1. Svarbiausi rizikos šeimų kriterijai yra: nedarnios, asocialios, nepilnos šeimos, kuriuose nesugebama tinkamai spręsti susidariusias problemas, rūpintis vaikais, keisti gyvenimo būdą. Dažniausiai tokiuose šeimose poreikių tenkinimas vyksta socialiai nepriimtinais būdais. Socialinės rizikos šeimų atsiradimo priežastys: nestabili ekonominė padėtis Lietuvoje, skurdas, nedarbas, priklausomybė alkoholiui, narkotinėms medžiagoms, vaikų nepriežiūra, socialinių įgūdžių stoka, auklėjimo ypatumai šeimoje, konfliktai šeimoje, visuomenės informavimo priemonių poveikis, vertybių sistemos ypatumai. 2. Vilniaus miesto socialinės paramos centras vykdo šias svarbiausias veiklas: teikia kokybiškas socialines paslaugas ir išmokas Vilniaus miesto gyventojams, kurie negali savarankiškai rūpintis savo asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir kuriems būtina pagalba, tenkinant jų būtinuosius poreikius bei sprendžiant socialines problemas. 3. Tyrimu nustatyta, kad: • Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai, dirbdami su socialinės rizikos šeimomis, nėra pajėgūs nusistatyti darbo prioritetų – apsiriboja buitinių sąlygų tikrinimu, neatkreipdami dėmesio į kitas esmines šeimų, atsidūrusių krizėje, problemas. • socialinių darbuotojų bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, teikiant pagalbą socialinės rizikos šeimoms, vyksta nuolat. • dažniausiai socialiniai darbuotojai bendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiuoju inspektoriumi, su nepilnamečių reikalų... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of social risk families is actual to many countries of the world, especially those which experience still essential social changes. Family is the most important in your life. It is important for your children, our parents and grand parents. It is important due to the fact that it is the foundation of the economy and our civilization. Urgent help is needed by social risk families and there are many of them in Lithuania. For social workers involved in the work with social risk families one of the most important highlights is the co-operation with other institutions. For the research of the co-operation a goal was set – to find out problems in co-operation between social workers working with social risk families and Children‘s Rights Protection Unit (further VTAS). Work tasks: • To analyze scientific literature and legal documents regulating children‘s rights and their protection in social risk families; • on the basis of scientific and methodological literature to define main criteria of social risk families and identify the roots of their appearance; • to disclose the activities of Vilnius social care center and the organization and execution of the help provided to social risk families; • to provide a list of social workers working with social risk families in order to evaluate the co-operation of social workers with other institutions in providing help to social risk families. Methods of work: • Theoretical: analysis of pedagogical and... [to full text]

Tyrimo problema- praradę gebėjimą socializuotis, prisitaikyti visuomenėje, socialinės rizikos šeimų tėvai nesugeba patenkinti būtiniausių vaikų poreikių, neįstengia perduoti vaikams visuomenėje priimtų elgesio normų ir taisyklių. Tyrimo prielaida- socialinės rizikos šeimose augantys vaikai stokoja mokymosi motyvacijos, prisitinga pasitikėjimo savimi ir ryžto siekti tikslų, nes tėvų turimų gebėjimų nepakanka formuojant sąmoningą vaiko asmenybę. Tyrimo objektas- socialinės rizikos šeimų tėvų gebėjimai, kurie padėtų vaikams ugdytis.Tyrimo tikslas- nustatyti ryšį tarp tėvų turimų gebėjimų ir vaikų mokslo pasiekimų bei prisitaikymo mokyklos bendruomenėje. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai- išanalizavus literatūrą, apžvelgti socialinės rizikos šeimų socialines ir psichologines problemas; apibūdinti tėvų gebėjimus, kurie turi įtakos vaikų mokymosi motyvacijai; išsiaiškinti, kokių tėvų gebėjimų stoka slopina vaikų pasitikėjimą savimi, sprendžiant iškylančias mokymosi problemas. Atlikto tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad neigiamą poveikį vaikų mokymosi motyvacijai turi socialinės rizikos šeimų tėvų abejingas požiūris į išsilavinimą, nesugebėjimas konkuruoti. Artimiausioje aplinkoje- šeimoje- susiformavęs nesugebėjimas bendrauti ir užmegzti socialinių ryšių neskatina pažinti jausmų ir jų valdyti, spręsti konfliktus konstruktyviai. Tai didina socialinę atskirtį mokykloje, kuri iššaukia negatyvų vaikų nusiteikimą mokymosi atžvilgiu, vengimą lankyti mokyklą. Taip pat galima daryti... [toliau žr. visą tekstą] / The statement of the research paper: parents, who have lost the ability to socialize, to adapt in society, social risk families, fail to meet the minimum needs of the children, so the children are unable to communicate socially acceptable standards of conduct and rules. The study of social presumption: children, who are raised in families at social risk, have a lack of the learning motivation, self-confidence and resolve to achieve goals as parents do not have enough capacity to shape the child's conscious personality. The study object: The parenting skills for children’s developed learning stimulation in families at social risk. The aim of the research paper is to establish a connection between parents' skills and children's academic achievement and adaptation in the school community. The main objectives of the study is the review of social and psychological problems in families of social risk according to the analysis of the literature; to describe the capacity of parents to influence children's learning motivation; to find out what kind of lack of parents capacity suppresses the children's self-confidence by dealing the rising learning problems. The survey data suggest that the negative impact on children's learning motivation to disadvantaged families’ parents’ indifferent approach to education, an inability to compete Parents in families at social risk have indifferent attitude to education and inability to compete which one has a negative impact on children's... [to full text]

Lietuvos valstybėje paramos šeimai politiką įtakoja labai daug veiksnių: bendra šalies situacija, tradicijos, požiūris į šeimą, gėrovės valstybės modelis ir pan. Šiame darbe nagrinėjama socialinių paslaugų infrastruktūra socialinės rizikos šeimoms, pateikiamos socialinės pagalbos šeimai tinklo plėtros galimybės. Magistriniame darbe apžvelgta socialinės rizikos šeimų situaciją, pokyčiai bei tendencijas. Išnagrinėti organizacijų, teikiančių socialines paslaugas, veiklos procesą, nustatant kokią vietą šios užima valstybės ir savivaldybių institucijų sistemoje. Tyrimu nustatytos socialinės rizikos šeimoms teikiamos socialinės paslaugos, įvertinta socialinių paslaugų plėtra. Tyrimo metu peržiūrėti teisės aktai, reglamentuojantys socialinės rizikos šeimoms teikiamas paslaugas. Remiantis darbine praktika, įvairių savivaldybių patirtimi, mokslinėje literatūroje siūlomomis rekomendacijomis, mėginta išskirti problematiškiausias socialinės paramos infrastruktūros vietas bei pateikti rekomendacijas socialinių paslaugų tinklo plėtrai. Tyrimu nustatyta, kad šiai dienai dar nėra pilnai suformuota teisinė bazė, apibrėžianti socialinių paslaugų teikimo mechanizmą. Elektrėnų savivaldybėje darbas su socialinės rizikos šeimomis vyksta pakankamai vangiai. Esamos socialinių darbuotojų pajėgos yra per menkos suteikti pilną paslaugų paketą šioms šeimoms. Rekomenduotina plėsti socialinės paramos tinklą – įsteigti paramos šeimai bei krizių centrus. Norint užtikrinti efektyvų paramos teikimo... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian Republic policy of social assistance to families is influenced by many factors: general economical – political situation in the country, country traditions, general attitude toward the family, the model of state welfare, and many others. This Master Paper examines the infrastructure of social services available for families under the social risk; it also presents possibilities for development of social assistance for families’ network. In this Master Paper there was made a survey on the situation of families under the social risk, taking into account recent changes and tendencies. The activity process of organizations that provide social assistance was properly studied and their place and position in the system of country and municipality institutions was defined. There were identified the social assistance services that are available for the families under the social risk, evaluated the possibility of expansion and growth of social services. In the research process there were reviewed the law statutes regulating the services provided for the families under the social risk. There was made reference to the working experience and practice of many municipalities, an to the recommendations given in the non-fiction literature, and the most problematic points in the infrastructure of social assistance were distinguished; the recommendations how to improve social assistance for the families under the risk were introduced. The analyses showed that the legal basis, defining... [to full text]

Ugdymo sociologijos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes staigūs socialiniai pokyčiai Lietuvoje padarė įtaką daugelio žmonių gyvenimui. Atsirado disfunkcinių, socialinės rizikos šeimų, kurios dažnai tampa įvairių neigiamų reiškinių priežastimi. Pagausėjo skyrybų arba šeimų, kurių nariai nuolatos išgyvena konfliktus, smurtą, prievartą ir panašiai. Tokiose šeimose augantys vaikai patys linkę smurtauti, nesugeba sutvardyti pykčio, sunkiai adaptuojasi kolektyve, turi mokymosi problemų, dažniau linkę į savižudybę. Vaikų dienos centrai – tai įstaigos, kurios teikia dienos globos, prevencines, informavimo, konsultavimo, maitinimo organizavimo bei materialinės paramos paslaugas sunkiai prisitaikiusioms prie socialinių ir ekonominių Lietuvos pokyčių šeimoms su vaikais. Šių paslaugų teikimo esmė – daryti tai, kas įmanoma, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškai, tinkamai rūpintis savo vaikais, kad vaikai nepakliūtų į valstybines globos įstaigas ir turėtų tinkamas sąlygas gyventi biologinėse šeimose. Lietuvoje veikiantys VDC nėra unikalūs. Daugelyje Europos valstybių įvairios paskirties atviri vaikų ir jaunimo dienos centrai veikia ir yra sukaupę didžiulę patirtį. Vienus iš pavyzdinių vaikų dienos centrų veiklos modelių galima pamatyti Belgijoje, Vokietijoje ar Norvegijoje. Nuo Lietuvos centrų jie skiriasi tuo, kad daugumoje užsienio valstybių jie yra atviri visuomenei, t. y. bet kuris valstybėje gyvenantis vaikas gali jį lankyti su vaiko teisių specialistų... [toliau žr. visą tekstą] / Sudden social changes in Lithuania have affected the lives of many people that is why the topic of this final piece of master’s studies of sociology of education is relevant these days. Dysfunctional and At-Risk families, which usually bring many negative experiences, started appearing. A number of divorces and the number of families that constantly experience conflicts, violence and constraint has increased. Children who grow up in such families incline using violence themselves, find it more difficult to control anger, have trouble learning at school, have difficulties adapting to new environment, and are also more likely to think about suicide. Children’s day centers are institutions that provide day care, consultation, food, prevention and material support for the families with children, which have difficulties adapting to new social and economic changes. The reason for these services is to do everything to help people live independently, to help and teach them to take care of their children properly, so children could stay in their biological families, and not be sent to the state orphanages. Children’s day centers in Lithuania are not unique; such institutions with diverse purposes are working in many European countries, have a lot of experience, and are open to all children. The best examples of these children’s day centers are seen in Belgium, Germany and Norway. They are different from the day centers in Lithuania in openness, in these countries every child can... [to full text]

A number of families suffering from alcoholic consequences constantly increase. More and more children suffer from the lack of their parents’ care, emotional repulse, compulsion and poverty. Though the childhood is so short the experience gained at that period of time, joy survived and bitterness suffered leaves the foremost marks and most frequently decide the future ways. The aim of the specialists of the social spheres is to help these children to prevail the basic difficulties, which menace their social course. The goal of this final post – graduate work is to disclose the features of social with the children dependent on their alcoholic parents.

Families which tend to face various problems are commonly called the families at risk. This term is widely used both in official acts of law, both by public institutions ensuring the protection of rights of children and giving social support for families. Social Services act of 2006 provides the definition of family at risk which we are using in this Work. We could exclude such risks: addiction, lack of responsibility or social skills as well as psychological, physical and sexual abuse against children. The analysis of the needs of families at risk is extremely relevant nowadays, when support of families at risk ensuring rights of children they are growing is priority field of the Country. It was expected that qualitative research of the needs of families at risk would induce the deeper recognition of families at social exclusion because we would try to look to various expressions from their point of view. Deeper perception of the needs of families at risk would help social workers in preventive and interventional work with these families. The aim of this Work is on the ground of qualitative research to disclose the needs of families at risk, the causes of dismissal of those needs and the support provided for families at social exclusion. During the analysis we use the ethnographic qualitative research method. For the collection of documents two methods – interview (group and individual) and observation – were used. Eight families participated in the analysis and twelve... [to full text]

Šio darbo objektas – darbas su socialinės rizikos šeimomis ir jaunimo subkultūromis. Darbo hipotezė – vaikams iš socialinės rizikos šeimų dažniau yra tarpininkaujama dėl konsultacijų su kitais specialistais bei įvairių dokumentų, susijusių su pašalpomis, tvarkymu, o šeimoms, kurių vaikai priklauso subkultūroms, dėl vyraujančių įvairių konfliktų sprendimo. Darbo tikslas - ištirti darbo su socialinės rizikos šeimomis ir jaunimo subkultūrų atstovais ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti socialinės rizikos šeimų atsiradimo pagrindinius veiksnius. 2. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos jaunimo subkultūrų susiformavimui. 3. Palyginti specialistų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis ir su šeimomis, kurių vaikai priklauso subkultūroms, darbo ypatumus. Išvados: 1. Tyrimo metu nustatėme, kad bendrų interesų, tikslų nebuvimas šeimoje, nepatikimumas, nepasitikėjimas vienas kitu šeimoje bei tarpusavio supratimo nebuvimas – tai pagrindinės priežastys, kurios skatina rastis socialinės rizikos grupės šeimas. 2. Veiksniai, turintys įtakos jaunimo subkultūrų susiformavimui, tai nepatenkinti saviraiškos poreikiai; ieškojimas „kitoniškumo“; tam tikroje subkultūroje vyraujančios idėjos bei bendravimas; paauglių problemos šeimoje ir patyčios mokykloje. 3. Socialiniai darbuotojai, labdaros teikimo organizacijos, socialiniai pedagogai, mokyklos ir kiti mokyklos darbuotojai, dirbdami su socialinės rizikos šeimomis ir (ar) jų vaikais, teikia paramą ir pagalbą, sprendžiant... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work - social risk families and subcultures of youth in Kaunas city. Hypothesis of this work – for children from social risk families are mediating for consultation with other specialists and are handling various documents relating to the benefits, and for families, which children are in subcultures, are prevailing the resolution of various conflicts. The aim of this work - to explore the peculiarities of work of social risk families and subcultures of youth. Tasks of work: 1. Find out the main occurrence factors of the social risk families. 2. Identify the factors, which influence formation of youth subculture. 3. Compare the peculiarities of experts work with social risk families and families, which children are in subcultures. The main conclusions are: 1. In research it had been set that when in families there are not common interests, goals, unreliability, distrust of each other – there are main reasons, which encourage the emergence of families of social risk. 2. Factors, which are affecting to the formation of youth subcultures are expressions of unmet needs, for „otherness“, prevailing ideas and communication in the particular subculture, the problems of teen in the family and bullying at school. 3. Social workers, organizations of charity, social workers, schools, and other school staff provide support and aid, deal various questions, when they work with families of social risk and (or) their children. Arranging for consultations with other... [to full text]

Teikiant socialinę pagalbą šeimai ir vaikui, skatinamas tarpžinybinis bendradarbiavimas, pasitelkiant įvairių sričių specialistų komandos. darbo tikslas - išnadrinėti vaikų dienos centrų ir įvairių institucijų, įstaigų tarpžinybinę sąveiką, įvertinti bendradarbiavimo galimybes, pateikti rekomendacijas šiai veiklai tobulinti. / On providing a social support to a family and children growing in it, an interdepartmental co-operation is encouraged and teams of experts from various spheres are engaged. The goal of the research work: to discuss upon the interdepartmental interaction of children day-time centers and various institutions, to assess the opportunities of co-operation, to provide recommendations for improvin these activities.

Vaikai sudaro penktadalį visų Lietuvos gyventojų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę teko susidurti su daugybe problemų: tai plintanti narkomanija, alkoholizmas, pornografija, bedarbystė ir kt. Dėl to daugėja Lietuvoje be priežiūros paliktų vaikų, kuriems reikalinga globa. Bešeimiai vaikai globojami šeimose, šeimynose, įvairiose valstybinėse globos įstaigose. Palankiausia vaikui – būti globojamam darnioje šeimoje. Tik šeimoje gali vykti pilnavertė vaiko socializacija, kai žmogus, gyvendamas tarp žmonių, natūraliai perima jų patirtį, elgesį, papročius. Globojant vaikus šeimoje kyla daug problemų. Kaip, kokiais būdais auklėti vaikus šeimoje, iš kur pasisemti patirties, kad būtų pasiektas teigiamas galutinis rezultatas, ir yra šio darbo problema. Tyrimo objektas – vaikų auklėjimo ypatumai ir būklė vaikus globojančioje šeimoje. Tyrimo tikslas – atskleisti auklėjimo ypatumus bei auklėjimo būklę šeimose, savanoriškai globojančiose vaikus. Šio darbo uždaviniai: apžvelgti vaikų globos raidą bei dabartinę jos padėtį Lietuvoje; ištirti vaikų auklėjimo būklę bei jų auklėjimo ypatumus vaikus globojančioje šeimoje; išsiaiškinti teikiamą šeimoms pagalbos mastą ir jos poreikį; nustatyti šeimos narių tarpusavio santykius; nustatyti socialinių darbuotojų bei pedagogų požiūrį į šias šeimas. Šiame darbe panaudoti kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai. Interviu metodu buvo apklaustos keturios šeimos, globojančios vaikus. Taip pat anketų pagalba buvo apklausta 30 specialistų – socialinių pedagogų ir... [toliau žr. visą tekstą] / About 20% of all inhabitans in Lithuania are children. After getting back the independence Lithuania faced with many difficulties: pervasive drug addiction, alcoholism, pornography, unemployment and etc. Thats why the number of unattended children which need our care is increasing nowdays. Children which are left by their parents are usually in care of other families and different state and private Foster Homes. The best thing is then the child is fostered in harmonious family. Only in a family the child can have the total socialization, when a person is in communication with other family member he naturally obserbs their experience, behaviour, tradicions and language. People who have fosterchildren usually have a lot of difficulties. The main problem of the reseach work is in what ways to bring up children, how to get experience on purpose to achieve the final positive rezult. It means total socialization of the child in society. The main subject of the reseach work ie the peculiarities and state of parenting in families which have fosterchildren. The aim of the reseach work is to show the peculiarities and state of parenting in families which voluntarily have fosterchildren. The pieces of the work are: to review the development of fosterage and its recent state in Lithuania, to survey the situatio and peculiarities of fosterchildren bringing up in families, to see how such families are supported to know what support they need most of all, what support they lack to find... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos neįgaliųjų vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, integracijos problemos mokykloje, atskleisti integracijos ypatumai bei mokinių, turinčių specialiųjų mokymosi poreikių, galimybės dalyvaujant ugdymo procese. Taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip spręsti šias problemas. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriamas neįgalumo fenomenas, pateikiama negalios sampratų įvairovė, aptariamos negalios atsiradimo priežastys bei analizuojamas negalios suvokimas įvairių teorijų kontekste. Antrojoje dalyje nagrinėjama socialinės rizikos šeimų samprata, pateikiamos šių šeimų atsiradimo priežastys, analizuojama neįgalaus vaiko situacija socialinės rizikos šeimoje bei apžvelgiamas socialinės paramos ryšys su neįgalius vaikus auginančių tėvų psichologiniu prisitaikymu. Trečiojoje dalyje aptariamas integracijos suvokimas, nagrinėjamas specialiųjų poreikių mokinių integravimas į mokymo procesą, apžvelgiamas pedagogų požiūris į negalią turinčių mokinių integravimą į bendrojo lavinimo mokymo procesą, aptariamas neįgaliųjų vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose tėvų dalyvavimas integracijos procese bei analizuojamas diskriminacijos aspektas neįgaliųjų atžvilgiu bendrojo lavinimo mokykloje. Ketvirtojoje dalyje analizuojami du skirtingi atvejų tyrimai, apibrėžiami neįgaliųjų, augančių socialinės rizikos šeimose, integracijos mokykloje ypatumai, gilinamasi į neįgaliųjų problemas mokykloje, atskleidžiamos jų dalyvavimo ugdymo... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis analyzed and assessed for disabled children, growing social risk families, integration problems at school, to reveal features of the integration of pupils with special educational needs, the possibility of participation in the educational process. It also provides guidance on how to deal with these problems. In the first part of the theoretical aspect of the phenomenon studied disability, the disability concepts of diversity, discusses the causes of disability and disability perception is analyzed in the context of different theories. The second part deals with the concept of social risk families, these families are the causes and analyzes of a disabled child in the family situation of social risk and review the relationship of social support to parents of children with disabilities psychological adaptation. The third part deals with the integration of perception is discussed with special needs students integrated into the learning process, an overview of teaching approach to the integration of students with disabilities into the mainstream education process, discusses the disabled children growing up in disadvantaged families for participation in the integration process and analyze the discrimination faced by people with disabilities in mainstream schools. The fourth section analyzes two different case studies, defines people with disabilities, growing social risk families, school integration features, and delves into the problems of people with disabilities... [to full text]