Magistro darbo objektas – kūrybiškumas organizacijų kontekste. Darbo tikslas – išanalizuoti kūrybiškumo taikymo galimybes organizacijų veikloje. Pagrindiniai darbo uždaviniai išanalizuoti individualaus kūrybiškumo sampratą bei tyrinėjimo galimybes; apibrėžti organizacijos sampratą bei apibūdinti pagrindinius šiuolaikinių organizacijų tipus; palyginti kūrybiškumo organizacijoje tyrinėjimo modelius; identifikuoti pagrindinius kūrybiškumą organizacijoje skatinančius veiksnius ir sudaryti naują tyrinėjimo modelį; įvertinti kūrybiškumą Lietuvos organizacijose taikant tam sukurtą modelį. Naudojantis mokslinės literatūros ir kokybinio interviu tyrimo metodais prieita prie išvados, kad kūrybiškumas yra viena iš organizacijos sėkmės sąlygų, todėl būtina kurti jį skatinančią aplinką. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad kūrybiškumo fenomenas gali būti suprantamas įvairiai: kaip veiklos rezultatas, kaip gebėjimas, kaip asmenybės savybė, kaip procesas, kaip kelių skirtingų veiksnių sistema. Pagrindiniai darbo aplinkos veiksniai, susiję su kūrybiškumu, yra vadovavimas, motyvacija, ištekliai, organizacinė kultūra. Pagrindinė problema yra ta, jog skirtingi autoriai įvairiai interpretuoja bei skirtingai skirsto tam tikrus kūrybiškumą įtakojančius veiksnius, todėl organizacijų kūrybiškumo veiksnių grupavimas yra ganėtinai painus. Remiantis moksline literatūra buvo sukurtas naujas organizacijos kūrybiškumą skatinančių veiksnių modelis, kurį sudaro trys platūs veiksniai: organizacijos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this Master Thesis is creativity in organizational context. The target of this research is to analyze the possibility to apply creativity in organizational activities. Main tasks of this work are to analyze the understanding of individual creativity and possibilities to explore it; define the understanding of organization and describe main types of modern organizations; compare research models of creativity in organizations; identify main factors, which encourage creativity in organizations, and to create new research model; measure creativity in Lithuanian organizations by applying new model. After literature review and application of qualitative research method – interview – it was came to the conclusion that creativity is one of the organization‘s success factors, so it necessary to create an environment, which would encourage creativity. Review of literature showed that phenomenon of creativity could be understood differently: as a result of activity, as an ability, as individual feature, as a process and as a system of several different factors. The main factors of working environment, which are associated with creativity, are management, motivation, resources and organizational culture. The main problem is that different authors categorizes and interprets factors, which influence creativity, differently. Thus grouping them is quite confusing. The model of factors, which encourages creativity, was created based on literature review. The model consists of... [to full text]

Disertacijoje teoriniu ir empiriniu lygmenimis yra tyrinėjamos kūrybiškumo bei kūrybinio mąstymo edukacinės dimensijos. Tyrimas parodė, kad kūrybos procesui ir jo rezultatui turi įtakos tokie veiksniai: kūrėjo motyvacija, asmenybės savybių ir charakterio bruožų visuma, gebėjimai, mąstymas, atmintis, mąstymo inercijos dydis, specialiosios ir bendrosios žinios, atkuriamoji ir kuriamoji vaizduotė, intuicija, kuriančiojo elgesys, emocijos, fiziologinė ir psichologinė būsena, socialinė ir fizinė aplinka. Disertacijoje pateikiami autoriaus parengti dinaminis ir komponentinis kūrybos proceso modeliai. Empiriniame tyrime dalyvavo 655 tiriamieji: 601 V–XI klasių mokiniai ir 54 mokytojai. Jiems buvo pateikta autoriaus sudaryta anketa bei du E. E. Туник (2002) kūrybiškumo parametrų įvertinimo subtestai. Nustatyta kūrybinio mąstymo kaita ontogenezėje (nuo 11 metų iki 62 metų amžiaus). Atskleisti mokinių kūrybinio mąstymo ypatumai (originalumas, mąstymo lankstumas, idėjų gausa) grupėse pagal amžių, lytį, kelintas vaikas šeimoje, pažangumą ir gyvenamąją vietą. Tyrimas parodė, kad kūrybinio mąstymo originalumas pasiekia maksimumą 18 metų amžiuje, o po to suaugusiojo amžiuje krinta (p=0,000). Nustatyta, kad egzistuoja teigiamas tiesioginis statistiškai reikšmingas ryšys tarp visų kūrybinio mąstymo parametrų ir asmenybės domėjimasis mokslu (p<0,01) bei menu (p<0,05). Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp kūrybinio mąstymo parametrų ir savišvietos poreikių. Tyrimas parodė, kad kuo... [toliau žr. visą tekstą] / Educational dimensions of creativity and creative thinking are researched in the dissertation on theoretical and empirical levels. The research shows that creativity (process and its result) is affected by the following factors: motivation of the author, entirety of personal features and character traits, abilities, thinking, scope of thinking inertia, special and general knowledge, reconstructive and constructive imagination, intuition, author’s behaviour, emotions, physiological and psychological state, social and physical environment. Dynamic and component models of creativity process, prepared by the author, are presented in the dissertation. 655 research participants participated in the empirical research: 601 5th-11th form school learners and 54 teachers. 2 subtests by E. E. Туник (2002) assessing creativity parameters and a questionnaire designed by the author were administered to the research participants. The change of creative thinking was determined in its ontogenesis (from 11 to 62 years of age). Peculiarities of learner creative thinking were revealed (originality, flexibility of thinking, abundance of ideas) in groups according to age, gender, birth order, learning progress and place of residence. The research shows that originality of creative thinking reaches its peak at the age of 18, afterwards it decreases during adulthood. (p=0.000). The existence of positive direct statistically significant relationship between all parameters of creative thinking and... [to full text]

Magistro darbo objektas – vadovo įtaka darbuotojų kūrybiškumui tarptautinėse organizacijose. Darbo tikslas – sistemiškai išanalizuoti ir ištirti vadovo daromos įtakos darbuotojų kūrybiškumui tarptautinėse organizacijose specifiką. Darbo uždaviniai: išanalizuoti kūrybiškumo koncepciją ir identifikuoti esmines kūrybiškumo konstrukto charakteristikas; išanalizuoti vadovavimo veiklos sampratą ir turinį; identifikuoti būdus, kuriais vadovas gali valdyti darbuotojų kūrybiškumą ir to pagrindu sudaryti tyrimo modelį; empiriškai ištirti, kokie vadovo lemiami aspektai turi reikšmingiausios teigiamos įtakos ambasadų darbuotojų kūrybiškumo raiškai, taikant sudarytą tyrimo modelį. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, taikant alternatyvų, analogijos, lyginimo metodus, prieita prie išvados, kad svarbiausiais kūrybiškumo bruožais laikytinas gebėjimas tikslingai generuoti naujas ir originalias idėjas, įžvelgti problemas bei pasiūlyti divergentišku mąstymu paremtus jų sprendimus. Teorinių ir praktinių tyrimų analizė leidžia konstatuoti, jog asmens kūrybiškumo susiformavimui reikšmingiausios įtakos turi žinios, gebėjimai, asmenybės bruožai, motyvacija bei aplinkos veiksniai. Išanalizavus autorių, tyrinėjančių vadovavimo veiklą, darbus, pasitelkiant indukcinį, dedukcinį, hipotetinį samprotavimo metodus, taip pat deskriptyvinį bei apibendrinimo bendramokslinius metodus, buvo pateikta vadovavimo samprata. Konstatuota, kad vadovavimas – tai vadovo gebėjimas derinti organizacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Connection between management practice and employee creativity was analyzed quite widely in foreign academic literature. Nevertheless this connection is not researched in the context of international organizations. Science lacks academic works that profoundly explains the specificity of the influence that international organization leader has on employees’ creativity. Therefore with this Master thesis it is important to deliver guidelines that present the aspects of leader practices that could be seen as the most significant in the organizational creativity stimulation process. The object of this Master thesis is leader’s influence on employee creativity in international organizations. The target of this research is to analyze and investigate the specifics of the leader’s influence on employee creativity in international organizations. In order to achieve main target four tasks were set. Firstly, analyze the concept of creativity and identify essential characteristics of the construct of creativity. Secondly, analyze the concept and content of management activity. Thirdly, identify ways how leader could manage and control employee creativity and present new empirical research model. Fourthly, empirically examine and identify which of the leader’s influence aspects have the most significant effect on embassies employee creativity using presented research model. Systematic analysis and wide range of research methods were implemented in order to reveal the leader’s influence on... [to full text]

Magistro darbo objektas – kūrybiškumas ryšių su visuomene organizacijų kontekste. Darbo tikslas – išanalizuoti kūrybiškumo pasireiškimą individualiame, grupės ir organizacijos lygmenyse ir ištirti jo svarbą ryšių su visuomene veiklos praktikoje. Pagrindiniai uždaviniai: išsiaiškinti kūrybiškumo sampratą ir požiūrius į kūrybiškumą; išanalizuoti, kas lemia individualų ir grupinį kūrybiškumą, bei identifikuoti faktorius, sudarančius kūrybiškumui palankią aplinką organizacijoje; apibrėžti kūrybiškumo ir ryšių su visuomene veiklos sąsajas; atlikus kūrybiškumo Lietuvos ryšių su visuomene organizacijose tyrimą, išsiaiškinti darbuotojų kūrybiškumą organizacijoje skatinančius ir slopinančius veiksnius. Pagrindiniai tyrimo metodai – tai teorinėje dalyje panaudota literatūros analizė ir sintezė bei praktiniame tyrime panaudotas ekspertų apklausos metodas. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad kūrybiškumo fenomenas gali būti suprantamas įvairiai: kaip gebėjimas originaliai išspręsti problemą, kaip asmenybės savybė arba kaip procesas. Kūrybiškumas yra siejamas su organizacijos sėkme, nes kūrybiški darbuotojai sugeba pasiūlyti originalių idėjų, sukurti originalių produktų ar paslaugų. Individualų darbuotojo kūrybiškumą labiausiai veikia jo vidinė motyvacija, o grupinis kūrybiškumas priklauso nuo socialinio konteksto. Organizacijos kultūra, klimatas ir vadovo vadovavimo stilius taip pat gali paskatinti arba slopinti darbuotojų viduje slypintį kūrybiškumo potencialą. Atliktas tyrimas... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance of the topic is proved by increasing popularity of public relations use in various business sectors. Companies are becoming more open to the public and increasingly seek to communicate with it. Living in a rapidly evolving information age, public relations professionals are confronted with the problem - the dissemination of messages does not always reach the target audiences, as there are too many media reports. Most reports in the media are being overlooked and not affected by the audience, because there are too common, obvious, and such that might have been expected. However, the implementation of creative public relations programs can quickly reach the public and be accepted with greater interest. The increasing development of digital technology provides more tools and channels for public relations specialists, but creativity is necessary for the effective use of all that. To exploit their creative potential, public relations professionals must understand the nature of creativity, what factors affect it and how to increase creative potential in every worker. The subject of this Master thesis is creativity in public relations organizations. The objective of this thesis is to overview the occurrence of creativity in an individual, group and organization level and to understand its importance in practice of public relations. Main tasks are: to clarify the concept and different approaches to creative; analyze the factors that determine individual creativity and... [to full text]

Darbas yra sukurtas Vilniaus dailės akademijos, UNESCO vadybos ir kultūros politikos katedros, dizaino vadybos magistrantės Ievos Ridzvanavičiūtės. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama dizaino nauda edukacijoje. Ši dalis skirta teorinių šaltinių analizei, dizaino galimybių edukacijoje pavaizdavimui, apibrėžti šiuolaikinės mokyklos problemas ir dizaino galimybes joje. Antroji darbo dalis skirta apžvelgti užsienio ir Lietuvos dizaino ir kūrybingumo pasireiškimą edukacijoje. Trečiojoje dalyje, yra kuriamas paslaugos konceptas vadovaujantis dizainerio mąstymo ir paslaugų dizaino metodais. Ketvirtoje dalyje, atlikta galimybių analizė remiantis Dizaino receptų paslaugos įvedimo į rinką pavyzdžiu, įvardintos projekto vizija ir misija, atliktos PEST ir SWOT analizės, numatyti strateginiai tikslai, paruoštas projekto pilotinio modelio projektas Kultūros tarybai. / Vilniaus Academy of Fine arts, Faculty of Postgraduate Studies, UNESCO chair for Cultural Management and Cultural Policy, Design Management Master degree thesis by Ieva Ridzvanavičiūtė Design education benefits are analysed in the first part of this work. First part is dedicated to theoretical model analysis, in order to emphasise esential aspects of design which could be used in education. Second part is to observe Lithuania’s and foreign cultural-educational projects and cases. Third part is a concept of a service based on design thinking and service design methodologys. Fourth part shows a posibilities study based on Design recipes service concept. Several researches were carried out, such as PEST and SWOT analyses, an interview with arts and crafts teachers, the strategy model of incorporating Design recipes service into Lithuania’s market was offered.

Informacinių technologijų, rinkos ekonomikos, globalizacijos amžiaus pamatas - žmogaus kūrybiškumas, tai jis lemia mokslo, verslo, technologijų, menų - visų žmogaus siekių - pažangą. Sportas nėra didžiausia, tačiau sparčiausiai auganti laisvalaikio industrijos sudedamoji dalis, todėl kūrybiškas, rezultatyvus sporto darbuotojų darbas įvardijamas kaip vienas svarbiausių šiandieninės sporto rinkos uždavinių. Čia išryškėja analizuotina problema – kokie veiksniai skatina sporto centro darbuotojų kūrybiškumą. Todėl šio darbo tikslas yra ištirti veiksnius, skatinančius Ukmergės sporto centro darbuotojų kūrybiškumą. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti teorinę kūrybiškumą skatinančių veiksnių sampratą. 2. Pristatyti patį Ukmergės sporto centrą ir veiklos organizavimą. 3. Ištirti darbuotojų kūrybiškumo ir naujovių taikymo situaciją Ukmergės sporto centre. Išvados. Sporto srityje dirbančiųjų kūrybiškumo pagrindinės raiškos sritys yra sporto paslaugų teikimas bendruomenės nariams ir individuali veikla. Kūrybiškumo raišką skatina aukšta darbuotojų profesinė savimonė ir aktyvi sąveika bendrakultūriniu požiūriu. Tirtų Ukmergės sporto centro darbuotojų kūrybiškumą skatina didžiąja dalimi vidiniai veiksniai (asmenybiniai ir motyvaciniai): bendruomenės nuomonė apie sporto centro darbuotojus, konkurencija darbe, kolegų pripažinimas, įvertinimas, skatinimo sistema - administracijos įvertinimas, skatinimas ir palaikymas. Daugeliui, ypač moterims, patinka ieškoti naujų idėjų (iššūkių) ir jas... [toliau žr. visą tekstą] / Information technology, innovation, market economy, globalization old foundation - human creativity, it is determined by science, business, technology, the arts - all human aspirations - progress. Sport is not the largest, but the fastest growing leisure industry ingredient, so creative, efficient sports staff work named as one of the most important challenges of today's sports market. Scientific problem - what are the main factors which are driving a sports center employees creativity in their performance Research aim: to explore main factors which are stimulating Ukmergės sports center staff creativity. The tasks of the research: 1st - Reveal the theoretical concept of creativity . 2nd - to introduce the Ukmergės sports center and organization . 3rd - to investigate staff creativity and inventory innovation at Ukmerges sports center. Conclusions. People who work in sports area main creativity expressions are rendering services to community members and individual activity. High proffesional self-consciousness of emlpoyees and active interaction in multicultural view encourages creativity expression. The bigger part of Ukmerge sports center staff creativity stimulates inner factors (personal and motivational): community opinion about the Ukmerges sports centre employees, competition at workplace, appreciation of collegues, rating, encouragement system - evaluation of administration, encouragement and support. Majority, especially women, likes to search new ideas... [to full text]

The aim of this work is to analyse the peculiarities of the components of verbal and nonverbal creative thinking. In the first (theoretical) part analysed the problems of creativity and creative thinking, characteristics of creative teenagers, factors that confirm creativity are discussed. In the second (practical) part analysed the results of investigation on the components of verbal and nonverbal creative thinking in the I- IV class primary school boys and girls.

In a rapidly changing world there open new challenging perspectives to look at a lot of scopes in a new, untraditional angle. Modern digital technologies and especially computerisation enables music teachers and pupils to expand their horizon on expression, make new conditions for spreading creativity, open unlimited possibilities for deeper knowledge in music and other art trends. Thus music education becomes more appealing and effective. Using modern technologies for creating music it is easy to motivate high school students to experiment on music and surrounding sounds, inspire and realise ideas, try themselves in the process of creating music. Aim of the work - to analyse in academic and practical aspects high school students‘ creativity expression in the process of computer-based music creation. Object of the work – teaching high school students to create music by computers. In order to ascertain the attitudes of senior forms pupils and music teachers to computer-based composition an empirical research was performed. The aim of the research was to find out how senior pupils evaluate computer-based music creation and how to make computerised music teaching more effective. This was achieved by using these methods: a) qualitative – interview with senior pupils and survey of pupils and teachers, b) quantitative – statistical data, percentage. After performing the empirical research a new academic background was laid on how to use the peculiarities of a computer-based... [to full text]

Lietuvai įsitvirtinant Vakarų Europos erdvėje, vienas svarbiausių švietimo tikslų tampa visuomenės kūrybinių galių stiprinimas. Muzikinis ugdymas kūrybiškumo plėtotei turi ypač palankias sąlygas. Kompleksinis muzikinių veiklų, kuriose gali būti plėtojamas kūrybiškumas, taikymas nėra naujiena bendrojo lavinimo mokyklų muzikos pamokoms. Tačiau muzikos mokyklose mokant groti muzikos instrumentu, tradiciškai didžiausias dėmesys yra kreipiamas tik į reproduktyvų muzikos atlikimą. Todėl, nepakankamas dėmesys kūrybiškumo plėtotei muzikiniame ugdyme, šiame darbe apibrėžiamas kaip problema. Šis mokslinis tiriamasis darbas – tai galimybė išbandyti kūrybiškumo skatinimo galimybes muzikos instrumento pažinimo pamokose, integruojant visas 3 muzikines veiklas: muzikos improvizavimą – komponavimą; muzikos klausymą – vertinimą ir muzikos atlikimą – interpretavimą. Tyrimo objektas – kūrybiškumo plėtotė muzikiniame ugdyme. Šio darbo tikslas - atskleisti kūrybiškumo plėtotės galimybes individualiose muzikos instrumento pažinimo pamokose. Siekiant tikslo numatyti šie uždaviniai: 1. Atskleisti kūrybiškumo sampratą ir jo svarbą šiandieninėje visuomenėje; 2. Išryškinti kūrybiškumą ugdančius veiksnius ir plėtotės būdus muzikiniame ugdyme; 3. Parengti teoriškai pagrįstą priemonių sistemą, skatinančią kūrybiškumą instrumento pažinimo pamokose; 4. Įvertinti kūrybiškumą plėtojančių priemonių sistemos efektyvumą mokinių kūrybinei raiškai; 5. Parengti praktines- metodines rekomendacijas muzikos... [toliau žr. visą tekstą] / As Lithuania is consolidating in the space of Western Europe, the reinforcement of society’s creative powers is becoming one of the most important objectives of education. Musical development has particularly favourable conditions for the development of creativeness. The application of combined musical activities, where creativeness can be developed, is not a new thing in music lessons at secondary schools. However, at music schools, when teaching to play a musical instrument, the greatest attention is traditionally paid only to the reproductive performance of music. Therefore the insufficient attention to the development of creativeness in musical training is defined as a problem in this paper. This paper deals with the opportunity to try the possibilities of the stimulation of creativeness in the lessons of the perception of a musical instrument, integrating all the 3 musical activities, i.e. music improvisation-creation; listening to music-evaluation and the performance of music – interpretation. The object of this study is the development of creativeness in musical training. The objective of this paper is to reveal the possibilities of the development of creativeness in individual lessons of the perception of a musical instrument. In order to achieve this objective, the following tasks are planned: 1. to reveal the apprehension of creativeness and its importance in today’s society; 2.to show the factors that develop creativeness and the ways of creativeness development in... [to full text]

Educational dimensions of creativity and creative thinking are researched in the dissertation on theoretical and empirical levels. The research shows that creativity (process and its result) is affected by the following factors: motivation of the author, entirety of personal features and character traits, abilities, thinking, scope of thinking inertia, special and general knowledge, reconstructive and constructive imagination, intuition, author’s behaviour, emotions, physiological and psychological state, social and physical environment. Dynamic and component models of creativity process, prepared by the author, are presented in the dissertation. 655 research participants participated in the empirical research: 601 5th-11th form school learners and 54 teachers. 2 subtests by E. E. Туник (2002) assessing creativity parameters and a questionnaire designed by the author were administered to the research participants. The change of creative thinking was determined in its ontogenesis (from 11 to 62 years of age). Peculiarities of learner creative thinking were revealed (originality, flexibility of thinking, abundance of ideas) in groups according to age, gender, birth order, learning progress and place of residence. The research shows that originality of creative thinking reaches its peak at the age of 18, afterwards it decreases during adulthood. (p=0.000). The existence of positive direct statistically significant relationship between all parameters of creative thinking and... [to full text] / Disertacijoje teoriniu ir empiriniu lygmenimis yra tyrinėjamos kūrybiškumo bei kūrybinio mąstymo edukacinės dimensijos. Tyrimas parodė, kad kūrybos procesui ir jo rezultatui turi įtakos tokie veiksniai: kūrėjo motyvacija, asmenybės savybių ir charakterio bruožų visuma, gebėjimai, mąstymas, atmintis, mąstymo inercijos dydis, specialiosios ir bendrosios žinios, atkuriamoji ir kuriamoji vaizduotė, intuicija, kuriančiojo elgesys, emocijos, fiziologinė ir psichologinė būsena, socialinė ir fizinė aplinka. Disertacijoje pateikiami autoriaus parengti dinaminis ir komponentinis kūrybos proceso modeliai. Empiriniame tyrime dalyvavo 655 tiriamieji: 601 V–XI klasių mokiniai ir 54 mokytojai. Jiems buvo pateikta autoriaus sudaryta anketa bei du E. E. Туник (2002) kūrybiškumo parametrų įvertinimo subtestai. Nustatyta kūrybinio mąstymo kaita ontogenezėje (nuo 11 metų iki 62 metų amžiaus). Atskleisti mokinių kūrybinio mąstymo ypatumai (originalumas, mąstymo lankstumas, idėjų gausa) grupėse pagal amžių, lytį, kelintas vaikas šeimoje, pažangumą ir gyvenamąją vietą. Tyrimas parodė, kad kūrybinio mąstymo originalumas pasiekia maksimumą 18 metų amžiuje, o po to suaugusiojo amžiuje krinta (p=0,000). Nustatyta, kad egzistuoja teigiamas tiesioginis statistiškai reikšmingas ryšys tarp visų kūrybinio mąstymo parametrų ir asmenybės domėjimasis mokslu (p<0,01) bei menu (p<0,05). Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp kūrybinio mąstymo parametrų ir savišvietos poreikių. Tyrimas parodė, kad kuo... [toliau žr. visą tekstą]