Magistriniame darbe tarpkultūrinio dialogo svarba organizacijų viešojoje komunikacijoje yra nagrinėjama kaip darbo objektas. Darbo tikslas- remiantis tarpkultūrinės komunikacijos teorija bei barjerais išanalizuoti, kaip kalbos mokėjimas daro įtaką dalyvavimui viešojoje organizacijos komunikacijoje. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: apibrėžti komunikacijos svarbą svetimoje šalyje, analizuojant ir lyginant mokslinę literatūrą, aptarti viešosios bei tarpkultūrines komunikacijos sampratą ir ypatumus, apibrėžti ir įvardinti tarpkultūrinės komunikacijos barjerus, aprašyti savanorystės (EVS) sampratą, remiantis teorija ir atlikto tyrimo rezultatais, nustatyti kalbos įtaką savanorio socialiniam gyvenimui. Pagrindiniai tyrimo metodai – tai teorinėje dalyje panaudota literatūros analizė bei praktiniame tyrime panaudotas savanorių apklausos metodas. Analizuojant literatūrą, prieita prie išvados, jog šiuolaikinis žmogus yra suvokiamas kaip sistema, kuri komunikuoja tiek šalies viduje, tiek su išore, kitomis šalimis. Tarpkultūrinė komunikacija vaidina vis didesnį vaidmenį kiekvieno gyvenime. Tad labai svarbu būti tolerantišku kitoms kultūroms. Žinoma, susidūrimas su komunikacijos barjerais yra neišvengiamas, tačiau noras pažinti kitas kultūras leidžia lengviau su jais susidoroti. Su komunikacijos barjerais susiduria ir savanoriai, kurie savo noru išvyksta į kitas šalis. Atliktas tyrimas parodė, jog dažniausiai savanoriai susiduria su kalbos barjerais. Be to, kalba yra... [toliau žr. visą tekstą] / Communication is becoming a very important in twenty-first century. More and more people searching variety of purposes are going abroad. One possibility is to go abroad for volunteering. Unfortunately, volunteering in Lithuania only now is slowly gaining popularity, so the issue is urgent. Volunteers establish and maintain communication with different cultural backgrounds. During the communication, presenting themselves and their own culture. However, it becomes more difficult to develop and maintain a complete relationship between different parties. Language plays very important role in effective communication. Besides a growing globalization and migration have an impact on novelty events to effectively communicate we must learn about other cultures and be tolerant towards them. The objective of this Master thesis is the importance of intercultural communication in public organizations. Main goal – is to analyze according to inter cultural communication and barrier how knowledge of foreign language impacts performance in social organization communication. Assignment’ goals are: Define the importance of communication in a foreign country, analyzing and comparing the scientific literature, public discussion and understanding and intercultural communication features to define and identified barriers to intercultural communication, as described in volunteering (EVS) concept, based on theory and the study results, influence the language of the volunteer's social life. The main... [to full text]

Magistro darbe „Neverbalinė kūno raiška daugialypėje terpėje (Lietuva, 2000-2008)“ analizuojama žmogaus kūno ir jo neverbalinės kalbos evoliucija įsigalint daugialypei terpei. Remiantis teoriniais ir praktiniais pavyzdžiais, įrodinėjama, kad mass medijų veikiamas žmogaus kūnas peržengia iki šiol jam taikytas fizines dimensijas. XXI amžiaus pradžioje kūno raiškos apibrėžimai susiję su terpėmis, kuriose ji pasireiškia. Nuosekliai aptariamas tradicinis kūnas, vėliau analizuojami pokyčiai žmoguje jam prisitaikant prie galimybės perkelti savo gyvenimą į hiperrealybę bei esminiais bruožais aptariamas galutinai virtualus ir schematizuotas žmogaus kūnas. Tuo pat metu pradžioje aptariama neverbalinė kūno raiška, išskiriant jos kategorijas, o vėlesnėse dėstymo dalyse įvertinama jos kaita su kartu vykstančiais kūno pokyčiais. Šio darbo pastabos, tyrimai ir analizė laikytina akademinių diskusijų dalimi. / In master work „Nonverbal Body Expression in Multimedia (Lithuania, 2000-2008)“ is analysed evolution of human body and it‘s noverbal language which are dependent on multimedia. According to theoretical and practical examples it is argued that mass media supported human body overstep physical dimensions that are still aimed at it. Definitions of body expression become associated with environments where it displays at the beginning of XXI century. Successively discussed traditional body and it‘s expression, later are analysed changes in person while he adapts with a chance to adjourn his life to hyperreality and at the end in main points is discussed totally virtual and technological human body. At the same time here is discussed nonverbal body expression, seperated it‘s categories and in later parts postgraduate values it‘s alternation with body changings. All jottings, researches, and analysis should be consider as a part of academical dispute.

Literatūrinis portretas, kaip ir bet kuris kitas meninio kūrinio elementas, nėra statiškas, uždaras. Jis yra veikiamas istorinio laiko, kultūrinio konteksto kaitos, neatsiejamos nuo meninių stilių, judėjimų ir krypčių persipynimo. Literatūrinio portreto transformacijos neišvengiamos ir dėl to, kad jis atspindi tiek kuriančiojo, tiek kuriamojo asmens savivokos apsektus, fiksuoja socialinius visuomenės pokyčius, iš kurių ryškiausią vietą šiandieninėje visuomenėje užima informavimo priemonės, neretai išstumiančios etinius ir kultūrinius kanonus. Moterų tekstuose sukurto portreto kaitos procesą įtakojo feministinis judėjimas, suformavęs feministinę literatūrologiją. Joje svarbiausia vieta skiriama moters patirčiai, moteriškam rašymui, moteriškajai tradicijai literatūroje. Svarbu akcentuoti tai, kad lietuvių literatūroje iki XIX a. antrosios pusės moterų portretai iš esmės yra kuriami vyrų: S. Daukantas, M. Valančius, V. Pietaris, J. Basanavičius, Maironis. Šie kūrėjai yra veikiami krikščioniškosios tradicijos, įskiepijusios vaizduojamoms moterims privalomas dorybes: kuklumą, skaistumą, nuolankumą. Minėto amžiaus pabaigoje vyriškąsias gretas papildo moterys rašytojos: Žemaitė, Šatrijos Ragana, Bitė, Lazdynų Pelėda, I Simonaitytė. Šių rašytojų sukurtas moters portretas nepasižymi ryškiu išskirtinumu, tačiau plačiai atskleidžia komplikuotą moters padėtį to meto lietuviškoje visuomenėje. Nuo 1981 – 1986 metų moterų prozoje pasirodo savitesnis bei dinamiškesnis moters portretas... [toliau žr. visą tekstą] / A literary portrait as well as any other element of artistic creation is not static, closed. It is influenced by changes of historical time, cultural context integral with interlacing of artistic styles, movements, trends. Transformations of a literary portrait are unavoidable also because it reflects the aspects of self-perception of both creating and created persons; it records social changes, which include the means of information taking the salient place in nowadays society usually even replacing ethnic and cultural canons. The process of change of portraits created in women’s texts has been influenced by feministic movement, which formed feministic literature. The most significant place there is allocated to woman’s experience, feminine writing and feminine tradition in literature. It is important to emphasise that the portraits of women in Lithuanian literature until the second part of the XIX century had been mostly created by men: S. Daukantas, M. Valančius, V. Pietaris, J. Basanavičius, Maironis. These creators were influenced by Christian tradition, which indoctrinated obligatory virtues to portrayed women: modesty, purity, obedience. At the end of the abovementioned century, the masculine ranks were complemented by women writers: Žemaitė, Šatrijos Ragana, Bitė, Lazdynų Pelėda, I. Simonaitytė. The portraits of women created by these writers were not distinguished for striking oneness, however they widely revealed a complicated women’s situation in Lithuanian... [to full text]

In der Magisterarbeit werden die Entwicklungsmöglichkeiten der Kommunikationsfähigkeiten und Einfluss der Anwendung der zusätzlichen Kommuniktion im Entwicklungsprozess der autistischen Kinder analysiert. Autismus ist eine tiefgreifende Entwicklungsstörung, die unter anderem durch Störung der Sozialwirkung, verbaler und nonverbaler Kommunikation, Phantasie- und Interessenstörungen gekennzeichnet ist. Autistische Kinder ziehen sich zurück, entwickeln selbststimulierende Verhaltensweisen, haben Sprachstörungen. Komunikation ist Mitteilung der Information an eine andere Person. Gemäss der Natur der durch Autismus beeinflussten Kinder besteht die wichtigste Aufgabe darin, dass die Möglichkeiten der Kommunikation in alltäglichen Situtionen, die Entwicklung der Fertigkeiten müssen entwickelt werden, was man im Leben in der modernen Kultur braucht. In der Magisterarbeit werden die angeborenen Kommunikationsfähigkeiten der autistischen Kinder, die Anwendung der strukturierten Umgebung, Vorbereitung der individuellen Programms und Prüfung ihrer Effizienz anhand eines Entwicklungsexperimentes, Einfluss des zusätzlichen Kommunikationssystems auf Kommunikativität (Lautausspache, Hörverstehen) der autistischen Kinder und auf die Qualität der Sozialkontakten, Einflussmöglichkeiten der zusätzlichen nonverbalen Kommunikation auf psychosoziale Entwicklung analysiert. Es wird eine Qualitätsuntersuchung unternommen und die Analyse der während dieser Untersuchung erhaltenen Ergebnisse ist... [to full text]

Magistro darbo objektas – įtikinėjimo metodai politinėje retorikoje. Darbo tikslas – apibrėžti įtikinėjimo metodų analizės teorines prielaidas ir ištirti įvairių politinės retorikos įtikinėjimo metodų veiksmingumą. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išskirti, aprašyti ir suklasifikuoti įvairius įtikinėjimo metodus, naudojamus politinėje retorikoje; naudojant fokusuotos grupinės diskusijos metodą, ištirti įvairių įtikinėjimo metodų, panaudotų politinėse kalbose, veiksmingumą. Naudojantis deskriptyviniu, fokusuotos grupinės diskusijos ir kokybinės turinio analizės metodais, prieita prie išvados, kad įtikinėjimo metodai, būdingi periferiniam nuostatų keitimui, politinėje retorikoje yra veiksmingesni nei įtikinėjimo metodai, keičiantys nuostatas centriniu būdu. Fokusuotos grupinės diskusijos dalyviai įtikinamiausia pripažino kalbą, kurioje buvo panaudota daugiausiai periferiniam nuostatų keitimui būdingų įtikinėjimo priemonių. Tuo tarpu kalbos, kuriose arba vyravo centriniam įtikinėjimui būdingos priemonės (įrodinėjimas) arba buvo prastai naudojamos periferinio įtikinėjimo priemonės (prasta retorika) auditorijos neįtikino. Iš politinę kalbą sakančio oratoriaus auditorija tikis autoritetingumo ir sąžiningumo. Auditorijos dėmesį patraukti ir sukurti su ja teigiamą santykį padeda oratoriaus akių kontaktas. Dialogo imitavimo priemonės kontaktui su auditorija užmegzti yra veiksmingos tik tuomet, kai yra naudojamos drauge su balso valdymo ir kitais neverbalinės komunikacijos elementais... [toliau žr. visą tekstą] / Rhetoric – the tool of politicians seeking to gain public support appeared and was developed in times of ancient Greece. In our days political rhetoric still is considered to be powerful tool in political arena and even survives kind of renascence. Politician as any other professional is obliged to be skilled user of methods of political rhetoric. Municipality elections are coming soon in Lithuania. Public discourse is going to be filled of different political speeches, examples of political rhetoric, perfect ones as well as worse ones. Object of this work is Persuasion methods in political rhetoric. The aim of this work – to define theoretical basics for the analysis of persuasion methods ant to research the efficiency of different persuasion methods used in political rhetoric. The main objectives were raised: to define, describe and classify persuasion methods; with the help of focus group method to research the efficiency of these methods used in political rhetoric. The descriptive, focus group and qualitative content analysis methods were used in this work. The results of the research proved the hypothesis that peripheral persuasion methods are more efficient than the methods used for central persuasion in political rhetoric. Focus group agreed that most persuasive speech was the speech where most methods of peripheral persuasion methods were used. Speeches where methods of central persuasion prevailed or methods of peripheral persuasion were used poorly did not persuade... [to full text]

Apie kurčneregystės negalią turinčius vaikus Lietuvoje informacijos labai stinga, nėra tyrimų apie jų ugdymo, komunikacijos ypatumus. Būtent todėl šiuo darbu buvo siekiama apibūdinti šią negalią, atskleisti vaikų, turinčių kurčneregystę, komunikacijos ypatumus žaidimo metu. / In Lithuania there is little understanding about complex disabilities and especially deafblindness. There is no research on the development of the complex disabilities children communication. That is why the goal of this work was to describe the deafblind children communication during the game and play.

Tyrimo problema – vaikų, sergančių autizmu, keliami sunkumai vis labiau įtakoja šeimos gyvenimą. Norėdami išsamiau pažinti autizmo sutrikimu pasižyminčių vaikų asmenybės ir veiklos ypatumus, turime išanalizuoti ir įvertinti šių vaikų funkcionavimą artimiausioje socialinėje aplinkoje, t.y. šeimoje. Todėl mūsų darbe analizuojami vaikų, turinčių autizmo sutrikimą socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio vertinimas tėvų požiūriu. Norint nustatyti ir išryškinti autizmo sutrikimu pasižymintiems vaikams būdingus specifinius ypatumus, šios grupės duomenis palyginsime su tėvų, auginančių vaikus, kuriems nediagnozuotas vaikystės autizmo sutrikimas atitinkamais tyrimo rezultatais. Svarbu pabrėžti, kad autizmo sutrikimo problemos veda prie vis didesnių sunkumų vyresniame amžiuje, tad kuo ilgiau į jas nekreipiamas pakankamas dėmesys, tuo sunkesnių pasekmių galime tikėtis. Tikslas – nustatyti sveik��� vaikų ir vaikų turinčių autizmo sutrikimą socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio ypatumus, tėvų požiūriu. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir palyginti vaikų – sveikų ir turinčių autizmo sutrikimą socialinės sąveikos įvertinimus; analizuoti lyties ir amžiaus aspektu. 2. Įvertinti ir palyginti sveikų vaikų ir vaikų turinčių autizmo sutrikimą verbalinę ir neverbalinę komunikaciją; analizuoti lyties ir amžiaus aspektu. 3. Nustatyti ir palyginti elgesio ypatumų įvertinimus sveikų vaikų ir vaikų turinčių autizmo sutrikimą... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of research: the difficulties caused by children with autism more and more influence their families. It is often admitted that the child's socialization depends on two trends of processes: the child is influenced by his/her parents and he/she himself/herself develops his/her parents behavior. It’s important the members of family to introduce with peculiarity of autism. Also, estimate the needs of families. That’s why in our job we analyze the autistic children social interaction, verbal and nonverbal communication, behavior peculiarity in the aspect of sex and age. It’s important point, that the problems of autism leading to bigger difficulties in elder age. So, as longer we will not pay enough attention to it as we can expect worse results. The aim: to determine the peculiarities of social interaction, verbal and nonverbal communication and behavior of healthy and autistic children from the point of view of their parents. The tasks: 1. To analyze and compare the evaluation of social interaction of children- healthy and autistic ones; to analyze in the aspect of sex and age. 2.Evaluate and compare verbal and nonverbal communication of healthy and autistic children; to analyze in the aspect of sex and age. 3.To determine and compare evaluation of the peculiarities of healthy and autistic children in their behavior; to analyze in the aspect of sex and age. Hypothesis: the indicators of social interaction, verbal and nonverbal communication and behavior of... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – gestai emblemos. Darbo tikslas – išanalizuoti ir parodyti gestų emblemų kaitos ypatumus lyginat gestus emblemas naudojamus skirtingų generacijų grupių atstovų. Darbo uždaviniai pateikiant atliktų tyrimų duomenis, rezultatus, remiantis teorinėmis įžvalgomis išanalizuoti teoriškai ir emyriškai patvirtintus duomenis apie gestus emblemas, jų santykį su verbaliniu kodu, kultūra per se, naudojimo ir kaitos ypatybes; atlikus empirinį tyrimą, interviu – nustatyti ir įvertinti kaip skiriasi gestai emblemos, jų naudojimas, suteikiama reikšmė skirtingose generacijose; nustatyti kaip pakito gestai emblemos Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius. Išanalizavus mokslinę literatūra, taikant bendruosius (aprašomasis, sisteminis, analitinis) metodus bei remiantis analoginiu ir indukciniu metodais, prieita prie išvados, kad gestai emblemos yra konvencinio pobūdžio gestai, kurie dalyvaudami kultūros kaitos procesuose kinta, panašiai kaip kinta žodinė kalba, o jų kaitos ypatybės konkrečioje kultūroje geriausiai matomos lyginat skirtingų generacijų leksikonus. Gestai emblemos kaip ir žodinė kalba, yra kultūriniai segmentai. Jų sukūrimą, įtraukimą į kasdienį individų leksikoną, jiems priskiriamos reikšmės, jų vizualinės išraiškos formos sukūrimą ir kitimą įtakoja kultūros kaitos ir raidos procesai: materialinių ir dvasinių kultūrinių vertybių kaita, kultūrų difuzijos, integracijos, niveliacijos, asimiliacijos procesai, taip pat socialinio, ekonominio... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the final Master work is about emblematic gestures. The paper aims to analyze and to indicate change of emblematic gestures comparing their usage in different generations. The main tasks carried out in the work are to analyze theoretically and empirically verified data about emblematic gestures, their relationship with verbal code and culture as such, use and change specific features; After doing empirical study interview – the paper also aims to establish and to evaluate differences of emblematic gestures, their usage and their meaning in different generations; to show how emblematic gestures have changed in Lithuania due to last two decades. There are carried out thesis – emblematic gestures change as changes culture in which they are used and comparing emblematic gestures used in different generations, we can make inferences about their change. In order to ground thesis, theoretical data was collected and empirical research was held. The analysis of scientific literature had showed that most of emblematic gestures are cultural borrowings and that their changes in visual form and meaning are influenced by culture. Emblematic gestures as oral language are elements of culture. They are creation and usage in everyday talk. The meaning and form that they gain are influenced by the processes of cultural change and development: creation of material and spiritual values, processes of cultural integration, nivelation, assimilation also the change of political... [to full text]

Magistro darbo objektas - spontaniška viešoji sakytinė televizijos kalba. Darbo tikslas - ištirti LNK televizijos laidos „Valanda su Rūta“ vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės, TV3 laidos „Kodėl“ vedėjos Rūtos Janutienės ir LTV televizijos laidos „Teisė žinoti“ vedėjos Ritos Miliūtės kalbą verbalikos (tarties) ir neverbalikos aspektais. Darbo uždaviniai: nustatyti tarties ir išorinių garsinių stiliaus veiksnių įtaką žiniasklaidai, komunikacijai; Įvertinti televizijos laidų vedėjų kalbą pagal bendrąją šnekamosios kalbos konstantą – kalbėseną; išnagrinėti žurnalisčių verbalikos ir neverbalikos ypatumus; įvertinti televizijos laidų vedėjų žurnalistinius ypatumus atsiskleidžiančius per kalbą; Palyginti laidų vedėjų kalbą tarpusavyje; Nustatyti žurnalisčių kalbos įtaką visuomenei; Atskleisti laidos vedėjų asmenybės individualumą nagrinėjant jų kalbos ypatybes; Atskleisti komunikacijos ir kalbos santykį; Išaiškinti žiniasklaidos ir kalbos įtaką komunikacijos sėkmei. Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant literatūros analizės, empirinio stebėjimo metodus, prieita prie išvados, kad žiniasklaidos ir kalbos santykis yra neatsiejamas ir itin reikšmingas televizijoje dirbančių žurnalistų komunikacijos sėkmei. Taikant apibendrinamosios abstrakcijos metodą, pastebėta žiniasklaidos ir komunikacijos kalbos įtaka formuojantis, individo, kaip savęs suvokimo, evoliucijai. Analizuojant komunikacijos ir kalbos santykį, televizijos laidų vedėjų kalbos ypatybes, nustatant netaisyklingos kalbos atvejus... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the Master’s thesis is spontaneous public speech on the TV. The goal of the thesis is to explore the speech of Rūta Mikelkevičiūtė, presenter of LNK TV programme “An hour with Rūta”, Rūta Janutienė, presenter of TV3 programme “Why?”, and Rita Miliūtė, presenter of LTV television programme “The Right to Know” in terms of verbalics (pronunciation) and non-verbalics. Objectives of the thesis: to determine the effect of pronunciation and external sonic style factors on the media and communication; to evaluate the speech of TV presenters in terms of the general speech constant – talk; to explore the peculiarities of verbalics and non-verbalics of the journalists; to evaluate journalistic peculiarities of TV programme presenters that are revealed through their language; to compare the speech of programme presenters among themselves; to determine the effect of the individuality of programme presenters while exploring the peculiarities of their speech; to disclose the correlation between communication and speech; to determine the effect of media and speech on communication success. After analysing research literature and applying the methods of literature analysis, as well as empirical observation a conclusion was made that the correlation between media and speech is inseparable and is especially significant for communication success of the journalists working in the TV. By applying the method of generalising abstraction the effect of media and communication language on... [to full text]