Suaugusiųjų švietimas, jo sustiprėjimas ir paplitimas yra demokratėjančios visuomenės ženklas. Tai visuomenė, kuri pasižymi tolerancija, pilietiniu aktyvumu, bendradarbiavimu, suvokia savo ir šalies gyvenimą. Suaugusiųjų švietimas padeda stiprėti šaliai ir ekonomiškai, nes išsilavinimas padeda šaliai išsilaikyti tarp kitų išsivysčiusių valstybių. Mokymasis yra kasdienio gyvenimo ir sąmoningos patirties esmė – tai procesas, kai patyrimas transformuojamas į žinias, įgūdžius, požiūrius, vertybes, motyvus ir įsitikinimus, kai kasdieninis patyrimas yra nuolat įprasminamas. Mokymosi priežasčių yra daug, tačiau visais atvejais mokymasis yra susijęs su kiekvieno žmogaus tikslais. Suprantama, kad vien tik noro neužtenka, suaugusieji turi turėti mokymosi motyvaciją. Mokymosi motyvacijos klausimas yra vienas iš svarbesnių, jei ne pats svarbiausias, visiems – tiek besimokantiems suaugusiesiems, tiek jų ugdytojams. Svarbiausia, kad suaugusieji suvoktų, kad jiems mokymasis yra naudingas. Besimokantys suaugusieji turi suvokti, jog tik mokymasis gali padėti įveikti iškylančius sunkumus. Kitais žodžiais tariant, motyvacija yra tiesiogiai susijusi su tikslingumu – jeigu žmogus turi tikslą, tuomet jis turi aiškų motyvą veikti. Darbo objektas – suaugusiųjų mokymosi motyvacijos stiprinimo veiksniai bendrojo lavinimo mokykloje. Tikslas – išanalizuoti ir atskleisti besimokančių suaugusiųjų mokymosi motyvacijos stiprinimo veiksnius miesto bendrojo lavinimo mokykloje. Svarbiausi iškelti uždaviniai:... [toliau žr. visą tekstą] / The Adult education, the strengthening and spread is the democratical public sign. This is a society, which is characterized by tolerance, civic participation, cooperation and the country's perception of their lives. Adult education helps to strengthen the country economically, because education helps to sustain the country among the developed countries. Learning is an everyday life and the essence of conscious experience – a process in which experience is transformed into knowledge, skills, attitudes, values, motivations and beliefs of everyday experience are continuously made meaningful. The Learning reasons are very diffferent, but in all cases, the learning is associated with every human purposes. It is understood that the mere desire is not enough to adults to have the learning motivation. Question of motivation is one of the most important, or the most important one of all – both adult learners and their educators. Most importantly, the adults realize that their learning is useful. The Adult learners need to realize that only education can help overcome the problems they encountered. In other words, motivation is directly related to the appropriateness – if a person has a purpose, then it has a clear motive to act. The object – the adult learning motivation factors in strengthening a comprehensive school. Purpose – to analyze and detect adult learners’ motivation factor at urban comprehensive school. The main targets: 1) to analyze the concept of adult education; 2) to... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamos socioedukacinės mokyklos nelankymo priežastys ir atskleidžiamas pedagogų ir mokinių požiūris į socioedukacines priežastis, sąlygojančias mokyklos nelankymą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad mokiniai socioedukacines mokyklos nelankymo priežastis skirsto į tris kategorijas: socialines, pedagogines ir psichologines. Jų vertinimu psichologinėmis priežastimis yra, silpna mokymosi motyvacija, baimė lankyti mokyklą, menkavertiškumas, žemas savęs vertinimas, elgesio ir emocijų sutrikimai. Socialinės priežastys – šeimos narių tarpusavio santykių šaltumas, tėvų atsakomybės stoka, vaikų nepriežiūra, netinkamas tėvų gyvenimo būdas, šeimos vertybių nebuvimas, tėvų girtavimas. Pedagoginės priežastys – nesutarimai su bendraklasiais, konfliktai su mokytojais, sunkios mokymosi programos, nesaugumas mokykloje, nepakankamas mokyklos administracijos ir vaiko šeimos bendravimas ir bendradarbiavimas, mokymosi gabumų stoka. Tyrimo metu mokiniai atskleidė, kad pagalbą šalinant socioedukacines mokyklos nelankymo priežastis dažniausiai teikia socialinis pedagogas. Pedagogų vertinimų socioedukacinės mokyklos nelankymo priežastys glūdi mokinio šeimoje, klasėje, bendraamžių grupėje. Pedagogai nurodė šias socioedukacines mokyklos nelankymo priežastis: mokymosi motyvacijos stoka, blogi santykiai šeimoje, paramos ir dėmesio stoka, vaiko asmenybės sutrikimai. Pedagogai atskleidė, kad socioedukacines mokyklos nelankymo priežastis šalina socialiniai pedagogai ir su šiais mokiniais... [toliau žr. visą tekstą] / Undergraduate thesis analyzes the social educational dropouts and reveals teachers and students socio-educational approach to the causes which lead to dropping out of school. The study revealed that students socioeducational dropouts fall into three categories: social, educational and psychological. Psychological reasons, poor motivation, fear of school, inferiority, low self-esteem, emotional and behavioral disorders. Social reasons - family relationships coldness, lack of parental responsibility, child neglect, parental lifestyle, lack of family values, parents' drinking. Pedagogical reasons - disagreements with classmates, conflicts with teachers, severe educational programs, school insecurity, lack of school administration and the child's family communication and collaboration, learning skills shortages. The study revealed the students to help the removal of socio-educational school attendance reasons most often provided by a social educator. Teachers argued that the social educational dropouts lie student in the family, in the classroom, peer group. Teachers indicated the following socioeducational school attendance reasons: lack of motivation, poor family relationships, support, and lack of attention, the child's personality disorders. Teachers revealed that the socio-educational school attendance underlying causes of social educators and students working with these individual work. It turned out that the social educators removing socio-educational school attendance... [to full text]

Siekdami mokyklos nelankymo reiškiniui daryti įtaką, turime išsiaiškinti aplinkybes, kurios jį sąlygoja – kodėl moksleiviai nubyra iš mokyklos, kodėl nenori jos lankyti ir mokytis. Pagrindinės mokyklos moksleivių motyvacijos silpnėjimo priežasčių tyrimas apima bent du aspektus: tai, pirma, aplinkos sąlygas, kurios formuoja vaiko nepalankumą mokyklai, nenorą ją lankyti bei silpnina norą mokytis ir, antra, paties moksleivio nuostatas, požiūrius bei vertybines orientacijas, susiformavusias tomis sąlygomis. Moksleivių mokymosi motyvacijos silpnėjimo priežastys gali būti išorinės (sąlygotos aplinkos) ir vidinės (priklausančios nuo moksleivio savybių). Kiekvieno vaiko sąmonę tiesiogiai ir netiesiogiai formuoja aplinka, kuri daro įtaką ir jo motyvacinei sferai. Tyrimo tikslas – ištirti mokinių, turinčių klausos sutrikimų, mokymosi motyvus. Teorinėje dalyje analizuojama literatūra apie mokymosi motyvus bei jų svarbą, taip pat pateikiama klausos sutrikimo charakteristika. Empirinėje dalyje analizuojami klausos sutrikimų turinčių mokinių mokymosi motyvai, gauti duomenys lyginami su įprastinės raidos mokinių tyrimo gautais duomenimis. Taip pat buvo analizuojama pedagogų nuomonė apie mokinių mokymosi motyvus. Tyrime, kuris buvo vykdomas anketine apklausa, dalyvavo 232 respondentai. Iš jų 103 klausos sutrikimų turintys, bei 103 įprastinės raidos mokinių, taip pat 26 pedagogai. Mokslinės literatūros analizė rodo, kad motyvai ir motyvacija, įvairių autorių yra pateikiama skirtingai, tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / In order to affect the nonattendance the circumstances determining the students’ unwillingness to attend school have to be ascertained. The main analysis of the reasons of students’ failing motivation includes two aspects. The first aspect concentrates on the surrounding conditions framing the child’s disfavor to school, unwillingness to attend lessons and learn. The second aspect focuses on students’ attitudes, worth orientation which were formed in those circumstances. The failing motivation to learn might be external (effected by the surroundings) and internal (depending on students’ character features). Every child’s consciousness is directly or indirectly formed by the surroundings that have an influence on child’s motivation. The aim of the analysis is to investigate the learning motives of hearing-impaired students. The first part of the thesis includes the analysis of the literature on learning motives and their importance and provides the characteristic of hearing impairment. In the practical part the hearing-impaired students’ learning motives are analyzed and the received data is compared with conventional development students’ analysis results. Also the opinions of the educators on students‘ learning motives were analyzed. 232 respondents (of which 103 hearing-impaired, and 103 conventional development students) participated in the investigation which was carried out as a questionnaire. 26 educators also participated in the investigation.Scientific literature... [to full text]

Technologijų edukologijos magistro baigiamojo darbo tema aktuali, nes būtina toliau tęsti ir įgyvendinti mokinių vertinimo / įsivertinimo reformą. Tinkamai organizuotas vertinimas / įsivertinimas gali tapti puikia mokymosi motyvacijos skatinimo priemone. Svarbu siekti, kad ji būtų kuo palankesnė ir įvairesnė ir svarbiausia skatintų mokinių norą mokytis. Įsivertinimo metodų pagalba mokiniai gali patys atsakyti už savo ugdymosi procesą ir jo rezultatą. Tokiu būdu jie geriau suvokia savo padarytą pažangą. / This thesis focuses on students’ assessment and self-assessment. Assessment and self-assessment may motivate students and encourage them to live up to their true potential. Moreover, using different methods of assessment, students may control their learning process and results. Assessment has to be used to promote learning – not just measure it.

Tyrimo problema- praradę gebėjimą socializuotis, prisitaikyti visuomenėje, socialinės rizikos šeimų tėvai nesugeba patenkinti būtiniausių vaikų poreikių, neįstengia perduoti vaikams visuomenėje priimtų elgesio normų ir taisyklių. Tyrimo prielaida- socialinės rizikos šeimose augantys vaikai stokoja mokymosi motyvacijos, prisitinga pasitikėjimo savimi ir ryžto siekti tikslų, nes tėvų turimų gebėjimų nepakanka formuojant sąmoningą vaiko asmenybę. Tyrimo objektas- socialinės rizikos šeimų tėvų gebėjimai, kurie padėtų vaikams ugdytis.Tyrimo tikslas- nustatyti ryšį tarp tėvų turimų gebėjimų ir vaikų mokslo pasiekimų bei prisitaikymo mokyklos bendruomenėje. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai- išanalizavus literatūrą, apžvelgti socialinės rizikos šeimų socialines ir psichologines problemas; apibūdinti tėvų gebėjimus, kurie turi įtakos vaikų mokymosi motyvacijai; išsiaiškinti, kokių tėvų gebėjimų stoka slopina vaikų pasitikėjimą savimi, sprendžiant iškylančias mokymosi problemas. Atlikto tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad neigiamą poveikį vaikų mokymosi motyvacijai turi socialinės rizikos šeimų tėvų abejingas požiūris į išsilavinimą, nesugebėjimas konkuruoti. Artimiausioje aplinkoje- šeimoje- susiformavęs nesugebėjimas bendrauti ir užmegzti socialinių ryšių neskatina pažinti jausmų ir jų valdyti, spręsti konfliktus konstruktyviai. Tai didina socialinę atskirtį mokykloje, kuri iššaukia negatyvų vaikų nusiteikimą mokymosi atžvilgiu, vengimą lankyti mokyklą. Taip pat galima daryti... [toliau žr. visą tekstą] / The statement of the research paper: parents, who have lost the ability to socialize, to adapt in society, social risk families, fail to meet the minimum needs of the children, so the children are unable to communicate socially acceptable standards of conduct and rules. The study of social presumption: children, who are raised in families at social risk, have a lack of the learning motivation, self-confidence and resolve to achieve goals as parents do not have enough capacity to shape the child's conscious personality. The study object: The parenting skills for children’s developed learning stimulation in families at social risk. The aim of the research paper is to establish a connection between parents' skills and children's academic achievement and adaptation in the school community. The main objectives of the study is the review of social and psychological problems in families of social risk according to the analysis of the literature; to describe the capacity of parents to influence children's learning motivation; to find out what kind of lack of parents capacity suppresses the children's self-confidence by dealing the rising learning problems. The survey data suggest that the negative impact on children's learning motivation to disadvantaged families’ parents’ indifferent approach to education, an inability to compete Parents in families at social risk have indifferent attitude to education and inability to compete which one has a negative impact on children's... [to full text]

Work object: Relationships among social support, study motivation and adaptation at school. Actuality of the work: Students, who have psychological, educational, social and economic problems, often leave the school. There is friendly climate made for promoting progressive learning, as well as for versatile development of personality in the managed social environment. Slower development of their psychological and physical maturity may become the reason for their decreasing study motivation in the unfavourable social environment. We try to analyze relationships between social support and study motivation in this work, as that has been almost unstudied in Lithuania. We also try to review relationships between the indicators of adaptation and emotional state, that influent social support and study motivation. Answers to such questions could help to draw the attention to the importance of social support and emotional state in increasing of study motivation, and would allow extending psychological support to the students of gymnasiums, who have problems of adaptation at school. Goal of study: Analyze the relationships among social support, study motivation and adaptation at school among the students of I and III grades of gymnasium. Tasks of study: 1. Analyze the evaluations of social support at school among the students of I and III grades of gymnasium. 2. Evaluate the study motivation of the students of I and III grades of gymnasium. 3. Determine of the students of I and III... [to full text]

The aim of this study was to consider a question of creativity in all its aspects and to explore peculiarities of creative thinking according to gender, classes, learning profiles of senior pupils and find out links between creative thinking and general learning motivation, creative thinking and motivation of achievements, creative thinking and learning success (academic results). So for this purpose there was chosen Torrance Test of Creative Thinking (1974), in case to explore their peculiarities of creative thinking. It was used figural A form (all three activities). Torrance test of creative thinking identified four components of divergent thinking: fluency (the ability to quickly find multiple solutions to a problem); flexibility (being able to simultaneously consider a variety of alternatives); and originality (referring to ideas that differ from those of other people) and elaboration (optional; the ability to elaborate ideas and solutions). We also used “Approach to Study Inventory” (test of general learning motivation; Entwistle N.J., Hanley M., Rounsell D., 1979; Entwistle N.J., Ramsden P., 1981) and Mechrabian Test-Questionnaire for motivation of achievements (modified by M.Š.-Magomed-Eminov, 1987). 198 senior pupils were investigated during this research. There were 102 girls and 96 boys of them. They were divided according to their learning profile into the two groups: humanitarian and real profiles. Trying to find out differences between gender, classes and... [to full text]

The subject of this MA thesis is “The Relation between Learning Ability and Learning Motivation in 4th – Graders”. The thesis analyses an urgent educational issue of developing learning competence in primary school, in particular learning ability and learning motivation. Learning motivation is perceived here as a set of inner (knowledge prestige, communication, self – expression, future) and outer (learning for personal benefits, out of compulsion or fear) stimuli. The thesis discusses the structure of the ability to learn as that to raise learning objectives, to plan the learning process and to act purposefully in order to achieve the learning objectives (the ability to relate the new learning material or experience to what is know; the ability to clarify misconceptions and correct them accordingly; the ability to select and apply appropriate strategies; the ability to use sources of information; the ability to cope with learning difficulties; the ability to cooperate). With a view to measuring the 4th – graders‘ level of learning ability and expression of learning motivation, a questionnaire and a situational method were constructed. The reliability of the answers was tested at interviews and with the help of a questionnaire in which some teachers evaluated their pupils’ ability to learn. The computer programmes Excel and SPSS were used to process and correlate the data about the pupils’ learning ability and learning motivation. 305 4th – graders from Vilnius schools... [to full text]

Darbe aptariami paauglių muzikos mokymosi motyvaciją lemiantys veiksniai, jų įtaka miesto ir rajono muzikos mokyklose. Baigiamojo darbo tikslas - atskleisti veiksnius, lemiančius muzikos mokymosi motyvaciją miesto ir rajono muzikos mokyklose. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1) pristatyti ir apžvelgti muzikos mokymosi motyvacijos sampratą; 2) apibūdinti paauglių muzikinio ugdymo problemas; 3) išskirti muzikos mokymosi veiksnius, turinčius įtakos miesto ir rajono mokinių motyvacijai mokytis muzikos; 4) palyginti miesto ir rajono muzikos mokyklų paauglių motyvaciją groti pasirinktu instrumentu. Tyrimo objektas - veiksniai, lemiantys mokinių muzikos mokymosi motyvaciją miesto ir rajono muzikos mokyklose. Tyrimas atliktas Mažeikių mieste ir rajone, tai Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykloje bei Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos skyriuose – Laižuvos, Sedos bei Židikų skyriuose. Tyrime dalyvavo 120 respondentų iš miesto ir rajono muzikos mokyklų. Tyrimas vyko anketavimo metodu, kuriuo buvo siekta sužinoti kaip darbe nagrinėti veiksniai įtakoja miesto ir rajono muzikos mokyklų paauglių motyvaciją mokytis muzikos. Išanalizavus muzikinio ugdymo ir motyvacijos literatūros šaltinius, išnagrinėjus veiksnių įtaką paauglių muzikos mokymosi motyvacijai bei atlikus miesto ir rajono muzikos mokyklų paauglių motyvacijos groti pasirinktu instrumentu lyginamąją analizę galima daryti šias bakalaurinio darbo išvadas: 1) Motyvacija išskiriama į dvi pagrindines grupes:... [toliau žr. visą tekstą] / The BA paper focusses at discussing the factors which determine teenagers’ motivation to learn music in city and district music schools. The aim of the present paper is to identify the factors contributing to motivation to learn music in city and district music schools. To this purpose, the following tasks were set out: 1) to present the conception of motivation to learn music; 2) to name the problems of music education of teenagers; 3) to single out the factors which have an impact on the motivation of city and district pupils to learn music; 4) to compare the motivation of teenage pupils to play a musical instrument in a city music school with motivation in a district music school. The subject matter of the study is factors determining the motivation of pupils to learn music in city and district music schools. A survey was conducted in the Mažeikiai city and district – the Mažeikiai Vytautas Klova Music School and the branches of the school in Laižuva, Seda and Židikai. Questionnaires were administered to 120 pupils at the city and district music schools to determine how the factors analysed in the paper influence the motivation of teenage pupils to learn music. The review of the literature on music education and motivation, assessment of the influence of factors on teenagers’ motivation to learn music and comparative analysis of motivation of pupils at the city and district music schools to play the musical instrument suggest the following conclusions: 1) motivation is... [to full text]

Kūno kultūros pamokos metu ugdoma mokinių fizinės ypatybės ir gebėjimai, mokoma sporto technikos veiksmų, mokoma gražiai bendrauti bei bendradarbiauti. Kūno kultūros specialistas, suteikia motyvacijos mokinių asmenybės savybėms bei galioms tobulėti. Pedagogo tinkamas motyvavimas mokinius, gali pamoką padaryti malonesnę. Tyrimo objektas – mokytojų motyvavimas ir mokinių motyvacija kūno kultūros pamokose. Darbe buvo siekiama tikslo išanalizuoti mokytojų ir mokinių motyvacijas kūno kultūros pamokose, parašyti panašumus ir skirtumus. Siekiant atsakyti į tyrimo tikslą, buvo keliami šie uždaviniai: išanalizuoti kūno kultūros mokytojų motyvaciją mokyti, nustatyti veiksnius įtakojančius mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose ir palyginti mokytojų ir mokinių motyvacijos veiksnių skirtumus kūno kultūros pamokose. Darbo pagrindą sudarė kūno kultūros mokytojams skirta anketa ir 9 - 12 klasių mokinių anketa. Šios abi anketos buvo naudojamos, siekiant nustatyti 9 – 12 klasių moksleivių veiksnius, motyvuojančius dalyvauti kūno kultūros pamokose. Tyrimas buvo atliekamas taikant apklausos metodą, apklausiant 223 respondentus. 41 kūno kultūros mokytoją ir 182 mokinius. Anketa buvo parengta pagal A. C. Garn, D. J. Cothran, 2006 klausimyną. Tyrime dalyvavusių mokytojų ir 9 – 12 klasių mokinių apklausa atskleidė, kad motyvacija kūno kultūrai turi įtakos visapusiškam asmenybės ugdymui. Išaiškėjo, jog veiksmingiausia yra vidinė motyvacija, kuri susijusi su mokinio užtikrintumu, gebėjimu padaryti... [toliau žr. visą tekstą] / During physical education lessons pupils develop their physical qualities and abilities. They are taught actions of sport technique as well as considerate communication and cooperation. The specialist of physical education motivates and helps improve pupils‘ personal features and potency. An appropriate motivation of an educator makes the lesson much more enjoyable. The object of the study – teachers‘ and pupils‘ motivation during the lesson of physical education. The aim of the work was to analyse teachers‘ and pupils‘ motivations during the lessons of physical education and present similarities and differences between the both. The following tasks were raised to respond to the purpose of the study: to analyse the teachers‘ of physical education motivation to teach, determine factors that influence pupils‘ motivation during the lessons of physical education and compare the differences of teachers‘ and pupils‘ motivational factors during the lessons. The foundation of the work constituted of the questionnaire for the teachers and a questionnaire for the pupils of 9 – 12 forms. The both questionnaires were used to determine the factors motivating the pupils of 9 – 12 forms to participate in physical education lessons. The study was carried out by applying the survey method and interviewing 223 respondents – 41 teachers of physical education and 182 pupils. The questions were prepared according to the questionnaire formed by A. C. Garn, D. J. Cothran, 2006. The survey of... [to full text]