Masinės komunikacijos priemonių (žiniasklaidos) ir šiuolaikinės demokratijos santykis yra aktuali tema dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, ji aktuali dėl masinės komunikacijos priemonių technologinės raidos sukeliamų pokyčių visuomenės ir žiniasklaidos tarpusavio santykiuose. Antra, sparčiai besivystanti žiniasklaida keičia demokratijos funkcionavimo sąlygas. Trečia, reikšmingi pokyčiai turi įtakos ne tik žmonių, valdžios atstovų ir žiniasklaidos santykiams, bet ir viešajam gyvenimui. Pasirinkta magistro baigiamojo darbo tema nėra plačiai ištirta ir išanalizuota. Nuosekliausiai žiniasklaidos įtaką politiniam gyvenimui yra analizavęs Lauras Bielinis knygoje „Visuomenė, valdžia ir žiniasklaida”. Todėl ši tema pasirinkta, tikintis, kad ji taps dar vienu atspirties tašku žiniasklaidos iššūkių ir jų įtakos demokratijai tyrinėjimams Lietuvoje. Masinės komunikacijos pokyčiai sudaro palankias sąlygas bendravimui, demokratijos vystymui, suteikiant išskirtinę reikšmę žinioms. Tačiau sparčiai besivystanti masinė komunikacija iš dalies tampa sudėtingu iššūkiu demokratijai. Tai pasireiškia piliečių apatiškumu bendriems reikalams, mažėjančiu rinkėjų aktyvumu, per didele informacijos gausa, augančia propaganda piliečių apsisprendimams. Todėl ypatingai svarbu yra išanalizuoti esamą žiniasklaidos padėtį Lietuvoje, nustatyti visuomenės poreikius bei lūkesčius žiniasklaidos atžvilgiu. Naudoti tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė buvo pritaikyta analizuojant ir aiškinant masinės... [toliau žr. visą tekstą] / The relation of mass Media and modern democracy is a topic for several reasons. First of all, it is urgent for the mass communications technology development changes in the public and media relations. Secondly, the rapidly evolving media changes the funcionality of democracy. Third, significant changes affect not only people, politicians, and media relations, but also public life. Selected Master's thesis is not widely studied and analyzed. The most consistent analysis about media influence to political life is given in Lauras Bielinis book "The public, government and the media." Therefore, this subject has been chosen in the hope that it will be a springboard for the challenges of the media and their impact on democracy studies in Lithuania. Changes in mass communication facilitate communication, development of democracy, giving exceptional value for knowledge. However, a rapidly developing mass communication becomes complex challenge for democracy. It occurs like citizens apathy about common matters, decreasing voter turnout, a great abundance of information, increasing citizens' propaganda of self-determination. Therefore it is extremelly important to analyze the current situation of media in Lithuania, determine the public needs and expectations, posed for media. Such research methods were used: analysis of literature sources was applied for explaining and interpreting the positive and side effects of mass media; survey method with experts was performed to obtain useful... [to full text]

Politinės valdžios organizavimo būdas – politinė sistema – neapriboja politinės valdžios vykdymo būdo. Politinio režimo pasirinkimas valstybėje suponuoja pagrindinių režimo idėjų perkėlimą į teisinę sistemą ir teisės aktus, kuriais nustatomas režimo veikimas. Politinio režimo apibrėžimas ir nustatymas bei pritaikymas bet kokiai valstybei yra svarbus savaime reiškinys. Egzistuojančio režimo analizė gali padėti suprasti valstybėje vykstančius procesus ir įsigilinti į tai, kokiomis pagrindinėmis teisėmis disponuoja tiek valdžios vykdymo institucijos, tiek ir pagrindinė valstybės varomoji jėga – piliečiai. Tinkamai teorizuoti politinį režimą ir išanalizuoti jo veikimo būdus, nustatyti, kokiais teisės aktais režimas yra įgyvendinamas ir kokias pagrindines normas nustato – aktualu visais laikais. Todėl nagrinėjamos temos aktualumas pasireiškia per galiojančio politinio – teisinio režimo analizės svarbą istorinio formavimosi kontekste ir palyginimą su kardinaliai besiskiriančiais režimais kitose valstybėse. Temos objektas – politiniai teisiniai režimai, tikslas - išanalizuoti egzistuojančius politinius teisinius režimus. Darbo uždaviniai: išanalizuoti, susisteminti ir pateikti valstybinio valdymo formas; išanalizuoti ir susisteminti politinių režimų sampratą, pateikti jų diferencijacijas ir formas; atlikti du empirinius tyrimus: išanalizuoti politinio režimo kaitą Lietuvoje, lyginant XX amžiaus konstitucijų kaitą, bei palyginti trijų užsienio valstybių (JAV, Baltarusijos ir Š... [toliau žr. visą tekstą] / Political systems doesn‘t limit government enforcement mode. Adoption of political regime implies its implementation into legitimacy. Definition of political regime and its enforcement is a very important issue for every single state. The analysis of regime implied into legitimacy of particular state helps us understand political process and political ruling. The actuality of this theme mostly relies on the analysis of states’ political regime and its development through historical, political and national changes. Object of this work is political regimes, and its aim - to analyse political regimes that exists in world. Main tasks given – to analyse and systematically present main state governing forms, fully analyse concept of political regimes, to present its’ differentiations and forms, also – to provide two empirical research: to analyse the impact of development of political regime in Lithuania, analysing its Constitutions in XX century and to analyse three various political regimes – ones existing in USA, Belarus and North Korea. States might be divided into republics and monarchies. Republics – presidential (representative) or direct democracy. Analysing republics by constitutional approach it may be also divided into parliamentary or presidential governing forms. Though mixed forms also exists. States, relying on theoretical approach and governing form may be also distinguished: unitary, federation and confederation. The governing regime depends on constitutional... [to full text]

Magistro darbe analizuojama pilietinio ugdymo/nepaklusnumo procesų ir formų raiška besiformuojančioje pilietinėje visuomenėje. Tyrimu siekiama pagrįsti pilietinio nepaklusnumo paradigmą valstybių kovų už nepriklausomybę kontekste, įvertinti jų sąsajas su socioedukaciniais ppilietinės visuomenėskūrimo procesais bei prognozuoti galimas pilietinio nepaklusnumo tendencijas naujų globalinių rizikų fone. Darbe teigiama, kad naujajame pasaulio ekonominės, politinės ir socialinės raidos etape vykstantys neprievartinio pobūdžio konfliktai yra strateginė demokratinės visuomenės bendrųjų vertybių ir interesų gynybos išraiška. Kartu daroma išvada, kad globalizacijos sąlygomis, pakituspasaulio politinei architektūrai visuotinis politinis nepaklusnumas, siejamas su pilietinių laisvių išsaugojimu yra ypatingai aktualus. Socialinės edukacijos požiūriu šiandieninė neprievartinio strateginio konflikto kaip tyrimo objekto analizė galima tik kaip bendra integralių vadybos, politikos ir ekonomikos, psichologijos ir socialinės komunikacijos kompetencijų raiška. / The aim of the study is the justification of civil disobedience in order to summarize a paradigm of unique historical and current experience of civil disobedience in the world; the struggle for independence in the context of the assessment of their linkages with civil society socioeducational processes and to predict possible trends in civil disobedience to the new global risks in the background. In the new world of economic, political and social development, the natures of nonviolent conflicts within a democratic society are the strategic values and common interests in terms of defense. On the other hand, on the Euro-Atlantic integration condition of the general civil disobedience is linked to the preservation of civil liberties is particularly relevant, and remains a universal response to any threats. In this context of state socioeducational priorities education/disobedience expands civil society and democratic formation opportunities, creates secure not only internal but also external risk management in emergency situations. The method of experts’ survey was used to analyze the problem approaches for comparison, to generate ideas and socioeducational dimension modeling. The expert questionnaire was used to clarify problem areas and practical recommendations. The structured summary of expert responses was created. In conclusion, a social communication helps to build civic networks, also helps citizen to access qualified information while at the same time promotes their... [to full text]

The aim of this dissertation is to analyze the relationship between the event of post-communism and the democratic nature of the political. Three main tendencies of post-communist condition are analyzed: the relationship between post-communism and historicism; the interaction between post-communism, liberalism and postmodernism; the relationship between unitarism and pluralism. The fundamental assumption of the analysis is the significance of post-foundational political thought for the understanding of post-communism. Post-communism is analyzed not as linear liberal modernization, but as democratic transformation. Post-communism is the hybrid condition that includes the alter egos of communism, liberalism and postmodernism. Post-communism assimilates the potential alter egos of liberalism and postmodernism and therefore transforms the distinction of friend/enemy to the criterion of friend/friend, which ignores the nature of the political. Condition of post-communism requires not the eradication of differencies, but self-reflection of the differential nature of the political. The task of new democracy of post-communism is to articulate the possibility of democratic pluralistic politics under post-totalitarian conditions. However, post-communism is reluctant to accept the dimension of post-totalitarianism and tries to converge with universal post-liberalism. Dominating liberal pluralism assimilates democratic pluralism which becomes democratic procedural minimalism. / Disertacijos tikslas yra išnagrinėti sąveikas tarp postkomunizmo įvykio prigimties ir demokratinės politiškumo prigimties. Darbe yra nagrinėjamos trejopos sąveikos: postkomunizmo ir istorizmo santykis; postkomunizmo, liberalizmo ir postmodernizmo santykis; vienovės ir pliuralumo santykis. Specifinei postkomunizmo būklės analizei taikomos postfundacionalizmo filosofijos idėjos. Postkomunizmas nagrinėjamas ne pabrėžiant liberalios modernizacijos turinį (kaip tranzitologinėse koncepcijose), bet analizuojant demokratinės transformacijos sąlygas ir galimybes. Postkomunizmo tapatybė formuojasi kaip hibridinis trijų sudedamųjų dalių – komunizmo, liberalizmo ir postmodernizmo – darinys. Liberalizmo ir postmodernizmo alter ego yra asimiliuojami universalistinėje draugo/draugo asociacijoje, kuri pakeičia išorinę draugo/priešo skirtį, nurodančią politiškumo prigimtį. Diferencinės politikos kilmės problema yra nauja, aktuali ir tęstinė postkomunizmo būklės problema. Postkomunizmas linkęs pamiršti posttotalitarizmo komponentą (jeigu išeinama iš komunizmo, tai išeinama ir iš totalitarizmo) ir siekia prisišlieti prie postliberalizmo tendencijų. Demokratinio pliuralizmo idėją asimiliuoja dominuojanti liberalios pliuralizacijos tendencija.

Disertacijos tikslas yra išnagrinėti sąveikas tarp postkomunizmo įvykio prigimties ir demokratinės politiškumo prigimties. Darbe yra nagrinėjamos trejopos sąveikos: postkomunizmo ir istorizmo santykis; postkomunizmo, liberalizmo ir postmodernizmo santykis; vienovės ir pliuralumo santykis. Specifinei postkomunizmo būklės analizei taikomos postfundacionalizmo filosofijos idėjos. Postkomunizmas nagrinėjamas ne pabrėžiant liberalios modernizacijos turinį (kaip tranzitologinėse koncepcijose), bet analizuojant demokratinės transformacijos sąlygas ir galimybes. Postkomunizmo tapatybė formuojasi kaip hibridinis trijų sudedamųjų dalių – komunizmo, liberalizmo ir postmodernizmo – darinys. Liberalizmo ir postmodernizmo alter ego yra asimiliuojami universalistinėje draugo/draugo asociacijoje, kuri pakeičia išorinę draugo/priešo skirtį, nurodančią politiškumo prigimtį. Diferencinės politikos kilmės problema yra nauja, aktuali ir tęstinė postkomunizmo būklės problema. Postkomunizmas linkęs pamiršti posttotalitarizmo komponentą (jeigu išeinama iš komunizmo, tai išeinama ir iš totalitarizmo) ir siekia prisišlieti prie postliberalizmo tendencijų. Demokratinio pliuralizmo idėją asimiliuoja dominuojanti liberalios pliuralizacijos tendencija. / The aim of this dissertation is to analyze the relationship between the event of post-communism and the democratic nature of the political. Three main tendencies of post-communist condition are analyzed: the relationship between post-communism and historicism; the interaction between post-communism, liberalism and postmodernism; the relationship between unitarism and pluralism. The fundamental assumption of the analysis is the significance of post-foundational political thought for the understanding of post-communism. Post-communism is analyzed not as linear liberal modernization, but as democratic transformation. Post-communism is the hybrid condition that includes the alter egos of communism, liberalism and postmodernism. Post-communism assimilates the potential alter egos of liberalism and postmodernism and therefore transforms the distinction of friend/enemy to the criterion of friend/friend, which ignores the nature of the political. Condition of post-communism requires not the eradication of differencies, but self-reflection of the differential nature of the political. The task of new democracy of post-communism is to articulate the possibility of democratic pluralistic politics under post-totalitarian conditions. However, post-communism is reluctant to accept the dimension of post-totalitarianism and tries to converge with universal post-liberalism. Dominating liberal pluralism assimilates democratic pluralism which becomes democratic procedural minimalism.

Darbe nagrinėjamas Irako demokratizavimo projektas, kuris JAV ir jos sąjungininkų buvo pradėtas įgyvendinti 2003 m. kovą. Svarbiausi šios karinės operacijos tikslai – surasti ir sunaikinti Irako masinio naikinimo ginklus, nuversti autoritarinį S. Husseino režimą ir sukurti šalyje demokratines institucijas. Irako demokratizacijos idėjos autoriai ir iniciatoriai neokonservatoriai tikėjo, kad, pradedant Iraku, demokratija pamažu persiduos į kitas Vidurio Rytų regionui priklausančias valstybes, o tai garantuos JAV ir viso pasaulio saugumą (tai svarbiausias Vašingtono nacionalinis interesas). Nors Irake jau įvyko laisvi ir teisingi rinkimai, šiandien, praėjus penkeriems metams, Irakas dar nelaikomas stabilia demokratine valstybe. Būtent Irako demokratijos faktinės situacijos neatitikimas institucinei padėčiai (institucijos yra, demokratijos – ne) yra pagrindinė darbo problema. Problema suponuoja, o teorinis–metodologinis darbo konceptas padės atsakyti į svarbiausią tyrimo klausimą: kur glūdi Irako demokratizavimo nesėkmės priežastys? Taigi darbe siekiama išsiaiškinti, kur intervencijos ideologais laikomi neokonservatoriai padarė esminę klaidą: ar Irako demokratizavimas iš principo yra neįmanomas (ideologinis lygmuo), gal projekto nesėkmę nulėmė netinkami demokratijos įtvirtinimo būdai (pvz., greitos demokratizacijos siekis), o galbūt kaltos tam tikros Irako vidaus ypatybės (praktinis lygmuo)? Darbo tyrimo metodas – atvejo studija, objektas – Irako demokratija instituciniu ir... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with democratization of Iraq which was started to implement by the United States and its allies in March, 2003. The military operation was designed to find and destroy Iraq’s weapons of mass destruction, overthrow the authoritarian regime of S. Hussein and install democratic institutions. Neoconservatives who were the authors and advocates of the idea of democratic Iraq believed that with the start in Iraq democracy gradually will spill over to the whole Middle East. And this process would guarantee the security of the United States and the whole world what is its’ national interest. Although Iraq has conducted free and fair elections and has established the main democratic institutions, today five years since the outset of the operation it is still not considered a stable democratic country. So the discrepancy between the factual and institutional democracy in Iraq is the main problem of this paper. This problem raises the principal research question: what causes the failure of democratization in Iraq? So according to the theoretical-methodological research concept the main question sounds as such: where the advocates of the intervention in Iraq have made the crucial mistake: whether the democratization of Iraq is theoretically impossible (ideological analysis level), maybe the failure of the project was determined by unsuitable democratization methods (especially the quick democratization) or maybe the misfortune lies in the domestic features of Iraq... [to full text]

Darbe analizuojamos priežastys, dėl kurių pasikeitė valdymo forma ir savivalda. Pirma, išsamiai išdėstoma demokratijos, visuomenės ir savivaldos modelių transformacija ir jos priežastys. Antra, kaip tos priežastys įtakoja savivaldos transformaciją ir trečia, kokia yra savivalda šiandien Lietuvoje. Tyrime yra analizuojama, kiek viešųjų paslaugų piliečiams ir verslui yra perkelta į elektroninę erdvę Lietuvoje, ir kaip jos keitėsi nuo 2004 iki 2006 metų, taip pat, ką apie savivaldą mano savivaldybės darbuotojai ir gyventojai. / The thesis provides for analysis of the reasons determining the change of the governance forms and self-governance. First, it is a comprehensive report on the transformation of democracy, society and self-government models and the reasons of such transformation. Second, it analyses, how these reasons impact the transformation of self-governance forms, and third, what is the model of self-governance in Lithuania today. The research provides for the analysis of how many public services intended for individuals and businesses have been transferred to cyber space in Lithuania and how were they changing in the period 2004 to 2006, as well as the public opinion on self-governance and the opinion thereon of people working for the system.

Darbe pateikiamas teorinis modelis, kuris leidžia nagrinėti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį, remiantis tarptautine dimensija. Jeigu politinio režimo tipas turi įtakos šalies tarptautiniams ekonominiams santykiams, jis turi įtakos ir ekonomikos augimui. Tokia situacija susiklosto, kai tarptautiniai veikėjai siekia ginti demokratiją konkrečioje šalyje, taikydami ekonomines sankcijas demokratijos normų pažeidimo atveju. Tam reikia, kad egzistuotų trys sąlygos. Pirma, tarptautiniai veikėjai turi siekti ginti demokratiją šalyje. Antra, demokratijos gynimo nauda turi būti didesnė negu tokio veiksmo kaštai. Trečia, demokratijos gynimas turi būti įgyvendinamas ekonominėmis užsienio politikos priemonėmis. Be to, darbe pateikiami veiksniai, nuo kurių priklauso neigiama sankcijų įtaka ekonomikai. Tai šalies „adresato“ ekonomikos atvirumas, tarpusavio ekonominė priklausomybė su sankcijas „siunčiančiomis“ šalimis, galimybės diversifikuoti tarptautinius ekonominius ryšius, šalies ekonomikos struktūra. Be to, sankcijų poveikis ekonomikai priklauso nuo jų taikymo trukmės. Tarptautinės aplinkos pokyčių, įvykusių Lotynų Amerikoje po Šaltojo karo, analizė atskleidžia, kaip tarptautinė dimensija gali paveikti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį. Šaltojo karo metu demokratijos regione neturėjo ekonominio pranašumo, žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos. Lotynų Amerikos Šaltojo karo istorija buvo stipriai veikiama strateginės JAV ir Sovietų Sąjungos kovos. Pagrindinis JAV tikslas buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The paper suggests a conceptual framework for analyzing the relationship between democracy and economic growth based on the international dimension. In essence, democracy positively effects economic growth in a given country when international actors seek to promote democracy in that country by punishing violations of democratic norms with economic sanctions. The paper specifies conditions under which violation of democratic norms gets punished with economic sanctions. First, foreign actors must have an interest in defending democracy in a given country. Second, the costs of defending democracy must not outweigh its benefits. Finally, economic sanctions must be employed as a tool for the defense of democracy. Furthermore, factors that affect the negative impact of economic sanctions on economic growth in the ‘target’ country are specified in the paper. They are as follows: economic openness of the ‘target’ country, extent of economic interdependence with sanctioning countries, as well as the structure of the economy and opportunities to diversify economic relations with other foreign actors. Besides, the impact of sanctions on growth depends on the duration of their application. Further, the paper illustrates the logic of the conceptual framework with the empirical example of Latin America. During the Cold War, democracies in the region did not face any economic advantages with regard to international factors. Latin America’s Cold War history was highly influenced by the... [to full text]

Šiame darbe ieškoma atsakymo į klausimą: „koks veiksnys (ar jų kompleksas) užtikrina demokratijos išlikimą Afrikos valstybėse?“. Siekiant į jį atsakyti, lyginamos kelios Sub-Sacharos Afrikos valstybės. Tyrime taikomas Būlio algebrinis metodas. Darbo tikslas – išanalizuoti ir palyginti Afrikos valstybėse egzistuojančią demokratinę praktiką bei nustatyti ją palaikančius veiksnius. Šio tikslo įgyvendinimui iškelti tokie uždaviniai: 1) Išanalizuoti skirtingų autorių nurodomus demokratijos išlikimą palaikančius veiksnius. 2) Nustatyti kintamuosius, leidžiančius išmatuoti sąlygų palankumą demokratijos Afrikos valstybėse išlikimui. 3) Taikant Būlio algebrinį metodą, nustatyti pasirinktose Afrikos valstybėse demokratiją palaikantį veiksnį (-ius). 4) Lyginamosios analizės būdu išsiaiškinti, kuris veiksnys ar jų rinkinys yra būdingas visoms ilgalaikėms Afrikos demokratijoms. 5) Įvertinti naujųjų Afrikos demokratijų perspektyvas. Priklausomas kintamasis – ilgalaikės demokratijos, Freedom House įvardijamos esančios laisvomis ilgesnį nei 10 metų laikotarpį. Nepriklausomi kintamieji - politiniai, ekonominiai, kultūrinis, išorinis veiksniai ir politinė parama. Empirinių Sub-Sacharos Afrikos atvejų palyginimas leidžia daryti išvadas, jog tirtose valstybėse būtina demokratijos išlikimo sąlyga yra pakankamai įsitvirtinusi, pajėgi ir ekonomiškai išsivysčiusi valstybė. Tuo atveju jei valstybė neturtinga, pakankamas demokratijos išlikimui ir žemas nelygybės laipsnis. Sub-Sacharos Afrikos regione... [toliau žr. visą tekstą] / Although most of the newly established democratic regimes in Africa did not have prerequisites for survival, Freedom House counts several long-lasting democracies in this region. Different theoretical approaches emphasize different reasons for the survival of democracy. The requirements most often applied in the context of fully established democratic regimes consist of the following elements of consolidated democracy: free and lively civil society, relatively autonomous political society, the rule of law, the existence of state bureaucracy, institutionalized economic society. However the survival of democracy does not necessarily require all the elements of consolidated democracy, although it may require some other than these conditions being present. Therefore a question can be raised about the reasons (or a set of them) guaranteeing the survival and consolidation of democracy in African countries. This thesis analyzes and compares the existing democratic practice in African countries and attempts to identify factors that guarantee the survival of democracy. The following tasks were implemented in order to achieve this goal. First, different theories highlighting factors influencing democratic consolidation were analyzed. Then several variables related to politics, economy, culture, external factors and regime support were measured and compared using the Boolean algebra method. The results obtained show the following important implications and let us make the following... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos el. demokratijos priemonių diegimo galimybės, remiantis pasauline patirtimi. Nagrinėti Estijos, Austrijos, Švedijos el. demokratijos priemonių diegimo atvejai, situacija diegiant el. demokratijos priemones Lietuvoje. Atliktas el. demokratijos priemonių diegimo Panevėžio miesto savivaldybėje empirinis tyrimas, susidedantis iš 2 dalių – kiekybinio tyrimo ir kokybinio tyrimo. Empirinio tyrimo objektas – el. demokratijos priemonių technologinis ir procedūrinis aspektai. Tyrimo problema – nėra nustatytas įdiegtų Panevėžio miesto savivaldybėje el. demokratijos priemonių technologinio ir procedūrinio aspektų tinkamumas ir nenumatytos vystymo galimybės siekiant tobulinti el. demokratijos procesą. Tikslas – išanalizavus Panevėžio miesto savivaldybėje įdiegtas el. demokratijos priemones pasiūlyti būdus ir priemones el. demokratijos proceso Panevėžio miesto savivaldybėje tobulinimui. Tyrimo uždaviniai: kiekybinio tyrimo pagalba nustatyti ar įdiegtos el. demokratijos priemonių galimybės naudojamos pagal priemonių diegimo sąlygose numatytą paskirtį; kokybinio tyrimo uždaviniai – el. demokratijos ekspertų nuomonės tyrimo pagalba įvertinti įdiegtas el. demokratijos paslaugas Panevėžyje, nustatyti kokia sukurtų el. demokratijos priemonių technologinio ir procedūrinio aspektų reikšmė el. demokratijos procese, įvertinti įdiegtų el. demokratijos priemonių tinkamumą šiandienos ir artimiausios ateities el. demokratijos procesui. Išanalizavus el... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s thesis analyses the possibilities to implement the tools of E-democracy on the basis of global practice. The cases of implementation of E-democracy tools in Estonia, Austria, Sweden and the situation of implementation of E-democracy tools in Lithuania were investigated. The empiric research of implementation of E-democracy tool in Panevėžys City Municipality was implemented. It consists of 2 parts – qualitative and quantitative research. The object of empiric research is the technological and procedural aspects of E-democracy tools. The problem of the research is that there is no determined suitability of installed technological and procedural aspects of E-democracy tool in Panevėžys City Municipality. The aim is to propose ways and tools for the improvement of E-democracy process in Panevėžys after the analysis of the already installed E-democracy tools. The tasks of the research: by the help of quantitative research to determine if the installed E-democracy tools are used in accordance to the foreseen purposes indicated in the terms of installing; the tasks of qualitative research is by the help of the survey of the opinion of E-democracy experts to evaluate the installed services of E-democracy in Panevėžys and to determine the significance of technological and procedural aspects of implemented E-democracy tools in E-democracy process. The evaluation of suitability of implemented E-democracy tools for nowadays and the nearest future for E-democracy process... [to full text]