Thesis analyses imaging of women in the Cairo graffiti field that emerged after 2011 January 25 revolution. Author raises and argument that Cairo graffiti is not only a romanticized and heroic space created as genre of freedom of expression and used as a struggle against changing political systems in Egypt, but rather a pluralistic public sphere where different opinions, ideas and arguments are emerging. Thesis distinguishes major archetypes used as predominant images of women, it analyses what features are used in constructing the "correct" role of woman. / Magistro darbas analizuoja moterų vaizdavimą Kairo miesto graffiti erdvėje. Keliant pagrindinę tezė, jog tai nėra vien tik romantizuota ir herojiška kovos prieš kintančią sistemą Egipte forma (Mubarako rėžimas, Armijos valdymas, prieštaringai vertinamo prezidento Morsi kadencija), o veikiau dinamiška bei pliuralistinė viešoji sfera, kur išreiškiamos skirtingos nuomonės, vyksta dialogai ir debatai ir kartais net „graffiti karai“. Bandoma nustatyti kokios moteriškumo įvaizdžiai bei vaidmenys naudojami konstruojant „teisingąją“ moteriškumo idėją. Analizei pasitelkiami vokiečių sociologo Jurgeno Habermaso viešosios sferos principai bei Yuval Davis lyties kaip nacionalinio simbolio konstravimo teorija; naudojami surinkti graffiti darbai gatvėse, interviu su graffiti piešėjais, moterų teisių aktyvistais. Kairo graffiti erdvė ir joje varijuojančios idėjos yra lyginama su visuomenėje vykstančiais debatais apie moters padėti, vaidmenį bei teises. Pirmoji darbo dalis iškelia tris pagrindiniu moteriškumo archetipus: moteris-tauta, moteris-mama, moteris- kekšė, - dominuojančius graffiti sferoje, kur moters atvaizdas dažnai naudojamas kaip metafora įvairių struktūrų, režimo, ar pačios šalies kritikai bei šlovinimui. Analizuojama kaip šie tipai atspindi visuomenėje vyraujančias vertybes susijusias su moters padėtimi bei elgesiu. Antrojoje dalyje analizuojama trys vyraujantys debatai susiję su moterų teisėmis ir padėtimi: seksualinis priekabiavimas, moterų teisių aktyvizmas bei tradicinis... [toliau žr. visą tekstą]

Darbe nagrinėjamos vadovėlių iliustracijos, kuriose vaizduojamos moterys. Apibendrinamos kiekybinės bei kokybinės bendrojo ugdymo mokyklos vadovėlių iliustracijos. Analize bei empiriniu tyrimu, siekta išsiaiškinti mokinių bei mokytojų požiūrį apie moters vaizdavimą vadovėliuose, rezultatus, pateikiamos išvados. / In popular culture and media image of a woman is one of the most popular topics. There are public discussions about the image of a woman-who she is and how a modern woman should look like, moreover, stereotyped attitudes towards her are analyzed (they are sometimes broken and sometimes supported) and a woman‘s equality to a man is emphasized. In society a cult of a young, beautiful and self-confident woman, who is distiguished by physical and intelectual features more often, is spread. A term „image“ is usually used while talking about appearance and style, however, this conception is perceived in a wider context in this work- it also includes social roles, fields of relations and intercource with others.Conclusions are presented after generalization of quantitative and qualitative general education schoolbooks‘ illustrations analysis results and the ones, of empirical research which was performed in order to ascertain students‘ and teachers‘ attitude towards woman‘s portrayal in schoolbooks. It is emphasized that raised hypothesis has been proved, however, it is accented that mismatch of reality and world which is depicted in textbooks‘ illustrations determine students‘ negative attitude towards a woman and her roles, portrayed in educational material.

Dalia Jazukevičiūtė (g. 1952 m.) – viena populiariausių, moterų rašytojų Lietuvoje. Pirmuoju Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiu autorė išgarsėjo tiriamosios žurnalistikos straipsniais. Jazukevičiūtės kūryba apdovanota ne viena premija, o jos trys romanai Anarchistės išpažintis, Juodas kvadratas, Dviejų mėnulių baras susilaukė didelio literatūrologų dėmesio. Rašytoja savo romanuose vaizduoja kuriančią moterį ir jos ieškojimus gyvenime. D. Jazukevičiūtė kuriančios moters stereotipą priešpastato iki tol literatūroje vyravusiam tradicinės moters paveikslui. Tradicinė moteris literatūroje buvo vaizduojama kaip atsisakanti savo interesų, nenorinti ar nesugebanti keistis kartu su besikeičiančiu pasauliu. Jazukevičiūtės romanų tematika apima kuriančios moters gyvenimo istoriją. Autorės kūryboje iškyla ne tik vaizduojamojo laikotarpio peripetijos, bet ir skaudi moteriškoji patirtis. Ryžtingas Jazukevičiūtės „silpnosios“ ir „stipriosios“ lyčių kaip socialinės problemos išryškinimas, moters paveikslo keitimas, kritikų ir skaitytojų vertinimai, liudija moteriškosios problematikos aktualumą. Magistro darbo objektas - kūrybine veikla užsiimančios moters „aš“ raiškos problema, remiantis D. Jazukevičiūtės romanų Anarchistės išpažintis (2007), Juodas kvadratas (2007), Dviejų mėnulių baras (2008) pagrindinių veikėjų, Katerinos N., Stellos ir Marijos gyvenimo istorijomis. Darbo tikslas - atskleisti naujus kuriančios moters vaizdavimo bruožus Dalios Jazukevičiūtės romanuose Anarchistės... [toliau žr. visą tekstą] / Dalia Jazukevičiūtė (D.O.B. 1952) is one of the most popular women writers in Lithuania. During the first decade of Lithuanian Independence the author earned her fame by the articles of investigative journalism. The creational work of Jazukeviciute is awarded for some times and her three novels “Anarchistės išpažintis”, “Juodas kvadratas”, “Dviejų mėnulių baras” received much attention from literary specialists. In her novels the writer depicts creating woman and her searches in life. D. Jazukeviciute sets the stereotype of creating woman against the picture of traditional woman, which prevailed in literature till then. Traditional woman in literature was depicted as rejecting her own interests, not wanting or not being able to change with the changing world. The topics of Jazukeviciute’s novels includes life story of a creating woman. In the author’s creational work not only peripeteias of depictive periods are raised, but also a painful woman’s experience. Resolved emphasis of Jazukeviciute’s “weak” and “strong” genders as a social problem, change of woman’s picture, evaluations of critics and readers witness relevance of womanly problematic. The object of master thesis – self-expression problem of a woman, engaged in creative activity, with reference to life stories of protagonists Katerina N., Stella and Marija from the novels by D.Jazukeviciute “Anarchistės išpažintis” (2007), “Juodas kvadratas” (2007), “Dviejų mėnulių baras” (2008). Aim of master thesis – to... [to full text]

Magistro darbo objektas - lietuviški tinklaraščiai. Darbo tikslas - remiantis visuomenėje egzistuojančiais stereotipais, ištirti vyrų ir moterų įvaizdžius lietuviškuose tinklaraščiuose. Darbo uždaviniai: išnagrinėti tinklaraščių sampratą, svarbą socialiniame kontekste ir nustatyti jų klasifikavimus; išanalizuoti socializacijos įtaką stereotipų formavimuisi ir nustatyti visuomenėje egzistuojančius vyrų ir moterų įvaizdžius; nustatyti vyrų ir moterų stereotipus, egzistuojančius nelietuviškuose tinklaraščiuose; atlikti vyrų ir moterų įvaizdžių lietuviškuose tinklaraščiuose tyrimą; Išanalizavus mokslinę literatūrą, išnagrinėta tinklaraščių samprata. Asmeninį dienoraštį, kuris yra kompleksiškai prižiūrimas, dažnai pildomas naujais autoriui aktualiais įrašais ir yra prieinamas visiems suinterasuotiems interneto vartotojams, nepriklausomai nuo jų lyties ar kitų savybių, laikytas reikšminga komunikacijos priemone dėl galimybės atsiriboti nuo oficialaus statuso realybėje, pamiršti tradicinėje visuomenėje turimas pareigas ir įvaizdžius. Darbe taip pat išskirta skirtingų lyčių raiškai nagrinėti tinkama tinklaraščių tipologija. Darbe aptarta socializacijos įtaka socialinės lyties formavimuisi, išskirti dažniausiai visuomenėje egzistuojantys vyrų ir moterų stereotipai. Darbe nustatyta, jog visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, jog moters veikla yra susijusi su privačiu gyvenimu – namais, ji turi rūpintis vaikais, tuo pat metu būti seksuali ir susitvarkiusi, tuo tarpu vyrui priskiriama... [toliau žr. visą tekstą] / In the master’s thesis is considered Lithuanians blogs and the link between them and different social gender stereotypes evaluation. Individuals’ identification with certain gender group inevitably form a provisions, which is a set of events schematized understanding, image, emotional evaluation, in other words these provisions are called stereotypes. In this case, expression of femininity and masculinity through identification of the gender stereotypes help to understand, how communicates men and women in the blogs. The problem justifying the relevance of the work. Lithuanian scientist does not consider this topic. Thus, this work is the first to investigate the expression of masculinity and femininity in the Lithuanian blogs. The main purpose of this work – based on existing stereotypes in society, to examine images of men and women in the Lithuanian blogs. The aim of the work to achieve was formulates the following tasks: to explore the concept of blogging, importance of social context and the potential of blogs based on the classification of terms, analyze the impact of socialization and the formation of make and female stereotypes which are existing in society, analyze foreign-based research to determine men’s and women’s stereotypes at foreign blogs, carry out a study to determine the men’s and women’s images in the Lithuanian blogs. Master thesis research methods were used mixed. Preparation of the theoretical work was used in the scientific literature analysis methods... [to full text]

Karo metais moterų rašytų dienoraščių lietuvių literatūroje nėra daug. Jau nuo seno įprasta, kad vyrų kūriniams skiriama daugiau dėmesio, tačiau moteriškoji karo patirtis atskleidžiama tokių rašytojų kaip: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Ana Frank, Marta Hillers, Julija Maceinienė. Žanrinėmis ypatybėmis dienoraštis yra panašus į autobiografiją, tačiau jame fiksuojami praėjusios dienos įvykiai, nesiekiama gręžtis į praeitį. Dienoraštis – tai datuoti užrašai, fiksuojantys dienos, savaitės ar kitokio laikotarpio atsiminimus, atskleidžiantis pasakojančio žmogaus jausmus, emocijas, išgyvenimus. Šio darbo objektas –pasakojančios moterys Anonimės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Anos Frank ir Julijos Maceinienės karo metais rašytuose dienoraščiuose. Dienoraštį, kaip žanrą yra nagrinėję šie literatūrologai: Daujotytė, Kubilius ir Glinskis. Darbos tikslas – remiantis semantine-strukturine analize išnagrinėti moters ir adresato santykį, moterų patirtį karo metais, karo „aukų“ vaizdavimą ir santykius su jais Anos Frank, Martos Hillers, Julijos Maceinienės ir Gabrielės Petkevičaitės Bitės dienoraščiuose. Pagal Phillipe Lejeune išskirtas dienoraščio funkcijas Anos Frank, Martos Hillers, Julijos Maceinienės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės dienoraščiai atlieka išsakymo, aprašymo ir atsiminimų funkcijas, kurios karo metų dienoraščiuose yra susipinusios tarpusavyje. Dienoraščiuose pasakojančios moterys taikliai ir šališkai vertina karo padarinius Svarbu, kaip jos objektyviai sugeba perteikti... [toliau žr. visą tekstą] / Department of History and Theory of Literature. There are only few diaries in Lithuanian literature written by women during war times. From the old times it was usual that the main attention is paid to the literature written by men, though women’s experience in war was revealed by such writers as Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Ana Frank, Marta Hillers, Julija Maceinė. The features of the genre reveal that diary is very similar to the autobiography, however in the diary are fixed the events of the previous day, and the writer is not intended to look into the past. Diary is the dated sketchbook, which fixates the memories of a day, week or other period of time, and they reveal the narrator’s feelings, emotions, and experience. In the war time diaries the link of history and documentation is very important, as it is full of historical testimony, descriptions of what happened, and the secondary attention is paid to the personal experience. The object of the present research is the story-telling women such as Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Julija Maceinienė, Marta Hillers and Ana Frank in war time diaries. The scientists that discussed the diary as a genre are Daujotytė, Kubilius, Glinskis. The aim of this research is to analyze woman’s and addressee’s relation, women’s experience during war, war “victim’s” image and relation with them in Ana Frank, Marta Hiller, Julija Maceinienė and Gabrielė Petkevičaitė-Bitė diaries by using semantic-structural analysis. According to Phillipe Lejeune... [to full text]

Candacės Bushnell romanai atskleidžia šiuolaikinės moters tapatybės problemas. Romanų veikėja Kerė Bradšo atspindi nepriklausomą, savo vienišumu patenkiną moterį, kuriai vyras reikalingas tik tam, kad pildytų jos užgaidas. Be to, Kerė yra moteris, kuriai mada padeda atskleisti jos asmenybę. Šiuolaikinė moterų literatūra turi tikslą ne tik suteikti savo skaitytojams gerų emocijų, bet ir apibrėžti šiuolaikines moterų, ieškančių savosios asmenybės, problemas. / The novels written by Candace Bushnell reveal the problems of identity of a contemporary woman. The female character of the novels, Carrie Bradshaw, represents an independent woman who is satisfied being single and needs a man only to fulfil her desires. Moreover, Carrie is a fashion-oriented female; through fashion, she shows her individuality. Contemporary women’s literature has the goal not only to entertain its readers but also to define the contemporary problems that female face when they seek for self- identity.

Niniejsza praca magisterska jest poświęcona zagadnieniu płci w języku i kulturze, które zostanie ukazane z perspektywy dwu sąsiednich kultur – polskiej i litewskiej. Celem pracy jest ukazanie językowych sposobów wyrażania płci żeńskiej na płaszczyźnie leksykalnej i słowotwórczej w języku polskim i litewskim. Norma oraz zwyczaj językowy w zakresie nazw żeńskich odtworzone zostały w tej pracy na podstawie opracowań normatywistycznych oraz licznych, zwłaszcza w języku polskim, prac językoznawczych. Najnowsze tendencje natomiast zostały zilustrowane przykładami pochodzącymi ze współczesnych tekstów prasowych. Materiał do analizy językowej uzyskano metodą słownikową oraz metodą ekscerpcji wybiórczej. Bazą źródłową posłużyły dane językowe zawarte w słownikach oraz teksty z periodyków polskich „Polityka” i „Viva!” oraz litewskich „Veidas” i „Žmonės” z lat 2000-2014. Praca składa się z czterech rozdziałów. W rozdziale teoretycznym zostały omówione najważniejsze założenia teorii kognitywistycznej, pojęcie językowego obrazu świata oraz problematyka mieszcząca się w zakresie lingwistyki płci (gender linquistics). W drugim rozdziale rekonstruuje się wizerunek kobiety w języku polskim i litewskim na podstawie znaczenia i nacechowania emocjonalnego leksemów należących do pól leksykalnych kobieta i moteris. Kolejny rozdział jest poświęcony analizie żeńskich odpowiedników nazw męskich w kilku grupach znaczeniowych (tytuły naukowe, tytuły służbowe, nazwy zawodów i nazwy charakteryzujące)... [toliau žr. visą tekstą] / Šis magistro darbas yra skirtas aptarti lyčių klausimą kalboje ir kultūroje, kuris bus parodytas iš dviejų kaimyninių kultūrų perspektyvos - lenkų ir lietuvių. Darbo tikslas yra parodyti kalbinius moteriškosios lyties išraiškos būdus, atsižvelgiant į lenkų ir lietuvių kalbų leksiką ir žodžių darybą. Normos ir kalbos tradicijos susijusios su moteriškais vardais šiame darbe buvo atkurtos remiantis normatyviniais leidiniais ir lenkų kalbos lingvistiniais darbais. Tačiau naujausios tendencijos iliustruojamos pavyzdžiais iš šiuolaikinės spaudos tekstų. Medžiaga skirta kalbų analizei buvo gauta naudojant žodynų ir selektyvų ištraukų metodą. Remiausi lingvistiniais duomenimis, esančiais žodynuose, o taip pat tekstais iš 2000-2014 m. lenkiškų periodinių žurnalų "Polityka" ir "Viva!" ir lietuviškų "Veidas" ir "Žmonės". Darbą sudaro keturi skyriai. Teoriniame skyriuje buvo aptartos svarbiausios kognityvinės teorijos, kalbos pasaulėvaizdžio sąvoka, o taip pat problematika susijusi su lyties lingvistikos (gender linguistics) koncepciją. Antrajame skyriuje yra rekonstruojamas moters įvaizdis lenkų ir lietuvių kalbose remiantis stilistinių sinonimų, priklausančių semantiniams laukams kobieta ir moteris, analize. Kitame skyriuje nagrinėjami moteriškosios giminės atitikmenys, pateikti keliose semantinėse grupėse (mokslo laipsnių, pareigybių, profesijų pavadinimai ir apibūdinantieji pavadinimai). Jame aptariami jų darybos būdai, išvardintos priežastys, dėl kurių yra blokuojama... [toliau žr. visą tekstą] / This master's degree work (Women`s names in Polish and Lithuanian languages is tradicion, norm and newest tendencies) is dedicated to the question of sex in a language and culture, that will be shown from the perspective of two nearby cultures - Polish and Lithuanian. The aim of the work is to show linguistic methods of expression of women`s sex on a lexical and word-formation base in Polish and Lithuanian languages. A standart as well as language customs in the sphere of the women`s names were investigated on the basical searching of normative and also personal investigations especially in Polish linguistic works. The newest tendencies towards this work were illustrated by examples from modern media ( texts). All material of the language analysis was managed to get by using lexicographic dictionaries and also using a method of selection texts in different Polish and Lithuanian magazines and newspapers. All this material was written with the help of language dictionaries and original sources of "Politician" and "Viva!”, and using also Lithuanian "Veidas" and "Žmonės" magazines from 2000-2014. The work consists of four sections. The major grounds of theory of cognitivist were discussed in a theoretical part as well as the concept of language understanding of the world also range of problems, that are contained in the sphere of sex linguistics (gender of linquistics). In the second section the image of women is reconstructed in the Polish and Lithuanian languages on the basis... [to full text]