Darbe, pasitelkiant įvairias šiuolaikinės politinės filosofijos teorijas, analizuojama galia ir trys jos aspektai: ekonominė galia, politinė galia ir galia-žinojimas. Darbe parodoma, kad politinė galia yra daug labiau suvaržanti individo laisvę veikti nei ekonominė galia, su sąlyga, kad ekonominė galia nesinaudoja politinės galios priemonėmis. Taip yra dėl to, kad nepaklusnumo ekonominei galiai kaštai yra gerokai mažesni nei bet kada anksčiau. Kita vertus, nepaklusnumas politinei galiai, tiek prieš daugelį metų, tiek ir dabar reiškia politinės galios darinių agresiją paklusti atsisakančio individo atžvilgiu. Su trečiuoju galios aspektu yra kiek sudėtingiau. Kaip tik čia filosofo darbas įgauna didelę svarbą. Pasak Foucault, Deleuze‘o ir kt., intelektualai turi analizuoti ir mėginti suvokti, kaip mus veikia internalizuotos galios sampratos bei įvairios savaime-suprantamybės, kurios lemia mūsų paklusnumą ar nepaklusnumą galiai ir mūsų požiūrį į įvairias jos apraiškas. Kitaip sakant, filosofas turi reflektuoti minties santykį su galia. M. Foucault ko gero geriausiai suformulavo šią problemą iškeldamas savąjį politinės filosofijos klausimą: Kaip galia gamina tiesos diskursus, kurie turi tokį stiprų poveikį mums? Siekiant atsakyti į pastarąjį klausimą analizuojama socialistinė tradicija, jos santykis su galia ir galios santykis su socializmu. / The work deals with the analysis of power and its various aspects, namely economic power, political power and power-knowledge. Throughout the work various models are used that are drawn from various contemporary authors, M. Foucault, M. N. Rothbard, G. Deleuze, Z. Bauman among them. The work tries to answer the question posed by M. Foucault: How does Power create truth-discourses that have such a great effect upon us? To answer this question the tradition of socialism is analyzed. The analysis of socialism provides a clear cut example how Power can be augmented via various discourses that are sympathetic towards its growth and how various attempts by the Power to suppress socialism have actually entrenched and radicalized the socialist discourse among its adherents.

Šiame darbe paslaugų direktyvos (PD) kontekste yra analizuojamas paslaugų rinkos integracijos Europos Sąjungoje procesas. Metodologines gaires šiam tyrimui suteikia viena pastarojo meto Europos integracijos teorijų – liberalus tarpvyriausybiškumas. Ši teorija išsamiausiai yra išplėtota jos kūrėju laikomo Andrew Moravcsiko knygoje "The Choice for Europe." Todėl ši knyga yra pagrindinis darbo teorinio pagrindo šaltinis. Išplėtojus ir pritaikius nagrinėjamai problemai A. Moravcsiko idėjas, darbe buvo išsikelta hipotezė, kad ES paslaugų rinkos integracija priklauso nuo nacionalinių valstybių preferencijų, kurias formuoja vidaus ekonominiai interesai ir valstybių derybinių galių. Remiantis A. Moravcsiko teorine prielaida, kad tik svarbiausios valstybės turi įtaką ES, buvo analizuojamos trys didžiosios valstybės – Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija. Detaliau išskaidžius pagrindinę hipotezę buvo nusistatytos kelios darbo tezės: PD galutinį turinį ir Britanijos nuolaidas sąlygojo tai, kad paslaugų sektoriaus liberalizavimas šiai valstybei galėjo atnešti daugiausiai naudos, todėl ji turėjo mažiausiai derybinės galios lyginant su Prancūzija bei Vokietija; Britanija už padarytas nuolaidas išlošė kitose jai svarbiose derybose; Komisija be iniciatyvos teisės šiame procese nevaidino svarbaus vaidmens ir išliko tik stebėtoja. A. Moravcsiko teigimu, būtent ekonominiai, o ne geopolitiniai interesai atlieka svarbiausią vaidmenį priimant sprendimus. Taigi pagrindiniai nepriklausomi... [toliau žr. visą tekstą] / This paper analyzes the process of the services market integration in the context of Services Directive and the national preferences of member states towards this document in particular and towards the process of services liberalization in general. The methodological guidelines for the research are provided by one of the contemporary theories of EU integration – liberal intergovernmentalism, as developed by Andrew Moravcsik in his prominent book The Choice for Europe. The main argument of this author is that “European integration can be best explained as a series of rational choices made by national leaders.”(A. Moravcsik: 18) What follows as the main hypothetical proposition is that the integration of services market in the European Union rests upon national preferences of member states, which are shaped by domestic economic interests groups and upon relative bargaining powers of these member states. According to A. Moravcsik’s argumentation, it is assumed in this paper that it suffice to analyze three major member states – Germany, France and United Kingdom (UK). The analysis of this paper proved the relative interdependence between gains and bargaining power. It was showed, that UK has more competitive services providers, especially those providing professional services, then France and Germany. It is the reason why the service market opening could bring more benefits to British providers. This situation led UK to have less persuading arguments and made them make... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama geoenergetinių procesų Vidurio ir Rytų Europos šalyse įtaka Lietuvos geoenergetinei padėčiai ir energetiniam saugumui. Tyrime konstruojamas geoenergetinis valstybių tarpusavio sąveikos modelis, juo naudojantis bandoma paaiškinti Rusijos energetinę politiką Vidurio ir Rytų Europoje ir šios politikos pasekmes Lietuvai. Darbe tiriamos skirtingos Rusijos energetinės politikos strategijos atskirų VRE šalių atžvilgiu, taip pat bendradarbiavimo ir konkurencijos tendencijos tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių. Teigiama, jog dėl Rusijos siekio užkirsti kelią bendrai Vidurio ir Rytų Europos šalių energetinei politikai šios šalys gali netekti galimybės diversifikuoti savo energijos išteklių tiekimą. Tyrime konstatuojama, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys didžiausią strateginę reikšmę Lietuvai šiuo metu turi kaip energijos išteklių tiekimo iš alternatyvių tiekėjų (Azerbaidžano, Turkmėnistano, Kazachstano, Irano) tranzito šalys, be to, VRE šalys gali atlikti svarbų vaidmenį spaudžiant ES valstybes formuoti bendrą ir tvirtą energetinę politiką, kuri ne tik padėtų apibrėžti aiškesnius energetinius santykius su Rusija, bet ir skatintų konvergencijos tendencijas tarp pačių Vidurio ir Rytų Europos šalių. / The main purpose of this paper is to find out what is the impact of geoenergetic processes in Central and Eastern European countries on Lithuanian geoenergetics. In order to do this, several tasks were accomplished. First, theoretical model of geoenergetic interaction between states was constructed. This model is grounded on the causal relations between states-consumers of energy resources, transit states and states-producers in ceteris paribus conditions. The main outcome of this model is the conclusion that the comparative geoenergetic power of states depends on the quantity of actors in each part of geoenergetic chain of states-producers, states-consumers and transit states. The more actors exercise the same geoenergetic role, the less comparative power each of them has in relations with other actors, which perform different geoenergetic role. Second, the geoenergetic position of Central and Eastern European countries was identified. These countries are important actors in transporting energy resources from the East to the West, therefore, in geoenergetic relations with other countries they perform the role of transit states. However, despite being important transit states, they are dependent on one main energy supplier – Russia. Therefore, their comparative geoenergetic power is limited because of the lack of geoenergetic actors in the suppliers’ part of geoenergetic chain. Third, Russian energy policy in Central and Eastern European countries was analyzed. There are... [to full text]

Pasibaigus Šaltajam karui JAV buvo linkusios pasikliauti tik savo kietosios galios pajėgumais ir nuvertinti valstybės patrauklumo galią tarptautiniuose santykiuose. Tačiau Irako krizė ir jos kontekste kilęs didžiulis europiečių pasipriešinimas JAV galios naudojimo būdui pasaulyje parodė, kad sprendimas palikti JAV įvaizdžio formavimąsi savieigai buvo klaidingas. 2005 m. buvo pradėta JAV viešosios diplomatijos (VD) kampanija Vokietijos ir Prancūzijos visuomenių atžvilgiu, tačiau antiamerikanizmo lygis “senojoje” Europoje per 2003 – 2006 m. laikotarpį iš esmės nepasikeitė. Kodėl JAV VD nepagerino JAV įvaizdžio Vokietijoje ir Prancūzijoje? Šio darbo tikslas ir yra atrasti atsakymą į šį klausimą. Iš pirmo žvilgsnio galima manyti, kad JAV VD kampanijos tikslas buvo paaiškinti JAV politiką Irako atžvilgiu, tačiau, remiantis “šalininkų – priešininkų” hipoteze, teigiančia, kad neigiamų nuostatų esminiais klausimais pakeisti yra neįmanoma, toks tikslas atrodo abejotinai. Darbe keliama hipotezė, jog JAV siekia sukurti naują “geranoriško hegemono” įvaizdį vokiečių ir prancūzų akyse. Siekiant šią hipotezę patvirtinti arba paneigti, buvo atliktas JAV VD Vokietijos ir Prancūzijos visuomenių atžvilgiu turinio tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti JAV VD taktiką. Darbe keliami šie uždaviniai: ištirti VD ypatybes; atlikti antiamerikanizmo analizę: ištirti, kokie pagrindiniai klausimai sudaro antiamerikanizmą, bei nustatyti, kokios yra bendros europiečių ir amerikiečių vertybės bei grėsmės... [toliau žr. visą tekstą] / In the beginning of the 21st century the U.S. suffered an image crises, which was rooted in the behavior of the U.S. government preceding the war in Iraq in 2003. In 2005 it was realized that the U.S. must explain itself better to the world and especially to Europeans who were considered to be the traditional allies. A campaign of public diplomacy (PD) that is supposed to be the means to increase soft power of a country was started in the “old” Europe, but public opinion did not change. The question here is what went wrong that the PD campaign didn’t produce any results. That is the aim to be met in this study. The study is limited to U.S. PD towards Germany and France. It might seem that the PD campaign was aimed at explaining the U.S. policies concerning Iraq war. But as the “constituency – adversary” hypothesis, raised by Ch.Wolf and B.Rosen, states, it’s impossible to change attitudes towards an issue if they are highly negative. So it’s doubtful that the U.S. would have started a PD campaign on such an ill-based tactics. This study raises a hypothesis that the U.S. seek to create a new image of a benevolent hegemony. In order to verify the hypothesis it’s necessary to perform the following tasks: to go through the main points of PD theory; to analyze the phenomenon of anti – Americanism; to asses whether the PD messages are directed at the substance of anti – Americanism or at the common values and threats. 1. Public diplomacy as a means to conduct foreign policy. PD is... [to full text]

Darbe tiriamas ryšys tarp vadovų asmenybės savybių, vertintų Didžiojo Penketo Asmenybės Klausimynu, bei jų turimų galios rūšių ir naudojamų įtakos taktikų, taip pat atsižvelgiant į demografinius kintamuosius bei kitas vadovų / pavaldinių charakteristikas. Tokiu būdu siekiama giliau perprasti galios ir įtakos pasireiškimo mechanizmus, kadangi jie labai svarbūs organizacijų veikloje, o ypač dėl to, kad gali nulemti vadovavimo efektyvumą. Tyrime dalyvavo 46 vadovai ir 246 jų pavaldiniai, iš savo perspektyvos vertinę savo vadovų galią ir įtaką. Dalyviai pildė anketas. Nustatyta, kad įtakos taktikos ir galios rūšys – susiję konstruktai. Daugiausiai vadovai naudojasi racionaliomis įtakos taktikomis ir ekspertine galia, tačiau asmenybės savybės yra susijusios su kietomis įtakos taktikomis (su jomis koreliavo sąžiningumas ir ekstraversija) bei pozicijos galia (su ja koreliavo intelektualumas ir sąžiningumas). Tuo tarpu racionalios įtakos taktikos yra susijusios su emociniu stabilumu ir intelektualumu. Darbe aptariamos ir vadovų lyties, užimamo statuso bei kitų charakteristikų sąsajos su galia bei įtaka. / The relationship between manager‘s Big Five personality traits and their power bases and influence tactics was investigated, also taking into consideration demographic variables and other characteristics of managers and their subordinates. In that way an attempt to go deeper into mechanisms of power and influence was made – these are very important in organizational practice, especially because they may determine leadership effectiveness. The participants were 46 managers and 246 subordinates who evaluated their manager‘s power and influence. All of them filled in questionnaires. The results showed that power bases and influence tactics are interrelated constructs. Most frequently used were rational influence tactics and expert power, however, manager‘s personality characteristics mostly were related to hard influence tactics (those had correlations with conscientiousness and extraversion) and position power (it had correlations with openness to experience and conscientiousness). Rational influence tactics had correlations with emotional stability and openness to experience. The effects of managers‘ gender, status and other characteristics on power and influence use were also discussed.

Šiame darbe nagrinėjamos mažųjų valstybių saugumo politikos pasirinktys šiuolaikinėje tarptautinėje sistemoje. Darbo problema – kodėl panašiose išorės sąlygose esančios mažosios valstybės savo nacionaliniam saugumui užsitikrinti renkasi skirtingus saugumo modelius. Teorinės įžvalgos mažųjų valstybių saugumo studijų srityje teigia, kad mažosios valstybės saugumo modelis yra determinuojamas valstybės geopolitinės padėties. Empiriniu atveju pasirinktų Pietų Kaukazo valstybių saugumo politika verčia šiuo teoriniu teiginiu suabejoti. Pietų Kaukazo valstybės – Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija, nors ir susidurdamos su panašiomis grėsmėmis bei panašia didžiųjų galių traktuote, praktikoje taiko tris skirtingus saugumo modelius, Armėnija – komplementarizmą, Gruzija – aljansą, Azerbaidžanas – neutralitetą. Analizuojant, kokie veiksniai lėmė situaciją, kad į panašius iššūkius Pietų Kaukazo valstybės atsako skirtingais būdais, veiksniai skirstomi į išorinius ir vidinius. Empirinio atvejo analizės rezultatais papildomos egzistuojančios teorinės įžvalgos mažųjų valstybių saugumo studijų srityje. / The question of small states in the academic literature is still treated as marginal, analyzing international relations as a “game of great powers”. But the fact, that majority of states in contemporary international arena can be described as small, proves that analysis of behavior of small states is also important. Even though the security of small state is always in challenge, the number of small states in international arena is not decreasing, but even increasing. That means, that the problem of (in)security of small state is not irresolvable. Even though the question of security of small state is essential and tends to determine other aspects of behavior of small state in international arena, this issue was deeply analyzed only in 1950’-1970’. After the end of Cold War, the nature of international system have been modified in several aspects, and this also affected the question of the security of small state. Nevertheless international conjuncture sets several constrictions on the choices of security of small state, the final combination of choices belongs to the competence of the small state itself. This combination of choices is considered to be the model of security – the complex of long-term political choices in the sphere of foreign and security politics, being fixed in the strategic documents (Concept of national security, Strategy of national security, Strategy of foreign policy, Military strategy) and constantly appearing in political practice. If permanent... [to full text]

Šiame darbe ieškoma atsakymo į klausimą: „koks veiksnys (ar jų kompleksas) užtikrina demokratijos išlikimą Afrikos valstybėse?“. Siekiant į jį atsakyti, lyginamos kelios Sub-Sacharos Afrikos valstybės. Tyrime taikomas Būlio algebrinis metodas. Darbo tikslas – išanalizuoti ir palyginti Afrikos valstybėse egzistuojančią demokratinę praktiką bei nustatyti ją palaikančius veiksnius. Šio tikslo įgyvendinimui iškelti tokie uždaviniai: 1) Išanalizuoti skirtingų autorių nurodomus demokratijos išlikimą palaikančius veiksnius. 2) Nustatyti kintamuosius, leidžiančius išmatuoti sąlygų palankumą demokratijos Afrikos valstybėse išlikimui. 3) Taikant Būlio algebrinį metodą, nustatyti pasirinktose Afrikos valstybėse demokratiją palaikantį veiksnį (-ius). 4) Lyginamosios analizės būdu išsiaiškinti, kuris veiksnys ar jų rinkinys yra būdingas visoms ilgalaikėms Afrikos demokratijoms. 5) Įvertinti naujųjų Afrikos demokratijų perspektyvas. Priklausomas kintamasis – ilgalaikės demokratijos, Freedom House įvardijamos esančios laisvomis ilgesnį nei 10 metų laikotarpį. Nepriklausomi kintamieji - politiniai, ekonominiai, kultūrinis, išorinis veiksniai ir politinė parama. Empirinių Sub-Sacharos Afrikos atvejų palyginimas leidžia daryti išvadas, jog tirtose valstybėse būtina demokratijos išlikimo sąlyga yra pakankamai įsitvirtinusi, pajėgi ir ekonomiškai išsivysčiusi valstybė. Tuo atveju jei valstybė neturtinga, pakankamas demokratijos išlikimui ir žemas nelygybės laipsnis. Sub-Sacharos Afrikos regione... [toliau žr. visą tekstą] / Although most of the newly established democratic regimes in Africa did not have prerequisites for survival, Freedom House counts several long-lasting democracies in this region. Different theoretical approaches emphasize different reasons for the survival of democracy. The requirements most often applied in the context of fully established democratic regimes consist of the following elements of consolidated democracy: free and lively civil society, relatively autonomous political society, the rule of law, the existence of state bureaucracy, institutionalized economic society. However the survival of democracy does not necessarily require all the elements of consolidated democracy, although it may require some other than these conditions being present. Therefore a question can be raised about the reasons (or a set of them) guaranteeing the survival and consolidation of democracy in African countries. This thesis analyzes and compares the existing democratic practice in African countries and attempts to identify factors that guarantee the survival of democracy. The following tasks were implemented in order to achieve this goal. First, different theories highlighting factors influencing democratic consolidation were analyzed. Then several variables related to politics, economy, culture, external factors and regime support were measured and compared using the Boolean algebra method. The results obtained show the following important implications and let us make the following... [to full text]

Šiame darbe teorinį galios diskurso pagrindą sudaro keturi prancūzų tradicijos teoretikai – M. Foucault, P. Bourdieu, M. de Certeau ir J. Baudrillard. Remiantis jų darbais yra analizuojami skirtingi aspektai, kurie sudaro galios cirkuliacijos sistemą šiuolaikiniuose miestuose. Esminį vaidmenį šioje sistemoje vaidina galios tarpininkai, kurie leidžia galiai sklisti nepriklausomai nuo to, ar yra tiesioginis ryšys tarp galios šaltinio ir kasdienio veikėjo. Darbo tikslas yra apibrėžti, kas būdinga galios tarpininkams, kurie lemia galios santykius šiuolaikinių miestų viešosiose erdvėse. Tam, visų pirma buvo išanalizuoti svarbiausi aspektai iš M. Foucault disciplinuojančios galios, P. Bourdieu laukų teorijos, M. de Certeau kasdienio gyvenimo praktikų, J. Baurillard simuliacijų ir daiktų bei individų santykio koncepcijų. Remiantis teorinės analizės rezultatais, sudarytas galios cirkuliacijos modelis, atsižvelgiant į tai, kad jis turi būti pritaikomas empiriškai nagrinėti galios santykiams miestų viešosiose erdvėse. Empirinę darbo dalį sudarė dviejų etapų kokybinis tyrimas. Pirmame etape buvo taikoma fotodokumentacija ir užfiksuoto vaizdo analizė, kurios rezultatas – 732 fotografijos, o antrajame – atlikta 16 pusiau struktūruotų interviu. Medžiaga buvo renkama dviejuose miestuose – Berlyne ir Vilniuje. Tyrimo rezultatai atspindėjo išryškintus galios tarpininkų aspektus ir leido pamatyti, kaip jie atsispindi tikrovėje – dviejų skirtingų miestų viešosiose erdvėse. Teorinė analizė ir... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical groundwork of power discourse used in this paper is based on the works of four French authors: M. Foucault, P. Bourdieu, M. de Certeau and J. Baudrillard. The different aspects that these authors explore in their search for the meaning of power enable one to look at different aspects in a system of power relations: power itself, which emanates from a power source and reaches everyday agents by means of a power mediator. As the separation of the power source from the everyday agents that it strives to influence increases predominantly, the power mediator plays a crucial role, as it enables power to dissipate without direct contact between the two acting parts of the power equation. The aim of this paper is to define what characterizes the power mediators that influence power relations in contemporary urban public space. In order to achieve this aim, first of all the main theoretical aspects were analyzed from M. Foucault's concept of disciplinary power, P. Bourdieu's field theory, M. de Certeau's practice of everyday life and J. Baudrillard's simulations. A theoretical analysis of the aforementioned allows for constructing a model of power circulation in a form which may later be applied to further research power relations in urban public space. Qualitative research was conducted in two stages in Berlin and Vilnius. The first stage used photographic documentation as the primary method for data gathering. 732 photographs were made and analyzed. During the second... [to full text]

Naudojamų hidrotechnikos statinių konstrukcijos veikiamos įvairių apkrovų ir neigiamo aplinkos poveikio nudėvimos, susiformuoja pažeidos. Ypač pavojingos pažeidos, mažinančios pagrindinių konstrukcijų laikančiąją galią. Netekus laikomosios galios kyla grėsmė statinio patikimumui ir ilgaamžiškumui. Remiantis užšalimų – atšilimų ciklų įtakos hidrotechnikos statinių konstrukcijų betonui tyrėjų darbais nustatėme, kad mokslinėje literatūroje lig šiol nepakankamai aptarta atraminių sienučių ilgaamžiškumo nustatymo metodika, pagrįsta pagrindinių betono fizikinių – mechaninių savybių kitimo veikiant užšalimų – atšilimų ciklams, vertinimu. Darbo tikslas – įvertinti hidrotechnikos statinių gelžbetoninių atraminių sienučių betono stiprio kitimo įtaką laikomąjai galiai. 2006–2007 metais tyrinėtos 6 naudojamų žemių užtvankų, esančių Marijampolės rajone, atraminės sienutės. Atliekant tyrimus nustatytos labiausiai pažeistos atraminių sienučių vietos, pažeidų tipas, plotas ir gylis bei nustatyta pagrindinė tiriamoji charakteristika – gniuždomojo betono stipris. Skaičiavimais įvertintas Antanavo hidromazgo atraminių sienučių laikomosios galios rezervas, sudaryta jo priklausomybė nuo gniuždomojo betono stiprio. Remiantis gniuždomojo betono stiprio fc ir vandens įgėrio Wm tyrimų rezultatais, žinant leidžiamą ar prognozuojamą betono stiprio sumažėjimą Δ fc dėl šalčio poveikio, apskaičiuotas betono atsparumo šalčiui rodiklis F50 % bei pagal jį nustatytas ilgaamžiškumo rodiklis – galutinio... [toliau žr. visą tekstą] / Hydraulic structures are under the impacts of various loads and aggressive environment during exploitation, they deteriorate and forms pittings. Pittings decreasing bearing capacity of main constructions are very dangerous. After loosing bearing capacity the danger arises for the reliability and durability of the hydraulic structure in general. Analysis of various researchers’ works about frost cycles influence to the concrete of HS showed, that so far in the scientific literature is not sufficiently discussed the method for retaining walls durability determination based on evaluation of change of main physical– mechanical properties of the concrete under the influence of frost cycles. The aim of the work is to evaluate the bearing capacity of reinforced concrete retaining walls under the influence of changing compression strength. The reinforced concrete retaining walls of hydraulic structures in Marijampole district were investigated in 2006–2007. The following characteristics of these retaining walls were determined when carrying out the investigations: main deteriorations and defects, average depth and area of pittings, the actual quantities of main physical-mechanical properties of concrete – compression strength. Remainder of bearing capacity was evaluated by determination of Antanavas retaining walls compression strength. Using the research results of concrete compression strength fc and water absorbability Wm and knowing allowed or forecasted loss of the concrete... [to full text]

The adverb is the indeclinable and not inflective part of speech, who denotes the attribute of act, state, characteristic and different factors of act and state (place, time, reason, purpose and etc.). The adverb has the distinctive word-formation and derivation. Also the adverb has the distinctive accentuation. The accentuation of adverbs takes on a whole new dimension – morphonological dimension. Lithuanian language has the free accent, because of it morphonological features of morphemes determine the place of accent. There is an intensive interest in the frequency of different units of language now. Users has the possibility to use the Electronic Frequency Dictionary now. The base of this master‘s work are adverbs from Common Press Words of the 20th century: Electronic Frequency Dictionary (2004). There were more than 1200 adverbs in Electronic Frequency Dictionary. The derivatives of suffix -ai make about 67% of them. The mostly usable adverbs are these: dar, čia, dabar, daug, gerai, kaip, taip, daugiau, kur, kiek, ten, taip pat, vėl, jau, labai, todėl. The accentual domination of word-formation formants and the features of morphemes of underlying words determine the accentuation of adverbs derivatives. The accentual power of theme of underlying words and flexions and the attraction of flexions determine the accentuation of phrases (these phrases became adverbs) and the accentuation of other single adverbs. The short adverbs have the accent of underlying words.