Lietuvos Respublikos valstybės uždavinys – užtikinti ne tik pilietines ir politines, bet ir socialines teises, grindžiamas asmens poreikiai bei visuomenės sanglauda. Savivaldybėms tenka tiesioginė atsakomybė už socialinės paramos teikimą jos teritorijoje gyvenantiems asmenims. Hipotezė – Utenos apskrities rajonų savivaldybių gyventojams teikiamos įvairios socialinės paslaugos, tačiau nėra aišku ar Utenos apskrities rajonų savivaldybių teikiamos socialinės paslaugos atliepia gyventojų poreikius ir savivaldybės nevienodai tiekia socialines paslaugas savo gyventojų poreikiams. Darbo objektas – socialinė parama, atliepiant gyventojų poreikius Utenos apskrityje. Darbo tikslas – išanalizuoti socialinę paramą, atliepiant gyventojų poreikius Utenos apskrityje: organizavimą ir teikimą. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti socialinių paslaugų teikimo Lietuvoje prielaidos 2. Aptarti Utenos apskrities rajonų savivaldybių, kaip socialinių paslaugų teikėjų, situacijas 3. Ištirti Utenos apskrities rajonų savivaldybių gyventojų nuomonę apie gaunamas socialines paslauga. Darbas parengtas naudojantis šiais metodais: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, anketinės apklausos metodas, statistinė duomenų analizė. Apibendrinant mokslinę literatūrą ir empirinio tyrimo duomenis, galima teigti: 1. Socialinių paslaugų teikimo srityje pagrindinis vaidmuo tenka savivaldybių Socialinės paramos skyriams, kurie teikia konsultavimo, informavimo, socialinių paslaugų planavimo, tarpininkavimo paslaugas... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of Lithuanian Republic is to ensure net only Civic, political but also social rights well – founded on personal neeis and unijon the local administration for social support for people living in its area. Hypothesis – the different kind of social servines for the inhabitants of local administration in the district of Utena, however it is not clear if the social servines provided by the local administration in the district of Utena reply the neeis of the inhabitants and local administration provides the social support for the inhabitants not equally. The subject of tiesis – social support replying the needs of inhibitants in the district of Utena. Thesis aim – to analyse the social support replying the needs of inhabitants in the district of Utena: its organisation and rendering. Thesis objects: 1. To descrite the presumptions of rendering social support in Lithuania. 2. To analyse the situations where the local administration of the districts in Utena is the main provider of the social supprots. 3. To examine the opinio of the inhibitants about the rendered social support from local administration of the districts in Utena. Used methods in the final tiesis: the anglysis of the scientific literature, the anglysis of the documents, the questionnaire and the anglysis of the statistic data. Summarizing the scientific literature and the most important results of investigation could be state the following: 1. In the field of rendering the social support the... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas socialinių paslaugų administravimas savivaldos lygmenyje. Tyrimo tema neabejotinai aktuali ir svarbi šiandieninei savivaldybių praktikai, nes socialinių paslaugų administravimo sistema, kaip tokia šiuolaikinėje valstybėje, reikia pripažinti, dar nėra iki galo sukurta Lietuvoje. Sparčiai kintantys visuomenės socialiniai poreikiai skatina ieškoti optimalių socialinių paslaugų administravimo būdų. Tačiau neefektyviai administruojant socialines paslaugas gali sulėtėti jų plėtros procesas ir nespėti atitikti šių dienų poreikių bei tendencijų. Baigiamąjį darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjamas socialinių paslaugų administravimas teoriniu aspektu. Apžvelgiamas socialinių paslaugų administravimas mokslinės literatūros šaltiniuose, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose. Antroje baigiamojo darbo dalyje pristatomas socialinių paslaugų administravimo Šiaulių rajono savivaldybėje tyrimas. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinių paslaugų administravimo ypatumus Šiaulių rajono savivaldybėje. Pagrindinė socialinių paslaugų įgyvendintoja vietos savivaldoje yra Šiaulių rajono savivaldybė, nes joje labiausiai išryškėja žmonių socialinės problemos, identifikuojamas tikrasis vietos gyventojų poreikis socialinėms paslaugoms. Ji atsako už socialinių paslaugų teikimą savo teritorijoje gyvenančioms įvairioms socialinėms grupėms. Šiaulių rajono savivaldybėje atliktas socialinių paslaugų administravimo tyrimas padėjo... [toliau žr. visą tekstą] / The bachelor‘s thesis deals with social services administration in the level of self-government. The theme of the research is certainly relevant and important for today’s practice of municipalities since the social services administration system as a phenomenon in modern state, is not completely finished in Lithuania. Rapid changes of the social needs of the society induce to look for optimal ways of social services administration. However, inefficient administration of social services may slow down their development process and may not meet today’s needs and tendencies. The work consists of two parts. The first part analyses the social services administration in theoretical terms. Social services administration is overviewed in scientific literature sources, the laws of the Republic of Lithuania and executive acts. In the second part of the final thesis the research on the social services administration in Šiauiai district municipality is presented. The research aimed to reveal the peculiarities of social services administration in Šiauliai district municipality. The main executor of social services in local self-government is Šiauliai district municipality because the social problems of people are most clearly revealed in it and it identified the real demand of the social services of local inhabitants. Šiauliai district municipality is responsible for the provision of social services for various social groups residing in its territory. The research on social services... [to full text]

The aim of this study was to explore how social workers interpret the part of the Swedish social services act that regulates each municipality’s responsibility of the people staying in it. The study’s general methodological approach connects to sociology of law. The research questions were: (1) What factors are considered important by the social workers in assessments of responsible municipality? (2) Are there variations in the assessments of responsible municipality and in that case; how can the variations be explained? (3) What discretion do the social workers consider that they have in assessments of responsible municipality? Previous studies have found considerable differences in professional social work assessments in Sweden. 69 social workers completed a questionnaire which included two vignettes. The selection maintained the emergency social services for well above 4 million citizens. Many factors were considered important in assessments of responsible municipality; the most prominent of those was the physical presence in the municipality. Variations appeared especially regarding long-term decisions and could partially be explained by which factors were considered important. The law that regulates the area of interest is a detailed legislation. However, some explanation could be found in Lipskys (2010) theory of Street-level bureaucracy.

Much literature has documented the high levels of burnout, stress, and grief in HIV physicians and nurses due to the challenging nature of the chronic, fatal disease with which they deal on a daily basis. Providers of social and HIV prevention services face similar challenges while working with stigmatized, terminally ill clients. However, since these latter occupations deal with social, rather than clinical interventions, their experiences may differ from those of medical personnel. Through open-ended interviews with HIV counselors, educators, case managers, and outreach workers, this exploratory study assesses the occupational stressors of providers of social and HIV prevention services in the Tampa Bay area. By addressing the factors that contribute to stress in HIV prevention work, coping strategies and structural interventions are recommended to an AIDS service organization to combat the ill effects of these problems.

Disertacijoje tyrinėjama asmeninių socialinių paslaugų institucinė ir organizacinė struktūra Lietuvoje. Pagrindinis darbo tikslas – ištirti Vakarų šalių asmeninių socialinių paslaugų institucinės ir organizacinės struktūros pagrindinių bruožų raišką Lietuvoje. Disertacijos struktūrą lėmė išsikeltas tyrimo tikslas. Pirmoje darbo dalyje siekiama pateikti asmeninių socialinių paslaugų sampratą, išskiriant ją sudarančius elementus, kurių transformacijos analizuojamos kitose darbo dalyse. Antroje darbo dalyje pristatomi tyrimo objektai, duomenų šaltiniai ir duomenų rinkimo metodai, duomenų analizės metodai ir procesas. Trečiojoje darbo dalyje analizuojama Lietuvos asmeninių socialinių paslaugų institucinė ir organizacinė struktūra, siekiant identifikuoti Vakarų šalių asmeninių socialinių paslaugų institucinės ir organizacinės struktūros bruožus, bei atskleisti atitinkamo bruožo raišką sąlygojančius mechanizmus. Disertacijoje konstatuojama, kad Lietuvos asmeninių socialinių paslaugų institucinėje ir organizacinėje struktūroje galima identifikuoti tam tikrus Vakarų šalių bruožus, tačiau jų raiška yra veikiama iki nepriklausomybės atkūrimo buvusios institucinės ir organizacinės struktūros. / He objective of the dissertation is to identify the main features of Western personal social services in institutional and organizational structure of post-communist Lithuania. The first part of the dissertation is devoted to get analytical frame of personal social services. Part two presents the research strategy used to analyze the institutional and organizations structure of personal social services in post-communist Lithuania: object of research, data sources and data gathering techniques, data analysis process and techniques. The analysis of institutional and organizational structure of personal social services in post-communist Lithuania is conducted in the third part of dissertation. Findings: the institutional and organizational structure of personal social services in post-communist Lithuania corresponds to Western structures, but the development was influenced by the legacy of communist period.

Tyrimo objektas: Bendrosios ir specialiosios socialinės bei kitos paslaugos ir šias paslaugas teikiančių specialistų kontingentas neįgaliųjų reabilitacijos, priežiūros, dienos centrų institucijose bei kitose įstaigose, teikiančiose paslaugas žmonėms su negalia. Tikslas: Išanalizuoti paslaugų žmonėms su negalia teikimą, jų struktūrą, jas teikiančių specialistų kontingentą įstaigose, teikiančiose paslaugas negalią turintiems asmenims. Uždaviniai: 1. Nustatyti, kokias negalias turintiems asmenims yra teikiamos paslaugos socialinių paslaugų įstaigose. 2. Įvertinti, kokio negalios sunkumo lygmens asmenims yra teikiamos paslaugos. 3. Išsiaiškinti įstaigose teikiamų paslaugų rūšis bei darbuotojų kontingentą. 4. Įvertinti neįgaliesiems socialines paslaugas teikiančių įstaigų problemas ir neįgaliųjų reabilitologų poreikį. 5. Informacijos, gautos per internetą ir per anonimines anketines apklausas, negalių tipų, darbuotojų kontingento, bendrųjų bei specialiųjų socialinių paslaugų palyginimas. Problema: Įvairių negalių tipų nevyriausybinėse neįgaliųjų organizacijose ir centruose teikiamos paslaugos neužtikrina neįgaliųjų fizinės, psichologinės ir socialinės reabilitacijos, galinčios sąlygoti neįgaliųjų geresnę gyvenimo kokybę. Išvados: 1. Socialines paslaugas teikiančiose įstaigose yra teikiamos paslaugos žmonėms, turintiems regos, klausos, intelekto ir judėjimo (motorikos) sutrikimų bei kitų negalių tipų asmenims. 2. Daugiausiai įstaigų teikia paslaugas vidutinę ir sunkią negalią... [toliau žr. visą tekstą] / The object: General and special social services and contingent of specialists providing these services in rehabilitation, care, day centers and other institutions for people with disabilities. The aim: To analyze the provision of services for people with disabilities, their structure and it’s providing specialists contingent in institutions for people with disabilities. Objectives: 1. To determine for what kind of disabilities social services are provided in institutions. 2. To evaluate for what level of disability service are provided. 3. To find out the type of provided services and specialist’s contingent in institutions. 4. To evaluate problems in social services institutions and the need of disabled rehabilitations. 5. To compare the information, as disability types, contingent workers, general and special social services, obtained through the Internet and an anonymous questionnaire. Problem: The social services provided in non-governmental disabled people organizations and centers cannot ensure physical, psychological and social rehabilitation for people with disabilities, which could lead to better quality of life. Conclusions: 1. The social services in institutions are provided to people with visual, hearing, intellectual, physical (movement) or other types of disabilities. 2. The most institutions provide services for persons with medium or severe disability level, at least – with low level of disability. 3.1. Most institutions provide general and special social... [to full text]

<p>Although many organizations aspire to be diverse, both in their internal composition and external collaborations, diversity's consequences for organizational outcomes remain unclear. This project uses three separate studies to examine how diversity within and across organizations influences organizational outcomes. The first study uses original data from a national study of organizations to analyze how an organization's internal social composition is associated with its performance. It advances diversity-performance research by demonstrating how the mechanisms of social bridging and social bonding can work together within a diverse organization to improve its performance. The findings suggests that an organization can improve its performance by having socially diverse members who interact often and in ways that engage their social differences. The second study integrates social capital theory and network analysis to explore the relationship between interorganizational networks and organizational action. It uses cross-sectional and panel data from a national study of congregations to analyze the collaborative partnerships congregations form to provide social services. This study demonstrates that a congregation's network ties, net of the effects of its internal characteristics, are significantly associated with the number and types of social service programs it offers. The third study illustrates how an organization's external ties can shape its action by examining black churches and their responses to people living with HIV/AIDS. It uses data from a nationally representative sample of black congregations and draws on institutional theory to analyze congregations as open systems that can be influenced by their surrounding environment. This study indicates that black churches that are engaging their external environment are significantly more likely to have an HIV/AIDS program. Overall, by analyzing how individuals interact within organizations and how organizations interact with one another, these three studies demonstrate how diverse networks influence organizational outcomes.</p> / Dissertation

The thesis had its starting point in the first paragraph of the eleventh chapter in the Swedish social services act, which discusses the immediate risk assessments that has to be made when the social services receive a report about a child. The thesis highlights an area that has received a lot of attention in media since the spring of 2014, when an eight year old girl was fatally abused by her legal guardians. The social services had at the time received a report about the girl but it was left unread. This tragic case has brought attention to the routines used by the social services for dealing with reports and risk assessments. This thesis was conducted through individual interviews with social workers working with children and families in the social services, with the aim to acquire an enhanced understanding of how social workers perform immediate risk assessments and what these assessments are based on. The results of the study showed that several of the municipalities had a routine for how to handle incoming reports, but lacked specific routines regarding the immediate risk assessments. Without specific routines, the informants stated experience, intuition and cooperation with co-workers and managers as important factors of making risk assessments. / Studien tog avstamp i socialtjänstlagens elfte kapitel, första paragrafen, vilken behandlar den omedelbara skyddsbedömning som ska göras av socialtjänsten vid en inkommen anmälan gällande ett barn. Studien belyser ett medialt uppmärksammat område som sedan våren 2014 blivit vida diskuterat då en åttaårig flicka misshandlades till döds av sina vårdnadshavare. Socialtjänsten hade då fått in en anmälan om flickan men som ingen ännu hade läst. Detta tragiska fall har uppmärksammat socialtjänstens rutiner kring anmälningar och hur de genomför skyddsbedömningar. Studien genomfördes genom individuella intervjuer med socialsekreterare som arbetar inom Barn och familj i socialtjänsten och syftet med studien var att få en ökad förståelse för hur socialsekreterarna utför skyddsbedömningar och vad som ligger till grund för dessa bedömningar. Studiens resultat visade att det i flera av kommunerna fanns en rutin för hur en inkommen anmälan skulle hanteras, men att det saknades specifika riktlinjer för hur de omedelbara skyddsbedömningarna skulle göras. I avsaknad av specifika riktlinjer uppgav informanterna att erfarenhet, intuition och samarbete med kollegor och chefer utgjorde viktiga delar av att göra skyddsbedömningar.

This study is qualitative and aims to describe and analyze how senior citizens with alcohol- related problems are recognized by social workers within local care for the elderly. The empirical material consists of eleven semi-structured interviews which was completed with the help of social workers within local elderly care. The findings of the study shows that the processing of the senior citizens alcohol related problem can be explained as an identified “awareness process.” Further, the findings of the study shows that awareness is often made by others than the social workers themselves. The study has also showed that known versus unknown information about present alcohol-related problems, tends to be crucial for when and how awareness is made in the “awareness process”. / Studien är kvalitativ och syftar till att beskriva och analysera hur äldre personer med problematiskt förhållande till alkohol uppmärksammas av biståndshandläggare inom kommunal äldreomsorg. Det empiriska materialet består av elva halvstrukturerade intervjuer och genomfördes med biståndshandläggare inom den kommunala äldreomsorgen. Studiens resultat visar att handläggningen av den äldre personens alkoholproblematik kan förklaras som en identifierad uppmärksammandeprocess. Vidare visar resultatet att uppmärksammandet oftast sker via andra personer än biståndshandläggaren själv. Studien har även visat att känd respektive okänd information om föreliggande alkoholproblematik, tenderar att vara avgörande för när och hur uppmärksammandet sker i uppmärksammandeprocessen.

Syftet med denna kvalitativa studie är att belysa hur brukare som har kontakt med socialtjänsten på grund av missbruksproblematik upplever och beskriver sitt inflytande över den egna behandlingen. Studien utgår från den hermeneutiska forskningstraditionen och har en kvalitativ ansats - sex semistrukturerade intervjuer har genomförts med brukare som har kontakt med socialtjänsten på grund av missbruksproblematik. Resultatet tolkades utifrån den nyinstitutionella teorin och visade att brukarna upplever att de har inflytande i sin kontakt med socialtjänsten, men på vilket sätt och i vilken omfattning varierar och påverkas till stor del av vilken socialsekreterare brukaren träffar. När vård enligt LVM ligger nära till hands upplever brukarna att kommunikation och information brister från socialsekreterarens sida. Samtliga brukare framhåller att kommunikation och delaktighet underlättar behandlingsarbetet och ökar den egna motivationen. En god relation till socialsekreteraren innebär ett fungerande inflytande, även om några brukare upplever att de inte alltid vågar vara helt ärliga med sina tankar på grund av oro för inskränkningar i inflytandet. Brukarens underläge i en ojämlik relation är närvarande, om än inte uttalat.