The development of a creative personality is becoming more and more significant in the rapidly changing world. The aim of this work is to reveal the peculiarities of 5 –7 year old children verbal and nonverbal creative thinking. In the first (theoretical) part problems of creativity and creative thinking are analysed. In the second (practical) part the results of research on the indices of verbal and nonverbal creative thinking of pre – school children (5–7) are analysed. The object of research – creativity of 5 – 7 year children and education of creativity. The aim of research – to reveal the peculiarities of 5 – 7 year old children verbal and nonverbal creative thinking. The tasks of research: 1) to analyse the indices of creativity among girls and boys; 2) to analyse the indices of creativity among 5 and 7 year old children; 3) to analyse the indices of creativity among children from Vilnius and Alytus. Hypothesis: 1) girl's and boy's verbal and nonverbal creative thinking indices are equal; 2) 5 year old children are conditionally more creatable then 7 year old children; 3) creativity of the 5 and 7 year old children differ due to the place of residence: children from Vilnius are conditionally more creatable then children from Alytus. The research proved that the first hypothesis wasn’t confirmed. The girl's nonverbal creative thinking indices are higher then boy's. The boy's verbal creative thinking indices are higher than girl's. The second hypothesis was fully... [to full text]

Muzikinio ugdymo kokybės tobulinimo prielaidos bendrojo lavinimo mokykloje Muzikos dalyko mokymas bendrojo lavinimo mokykloje yra visapusiško asmenybės ugdymo dalis. Muzikos mokymo tikslas – ugdyti kūrybišką, aktyvią, emocingą, estetinei ir kultūrinei patirčiai atvirą asmenybę, gebančią prasmingai tenkinti savo kultūrinius poreikius. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti muzikinio ugdymo kokybės tobulinimo prielaidas bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę bei metodinę literatūrą nagrinėjamos temos aspektu; 2. Atskleisti mokinių požiūrį į muzikos pamoką; 3. Atskleisti muzikos mokytojų požiūrį į muzikinio ugdymo procesą bendrojo lavinimo mokykloje; 4. Pagrįsti, kad tobulinant muzikinio ugdymo procesą, formuosime teigiamą klasių mokinių požiūrį į muzikos mokymąsi. Tyrimo metodai: mokslinės metodinės literatūros analizė; Q tipo duomenų rinkimas (anketinė apklausa); lyginamoji analize; kokybinė ir statistinė duomenų analizė; eksperimentas. Anketos parengtos dviem respondentų grupėms: 7 - 8 klasių mokiniams (260 mokinių) ir muzikos mokytojams (50). Iš atliktų tyrimų sužinojome, kad apklausus 7 – 8 klasių mokinius paaiškėjo, kad jų nuomonė į muzikos pamoką yra pakitusi, lyginant su 2006 – 2007 m. m. atliktu tyrimu. Pakartotinai mokinių požiūrio į muzikos pamokas diagnostika rodo, kad mokiniai vis palankiau vertina muzikos pamoką (teigiamai vertinančių muzikos pamoką, procentas išaugo nuo 28% iki 48% . Atlikus literatūros analizę bei empirinį tyrimą įrodyta... [toliau žr. visą tekstą] / Music teaching is a part of a person‘s education in comprehensive school. The aim of music teaching is to educate a creative, active, emotional personality, who is eager to achieve an aesthetical and cultural experience, and who can meet one’s cultural demands The aim of the research – to find out what are quality development assumptions of musical education in comprehensive school. Goals of the research: 1. To analyze a scientific and methodical literature of the topic; 2. To reveal children’ attitude towards music lesson; 3. To reveal music teacher’s attitude towards musical education process in comprehensive school; 4. To reason that a positive children’ attitude towards music teaching will be formed by improving on musical education process. The methods of the research: analysis of scientific and methodical literature; data gathering of Q type (questionnaire poll); comparative analysis; qualitative and statistical data analysis; experiment. Questionnaires are made for two groups of respondents: 7 – 8 form children (260 children) and music teachers (50). After the research we learn that, in comparison with the research which was made in 2006 – 2007, 7 – 8 form children’ opinion of music lesson is varied. According to diagnostics of children’ attitude towards music lessons, children increasingly appreciate music lesson (positive evaluation of a music lesson increased from 28% to 48%). After the literature analysis and empirical research, it is proved that forming a positive... [to full text]

Interpretavimas, kaip mokinių vizualinės raiškos būdas ir jo taikymo ugdymo procese galimybės, yra išsamiai netyrinėta edukologijos sritis. Mokykla, atsidūrusi nuolat kintančiame postmodernistiniame pasaulyje, išgyvena itin prieštaringą laiką. Norėdama ir toliau sėkmingai atlikti socializacijos funkciją, mokykla turi keistis taip, kaip kinta ją supanti aplinka, svarbu, kad mokytojai, suprasdami nuolatinius pokyčius, derintų ugdymo tikslus ir metodus, užtikrintų postmodernios visuomenės ugdymo poreikius. Efektyvių ugdymo metodų paieška ir taikymas, siekiant užtikrinti aktyvią, į raišką orientuotą mokinių meninę veiklą ir visavertišką kūrybiškumo ugdymą, yra pedagoginė problema. Aktualumas: vizualinė interpretacija, kaip būdas tikrovę vaizduoti reikšminga forma ar simboliu, tuo skatinant mokinių kūrybiškumą, ugdymo procese mažai taikoma, nes per siaurai suprantama interpretacijos prasmė arba nežinomi interpretacijos proceso dėsningumai ir taikymo metodika. Tyrimo tikslas. Atskleisti vizualinės interpretacijos prasmę ir nustatyti, kokią įtaką mokinių kūrybiškumui turi vizualinės interpretacijos taikymas dailės ugdymo procese. Tyrimo objektas –mokinių kūrybiškumo ugdymas. Hipotezė. Vizualinė interpretacija, kaip mokinių dailės ugdymo būdas, atitinka jų kūrybinio mąstymo pobūdį ir skatina kūrybiškumą. Darbo uždaviniai: 1. Išryškinti vizualinės interpretacijos sąvoką dailės kūryboje. 2. Išanalizuoti vizualinės interpretacijos taikymo galimybes dailės ugdymo procese. 3... [toliau žr. visą tekstą] / Interpretation as a visual aid of students‘ expressivity and its implementation into educational process has not lately been a target of any researches. School has found itself in the constatntly changing post modern world. To fulfill the function of socialisation the school has to be constantly changing together with changing enviroment. The teachers have to understand the constant changes and the aims and methods used have to meet the needs of the society. Looking for effective methods and using them in students‘ art activities and dveloping the creativity could be called a pedagogical problem. Relevance: visual interpretation as a method of reflecting reality in a meaningful form or a symbol promoting students‘ creativity is not used enough in educational process. That is because the essence of interpretation is not clearly understood and the methods of using it in educational process are not well known. The aim of the research: to show the essence of visual interpretation and state the importance of the impact on students‘ creativity in art education process. The object of the research: development of students‘ creativity. Hypothesis: Visual interpretation as a method of art education corresponds to the creative thinking and stimulates creativity. The goals: 1. To lighten the essence of visual interpretation in art creativity. 2. To analyse the possibilities of using visual interpretation in art education. 3. To prepare a visual interpretation programme to stimulate... [to full text]

Atliekant tyrimą buvo siekiama atskleisti vyresnių klasių mokinių dalyvavimo projektinėje veikloje veiksnius, pagrindžiant šią veiklą kaip kūrybiškumo ugdymo prielaidą. Siekiant šio tikslo, buvo atlikta literatūros šaltinių analizė, kuri parodė, kad kūrybiškumas apibrėžiamas kaip polinkis į naują, originalią, novatorišką veiklą, modeliavimą ar mąstymą, kaip žmogaus gebėjimas atrasti naujus ir originalius sprendimus, daryti ką nors unikalaus, atrasti naujus darinius, naudotis platesne nei duota informacija, valdyti naujas situacijas. Nesant sąlygų kūrybiškumas gali ir nepasireikšti. Empirinis tyrimas atskleidė, kad popamokinė veikla – svarbi mokinių kūrybiškumo ugdymo forma, kurią mokiniai dažniausiai pasirenka patys. Apie papildomo ugdymo turinį mokiniai dažniausiai sužino iš bendraklasių, iš draugų. Tačiau dalyvauti projektuose dažniausiai skatina mokytojai. Konkursantai dažniau negu mokiniai skatina savo draugus dalyvauti popamokinėje veikloje. Mokinių ir konkursantų požiūris į popamokinę veiklą skiriasi. Mokiniai aktyviau dalyvauja mokykloje organizuojamoje popamokinėje veikloje negu konkursantai, nes turi daugiau laisvo laiko, nori geriau pasiruošti baigiamiesiems egzaminams. Mokinių ir konkursantų požiūriu yra svarbūs visi projektinės veiklos etapai. Sudėtingiausia – projekto vykdymo ir sklaidos veikla, kadangi taip mano šiek tiek daugiau nei pusė respondentų. Tačiau jie nesureikšmina projekto temos pasirinkimo etapo. Galima manyti, kad ne patys mokiniai ir... [toliau žr. visą tekstą] / Performing the research it was aimed to reflect the factors of higher grades schoolchildren’s participation in project work, understanding this activity as creativity encouragement premise. To achieve the aim the analysis of literature sources was performed. It showed that creativity is defined as turn for original and novel activity, modelling or thinking; as ability of people to find new, unusual solutions, discover novelties, use additional information, handle with unfamiliar situations. Without certain circumstances creativity might not develop. Empirical research revealed that extracurricular activities, which students usually choose themselves, are an important part of students’ creativity upbringing. Students usually learn about the content of extracurricular activities from their classmates or friends. However, those who encourage students to take part in project work are most often teachers. What is more, students participated in different kinds of contests inspire the others to join after-school classes. The view of the students who participated in different kinds of contests and those who did not on extracurricular activities is different. Non-participants are more actively involved into after-school activities because they have more free time and choose it as a way to prepare for school-leaving examinations. Both contests participants and non-participants claim that all the stages of project work are important. A bit more than a half of respondents think that the... [to full text]

Šiuolaikinėje visuomenėje itin svarbu kompetencijos, kurios padeda puoselėti laisvą ir kūrybišką mąstymą, veiklumą bei savarankiškumą, padeda jaunam žmogui kūrybiškai panaudoti turimas žinias ir gebėjimus bei rasti savo vietą gyvenime. Kūrybingumo gebėjimų skatinimas 21 amžiuje yra ne tik sunkus, bet ir labai aktualus uždavinys. Reikia sujungti visos visuomenės pastangas, kad naujos kartos šiame amžiuje įgytų žinias ir įgūdžius ir, kas galbūt dar svarbiau, vertybes ir nuostatas, etinius principus ir moralines gaires. Tai padėtų išugdyti atsakingus pasaulio piliečius, kurie užtikrintų darnų vystimąsi. Neformalusis ugdymas – reikšminga veikla, orientuota į mokinio saviraišką, kūrybą, meninius gabumus, prasmingo laisvalaikio praleidimą, skirta visapusiškam asmenybės tobulėjimui. Neformalus ugdymas dėl savo socialinio ir patyriminio pobūdžio suteikia kompetencijas, kurios leidžia žmonėms įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, padeda suprasti darnaus bendro gyvenimo principus ir taisykles, plėtoti asmeninius gebėjimus atsakingai apsispręsti ir veikti sudėtingame šiandienos pasaulyje. Neformaliojo ugdymo reikšmė svarbi vaiko pozityviajai socializacijai. Neformalaus švietimo reikalingumą ir reikšmingumą patvirtino ir tyrimo analizė (apklausoje dalyvavo pedagogai, mokiniai ir jų tėvai). Neformalusis ugdymas nėra atsitiktinė veikla, todėl ji turi būti tinkamai organizuota ir efektyvi. Orientacija į efektyvumo ir kokybės siekį yra būtina integruojantis į... [toliau žr. visą tekstą] / In modern society, the competences that help foster free and creative thinking, activeness and independence, also help the young person to use creatively the knowledge and capacities he has and to find one’s own place in life play an important role. Fostering of creativity skills in the 21st century is not only a difficult, but also a very relevant task. Efforts of the whole society have to be combined so that new generations in this age acquired the knowledge and skills, and, what is probably more important, the values and attitudes, ethical principles and moral guidelines. This would help educate responsible citizens of the world who would ensure a sustainable development. Non-formal education is significant activities focused on a pupil’s self-expression, creation, artistic skills, expedient spending of leisure, intended for all-rounded personality development. Due to its social and experience nature, non-formal education provides competences that allow persons to become involved into community life; help understand the principles and rules of common life; develop personal capacities to make a responsible choice and to act in a sophisticated modern-day world. The significance of non-formal education is important for the child’s positive socialization. The need and significance for non-formal education has also been approved by an analysis of the survey (pedagogues, pupils and their parents participated in the survey). ... [to full text]

It‘s much more difficult for hearing impaired students to understand the world surrounding them. The problem is that hearing impairment and lack of sounds slows down or suspends normal development and thinking of the deaf, though it doesn’t have a significant influence on their intellect. Hearing impaired students receive support from teachers for the deaf as well as from the other professionals and they are able to study at regular schools or schools for the deaf or hard of hearing successfully. Deaf people receive information mainly in visual way, so visual expression has a very important role in deaf education. During the art classes deaf students may express their emotions, ideas and learn to understand the world. Object of the work is creative activities of deaf students at the art classes. The first part of the Master’s paper reveals problems concerning deafness and ways of communication of the deaf. The second part of the paper presents a history, methods and principles of deaf education. The third part ascertains art abilities of deaf students, compares their achievements in changing techniques of performance, genres, presenting interesting subjects for them. A research study reveals the ways how deaf students meet and learn new concepts. The research corroborated the hypothesis that more diverse means of performance and diversity of techniques stimulate creation of deaf students. The research has also shown poor results of how deaf students remember a rich... [to full text]

Netradiciniai audinių panaudojimo būdai dailės pamokose padeda spręsti įvairias problemas: komponavimo principų suvokimo, technikų pažinimo, plastinės raiškos elementų įvairovės, jų panaudojimo tikslingumo. Problema. Bendrojo lavinimo mokyklose didelis dėmesys skiriamas vaizduojamąjai dailei ir dažnai pamirštama taikomosios dailės galimybės, kurios dažnai neišnaudojamos, apsiribojant vien tradiciniu raiškos priemonių panaudojimu. Tikslas- išanalizuoti netradicinį audinių taikymą mokinių vizualinėje raiškoje. Pagal iškeltą tikslą, suformuluoti atitinkami uždaviniai. Tyrimo objektas- audinių taikymas vizualineje raiškoje. Nagrinėdama problemą, analizavau įvairią dalykinę literatūrą, susipažinau su audinių savybėmis, galimybe audinį panaudoti meninėje raiškoje, įvairiais technologiniais būdais. Atlikau tyrimą Vilniaus miesto pagrindinėse mokyklose. Tyrimai parodė, kad mokiniai domisi netradiciniu audinio pritaikymu ir noriai jį taiko kūrybinėje raiškoje. Didelę įtaką turi mokinių motyvacija, mokytojų paskatinimas užsiimti šia veikla, technikos naujumas, praktiškumas, utilitarumas, palankios mados tendencijos. Ištirta ir mokytojų nuomonė, atskleidžianti audinių taikymo privalumus ir pasitaikančias problemas. Bendra išvada tokia, kad audinių panaudojimas galėtų būti platesnis ir sistemingesnis, skatinantis mokinių kūrybiškumą, individualumą bei technologinių igūdžių formavimą. Darbas paremtas konkrečiomis mokinių darbų iliustracijomis, tyrimo duomenimis, darbo gale pateikiami... [toliau žr. visą tekstą] / The unusual ways of the use of fabric help to solve different problems during the art lessons, such as the principles of composition, the knowledge of techniques, the variety and the purpose of the expression of the elements of the plastic art. Issue. The schools of general education pay attention mostly to the fine arts keeping to traditional measures of expression and ignore the possibilities of the applied arts. Aim. To analyse the unusual application of fabric in the visual expression of pupils. The objections are closely related to the principal aim of the work. The object of research is the application of cloth in the visual expression. Analysing the raised issues, I have covered various literature on the substantive issues, got acquainted with the possibilities and features of the fabric, different ways of technology. I have made a research at the basic schools of Vilnius. The tests showed that pupils are interested in different and unusual ways of application of the fabric and are eager to try them. Various factors, such as favorable fashion trends, pragmatism, utilitarian attitude, the originality of techniques, and the motivation of pupils and teachers make a huge impact on choosing unusual ways of expression. The opinion of teachers revealing the advantages and disadvantages of the fabric application has also been taken into consideration. In conclusion, the application of fabric should be more frequent, more systematic and evoke the creativity... [to full text]

Today scholars give particular emphasis to creativity. A definite part of scholarship inquiring particularly into the problem of human creative power covers a wide range of aspects of training for creative thinking. The present work seeks to explore the chances of fostering the cognitive and the personality components of creativity in university students. Creativity means one’s ability to perceive a problem and to generate new ideas, or to think independently and deal quickly and easily with a problem situation, or to find an original way of solving a problem, or to create novel things (Guilford, 1968b; Torrance, 1974; Sternberg, O’Hara, 1999; Sternberg et al., 2005). Ability to think creatively depends not only on one’s knowledge and skills. Rather, it is determined by one’s special ability to distinguish a problem, and to utilise, speedily and in multiple ways, information contained in tasks one has been set (Guilford, 1968; Torrance, 1962). Research outlined in the present dissertation is based on theoretical assumptions advanced by cognitive (J. P. Guilford, E. P. Torrance), humanistic, and Gestalt psychology. The present work regards divergent thinking as a cognitive component of human creative power. Divergent thinking parameters covered by the present research include the fluency, the flexibility, and the originality of thinking. Thus, this particular aspect of creativity is highlighted in this work in order to verify the chances of training for divergent thinking by... [to full text]

The aim of this study was to consider a question of creativity in all its aspects and to explore peculiarities of creative thinking according to gender, classes, learning profiles of senior pupils and find out links between creative thinking and general learning motivation, creative thinking and motivation of achievements, creative thinking and learning success (academic results). So for this purpose there was chosen Torrance Test of Creative Thinking (1974), in case to explore their peculiarities of creative thinking. It was used figural A form (all three activities). Torrance test of creative thinking identified four components of divergent thinking: fluency (the ability to quickly find multiple solutions to a problem); flexibility (being able to simultaneously consider a variety of alternatives); and originality (referring to ideas that differ from those of other people) and elaboration (optional; the ability to elaborate ideas and solutions). We also used “Approach to Study Inventory” (test of general learning motivation; Entwistle N.J., Hanley M., Rounsell D., 1979; Entwistle N.J., Ramsden P., 1981) and Mechrabian Test-Questionnaire for motivation of achievements (modified by M.Š.-Magomed-Eminov, 1987). 198 senior pupils were investigated during this research. There were 102 girls and 96 boys of them. They were divided according to their learning profile into the two groups: humanitarian and real profiles. Trying to find out differences between gender, classes and... [to full text]

Temos aktualumas. Mokymas(is) – visą žmogaus gyvenimą trunkantis procesas, kurio tinkamas organizavimas ir vykdymas, lemia kiekvieno gyvenimo kokybę. Žmogus vystosi ir mokosi nuo pat gimimo, o pagrindinė ir svarbiausia mokymosi vieta – mokykla. Remiantis kadenciją baigusio prezidento V. Adamkaus mintimis: „Tikra mokykla niekada nebuvo ir negali būti vien žinių kalvė“. [32] Pasak jo: „Mokykloje žmonės mokosi bendrauti, gerbti šalia esantį, tikėti juo ir savo tauta, čia prasideda tikrasis žmogiškumas ir tikrasis patriotizmas“. [32] Ypatingo tikėjimo ir pasitikėjimo iš šalia esančio laukia vaikai, turintys specialiųjų poreikių, todėl negalima pamiršti, jog neįgalieji, specialiuosius poreikius turintys žmonės yra mūsų visuomenės nariai, turintys tokias pačias teises kaip ir kiti mūsų visuomenėje. Jiems pagal neįgaliųjų integracijos į visuomenę požiūrį turi būti sudaromos tokios pat ugdymo, darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės. Kiekvieno žmogaus integracijos į visuomenę procesas prasideda mokykloje, kurioje, remiantis švietimo memorandumo dokumentu, yra siūloma plačios apimties individuali pagalba organizuotu būdu. Lietuvoje meno terapijos elementai pradėti taikyti palyginti neseniai. Tik po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradėjo kurtis pirmosios organizacijos, besirūpinančios neįgaliųjų meniniu, estetiniu ugdymu. Svarbu tai, jog meno terapijoje ne tiek svarbus rezultatas, kiek pats kūrimo procesas, leidžiantis... [toliau žr. visą tekstą] / People with disabilities, people with special needs in our society have the same rights as other members of the public. People with disabilities must have the same education, work, leisure, participation in the social life, political and community options. Art therapy is interpreted differently in different countries and in different scientific literature. Art therapy can be appreciated as one of the integration dimension of the disable people into the society. Art is emerging as the most perfect language for all people to communicate, especially while verbal communication is difficult or impossible. Art therapy is applied recently in Lithuania. Art therapy is an effective and useful. But there is problems how to apply it, how to organize the work, what programs and methodological materials you can use in work, how to evaluate the effectiveness, who is suitable professionals for this job, how to adapt art therapy to the general curriculum? Master's paper objective is to analyze and evaluate the art education process peculiarity in the special needs schools. To implement the objective the following tasks were raised: to analyze the general methodological recommendatory documents of the primary and general education programs; to disclose the peculiarity of organizing art education in special needs schools; evaluate the peculiarity of organizing art education in special needs schools and to do the to do the questionnaire research. The object of the research is art education... [to full text]