This qualitative master essay has taken place as a field study in the Sri Lankan post-war environment. The official peace started in 2009 and the country has had almost 30 years of war between the Liberation Tigers of Tamil Eelam (LTTE) and the Sri Lankan government. The island is very segregated into clearly different ethnic and religious groups, which belonging has a big importance for the individuals. Very little contact takes place between the different groups and the prejudices between them have been built up for a long time and are hard to change. The focus in this research is the youth movement Sri Lanka Unites (SLU). Their vision is to bring youth together that are from different backgrounds and different geographical location in Sri Lanka. SLU does invite school prefects, evenly distributed from all over the island, to their annual Future Leaders Conference (FLC). There will possibilities be given to create friends from all over the country no matter background and through games and teamwork activities break down stereotypes about each other. When the FLC is over the prefects will go back to their school and starts create riffles on the water to their context regarding their new experience. In this study I have chosen to change the name prefects to change agents. The aim with this study is to gain understanding of the change agents’ experiences and attitudes regarding the reconciliation initiatives provided by Sri Lanka Unites including what the initiative mean for the change agents’ and their country’s future road to peace. The methodological approach has been ethnography and semi structured interview has been used as the method of data collection. Theories that have been applied are about culture, change process and attitude change. Earlier research has been focused on change agents, peace initiatives and attitude change. The major findings in this essay are that Sri Lanka Unites has a very big influence and do change a lot of the change agents’ attitudes. The change agents experience that they are a part of the solution on Sri Lanka´s road towards a peaceful country. Hence only time will tell how big the effects of the change agents and Sri Lanka Unites will have on the nations road to reconciliation. / Denna kvalitativa magisteruppsats har tagit plats i en efterkrigstid på Sri Lanka i form av en fältstudie. Den officiella freden deklarerades år 2009 och landet hade då haft nästan ett 30 år långt krig mellan de Tamilska Tigrarna (LTTE) och den Sri Lankesiska staten. Nationen är mycket segregerad i etniska och religiösa grupper vars tillhörighet har en stor betydelse för individen. Väldigt lite kontakt sker mellan de olika grupperna och fördomarna dem emellan har byggts upp under lång tid och är svåra att överbygga. Fokus i denna studie ligger på en ungdomsrörelse vid namn Sri Lanka Unites (SLU). Rörelsen har som vision att förena ungdomar från alla bakgrunder och geografiska platser på Sri Lanka. SLU bjuder in skolprefekter jämnt fördelat från hela Sri Lanka, till deras årliga event Future Leader Conference (FLC). Där ges möjlighet att skapa vänner från hela landet oavsett bakgrund och genom tävlingar och teamarbete bryta ned stereotyper om varandra. När FLC är slut åker skolprefekterna sedan tillbaka till deras skola för att ge ringar på vattnet till deras omgivning om deras nya erfarenheter. Dessa skolprefekter har jag i denna studie döpt om till förändringsagenter. Syftet med denna studie är att få förståelse för förändringsagenternas upplevelser och attityder rörande försoningsinitiativen som Sri Lanka Unites har initierat samt vad dessa initiativ betyder för förändringsagenterna och deras nation på deras framtida väg till fred. Den metodologiska ansatsen har varit etnografisk och semisstrukturerade intervjuer har använts som metod för datainsamling. Teorier som har applicerats i denna studie är framförallt om kultur, förändringsprocesser och attitydförändringar. Tidigare forskning har fokuserats på förändringsagenter, fredsinitiativ och attitydförändringar. De främsta slutsatserna i denna studie är att rörelsen Sri Lanka Unites har en mycket stor påverkan på och förändrar många av skolprefekternas attityder. Förändringsagenterna upplever att de är en del av lösningen på att Sri Lanka ska fortsätta och i framtiden vara ett fredligt land. Dock är tiden det som får utvisa hur stora effekter förändringsagenterna och Sri Lanka Unites har på nationens väg till försoning.

The purpose of this study is, within the frame of media- and communication science, to find out how a large International Non-Governmental Organization (INGO) forms a consensus among its members within the organization and try to find out how the members interpret the meaning of the organization and why the members interpret messages in a certain way. Furthermore the purpose is to investigate whether there are of importance to have a consensus in an INGO. To analyze the results, theories about communication, sensemaking, culture, and intercultural communication will be used. The selection of theories in this study is based on the assumptions that; communication is the means by which the organization reaches the members; sensemaking (of communication) is made in the context; culture is the context; intercultural communication is a part of the understanding of the culture. The design of the study is a case study within two sections connected to the organization Women’s International League for Peace and Freedom (WILPF). The qualitative methods used in this case study are participatory observations, 19 open-ended interviews, four focus group interviews and a study of organizational external and internal documents. The findings of the study shows that the traditional way of looking at communication and the discussion about that it is a necessity to have a strong consensus in organizations might not be the case for INGOs. The study also shows which intercultural challenges the world's INGOs are facing and why organizations might face problem and frustration.

Darbe siekta atskleisti NVO kaip vaikų socialinės atskirties mažinimo agentą. Mokslinės literatūros, dokumentų analizė ir atlikti du ekspertiniai tyrimai išryškino NVO veiklą vaikų socialinės atskirties aspektu. Ištirtos Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos VDC kaip vaikų socialinės atskirties mažinimo agentų veiklos problemos ir galimybės, parengtos veiklos tobulinimo gairės. / The purpose of the research work is to reveal NGO as an agent of lowering children social exclusion. The analysis of scientific literature, documentation (legislation) and two forensic examinations which were accomplished highlighted the work of NGO in the aspect of children social exclusion. Children day-centres as the agents of lowering children social exclusion were investigated in Siauliai, Panevezys and Klaipeda. The problems and possibilities of the work that children day-centres do were revealed. Points of reference for the improvement of NGO work were prepared.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos nevyriausybinės organizacijos aplinkosaugos srityje ir jų indėlis aplinkos apsaugos politikos kūrime ir įgyvendinime. Darbo tikslas - atskleisti Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų vaidmenį aplinkos apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo procese. Analizuojant mokslinę literatūrą šia tema pateikta teorinė darbo dalis, kurioje analizuojami pagrindiniai su aplinkosauginių NVO veikla susiję aspektai bei aplinkos apsaugos politikos sistema Lietuvoje. Pirmojoje darbo dalyje pateikiama išsami teisės aktų, reglamentuojančių NVO veiklą, analizė, aprašoma nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų sistema, analizuojamos pagrindinės veiklos formos bei problemos, su kuriomis susiduria organizacijos. Antrajame skyriuje aprašoma aplinkos apsaugos politikos sistemos ypatumai Lietuvoje. Čia analizuojami aplinkosauginių NVO ir valstybinių institucijų bendradarbiavimo klausimai bei pateikiama užsienio valstybių patirtis. Atlikto Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų vaidmens aplinkos apsaugos politikoje tyrimo analizė pateikiama trečiojoje darbo dalyje. Šį tyrimą sudaro trys dalys: Aplinkosauginių NVO teikiamos informacijos internetiniuose tinklapiuose analizė, Aplinkosauginių NVO pozicija aplinkos apsaugos politikos klausimais, ir Valstybinių institucijų požiūris į aplinkosauginių NVO vaidmenį aplinkos apsaugos politikoje. Pirmoji dalis atskleidžia aplinkosauginių NVO vykdomas veiklas, jų pagrindinius... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis analyses and highlights the non governmental organizations in the range of environmental protection and their input into the environmental policy-making and implementation. The aim of this paper is to reveal Lithuania‘s non-governmental environmental organizations‘ part in the process of forming and implementing politics of environment protection. The theoretical part of this paper consists in a synthesis of scientific literature on this topic, which analyses the key to the environmental activities of non-governmental organization and related aspects of environmental policy in Lithuania. In the first part of work it is given comprehensive analysis of the right, regulating NGOs actions, also described non-governmental environment protection scheme, analysed the main forms and problems of the actions, which organisation faces. In the second part it is given the singularities of the politics of environment protection in Lithuania. Here are analysed the topics of collaboration of environment protection NGOs and governmental institutions and also presented experience of foreign countries. The analysis of The non-governmental environmental organizations‘ part in environmental policy in Lithuania research is given in the third part of this paper. It is made out of three sections: The analysis of environmental NGOs given on the internet webpages, The environmental NGOs attitude towards environmental policy, and The governmental institutions‘ attitude towards... [to full text]

Darbe analizuojama Lietuvos katalikiškos pakraipos NVO teisės pažeidimų prevencinė veikla. Atsižvelgiant į katalikiškos pakraipos NVO prevencinės veiklos mažą ištyrimo lygį bei jų veiklos specifiškumą (religinį jų veiklos pobūdį), šiame tyrime buvo pasirinktos dvi pagrindinės kryptys: išanalizuoti Lietuvos katalikiškos pakraipos NVO prevencinės veiklos charakteristiką remiantis kiekybiniais rodikliais bei atskleisti religijos prevencinį poveikį asmenybei. Pirmojoje, teorinėje darbo dalyje, analizuojami užsienio autorių tyrimai apie religijos prevencinį poveikį nusikalstamumui, išskiriant religijos kaip socialinio reiškinio, individualaus religingumo bei kryptingos religinės veiklos prevencinio poveikio nusikalstamam elgesiui formas. Antrojoje ir trečiojoje dalyse remiantis kiekybinio tyrimo (anketinės apklausos) bei jį papildančio, kokybinio interviu, duomenimis, nagrinėjama katalikiškos pakraipos NVO teisės pažeidimų prevencinės veiklos charakteristika: bendrieji prevencinės veiklos bruožai, probleminiai veiklos aspektai (antrojoje dalyje) bei jų atliekamos teisės pažeidimų prevencijos požymiai teorinės nusikaltimų prevencijos sampratos kontekste (trečiojoje dalyje). Ketvirtojoje darbo dalyje, remiantis kokybinio interviu metodu gautais duomenimis, analizuojamas krikščioniškų vertybių vaidmuo Lietuvos KNVO prevencinėje veikloje, jų prevencinis poveikis asmenybei, taip pat paliečiami veiklos efektyvumo bei jo santykio su krikščioniškomis vertybėmis aspektai. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / This work analysis Lithuanian catholical non-government organization (NGO) preventional activities of law violations. Due to the fact of low investigations level of catholical NGO preventional activities and the specific of their activities (religiuos tendency), this investigation has two aims: to make an analysis of characteristics of Lithuanian catholical NGO preventional activities based on quantative indexes; and to reveal a preventional influence of religion to person. In the first, theoretical, part of this work we analyse investigations of foreign authors on religion preventional influence to criminality, paying attention to forms of preventional influence to criminality of religion as a social phenomen, of individual religiosity, and of purposeful religiuos activities. In the second and third parts we analise characteristics of catholical NGO law violation preventional activities: common preventional activities outline, problematic aspects of activities (second part); and indications of their law violation prevention in the context of theoretical crime prevention (third part), based on quantative analysis (questionnaire form) and qualitative interview. The forth part of this paper is dedicated to the analysis of importance of christian values to the Lithuanian catholical NGO preventional activities, their preventional influence to person, based on the data acquired during qualitative interview. The efficiency of the activities and its intercourse with aspects of... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama nevyriausybinių organizacijų įtaka demokratijai remiantis pilietinės visuomenės, mažumų ir Lietuvos žydų bendruomenės analize. Atliktas nestruktūrizuotas ir pusiau standartizuotas interviu. Kokybinio tyrimo duomenys apdorojami ir suskirstomi į 4 interpretuotinas kategorijas bei į 17 interpretuotinų subkategorijų pagal interviu metu užduotus klausimus. Atlikta Lietuvos žydų bendruomenės veiklos ir tikslų analizė nagrinėjant demokratijos, pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir mažumų koncepcijas. Iškeltos tyrimo hipotezės visiškai pasitvirtino. Nevyriausybinių organizacijų teigiama įtaka demokratijai suprantama, aktualizuojama tik pačių nevyriausybinių organizacijų ir jų narių. Nevyriausybinėms organizacijoms ypač aktualus valstybės, valstybės atstovų palaikymas, pagarba, tačiau iš valstybės pusės tai vyksta tik parodomuoju būdu, tik paviršutiniškai. Nevyriausybinės organizacijos sąlygoja pilietinės visuomenės galią, tuo atveju pastaroji stiprina mažumų lygiateisiškumą bei visuotinę toleranciją. / Influence of non-governmental organizations’ to democracy with reference to social society, minorities and The Jewish Community of Lithuania are analyzed in this Master’s work. Non-structural and half-standardized interviews were done. For the processing of qualitative data were using 4 interpretative categories and 17 interpretative sub-categories, grouped by questions of interview questionnaire. Also analysis of The Jewish Community’s of Lithuania work and purposes was done researching concepts of democracy, social society, non-governmental organizations and minorities. Held hypotheses proved out absolutely. Positive influence of non-governmental organizations to democracy is understood and important only for non-governmental organizations and their members. Support, respect, regard of state and its representatives is especially relevant to non-governmental organizations, but it comes from the polity only passingly. Non-governmental organizations determines power of social society, in that case the latter strengthens equality of minorities and general tolerance.

La prolifération des acteurs non étatiques, favorisée par la mondialisation, est un phénomène marquant de notre histoire contemporaine. Rassemblés sous le vocable de «société civile», ils ont contribué à créer un foisonnement de normes sur le plan international allant, pour certains commentateurs, jusqu'à concurrencer l'État sur sa capacité de dire le droit. Parmi ces acteurs privés, les organisations non gouvernementales (ONG) et les entreprises multinationales jouent un rôle prépondérant. Notre imaginaire collectif oppose cependant trop souvent l'ONG, symbole du désintéressement, à la multinationale assoiffée de profit. Le présent mémoire vise à relativiser ce constat manichéen et simplificateur. En analysant, dans une perspective de droit international, les moyens d'action des ONG et des multinationales, on se rend compte que les passerelles entre les deux «mondes» sont en réalité nombreuses. ONG et multinationales se retrouvent d'ailleurs dans leur aspiration commune à être reconnues formellement sur la scène internationale. L'opportunité d'une reconnaissance juridique de la société civile sera discutée. / The multiplication of non state actors that emerged as a consequence of globalization is a striking phenomenon of contemporaneous history. These actors otherwise referred to under the concept of «civil society», have contributed to a proliferation of norms in the international arena. Some commentators even convey the idea that the State is being overtly rivalled in this respect. Among these private actors, non governmental organizations (NGOs) and multinational firms play a significant role. In this regard, a common assumption is that NGOs are the symbol of selflessness, while multinationals would be profit-thirsty monsters. This master's thesis aims at relativizing this over-simplification. Under an international law perspective, the analysis of NGOs and multinationals' means of action, leads to the realization that many links do exist, between these two supposedly closed «worlds». Moreover, NGOs and multinationals share a common quest for formaI recognition on an international scale. The potential for legal recognition will be discussed.

Magistro darbe nagrinėjamos nevyriausybinės organizacijos bei jų veiklos ypatumai organizuojant paslaugas specialiųjų poreikių asmenims ir jų šeimoms. Pirmojoje dalyje nuosekliai aprašoma nevyriausybinių organizacijų sampratos kaita, veiklos principai bei teisinis reglamentavimas, numatomos nevyriausybinių organizacijų ateities perspektyvos. Antroje dalyje aptariama šalies socialinė politika bei neįgaliųjų asmenų padėtis socialinės integracijos kontekste, bei trečiojo sektoriaus vaidmuo teikiant socialines paslaugas neįgaliesiems asmenims. Empirinio tyrimo aprašomojoje dalyje koncentruojamasi ties nevyriausybinėmis organizacijomis siekiant aptarti nevyriausybinių organizacijų veiklos ypatumus organizuojant paslaugas, specialiųjų poreikių asmenims ir jų šeimoms. Pateikiami tyrime dalyvavusių aštuonių nevyriausybinių organizacijų tyrimo duomenys, atskleidžiantys jų veiklos apimtis ir turinį, teikiant paslaugas specialiųjų poreikių asmenims, Vilniaus mieste. Taip pat identifikuojamos nevyriausybinių organizacijų veiklos ir bendradarbiavimo problemos, kylančios organizuojat paslaugų teikimą neįgaliesiems. Tyrimo metodas – pusiau struktūrizuotas interviu. Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinių paslaugų teikimas yra vienas iš pagrindinių nevyriausybinių organizacijų veiklos prioritetų, siejamas su dienos centrų užimtumo programomis, informavimu ir konsultavimu bei socialine priežiūra. Be to buvo nustatyta, kad dauguma nevyriausybinės organizacijos plėstų savo veikla kultūrinėje... [toliau žr. visą tekstą] / The object of study of this Master thesis is non-governmental organizations and their specific characteristics of organizations of service for people with special needs and their families. The first section describes conception of non-governmental organizations, their operating principles and legal regulation. It also predicts the future perspective of non-governmental organizations. The second part describes the social policy of the country and the situations of person with disabilities in the context of social integration. It also discusses the non-governmental organizations role in providing social services for disabled people. The empirical research part focuses on non-governmental organizations. The main task of this research is to discuss the characteristics of non-governmental organizations in organize services for person with special needs and their families. The research results presented of eight non-governmental organizations study facts about their scope of activities and content, providing services to persons with special needs, in Vilnius. It also identified non-governmental organizations practice and cooperation problems which arise of arranging services for disabled people. The research method – is the semi structured interview. The results showed that the provision of social service is one of the basic non-governmental organizations priorities, related with day care centre employment programs, information, consulting and social care. Moreover the study... [to full text]

Studiens syfte har varit att undersöka vilka motiv som ligger bakom besökarnas val av gatuterapi och vilka erfarenheter de har av kontakt med offentliga myndigheter. Syftet var också att undersöka vilka upplevelser besökarna hade av gatuterapin samt studera vad som sker i mötet mellan gatuterapeuten och besökarna. Studien har genomförts utifrån en kvalitativ metodansats och bygger på intervjuer och observationer med 15 personer som besökt gatuterapin. För analysen har teorin om interaktionsritualer, teorin om transaktionella behov, stämplingsteorin, stigmatisering samt skam använts.   Resultatet visar att motiven bakom valet av gatuterapi är att gatuterapeuten har erfarenhet av missbruksproblem samt att han har tystnadsplikt och heller ingen anmälningsskyldighet. Erfarenheterna av offentliga myndigheter är både positiva och negativa. De har haft en god relation med några socialtjänsthandläggare, vilka de haft förtroende för, och de har gjorts delaktiga i beslutsfattandet. De negativa erfarenheterna handlar om att bli dömd, att känna skam, att inte bli lyssnad på eller att inte känna sig förstådd. Upplevelserna av gatuterapin är däremot enbart positiva: upplevelser av en god relation och tillit till gatuterapeuten, ett ökat självförtroende samt upplevelser av att inte bli dömd. I mötet mellan gatuterapeuten och besökarna tycktes besökarna bli lugnare samt erhålla en ökad nivå av emotionell energi. / The purpose of this study was to examine the reasons behind the visitor’s choice of street therapy and their experiences of contact with public authorities. The aim was also to examine the experiences visitors had of street therapy and to study what happens in the meeting between the street therapist and the visitors. The study was conducted based on a qualitative research approach and is based on interviews and observations of 15 people who visited the street therapy. For the analysis, the theory of interaction rituals, the theory of transactional needs, labeling theory, stigmatization and shame where used.   The result shows that the reasons behind the choice of street therapy is that the street therapist has his own experience of substance abuse problems, and that he has professional secrecy towards the visitors and towards the public authorities. The visitor’s experience of public authorities is both positive and negative. They have had a good relationship with some of the social workers, who they trusted, and they have been involved in the decision making. The negative experiences is about being judged, feelings of shame and not being listened to or felt understood. Experiences of street therapy is however only positive: experiences of a good relationship and trust with the street therapist, increased self-confidence and experiences of not being judged. In the meeting between the street therapist and the visitors it seemed liked the visitors became calmer and received an increased level of emotional energy.

p. 1 - 90 / Submitted by Santiago Fabio (fabio.ssantiago@hotmail.com) on 2013-01-23T18:11:55Z No. of bitstreams: 1 44444.pdf: 570997 bytes, checksum: 0550ee455ba7cf905df18fa1e9f59320 (MD5) / Made available in DSpace on 2013-01-23T18:11:55Z (GMT). No. of bitstreams: 1 44444.pdf: 570997 bytes, checksum: 0550ee455ba7cf905df18fa1e9f59320 (MD5) Previous issue date: 2008 / Inserida na área temática “Parcerias Intersetoriais”, esta dissertação busca analisar limites e possibilidades em relações de parceria intersetorial, a partir das características de uma experiência de parceria considerada exitosa, envolvendo organizações de origem estatal, empresarial e não-governamental em prol da inserção qualificada de jovens no mercado de trabalho, em Salvador–BA. Inicialmente, são trazidas percepções a respeito das transformações nos limites e nas relações entre as esferas pública e privada, frente a desafios complexos, na atualidade. Em seguida, é apresentado um levantamento bibliográfico de características das relações de parcerias e é apresentado um modelo de análise, o qual foi utilizado para subsidiar as investigações empíricas. As análises têm como foco o estudo de caso de uma relação de parceria envolvendo três organizações de diferentes origens: a ONG CIPÓ Comunicação Interativa, o Instituto Unibanco, de origem empresarial, e a Delegacia Regional do Trabalho da Bahia (DRT-BA), órgão estatal. Entre as conclusões do estudo, verifica-se que o caso analisado evidencia que relações intersetoriais de parceria podem consolidar-se ao longo do tempo, alcançando resultados positivos em torno de desafios coletivos complexos, por meio de um processo de engajamento mútuo, superação de limites e constante aprendizagem. / Salvador