The purpose of the investigation is to evaluate the level of the quality of social services for the elderly people. The thesis comprises the following parts: introduction, four chapters, conclusions, recommendations and annexes. The determination of social needs, concept of social services and their classification are analyzed in the first chapter, as well as the legal acts which regulate the provision of social services. The second chapter presents the analysis of a concept of elderly person, its participation in the public activities, as well as the ethical principles of the social work. The concept of the quality of social services and its evaluation is explained in the third chapter. The fourth chapter contains the analysis of the investigation on the quality of social services for elderly people. The following methods for investigation were used: the analysis of literature and legal acts, enquiry method, analysis of statistical data.

Darbo tikslas – išanalizuoti pagyvenusių žmonių, gyvenančių stacionarioje globos įstaigoje, psichosocialinių poreikių tenkinimo optimizavimą. Tyrimo tikslas – nustatyti Veisiejų pensionato pagyvenusių žmonių poreikius ir vadybiniai sprendimai juos tenkinant. Pagyvenę ir seni žmonės susiduria su daugeliu specifinių problemų, būdingų jų amžiaus tarpsniui. Jų statusas menkėja, vaidmenų skaičius mažėja, pamažu jie stumiami iš visuomenės gyvenimo, kol tampa nereikalingais. Dėl amžiaus vis sunkiau įsitraukti į visuomeninę veiklą, todėl pagyvenę ir seni žmonės tampa lyg atskira visuomenės dalimi. Be to silpnėja kartų solidarumas, mažėja suaugusių vaikų parama senyvo amžiaus tėvams. Senas žmogus be maisto, pastogės šilumos turi ir kitus poreikius. Šiandien tapo labai svarbu padėti žmogui nugalėti vienišumą, emocinę izoliaciją, nugalėti dvasinę krizę, kad vėl taptų save gerbiančia asmenybe. Pensionato kontingentas – tai sergantys, negalės ištikti žmonės, našliai ir našlės arba gyvenime likę viengungiai. Tarp jų ir tie, kurie linkę su artimaisiais ir bendruomenės atstovais konfliktuoti, atlikti nuskriausto ar net kankinio vaidmenį. Socialinių darbuotojų ir viso personalo, tiesiogiai sąveikaujančio su pensionato kontingentu veiklos strategijos pagrindą sudaro pagalbos teikimas žmogui, pakitus jo gyvenimo sąlygoms, padėti pagyvenusiam, senam žmogui susitaikyti su savo paties senėjimu, suvokti, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo vertybes. Atlikus tyrimą galima teigti, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this research paper is to analyse the optimization of meeting the psychomatic needs of elderly people living in nursing homes. The aim of the research is to identify the needs of the elderly in Veisejai nursing home and to produse management solutions to meeting the needs of the residents. The elderly and old people face a lot of specific problems that are typical of their age. Their status diminishes, the role in life declines as they are driven out of social life and eventually become unnecessary. Due to the age it becomes more difficult to get involved in social activity, consequently the elderly and the aged become as a separate part of a society. Moreover, due to the unemployment the solidarity of generations diminishes and the support from grown-up children decreases. Except for food and a shelter the aged have and more needs. It has become of vital importance to help an individual to fight with loneliness, emotional isolation, physic crisis and to regain self-confidence and self-respect. The residents of the nursing home are ill or disabled, majority of whom are widows or widowers and single people. Among them there are those who tend to get into conflicts with relatives or community members and feel as disadvantaged ones or even as victims. The background strategy of social workers and the staff directly working with the residents of the nursing home is to provide help to an individual in the changed living conditions, to assist the elderly to face... [to full text]

Šiame darbe aprašomi senų ir pagyvenusių žmonių socialinių ryšių kaita, senelių vaidmenys. Kalbama apie požiūrį į senėjimą, patį senėjimo procesą, socialinius ir ekonominius veiksnius senstant. Aptariama senų ir pagyvenusių žmonių socialinių ryšių ypatumai, senatvės poveikis socialiniams žmogaus vaidmenims. Aprašomi pagrindiniai senų ir pagyvenusių žmonių besikeičiantys vaidmenys, tokie kaip: tėvystės vaidmens netekimas, dirbančiojo vaidmens praradimas – išėjimas į pensiją, sutuoktinio vaidmens netekimas – našlystė. Darbas parašytas remiantis moksline literatūra apie senų ir pagyvenusių žmonių socialinių ryšių ypatumus bei juos sąlygojančius veiksnius, senelių vaidmenis bei atlikto kokybinio tyrimo „Senelių vaidmenys“ duomenimis. Tyrimo metu buvo atskleidžiami pagrindiniai senelių vaidmenys, tokie kaip: globėjo, pagalbininko vaidmuo; kultūros, tradicijų, papročių perdavėjo vaidmuo; atostogų senelių vaidmuo; istoriko vaidmuo; teisėjo vaidmuo; šeimos stebėtojo vaidmuo; pavyzdingo gyvenimo mokymo vaidmuo; mokytojo vaidmuo; pasyvaus ar aktyvaus senelio vaidmuo ir kt. Interviu palietė esmines kartų problemas: kaip priimama dažnai netikėta senelio/močiutės padėtis, kaip keičiasi vyresnių žmonių gyvenimas atsiradus anūkams, kaip derinamas dar besitęsiantis darbas su pagalba anūkams, kaip leidžiamas ir kuo praturtinamas jau bendras laisvalaikis. Svarbiausia – kiek visame bendravime reiškiasi didaktiniai momentai, ką seneliai stengiasi perduoti savo anūkėliams. atspindintis svarbias... [toliau žr. visą tekstą] / The report dealt with changes in social interactions among old and elder population, specializing in roles of grandfathers. Focus is on approach towards aging process and social bonds during this process. Report analyzed the features of social interaction between older population and the influence of old age to human behavior. Additionally report covered major changes in live roles among older population – going on pension or widowhood, loosing active father‘s role. The materials used for report included analysis of relative science literature and data of qualitative research on roles of grandfathers. The research identified main roles of grandfathers like tutor, judge, teacher, assistant, transferor of culture, traditions and customs and more. Interviews covered and analyzed problems of several generations with appearance of grandchildren and entrance of grandfather’s role dealing with help to younger generation and common leisure. Major factor identified was that interaction between older and younger population allows the transition of key social values that are vital to our society.

The aim of this work is do determitine social and psychological problems of the eldery people. Tasks of concluding work: -To explore the approaches a questionaire; -Analyze social and psychosocial problems. Methods of questioning, communication, interviews and observation have been applied in the research. The analysis of literature sources has revealed the approaches of different authors to the person's maturity, psysiological chenges of obsolescence, social and psychological peculiarities of elderly people. In the research, social and psychosocial problems of elderly people of the job of social worker have been determined. The hypothesis that was laid the begining of the work proved itself - elderly people do have psychosocial and social problems, including loss of independence, health disorders, problems of adaptation, loneliness, lack of communication, loss of realations with relatives, isolation, fear of death, lack of money for medicines and means of hygiene ect.

Pasaulinės sveikatos organizacija, rūpindamasi žmonių sveikata, siekia užtikrinti galimybę visiems žmonėms siekti geresnės gyvenimo kokybės. Žmonių gerovė glaudžiai susijusi su jų sveikata. Fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsenos individas turi optimalias galimybes būti visuomenėje, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, dirbti ir realizuotis (Juozulynas ir kt. 2005). Gyvenimo kokybė – tai individo savos pozicijos gyvenime suvokimas jo tikslų, lūkeščių, interesų bei kultūros vertybių sistemoje, kurioje jis gyvena (Kalėdienė ir kt. 1999). (Puzaras ir kt.) vieni pirmųjų Lietuvoje ištyrė ir nustatė gyvenimo kokybės, sveikatos ypač dvasinės bei religingumo sąsajas (Puzaras ir kt. 2000). Gyvenimo kokybę nulemia daugybė veiksnių ir aplinkybių : būstas, užimtumas, pajamos, gyvenimas šeimoje, socialinė parama, stresai, sveikata, sveikatos priežiūros galimybės ir kt. (Ašmenskas ir kt. 1997). Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Įgyvendinant šio tyrimo tikslą buvo sprendžiami tokie pagrindiniai darbo uždaviniai : 1. Įvertinti senyvo amžiaus vyrų ir moterų bendrą gyvenimo kokybę lyties aspektu. 2. Įvertinti senyvo amžiaus vyrų ir moterų bendrą gyvenimo kokybę išsilavinimo aspektu. 3. Įvertinti senyvo amžiaus vyrų ir moterų bendrą gyvenimo kokybę šeimyninės padėties aspektu. Tyrimas buvo atliekamas AB Birštono sanatorija ,,Versmė“ 2009 m. lapkričio mėn. tarp tenai atvykusių senyvo amžiaus vyrų ir moterų. Tyrime naudotas... [toliau žr. visą tekstą] / World Health Organization, taking care of human health and to ensure access for all people to seek a better life quality. Human welfare is closely related to their health. Physical, mental and social well – being of the individual states have the optimum opportunity to be in society, participate in social life, work and realized (Juozulynas ir kt. 2005). Quality of life - a life of the individual's perception of their position to achieve its objectives, expectations and cultural values of the system where it resides (Kalėdienė ir kt. 1999). (Puzaras ir kt.) Lithuania were among the first investigated and found the quality of life, especially mental health and religious links (Puzaras ir kt. 2000). Quality of life is determined by many factors and circumstances: housing, employment, income, family life, social support, stress, health, health care facilities etc. (Ašmenskas ir kt. 1997). The study objective - to identify and assess older people's quality of life. Implementation of this study was addressed in the following major tasks : 1. Rate of elderly men and women in the overall quality of life by gender. 2. Rate of elderly men and women in the overall quality of life in educational terms. 3. Rate of elderly men and women in the overall quality of life for the family aspect of the situation. The study was carried out in SC Birštonas sanatorium ,,Versmė” 2009 November. arrived there between older men and women. The survey used to determine the quality of life and evaluate... [to full text]

Magistrinio darbo problema – ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui būdingas demografinis gyventojų senėjimas. Senstanti visuomenė susiduria su tokiomis problemomis, kaip pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos apsauga, pagalbos teikimas, jų išstūmimo iš darbo rinkos didėjimas bei pačios visuomenės neigiamas požiūris. Magistriniame darbe siekiama įvertinti individualius žmonių poreikius senatvėje, išsiaiškinti gerovės senatvėje sąlygas bei nustatyti šių sąlygų tendencijas ir kryptis. Duomenys, mokslinė literatūra analizuojami, taikant analitinį – aprašomąjį bei lyginamąjį metodus, atliekant makroaplinkos veiksnių analizę ir anketinę apklausą. Tyrimo objektas - Utenos apskritis, periodas – 1995 – 2006 metai. Magistrinis darbas sudarytas iš įvado, penkių skyrių, išvadų, rekomendacijų, literatūros sąrašo, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis bei priedų. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami, lyginami ir apibendrinami įvairioje mokslinėje literatūroje pateikiami pagyvenusių ir senų žmonių sąvokos apibrėžimai, atskleidžiama senėjimo problema, pagyvenusių žmonių gerovės samprata bei požiūris į senatvę. Taip pat pateikta lyginamoji mokslinės literatūros, nagrinėjančios vyresnio amžiaus žmonių socialines ir ekonomines problemas, jų individualius poreikius senatvėje, analizė ir apibendrinimai. Antroji darbo dalis skirta išanalizuoti ir palyginti pagyvenusių ir senų žmonių gerovę reglamentuojančią Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų teisinę bazę. Trečiojoje darbo... [to full text] / The problem analyzed in the Master’s Degree paper is the demographic senescence of the population, specific not only to Lithuania but throughout the world. The senescent community encounters the following problems: health care of the elderly, service provision, elimination of the elderly from the labor market, negative attitude of the society. The aim of the paper is to determine the individual needs of the elderly, define welfare conditions, tendencies and trends. Analytical - descriptional, as well as comparative methods were used, while analyzing the data and scientific literature. Besides, the analysis of macro environment factors and questionnaires were used. The object of the paper is Utena County. Time period is 1995-2006. The paper is comprised of the introduction, five parts, conclusions, recommendations, literature list, summaries, both, Lithuanian and English, and the annexes. In the first part of the paper the concepts of the elderly and senior people are analyzed, compared and generalized on the basis of the examples from the scientific literature. The problem of the senescence is revealed, as well as the attitude of the elderly towards welfare and the old age is presented. Furthermore, comparative analysis and generalizations of the social and economic problems and individual needs of the elderly are presented. In the second part the analysis and comparisons of the legislation of Lithuania, the European Union and the United Nations concerning the welfare of the... [to full text]

Visuomenėje didėjantis pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių skaičius verčia atkreipti dėmesį į šios amžiaus grupės ypatumus. Senstant žmogaus gyvenimas įgauna tam tikrų bruožų: socialinių ryšių siaurėjimas, mirties baimė, užimtumo trūkumas, silpnėjanti sveikata. Dauguma jų netenka gyvenimo partnerių ir tampa vieniši, ką rodo socialinio darbo praktika stacionariose globos įstaigose. Dėka bendruomeniškumo, kurį kuria patys žmonės, skatinami individualūs skirtumai, gyvenimo patirties ar požiūrių, jausmų, sugebėjimų ir talentų grupinėje situacijoje išreiškimas ir aptarimas. Bendruomeninė veikla įtraukia žmones į bendradarbiavimą, naujų tikslų ir uždavinių formavimą ir įgyvendinimą, skatina socialinius mainus, kultūros raidą, savitarpio pagalbą, dvasinių poreikių patenkinimą. Bendravime svarbiausiais tampa palaikomieji santykiai tarp žmonių, pirmiausiai susiję su socialiniu socialinio palaikymo dėmesiu. Tyrimo objektas: socialinis palaikymas Parapijiniuose globos namuose. Tyrimo tikslas: apibūdinti formalų ir neformalų socialinį palaikymą Parapijiniuose globos namuose, išryškinant gyventojų ir socialinių darbuotojų vaidmenis. Uždaviniai: aptarti pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių palaikantį dalyvavimą Parapijinių globos namų bendruomenėje; atskleisti, kokie socialiniai ryšiai plėtojami tarp senyvo amžiaus žmonių, esant socialiniam palaikymui globos namuose; išsiaiškinti, kaip vertybės ir aplinka sąlygoja socialinio palaikymo būdą Šakių Parapijiniuose globos namuose. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Society is aging and elderly population number translates to draw attention to the features of this age group. Aging of human life takes on certain characteristics: shrinking of social relations, death, fear, lack of jobs, weakening health and so on. Mid-life most of them lose life partners and are living alone, as shown in social work practice in-patient care facilities. By which the people themselves, encouraging individual differences in life experiences or attitudes, feelings, abilities and talents of a situation, the expression of short-term group and talk. For community service include people in co-operation, new goals and targets for the design and implementation, promote the exchange of social and cultural development, mutual support, spiritual needs. Communication becomes a major supporting the relationship between people, primarily concerned with the social emphasis on social support. The object of research: social support parish nursing homes. The study aims: to reveal the formal and informal social support parish nursing homes, highlighting key social worker for assistance opportunities for the community. The tasks were: describe of the elderly and elderly people in the enabled parish nursing homes community; to find out how social relationships develop among the elderly, with social support; to explore how Christian values and the environment shapes the way of social support. Research methods: literature and documents analysis; a survey; interview... [to full text]

Darbo objektas – vyresnio amžiaus žmonių viso gyvenimo fizinis aktyvumas ir motyvacija. Darbo tikslas – nustatyti vyresnio amžiaus žmonių fizinį aktyvumą viso gyvenimo laikotarpiu ir jų motyvaciją fiziniam aktyvumui. Uždaviniai: 1. Nustatyti vyresnio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo istoriją viso gyvenimo laikotarpiu. 2. Nustatyti vyresnio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo motyvus. Tyrimo organizavimas: apklausa buvo vykdoma 2013 metų sausio – vasario mėnesiais, keliose Lietuvos vietose. Apklaustieji buvo fiziškai aktyvūs, 65 metų ir daugiau senjorai. Viso apklausoje dalyvavo 200 asmenų, 108 moterys bei 92 vyrai. Išvados: 1. Tyrimas atskleidė, kad vyresnio amžiaus žmonių viso gyvenimo laikotarpiu vyravo vidutinis fizinis aktyvumas. Skrstant tiriamųjų fizinį aktyvumą pagal sritis nustatėme, kad tiriamųjų laisvalaikio, namų ruošos srityse vyravo vidutinio intensyvumo fizinė veikla. Profesinėje veikloje vyravo sėdimas – stovimas darbas. Pusė apklaustųjų įvairiuose gyvenimo perioduose dalyvavo sportinėje veikloje bei siekė rezultatų. 2. Nustatėme, kad sveikatos motyvas, vyresnio amžiaus žmonių tarpe, yra pagrindinis fizinio aktyvumo motyvas. Antrasis pagal svarbą fizinio aktyvumo motyvas yra pasitenkinimas atliekama fizine veikla. Moteris fiziniam aktyvumui labiau motyvuoja pasitenkinimas fizine veikla ir kompetencija, t.y. fizinio aktyvumo naudos žinojimas. / The object of the research: demand and motivation of physical activity for elderly people. The aim of the research: to determine physical activity of elderly people in their lives, and to identify their motivation for physical activity. Tasks to study: 1. To set the history of physical activity of elderly people through their lives. 2. To set the motives of physical activity of elderly people. Organization of the research: the study took place from January to February in 2013 in several different places of Lithuania. The respondents were physically active people at the age of 65 and over. 200 people participated in the study: 108 women and 92 men. Conclusion: 1. The research revealed that elderly people’s lives were dominated by the average physical activity. Dividing their physical activity into areas, it was distinguished that during their leisure time, as well as in their housework, elderly people mainly had average physical activity. Their professional areas were mainly dominated by sedentary – standing jobs. 50% of the respondents answered that they participated in sports activity and aimed for results in sports. 2. It has also been revealed that the main motive to do sports among elderly people is their health. The second motive for physical activity is satisfaction to take part in physical activity. Women are more motivated to do sports if they experience satisfaction in the physical activity and competency, i.e. the knowledge of benefits in physical activity.

Tyrimo objektas: Jonavos miesto bei Kėdainių rajono kaimo vyresniojo amžiaus gyventojai. Tyrimo tikslas: Nustatyti mieste ir kaime gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo ir griuvimų rizikos sąsajas. Hipotezė: Kaime gyvenantys žmonės yra fiziškai aktyvesni bei jų kritimų rizika yra mažesnė. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti vyresnio amžiaus žmonių fizinį aktyvumą. 2. Nustatyti fizinio aktyvumo sąsają su vyresniojo amžiaus žmonių kritimų rizika. 3. Aptarti miesto ir kaimo žmonių kritimų rizikos skirtumus. Tyrimo imtis ir organizavimas. Anketinė, anoniminė apklausa buvo vykdoma 2013m. Vasario – Balandžio mėnesiais Jonavos mieste bei Kėdainių rajono kaimeliuose (Nociūnų k., ir t.t). Apklausiami buvo vyresniojo amžiaus žmonės (nuo 50m.). Mieste buvo apklausiama 100 gyvenančių respondentų, kaime taip pat - 100 respondentų. Išvados: 1. Nustačius vyresniojo amžiaus žmonių fizinį aktyvumą, fiziškai aktyvių žmonių kaime buvo net du trečdaliai, nei mieste, todėl galime manyti, jog kaime gyvenantys žmonės save laiko fiziškai aktyviais, nes jų kasdieninė veikla susijusi su fiziniu darbu: ūkio - sodo darbai. 2. Per pastaruosius metus aktyvūs žmonės šiek tiek dažniau krisdavo nei neaktyvūs. Tačiau tarp grupių statistiškai patikimo skirtumo nenustatyta. 3. Kaime ir mieste gyvenančių vyresniojo amžiaus žmonių griuvimų riziką labiausiai įtakojantys šie veiksniai: baimė pargriūti, galvos svaigimas ar sukimosi pojūtis kai atsigula, regos sutrikimai, pusiausvyros praradimas keičiant... [toliau žr. visą tekstą] / Subject: Jonava city and Kėdainiai district rural older populations. Aim of the study: to identify the relation between physical activity and fall risk of older people in city and village. Hypothesis: people in village are more physical active and they have less risk to fall. Objectives: 1. To identify physical activity of older people. 2. To identify the relation between physical activity and risk of falls of older people. 3. Discuss both urban and rural people to take the risk of falls differences. Sample and organization. Questionnaire, an anonymous survey was implemented the 2013. February - April in Jonava city and Kėdainiai district villages ( Nociūnai, etc. ). Interviewed were older people (from 50m).. The town people were surveyed 100 respondents living in rural areas - as well as 100 respondents. Conclusions: 1. Identified older people physical activity was observed that physically active people in rural consisted 70 proc., while in city only 14 proc. To assume, rural people consider themselves more actives because of daily activities on farm and garden. 2. During the last year physically active people fell a little more than inactive. However no statistically significant difference between two groups. 3. The most influencing factors of older people in falls risk: fear of falling, dizziness or spinning when they lie down, visual disturbances, loss of balance moving body position.

The purpose of this study was to explore how elderly people in Gävle cope with their life by using of Internet and what are their perceived benefits and barriers of the use of Internet. Qualitative methods were used with face-to-face interviews and email correspondence to gather the data. Six elderly people participated in this study. Coping theory was used to analyse the results. The results were divided into three parts. They were describing the use of Internet, benefits and barriers of using the Internet and reasons behind using the Internet and coping. Benefits include connectedness, gratification, usefulness, and active learning experience. Barriers include limitation, distrust and frustration. This paper used the coping theory to try to describe how these persons adjust the way of thinking and the way of behaving and how they use these strategies to cope with the daily life. It was found that Internet for elderly people is becoming more important nowadays and also it is significant to know how they think about the Internet.