Šio magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes nepaisant priimtų politinių sprendimų ir teisinių dokumentų, deklaruojančių socialinę integraciją, dalyvavimą ir lygiavertiškumą kaip vienus iš prioritetų negalės srityje, visuomenėje vis dar egzistuoja psichosocialinės kliūtys, stereotipais ir vaizdiniais pagrįstas neįgalių asmenų suvokimas, vertinimas ir traktavimas dėl kurių jų įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą yra vis dar problematiškas. Išsiaiškinus, kad socialiniai negalės vaizdiniai ir stereotipai Lietuvoje, o ypač žiniasklaidoje nebuvo plačiai tyrinėti, todėl tyrimo tikslas buvo atskleisti kokie negalės vaizdiniai ir stereotipai pateikiami didžiausiuose Lietuvos dienraščiuose. Tyrimo tikslui įgyvendinti iškelti 3 uždaviniai: surinkti straipsnius apie negalę keturiuose didžiausiuose Lietuvos dienraščiuose; atlikti kiekybinę ir kokybinę surinktų straipsnių turinio analizę; atskleisti esmines negalės vaizdavimo dienraščiuose charakteristikas. Tiriamojoje darbo dalyje, tyrimo įgyvendinimui pasirinktas kokybinis tyrimo tipas – spaudos leidinių analizė, kurios metu gauti duomenys buvo išanalizuoti taikant kiekybinę ir kokybinę turinio analizę. Negalės vaizdinių ir stereotipų spaudoje analizei buvo pasirinktas 2009 m. sausio mėn. – 2010 m. gegužės mėn. laikotarpis, kurio metu buvo peržiūrėti 4 didžiausi šalies dienraščiai (Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Vakaro žinios ir Respublika), kuriose buvo rasti ir išanalizuoti 136 straipsniai apie... [toliau žr. visą tekstą] / The subject-matter of the social work master‘s thesis is relevant to the present day, because despite enacted political determinations and legal documents, declaring social integration, participation and parity as one of the main priorities in disability policy, there still are some psychosocial barriers, stereotypes and images based disabled understanding, evaluation and treatment in society, regarding to what social involvement of disabled people is still problematic. After the data examination showed that social images and stereotypes in Lithuanian media were researched only briefly, that raised the aim of the master’s thesis to reveal what kind of images and stereotypes are presented in biggest Lithuanian newspapers. There were three major tasks to reach the goal: gather articles about disability in four biggest Lithuanian newspapers; perform quantitative and qualitative content analysis of gathered articles; reveal the main characteristics of disability representation in media. The research part of the thesis was based on qualitative research type – media analysis, gathered data analysis was performed using quantitative and qualitative content analysis. Research of disability images and stereotypes was accomplished in 2009 January – 2010 May period, during this time four biggest Lithuanian newspapers (Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Vakaro žinios, Respublika) were reviewed and provided 136 articles about disability for further analysis. ... [to full text]

Teorinė mokslinės literatūros šaltinių analizė parodė, kad socialinis dalyvavimas traktuojamas kaip daugialypis konstruktas apimantis skirtingomis formomis grįstą, aktyvų asmens dalyvavimą visuomenės gyvenime. Egzistuoja NVO apibrėžties problema, tačiau dažniausiai NVO apibūdinama kaip, bet kuri pelno nesiekianti organizacija, telkianti ir vienijanti žmones bendrų tikslų siekimui. Mokslinėje literatūroje akcentuojamas pozityvus NVO vaidmuo skatinant neįgaliųjų socialinį dalyvavimą, sprendžiant įvairias jų socialines problemas. Remiantis teorine analize, gyvenamoji teorija yra asmens paaiškinimas apie ugdomąjį poveikį savo paties mokymuisi, mokymuisi iš kitų, ir mokymuisi iš socialinių aplinkų. Socialinė pedagogika ir gyvenamoji teorija gali būti sietinos pedagoginės kilmės, mokymosi visą gyvenimą trukmės, naratyvinių socialinės pedagogikos žinių plėtotės ir refleksijų aspektais. Kokybiniu, grupinės diskusijos, metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti subjektyvias neįgaliųjų dalyvavimo NVO veiklose patirtis. Empirinio tyrimo duomenys apibendrinti kokybinės turinio analizės metodu. / Theoretical analysis of scientific literature sources showed that social participation is construed as multiple construct covering different-form-based active participation of a person in social life. There exists a problem of the definition of NGO (non-governmental organization); however, NGO is most frequently defined as any non-profit organization uniting people in pursuit of common goals. Scientific literature focuses on the positive role of NGOs in encouragement of social participation of the disabled and in solving various social problems of this group of people. Based on the theoretical analysis, living theory is person’s explanation about the educational impact on the self-education, learning from others and learning from social environments. Social pedagogy and living theory may be of related educational origin, of life-long learning duration, development of knowledge of narrative social pedagogy and aspects of reflections.

Tyrimo objektas: Bendrosios ir specialiosios socialinės bei kitos paslaugos ir šias paslaugas teikiančių specialistų kontingentas neįgaliųjų reabilitacijos, priežiūros, dienos centrų institucijose bei kitose įstaigose, teikiančiose paslaugas žmonėms su negalia. Tikslas: Išanalizuoti paslaugų žmonėms su negalia teikimą, jų struktūrą, jas teikiančių specialistų kontingentą įstaigose, teikiančiose paslaugas negalią turintiems asmenims. Uždaviniai: 1. Nustatyti, kokias negalias turintiems asmenims yra teikiamos paslaugos socialinių paslaugų įstaigose. 2. Įvertinti, kokio negalios sunkumo lygmens asmenims yra teikiamos paslaugos. 3. Išsiaiškinti įstaigose teikiamų paslaugų rūšis bei darbuotojų kontingentą. 4. Įvertinti neįgaliesiems socialines paslaugas teikiančių įstaigų problemas ir neįgaliųjų reabilitologų poreikį. 5. Informacijos, gautos per internetą ir per anonimines anketines apklausas, negalių tipų, darbuotojų kontingento, bendrųjų bei specialiųjų socialinių paslaugų palyginimas. Problema: Įvairių negalių tipų nevyriausybinėse neįgaliųjų organizacijose ir centruose teikiamos paslaugos neužtikrina neįgaliųjų fizinės, psichologinės ir socialinės reabilitacijos, galinčios sąlygoti neįgaliųjų geresnę gyvenimo kokybę. Išvados: 1. Socialines paslaugas teikiančiose įstaigose yra teikiamos paslaugos žmonėms, turintiems regos, klausos, intelekto ir judėjimo (motorikos) sutrikimų bei kitų negalių tipų asmenims. 2. Daugiausiai įstaigų teikia paslaugas vidutinę ir sunkią negalią... [toliau žr. visą tekstą] / The object: General and special social services and contingent of specialists providing these services in rehabilitation, care, day centers and other institutions for people with disabilities. The aim: To analyze the provision of services for people with disabilities, their structure and it’s providing specialists contingent in institutions for people with disabilities. Objectives: 1. To determine for what kind of disabilities social services are provided in institutions. 2. To evaluate for what level of disability service are provided. 3. To find out the type of provided services and specialist’s contingent in institutions. 4. To evaluate problems in social services institutions and the need of disabled rehabilitations. 5. To compare the information, as disability types, contingent workers, general and special social services, obtained through the Internet and an anonymous questionnaire. Problem: The social services provided in non-governmental disabled people organizations and centers cannot ensure physical, psychological and social rehabilitation for people with disabilities, which could lead to better quality of life. Conclusions: 1. The social services in institutions are provided to people with visual, hearing, intellectual, physical (movement) or other types of disabilities. 2. The most institutions provide services for persons with medium or severe disability level, at least – with low level of disability. 3.1. Most institutions provide general and special social... [to full text]

Visuomenėje šalia įvairių socialinių grupių egzistuoja specifinė grupė – neįgaliųjų mažuma. Anksčiau visuomenėje neįgaliųjų lyg ir nebuvo, nes jie gyveno uždarose institucijose, už socialinio gyvenimo ribų. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę įvyko daug esminių pokyčių. Demokratiniams procesams atvėrus uždarų specialiųjų institucijų duris, nuo užuojautos neįgaliesiems pereita prie praktinės socialinės integracijos. Nors visoje Lietuvoje galioja palankūs neįgaliųjų įdarbinimą reglamentuojantys teisės aktai, o darbdaviams sudaromos sąlygos neįgaliųjų įdarbinimui, ryškėja nauja neįgaliųjų mažos motyvacijos dirbti problema, kuri iki šiol nebuvo nagrinėta ir yra neabejotinai aktuali. Magistro darbe teoriškai analizuojama neįgalių asmenų integracijos samprata, apžvelgiami neįgaliųjų integraciją darbo rinkoje reglamentuojantys teisės aktai. Pristatomas tyrimas, kuriuo nustatytos neįgalių asmenų mažos motyvacijos dirbti priežastys ir darbdavių požiūris į neįgalų darbuotoją Vilniaus mieste. Tyrimo hipotezė, kad neįgaliųjų integraciją į darbo rinką Vilniaus mieste riboja pačių neįgaliųjų motyvacijos dirbti stoka, pasitvirtino iš dalies. Daugumos darbdavių nuomone, neįgalieji stokoja motyvacijos dirbti, kvalifikacijos ir kompetencijų, bijo būti atstumti ir neįvertinti. Tačiau išaiškėjo, kad daugelis neįgaliųjų jau yra bandę dirbti ir save realizuoti profesinėje veikloje, dirbti jiems yra svarbu. Integruojantis į darbo rinką neįgaliesiems nėra svarbiausi tik finansiniai motyvai... [toliau žr. visą tekstą] / In the society among various social groups there is a specific group – the disabled minority. Previously, people with disabilities in society lived in closed institutions for social life outside. After restoration of independence took place in a number of significant changes. From compassion disabled transition to practical social integration. Throughout Lithuania in favor of persons with disabilities is valid legislation, and employers to employ people with disabilities. However, people with disabilities, a new low motivation to work for a problem that so far has not been considered and is certainly relevant. Ihe Master work theoretically analyzes the concept of the integration of people with disabilities and this people an overview of labor market legislation. The survey, which provides people with disabilities to work in low motivation and reasons, analyzed employers' attitudes to disabled worker in Vilnius. The research hypothesis, that the people with disabilities integration into the labor market in Vilnius limited by the disabled lack of motivation to work, proved in part. Most of the employers says, that people with disabilities lack the motivation to work, skills and competencies that are afraid of being rejected and unappreciated. However, it turned out that many people with disabilities are already trying to work and realize their professional life, their work is important. Integration into the labor market for disabled people is not only the most important... [to full text]

Darbe analizuojamos kontaktų centro teikiamų paslaugų plėtros galimybės Lietuvoje. Siekiant atskleisti pagrindinę darbo įdėją analizei pasirinktos 4 sritys: kontaktų centras, telemarketingas, socialinė įmonė, neįgalieji (fizinę (judėjimo) negalią turintys asmenys). Šiuolaikinio verslo pagrindas - glaudus įmonės ir jos klientų bendravimas, tarpusavio poreikių patenkinimas, motyvacija. Kontaktų centras (angl. Call centre) puiki priemonė, užtikrinanti glaudų įmonės ir jos klientų tarpusavio bendravimą. Lietuvoje vykstantys socialiniai-ekonominiai pokyčiai sąlygoja naujų integracijos į darbo rinką galimybių atsiradimą žmonėms, turintiems fizinę (judėjimo) negalią. Darbe sprendžiama mokslinė problema: Remiantis šiuolaikinio verslo vienu iš pagrindinių sėkmę užtikrinančių veiksnių – glaudžiu įmonės ir jos klientų bendravimu, bei siekiant išsiaiškinti fizinę (judėjimo) negalią turinčių asmenų galimybes dalyvauti darbo rinkos santykiuose, buvo susidomėta socialinės įmonės - kontaktų centro pritaikymo galimybėmis Lietuvoje. Iš visų darbo jėgos grupių, dalyvaujančių darbo rinkoje, žmonės turintys fizinę (judėjimo) negalią yra nepakankamai įtraukiami, motyvuojami, skatinami integruotis į darbo rinką, todėl jie neturi galimybės tobulėti, atskleisti savo kompetencijų, konkuruoti darbo rinkoje, kaip pilnaverčiai visuomenės nariai. Darbo tikslas – išsiaiškinti kontaktų centro, atliekančio telemarketingo vaidmenį, pritaikymo galimybes socialinės įmonės atveju ir fizinę (judėjimo) negalią... [toliau žr. visą tekstą] / The paperwork analyses the study of service development potential in the call centre. Four fields: call center, telemarketing, social enterprise and people with physical (motional) disability are chosen to represent the main idea of this paperwork. The paper contains three parts. The main purpose of first and second parts is to review and analyze the theoretical aspects of call center, telemarketing, social enterprise and the theoretical and statistical situation of disabled people labour force in Lithuanian. The review and analyze are based on various Lithuanian and foreign scientific information (books, articles, papers, interactive databases and etc.). The main purpose of the third part is to fulfil the physically (motional) disabled people opinion and interest research and try to find out the physically (motional) disabled people attitude towards adapting a call center concept in the activities of a social company and the interest to participate (to work) in such company’s activity. Conclusions and suggestions of the first, second and third parts are given at the end of the paperwork. Paperwork research object – call center concept. Research time took two months: February 5/2007 –April 15/2007. Paperwork contains 75 pages, 10 tables and 35 pictures. Social-economical changes in Lithuania determined new integration into labour force opportunities for the disabled people (people with physical (motional) disability). Nowadays business success depends on close communication... [to full text]

Lietuvoje pastaruoju metu daugėja neįgaliųjų studentų aukštosiose mokyklose. Nors įstatyminėje bazėje yra deklaruojamas aukštojo mokslo prieinamumas, studijuodami aukštojoje mokykloje neįgalieji studentai susiduria su tokiomis problemomis, kaip fizinės, būsto (bendrabučių), informacinės aplinkos (literatūra Brailio raštu, įgarsintos knygos ir t.t.) nepritaikymas, specialiųjų paslaugų nebuvimas, asistentų poreikis, neigiamas kai kurių akademinės bendruomenės narių požiūris ir kt. Anglijoje šioje srityje yra dirbama jau kelis dešimtmečius: sukurta specialiųjų poreikių tenkinimo sistema ir yra santykinai didelis studentų su negalia skaičius aukštosiose mokyklose. Šio tyrimo tikslas – palyginti Anglijos bei Lietuvos ekspertų požiūrį į aukštojo mokslo prieinamumą neįgaliesiems šiose šalyse. Šiam tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio metu buvo apklausti keturi ekspertai – studentai su negalia ir dėstytojai – iš Anglijos ir Lietuvos. Tyrimas parodė, jog didžiausios problemos, su kuriomis susiduria neįgalieji studentai, Anglijoje yra neigiamas kai kurių dėstytojų požiūris. Lietuvoje didžiausia neįgaliųjų studentų problema yra fizinės aplinkos nepritaikymas. Ir Anglijoje, ir Lietuvoje aukštosios mokyklos rūpinasi neįgaliaisiais studentais. Pagrindinis skirtumas, jog Anglijoje jau yra valstybės mastu pripažįstama neįgaliųjų studentų atstovavimo sistema, o Lietuvoje tik įsivardinama institucinė atsakomybė, tai yra, kad aukštoji mokykla turi rūpintis neįgaliaisiais ir... [toliau žr. visą tekstą] / Lately the number of disabled students in Lithuania has increased. Although the accessibility of higher education is stated in national legislation, disabled students still encounter problems such as physical inaccessibility of their environment, a lack of adapted training and educational materials (literature in braille, audio books, etc.), living conditions (e.g. in dormitories) not adapted to their specific needs, a need of assistants and a negative attitude of members of the academic community. England has been working on this domain for several decades. The number of disabled students in higher education institutions in the England is relatively high. Moreover, a system of disabled students special needs facilities has been created. The goal of this survey is to compare the attitude of experts in England and Lithuania towards higher education accessibility for disabled students in their countries. To reach this goal, qualitative research was implemented. Four experts from England and Lithuania – disabled students and tutors – were interviewed. The survey revealed that the biggest problems disabled students are facing in England is a negative attitude from some members of teaching staff, while in Lithuania they are facing inaccessibility of their physical environment. Higher education institutions both in England and Lithuania are taking care of disabled students. The main difference is that in England a disabled students representation system has been developped... [to full text]

Šiomis dienomis ypač didelis dėmesys skiriamas žmonių su negalia integracijai į informacinę visuomenę, o taip pat ir skaitmeninės atskirties mažinimui. Pasaulyje vyrauja nuomonė, kad informacija turi būti prieinama visiems visuomenės nariams, nepriklausomai nuo jų turimos negalios. Todėl magistro baigiamajam darbui pasirinkta tema „Lietuviškų elektroninių parduotuvių prieinamumas asmenims su regos negalia“ yra ypač aktuali. Magistro baigiamojo darbo tikslas yra išanalizuoti lietuviškų elektroninių parduotuvių prieinamumą asmenims su regėjimo negalia. Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai yra: išanalizuoti elektroninę parduotuvę, kaip vieną iš elektroninės komercijos formų; nustatyti būdus ir priemones, padedančius mažinti žmonių su regos negalia skaitmeninę atskirtį; ištirti lietuviškų elektroninių parduotuvių prieinamumą asmenims su regėjimo negalia. Darbo objektas – elektroninių parduotuvių prieinamumas asmenims su regėjimo negalia. Naudojant mokslinės literatūros ir dokumentinių bei internetinių informacijos šaltinių analizės, dedukcinį bei indukcinį metodus, nustatyta, jog dalis elektroninių parduotuvių yra nepatogios net ir regos negalios neturintiems asmenims. Jose vartotojams sudėtinga rasti reikiamą informaciją, tinklalapių kūrėjų naudojami navigaciniai sprendimai yra neprieinami, todėl siekiant išlaikyti esamus klientus ir norint pritraukti naujų, svarbu prisitaikyti prie įvairių vartotojų grupių poreikių. Nuolatinis vartotojų poreikių stebėjimas, analizė ir... [toliau žr. visą tekstą] / These days, much attention is paid to the integration of disabled people into information society and to the digital divide bridging. In the world it is generally felt that information should be available to all society members, nevertheless of their existing disability. Therefore, master work topic “The access to the Lithuanian internet shops for the people with visual impairment” is particularly important. The aim of this master work is to analyze the access to the Lithuanian internet shops for the people with visual impairment. The goals of the work are: to analyze the online shop as one of the forms of e-commerce; to identify ways and means that could help reduce digital divide for people with visual impairment; to explore access to the Lithuanian electronic shops for the people with visual impairment. The object of this master work is the access to the online shops for the people with visual impairment. Using deductive and inductive methods of scientific literature and information resources analyses, it was detected that some of the online shops are problematic to use even to the people without visual impairment. In these shops sometimes it is actually difficult to find relevant information; furthermore Web developers are using inaccessible navigation solutions. Therefore, in order to retain existing customers and to attract new ones, it is important to adapt to different user groups' needs. Continuous monitoring of user needs analysis and endeavor to meet them is one of... [to full text]

Lietuvoje įstatymais garantuojamas lygių galimybių užtikrinimas bei sąlygų studijuoti sudarymas aukštosiose mokyklose, tačiau realybėje neįgalieji susiduria su įvairaus pobūdžio kliūtimis, siekdami lygiaverčių studijų ir išsilavinimo. Šios disertacijos tikslas – sukurti grindžiamąją teoriją apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Siekta atsakyti į klausimus, kaip neįgalieji studentai įgyvendina veiksnumą, dalyvaudami studijų procese aukštosiose mokyklose? Kaip vyksta studijų sąlygų kūrimas institucijoje, sąveikaujant neįgaliajam ir akademinės bendruomenės nariams? Kaip keičiasi neįgaliųjų studentų tapatumas dalyvaujant aukštojoje mokykloje? Kokybinio tyrimo strategija pasirinkta Grindžiamoji teorija ir atlikti 32 pusiau struktūruoti interviu su skirtingą negalią turinčiais studentais. Pritaikant metodologines procedūras sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Ši teorija atskleidžia, jog neįgaliųjų studentų dalyvavimas prasideda dėl dalyvavimo apribojimų institucijoje ir neįgaliųjų lygiavertiškumo siekio – dėl šių priežasčių neįgalieji pagal savo pajėgumus pradeda šalinti dalyvavimo apribojimus. Sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose nagrinėjama per A. Giddenso struktūracijos teorijos prizmę, neįgalumo modelius bei tapatumo kitimą. Sukurtoji teorija patvirtina A. Giddenso struktūracijos pagrindinę idėją, jog neįgalieji studentai... [toliau žr. visą tekstą] / Equal opportunities to study in higher education institutions for disabled people are guaranteed by national legislation. However, in practice students with disabilities face various kind of problems while pursuing for education. The goal of this dissertation is to create a grounded theory about disabled students participation in Lithuanian higher education institutions. The research questions were formulated: how are disabled students implementing their agency while participating in the study process in higher education institutions? How does the creation of studying conditions take place in higher education institutions regarding the interaction between disabled students and the members of the academic community? How does the disabled student’s identity change during participation in higher education? The Grounded Theory was chosen here as the methodology of qualitative research. There have been conducted 32 semi-structured interviews with students having different kind of disabilities. Grounded theory about disabled students’ participation in Lithuanian higher education institutions was created. This theory does reveal that the reasons of disabled students‘ individual acts are the restrictions of participation in institutions as well as their aspiration of equality. Disabled students are starting to eliminate the restrictions of participation according to their capacities. Empirical data is analyzed in the light of A. Giddens‘ theory of structuration, models of disability... [to full text]

Equal opportunities to study in higher education institutions for disabled people are guaranteed by national legislation. However, in practice students with disabilities face various kind of problems while pursuing for education. The goal of this dissertation is to create a grounded theory about disabled students participation in Lithuanian higher education institutions. The research questions were formulated: how are disabled students implementing their agency while participating in the study process in higher education institutions? How does the creation of studying conditions take place in higher education institutions regarding the interaction between disabled students and the members of the academic community? How does the disabled student’s identity change during participation in higher education? The Grounded Theory was chosen here as the methodology of qualitative research. There have been conducted 32 semi-structured interviews with students having different kind of disabilities. Grounded theory about disabled students’ participation in Lithuanian higher education institutions was created. This theory does reveal that the reasons of disabled students‘ individual acts are the restrictions of participation in institutions as well as their aspiration of equality. Disabled students are starting to eliminate the restrictions of participation according to their capacities. Empirical data is analyzed in the light of A. Giddens‘ theory of structuration, models of disability... [to full text] / Lietuvoje įstatymais garantuojamas lygių galimybių užtikrinimas bei sąlygų studijuoti sudarymas aukštosiose mokyklose, tačiau realybėje neįgalieji susiduria su įvairaus pobūdžio kliūtimis, siekdami lygiaverčių studijų ir išsilavinimo. Šios disertacijos tikslas – sukurti grindžiamąją teoriją apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Siekta atsakyti į klausimus, kaip neįgalieji studentai įgyvendina veiksnumą, dalyvaudami studijų procese aukštosiose mokyklose? Kaip vyksta studijų sąlygų kūrimas institucijoje, sąveikaujant neįgaliajam ir akademinės bendruomenės nariams? Kaip keičiasi neįgaliųjų studentų tapatumas dalyvaujant aukštojoje mokykloje? Kokybinio tyrimo strategija pasirinkta Grindžiamoji teorija ir atlikti 32 pusiau struktūruoti interviu su skirtingą negalią turinčiais studentais. Pritaikant metodologines procedūras sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Ši teorija atskleidžia, jog neįgaliųjų studentų dalyvavimas prasideda dėl dalyvavimo apribojimų institucijoje ir neįgaliųjų lygiavertiškumo siekio – dėl šių priežasčių neįgalieji pagal savo pajėgumus pradeda šalinti dalyvavimo apribojimus. Sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose nagrinėjama per A. Giddenso struktūracijos teorijos prizmę, neįgalumo modelius bei tapatumo kitimą. Sukurtoji teorija patvirtina A. Giddenso struktūracijos pagrindinę idėją, jog neįgalieji studentai... [toliau žr. visą tekstą]

Straipsnyje aptariama šokio ir judesio terapija kaip socialinė paslauga šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką. Šia socialine paslauga siekiama pagerinti šeimų socialinę situaciją, padėti sėkmingai integruotis, patirti teigiamų emocijų. Atliekant šokio ir judesio terapijos, kaip socialinės paslaugos poreikio tyrimą, buvo atliktas kombinuotas tyrimas. Buvo atlikta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 64 šeimos, auginančios neįgalų vaiką. Paaiškėjo, jog šeimoms trūksta įvairių socialinių paslaugų, tarp jų ir šokio ir judesio terapijos paslaugos. Taip pat tyrimo metu buvo atliktas pusiau struktūruotas interviu su Lietuvos šokio ir judesio terapijos asociacijos vadove – eksperte A. Laurinaityte. Tyrimas atskleidė informacijos trūkumą apie šią socialinę paslaugą, taip pat buvo nustatytas neįgalų vaiką auginančių šeimų poreikis užsiimti šia veikla kaip socialinės situacijos gerinimo galimybe. / This paper discusses the dance and movement therapy as a social service to the person with disability and his family. The social service aims to improve the social situation of families, to help successfully integrate, to experience positive emotions. The dance and movement therapy as a social services needs assessment study was carried out in combination. It was carried out a survey, which included 64 families with a disabled child. It revealed the lack of various social services, including dance and movement therapy services. Also the study was carried out semi-structured interview with Lithuanian Dance and Movement Therapy Association Guide - expert A. Laurinaitytė. The study revealed a lack of information about the social service has also been established families with disabled children need to engage in this activity as a social situation improvement.