Disertacijoje taikant eksperimentinius, statistinius, skaitmeninius tyrimo būdus nagrinėjamos apkrauto raumens mechaninės charakteristikos. Pagrindinis tyrimo objektas – skirtingai apkrauto raumens savybės ir elgsena. Šio objekto rezultatai yra svarbūs medicinos diagnostikai ir jų išsami analizė bei interpretacija leidžia išaiškinti raumens darbingumo savybes, prisitaikymo prie apkrovų galimybes bei nuovargio apraiškas darbo metu. Pagrindinis disertacijos tikslas – nustatyti ryšį tarp sveiko raumens biosignalo ir jo mechaninių charakteristikų įvertinant apkrovos dydį laike, ištirti prisitaikymo prie parinktos apkrovos galimybes bei sudaryti metodikas raumens darbingumo charakteristikoms ir mechaninių charakteristikų pokyčiams tirti. Darbe sprendžiami keli uždaviniai: raumens biosignalo energijos ir atliekamo darbo ryšio nustatymas priklausomai nuo žmogaus lyties ir amžiaus, raumens netiesinio dinaminio modelio sudarymas, jo standžio ir dažninių charakteristikų kitimo nuo apkrovos dydžio ir trukmės tyrimas, biosignalo spektrinio tankio sudėties kitimo raumens apkrovimo metu analizė, raumens dinaminio modelio mechaninių charakteristikų pokyčio priklausomybių nuo apkrovimo sąlygų formulavimas, raumens darbingumo kriterijų formavimas ir metodikos raumens prisitaikymui prie apkrovos bei darbingumo atsargai skaičiuoti sudarymas. Disertaciją sudaro šeši skyriai, iš kurių paskutinis – rezultatų apibendrinimas. Pirmajame (įvadiniame) skyriuje nagrinėjamas problemos aktualumas... [toliau žr. visą tekstą] / The main idea of present PhD thesis is an analysis of muscle mechanical characteristics using experimental, statistical and numerical methods. The objects of investigation are properties and behavior of loaded muscle. These objects are essential results of medical diagnostic which require a detail analysis and interpretation for the successive explanation of muscle working features, adaptability to loads and also appearances of fatigue during activities. The aim of work is estimating the ratio between muscle’s, without pathologies, biosignal and its mechatronic characteristics evaluating loading duration, to analyze possibilities of adaptation to the set load size at time, and also to create methodology for calculation of muscle working characteristics and for the research of mechanical characteristics variations. There are few tasks under consideration. First one is an evaluation of relation of biosignal energy and accomplished work on people’s age and gender. Second one is the creation of muscle nonlinear dynamic model, and formation and analysis of its mechanical characteristics shifts with loading size and duration. Next one is an estimation of shifts of biosignal spectral composition as the muscle is loaded. Finally the last task is the formulation of muscle working criterions and creation of the methodology suitable for calculation of muscle adaptation and efficiency reserve. The thesis is divided into six chapters including the conclusion’s chapter. First chapter is... [to full text]

Disertacijoje taikant eksperimentinius, statistinius, skaitmeninius tyrimo būdus nagrinėjamos apkrauto raumens mechaninės charakteristikos. Pagrindinis tyrimo objektas – skirtingai apkrauto raumens savybės ir elgsena. Šio objekto rezultatai yra svarbūs medicinos diagnostikai ir jų išsami analizė bei interpretacija leidžia išaiškinti raumens darbingumo savybes, prisitaikymo prie apkrovų galimybes bei nuovargio apraiškas darbo metu. Pagrindinis disertacijos tikslas – nustatyti ryšį tarp sveiko raumens biosignalo ir jo mechaninių charakteristikų įvertinant apkrovos dydį laike, ištirti prisitaikymo prie parinktos apkrovos galimybes bei sudaryti metodikas raumens darbingumo charakteristikoms ir mechaninių charakteristikų pokyčiams tirti. Darbe sprendžiami keli uždaviniai: raumens biosignalo energijos ir atliekamo darbo ryšio nustatymas priklausomai nuo žmogaus lyties ir amžiaus, raumens netiesinio dinaminio modelio sudarymas, jo standžio ir dažninių charakteristikų kitimo nuo apkrovos dydžio ir trukmės tyrimas, biosignalo spektrinio tankio sudėties kitimo raumens apkrovimo metu analizė, raumens dinaminio modelio mechaninių charakteristikų pokyčio priklausomybių nuo apkrovimo sąlygų formulavimas, raumens darbingumo kriterijų formavimas ir metodikos raumens prisitaikymui prie apkrovos bei darbingumo atsargai skaičiuoti sudarymas. / The main idea of present PhD thesis is an analysis of muscle mechanical characteristics using experimental, statistical and numerical methods. The objects of investigation are properties and behavior of loaded muscle. These objects are essential results of medical diagnostic which require a detail analysis and interpretation for the successive explanation of muscle working features, adaptability to loads and also appearances of fatigue during activities. The aim of work is estimating the ratio between muscle’s, without pathologies, biosignal and its mechatronic characteristics evaluating loading duration, to analyze possibilities of adaptation to the set load size at time, and also to create methodology for calculation of muscle working characteristics and for the research of mechanical characteristics variations. There are few tasks under consideration. First one is an evaluation of relation of biosignal energy and accomplished work on people’s age and gender. Second one is the creation of muscle nonlinear dynamic model, and formation and analysis of its mechanical characteristics shifts with loading size and duration. Next one is an estimation of shifts of biosignal spectral composition as the muscle is loaded. Finally the last task is the formulation of muscle working criterions and creation of the methodology suitable for calculation of muscle adaptation and efficiency reserve.

Pour déterminer la charge d'entraînement qui permettra à un athlète de progresser suite à son entraînement, l'entraîneur peut ne pas posséder les informations précises, ni les outils sophistiqués qui lui permettent de mesurer comment le corps réagit face à un stress. L'entraîneur émet souvent une prescription d'entraînement externe qui est basée sur son instinct et ses observations quant aux réponses de l'athlète à l'entraînement. Le but de cette étude était d'utiliser un outil qui permettrait de quantifier et de moduler la charge d'entraînement en préparation physique des membres d'une équipe de football universitaire au cours d'un mésocycle d'entraînement de 4 semaines. Huit joueurs de football au niveau universitaire québécois (n = 8) ont accepté de participer à cette étude de manière volontaire (âge = 21,0 ± 1,6 ans; taille = 183 ± 8 centimètres, et poids = 91,1 ± 15,7 kilogrammes). Les participants devaient réaliser 12 séances d'entraînement en salle de musculation; séances où les charges soulevées lors des séances impaires étaient déterminées selon le pourcentage du 1RM, tandis que celles des séances paires ne l'étaient pas. Les séances ont été intégrées à une périodisation d'entraînement avec intensification linéaire du pourcentage du 1RM et inversement d'une diminution du volume d'entraînement. La charge d'entraînement était calculée selon la méthode de la Séance-RPE de Poster (1998) et comprenait également la mesure de la monotonie, de la contrainte et du niveau de « fitness » des participants. Les résultats démontrent une durée moyenne des séances d'entraînement de 77 ± 16 minutes et un indice de perception de l'effort moyen pour l'ensemble des séances d'entraînement de 6/10 avec un indice de perception de l'effort plus élevé pour les séances impaires que les séances paires. La Séance-RPE moyenne pour l'ensemble des séances est de 489 ± 98 UA avec les premières séances ciblant un travail en hypertrophie montrant une Séance-RPE plus élevée que les séances en force maximale à intensité plus élevée. Les données moyennes de la charge d'entraînement montrent une augmentation lors des trois premières semaines de l'étude, période où le plus de séances d'entraînement ont été réalisées (1426; 1549; 1692 UA). Parallèlement à cette augmentation de la charge d'entraînement, on remarque également une augmentation de la monotonie moyenne (0,72; 0,89; 0,92) et de la contrainte moyenne (1057; 1340; 1651 UA), tandis que le niveau de « fitness » diminue (369; 209; 41 UA) lorsque les participants augmentent la fréquence de leurs entraînements à l'intérieur d'un même microcycle d'entraînement. L'utilisation de la Séance-RPE semble donc être appropriée pour suivre, de manière simple et efficace, les effets de l'entraînement et des facteurs environnementaux sur les athlètes. ______________________________________________________________________________ MOTS-CLÉS DE L’AUTEUR : quantification de la charge d'entraînement, perception de l'effort, football universitaire québécois

SUMMARY Lithuanian army physical training mission-is to form a healthy, strong, well physically prepared soldier, ready to fulfil all raised tactical assignments. The aim of this research was to evaluate the endurance of soldiers, developing the cardiovascular function abilities in performing of aerobic loads. Investigation was done in Kaunas city “Vytautas Magnus Keepers” battalion stadium. The request was given and the permission of the battalion commander was received in order to perform the biomedical research. Six athletes elevating high technique endurance participated in this research. The participants voluntarily agreed to perform the testing. All the participants (soldiers and runners) after the individual warming-up, ran a 5km cross-country (the task of the exercise was endurance training: even running in an aerobic zone). During the second research the runners were running a 12km cross-country (the task of the exercise was endurance training: even running in an aerobic zone). Using the heart rate (HR) pulse monitor “Polar-S810” The changes of HR was measured (the instantaneous account of HR and the average (HRmax), an account of the chosen length (each 1000m) and the duration (t) of chosen running length (each 1000m running length). The index of biological load value was counted of those registered indicators. In the third research the participants in LKKA laboratory of Kinesiology performed the search of qualification: the test of Roufier physical load, while... [to full text]

Reguliarios aerobinės treniruotės sąlygoja saikingą ištvermę lavinančių sportininkų kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją. Vyrauja nuomonė, kad sportuojančių moterų struktūrinė – miokardo adaptacija yra mažesnė nei vyrų. Nėra tiksliai žinoma, ar ištvermę lavinančiųjų sportininkių miokardo hipertrofija yra kitokia nei sportuojančiųjų vyrų. Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti ilgųjų nuotolių bėgikų ir bėgikių bei trumpųjų nuotolių bėgikių širdies struktūros ir funkcijos ypatumus. Tyrimo metodai: echokardiografija; anketavimas; antropometrija; matematinė statistika. Tyrimo kontingentą sudarė 10 sprinterių ir 10 ilgųjų nuotolių bėgikės, kurios pagal amžių (amžiaus vidurkis – apie 25 metus), treniravimo stažą ir meistriškumo lygį nesiskyrė, buvo pasiekusios šalies arba tarptautinį pripažinimą. Ilgųjų nuotolių bėgikės (n = 10) specializavosi bėgimuose nuo 3000 m iki maratono; sprinterių grupę sudarė trumpųjų nuotolių (nuo 100 m iki 400 m, n = 8) ir barjerinio bėgimo (100 m b/b, n = 2) bėgikės. Jos mažiausiai penkerius metus reguliariai startavo savo rungtyse, intensyviai treniravosi keturis – septynis kartus per savaitę. Tyrimo kontrolinę grupę sudarė sveikos tokio pat amžiaus nesportuojančios moterys, kurios sportavo ne ilgiau kaip 1 valandą per savaitę. Tyrime taip pat dalyvavo 67 ilgųjų nuotolių bėgikai, kurių amžiaus vidurkis buvo 24,0 ± 6,7 metai. Rezultatai. Reikšmingi echokardiografiniai rodiklių skirtumai tarp sprinterių ir nesportuojančių moterų nenustatėme (p>0,05)... [toliau žr. visą tekstą] / Regular participation in certain competitive endurance sports such as cycling, rowing, paddling, and running causes moderate left ventricular (LV) hypertrophy in males. Female athletes, however, are considered to possess less pronounced structural cardiac adaptation, and the type of cardiac hypertrophy in female (endurance) athletes remains vaguely understood. The aim of this study was to shed more light on the topic of gender influence on the extent and type of cardiac hypertrophic response to two different types athletic conditioning.   Raktiniai žodžiai   Methods. Standard transthoracic two-dimensional M-mode and Doppler echocardiography was performed at rest in Caucasian female sprinters (n = 10) and long?distance runners (n = 10) of similar age (average 25 years, range 16 to 34 years), training experience (5 to 18 years), and competitive level, as well as in age-matched healthy female sedentary controls (n = 10), and also compared with Caucasian male endurance runners (n = 67) of similar age, training experience, and competitive level. Runners were considered endurance athletes if their favorite event was 3000 m or longer, and sprinters, if they preferred to compete in distances of 400 m or shorter (two of our sprinters were 100 m hurdlers). Results. No significant echocardiographic differences between female sprinters and sedentary controls were detected (p>0,05). Interventricular septum and LV wall (p<0,05) were thicker, and LV mass was greater (p<0,01) in female... [to full text]

Vaikų ir paauglių fizinio pajėgumo lygis mažėja (Tomkinson et al., 2003; Tomkinson et al., 2007). Tai kelia nerimą, todėl kad šiose amžiaus grupėse fizinio pajėgumo lygis yra glaudžiai susijęs su fizine ir protine sveikata, kaip trumpalaike, taip ir ilgalaike (Malina, 1996; Ortega et al., 2008). Mokslininkai padarė išvadą, kad visi vaikai, ir turintys ir neturintys sveikatos sutrikimų, turi būti skatinami didesniam bendram fiziniam aktyvumui, bet ypač vidutinio ir didelio intensyvumo fiziniam aktyvumui (Kao et al., 2009). Pagal „Kūno kultūros silpnesnės sveikatos moksleiviams metodines rekomendacijas“ vaikai yra skirstomi i medicinines fizinio pajėgumo grupes, kurios atitinka moksleivio sveikatos būklę, fizinį išsivystymą, svarbiausių organizmo sistemų ir organų funkcinę būklę bei fizinį parengtumą. Nėra tirta, ar tikrai moksleivių, priskirtų paruošiamajai grupei, fizinis pajėgumas yra mažesnis, nei tų, kurie neturi objektyvios priežasties gauti mažesnį fizinį krūvį per kūno kultūros pamokas. Tam, kad sužinoti, kas turi įtakos fiziniam pajėgumui, papildomai buvo išskirta sportuojančiųjų moksleivių grupė ir vertinamas bendro fizinio aktyvumo ir skirtingo jo intensyvumo ryšys su fiziniu pajėgumu ir sveikata. Hipotezė: Moksleivių fizinis pajėgumas labiau priklausys nuo fizinio aktyvumo, nei nuo sveikatos būklės, kurią atspindi priklausymas pagrindinei ar parengiamajai (medicininei fizinio pajėgumo) grupei. Tyrimo tikslas: išanalizuoti moksleivių fizinio pajėgumo komponentų... [toliau žr. visą tekstą] / Longitudinal studies show a decline in physical fitness level in children and adolescents (Tomkinson et al., 2003; Tomkinson et al., 2007). It causes concern about youth health because the level of physical fitness of this age groups is closely related to physical and mental health (Malina, 1996; Ortega et al., 2008). Both healthy children and children with health problems should be encouraged to engage in more physical activity especially moderate or vigorous physical activity (Kao et al., 2009). According to „Physical activity for weaker health schoolchildren recommendations” (Švedas et al.., 2003), schoolchildren are divided into medical physical fitness groups. These groups are formed according to health condition, physical development, main body system functioning, and physical fitness level. There are no data about real physical fitness level of preparation group compared with main group schoolchildren who have no reason to get lower loading during physical education. In our study we separated school children, participating in sport activity, and measured total physical activity, different intensity of physical activity, and their association with physical fitness and health. Hypothesis: the physical fitness of school children more dependent on physical activity than health condition or belonging to lower physical fitness group. Aim of research: to analyze the association between schoolchildren physical fitness components, physical activity and health according to... [to full text]

Kiekviena sporto šaka turi savo specifinius komponentus, kurie atskleidžia tikrąsias vienos ar kitos sporto šakos ar rungties galimybes (Karoblis, 2005). Nustatyta, kad didelio meistriškumo maratono bėgikų ugdymas priklauso nuo daugelio veiksnių, iš kurių svarbiausias yra treniruotės vyksmo kryptingumas, jo valdymas, atsižvelgiant į sportininko organizmo adaptacijos prie treniruočių ir varžybų krūvių individualus ypatumas (Skernevičius, 1997; Milašius, 1997; Астранд, 1994). Didelio meistriškumo bėgikai į metus ruošiasi dviems maratonams. Todėl treniruočių proceso valdymas yra vienas iš sudėtingesnių. Tyrimo objektas: maratono bėgikų treniruotės ypatumai. Tyrimo tikslas: išanalizuoti Lietuvos didelio meistriškumo maratono bėgikų treniruotės ypatumus. Tiriamieji: daugiakartinis Lietuvos ilgųjų nuotolių bėgimo čempionas Marius Diliūnas, pasiekęs 15-ą maratono bėgimo rezultatą šalyje ir daugiakartinis ilgų distancijų bėgimo rungčių Lietuvos prizininkas Kęstutis Jankūnas, pasiekęs 20-ą maratono bėgimo rezultatą šalyje. Analizuojant sportininkų treniruočių planus (sportininko dienynus), trenerio pildomą krūvio apskaitos žurnalą buvo kreipiamas dėmesys į treniruočių krūvių intensyvumą, sportininkų pulso rodmenis. Mokslinių šaltinių studija parodė, kad ugdant ištvermę, svarbu pasirinkti tinkamą pratimų intensyvumą pagal planuojamą maratono rezultatą. / Each sports branch has its own specific components revealing true capacities of different sports branches or events (Karoblis, 2005). It has been found out that development of high performance marathon runners depends on many factors including the most important ones: purpose of the training proceeding, its control with regard to individual features of sportsman’s organism’s adaptation to training and race loads (Skernevičius, 1997; Milašius, 1997; Астранд, 1994). High performance runners are prepared for two marathons in a year. Therefore, control of the training process is one of the most complex. The research object: features of marathon runners’ training. The research aim: to analyse features of training of Lithuanian high mastership marathon runners. The surveyed: a many-times champion of long distance run in Lithuania, Marius Diliūnas, who has achieved the 15th result in marathon run in the country, and a prize winner of long distance run in Lithuania, Kęstutis Jankūnas, who has achieved the 20th result in marathon run in the country. When analysing plans of sportsmen training (sportsmen’s journals), the journal of trainer’s additional load accounting, attention was paid to intensity of training loads, indices of sportsmen’s pulse. The survey of scientific sources suggests that, when developing endurance, it is important to choose a proper intensity of exercises according to the planned result in marathon.

Aim The overall aim of this study was to develop a broader understanding on how to optimize the organization of aerobic endurance training programs, and especially how to better organize high-intensity training (HIT) and low intensity training (LIT) to give an optimum endurance performance progress. Method This study compared the effects of two different training organization methods in trained cross-country (XC) skiers and biathletes. During a 5 week intervention period, one group of athletes (n = 10, 7 men and 3 women, age 23 ± 9 years) performed block periodization (BP) training with 5-1-3-1-1 HIT sessions in the respective weeks. The other group of athletes(n = 9, 7 men and 2 women, age 22 ± 5) followed a more traditional periodization (TRAD) method performing 2-2-3-2-2 HIT sessions. LIT was interspersed between the HIT sessions so that both groups performed similar total volumes of HIT and LIT during the intervention period. Results The BP group increased relative and absolute VO2max (2.6 ± 3.6% and 2.0 ± 2.5%, P &lt; 0.05) and time to exhaustion (6.1 ± 6.4%, P &lt; 0.01). No changes were seen in the TRAD group on relative or absolute VO2max (0.8 ± 3.5% and -0.1 ± 3.0%) or time to exhaustion (-2.0 ± 7.7%). Mean effects size (ES) of the relative and absolute improvement in VO2max and time to exhaustion revealed small to moderate effects of performing BP training vs. TRAD training (ES range from 0.51 to 1.14). Conclusions This study indicates that organizing endurance training in XC skiers with block periodization training give better adaptations compared to performing traditional periodization training during a 5 week training period when performing similar volumes of high-intensity and low intensity training.

Mémoire numérisé par la Division de la gestion de documents et des archives de l'Université de Montréal

400 m bėgimas yra viena iš sunkiausių rungčių lengvojoje atletikoje, pati ilgiausia distancija sprinto rungtyse. Dažnai sportininkai, kurie startuoja 400 m bėgime, varžybose bėga ir 100 m, 200 m ar 800 m nuotolius. 400 m bėgimo rezultatą pagrinde lemia greitumo ištvermė, t.y. galimybė palaikyti maksimalias greitumo galimybes 45 s periode. Darbo aktualumas – atlikti tyrimai leis išsiaiškinti, kuri fizinė ypatybė dominuoja ir lemia varžybinį rezultatą bėgant 400 m. Tyrimo objektas – 400 m bėgimo rezultatas. Darbo tikslas – išanalizuoti, 100 m ar 800 m bėgikai pasiekia geresnius rezultatus 400 m bėgimo nuotolyje, ir netiesiogiai nustatyti greitumo ir ištvermės komponentų įtaką bėgimo rezultatui šiame nuotolyje. Uždaviniai: 1. Įvertinti Lietuvos ir geriausių pasaulio 100 m ir 800 m bėgikų 400 m bėgimo rezultatus 2. Palyginti geriausių pasaulio ir Lietuvos 100 m ir 800 m bėgikų 400 m bėgimo rezultatus Tiriamieji - pasaulio elito (n = 20) ir Lietuvos (n = 20) 100 m ir 800 m (amžius 23 ± 4,3 m; ūgis 1,79 ± 0,19 m; svoris 78 ± 4,7 kg) ir 800 m (n = 10; amžius 23 ± 2,3 m; ūgis 1,73 ± 0,22 m; svoris 69 ± 5,2 kg) bėgimo rungties geriusių sportininkų dešimtukas, kada nors bėgusių 400 m distanciją. Tyrimo organizavimas Tyrimo rezultatų analizei duomenys buvo paimti iš oficialios internetinės svetainės www.iaaf.com ir www.lengvoji.lt. Buvo paimti geriausiųjų pasaulio ir Lietuvos bėgikų varžybiniai 100 m, 400 m ir 800 m rezultatai. Buvo atrinkti tų sportininkų rezultatai, kurie bėgo... [toliau žr. visą tekstą] / 400 m running is one of the most difficult event in athletics and the longest distance at sprint events. Usually 400m runners starts at 100 m, 200m and 800m distances. 400 m running result basically determines the speed endurance - possibility to keep maximal speed facilities in 45 s period. Task relevence - studies will let to find out what physical feature is dominating and determining result of 400 m running contest. Task object –400 m running performance The aim of the study – analyse if 100m runners achieve better results in 400m distance compared to 800m runners. Also indirectly analyse speed or endurancde component influence on the result in this type of ditance.. Tasks: 1. Evaluate 400 m running results of Lithuanian and the world best 100 m and 800 m runners. 2. Compare 400 m running results of world and Lithuanian best 100m and 800m runners. Testing subjects are worlds elite 100m (n = 20; age 23 ± 4,3 m; height 1,79 ± 0,19 m; weight 78 ± 4,7 kg) and 800m (n = 20; age 23 ± 2,3 m; height 1,73 ± 0,22 m; weight 69 ± 5,2 kg) runing event top ten athletes, ever ran 400m distance. Methods The statistics for analysing the test results were taken from www.iaaf.com ir www.lengvoji.lt.The data used from the website consisted of the best results of 100 m, 400 m and 800 m distance of world‘s and Lithuanias best athletes. The results were used only if the athletes have completed a race of all three events 100m, 400m and 800m. Conclussion : 1. Generating power and... [to full text]