srityje, darbo teisės mokslininkų teiginiai, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo praktika. / The topic of the work is The legal regulation of active labour market policy measures and employment programmes in Lithuania. The work analyses the regulation of these means in legal acts of the Republic of Lithuania and the statistical data of their application. The work discusses general characteristics of engagement support system - the circle of subjects, the engagement support means are being applied to, institutions, having authorisations in this sphere, Lithuanian engagement support system is viewed in the historical aspect, separate political means of active labor market are analysed, legal regulation of engagement support programs and common characteristics of several concrete engagement support programs are discussed, main financial sources and order of financing are discussed and statistical data of active labor market politics means appliance provided by Lithuanian labor office are discussed. This work of Master's studies analyses separate active means of labor market politics, subtleties of their legal regulation, advantages and disadvantages. The work provides ponderings and suggestions concerning the amendments of these legal regulations in order to achieve the higher level of their efficiency. The work analyses legal acts in the national and European Union scale in the sphere of engagement support, statements of labor law scientists, practice of appliance of active labor market politics means.