Disertacinio darbo temos aktualumas. Statistiniai duomenys, leidžiantys teigti, kad korupcinių veikų mastas Lietuvoje mažas, prieštarauja sociologinių tyrimų rezultatams, anot kurių, korupcijos faktų Lietuvoje yra labai daug , kas reikalauja šio reiškinio mokslinės analizės. Temos aktualumą grindžia ir korupcijos reiškiniui būdingas latentiškumas, šio reiškinio dinamika, formų, pasireiškimo sričių, subjektų, dalyko kaita, be to, tikslios ir aiškios korupcijos sąvokos, kurią būtų lengviau taikyti teisėkūroje, viešojo administravimo institucijų praktikoje, ją geriau suvoktų visuomenė, lengviau būtų deramai taikyti antikorupcinius įstatymus, stoka. Atsižvelgiant į tai, kad formuojant teisinės sistemos modelį, svarbiausios yra teisės sampratos, teisės doktrinos problemos, disertacijoje pabrėžiama, kad, visų pirma, kuriant nacionalinę antikorupcinių įstatymų bazę ir teisės normose apibrėžiant korupcines veikas, negalima apsiriboti vien tik teisės aktų keitimu kitais, o būtina išsiaiškinti žmonių teisinio mąstymo principus, visuomenės vertybių sistemą ir kriterijus, ir tik po to pereiti prie socialinių reiškinių objektyvizacijos ribų nustatymo teisės normose ir jų įgyvendinimo. Atitinkamai disertacijos įvade konstatuojama, kad efektyvinant korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimą, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kriminalistikos mokslui, nes suvokimas, jog korupcija yra sudėtinga socialinė, ekonominė, politinė, teisinė, kultūrinė, moralinė problema, kurią reikia spręsti... [toliau žr. visą tekstą] / The Relevance of the Topic of the Dissertation Work. The statistical data allowing stating that the extent of corruption acts is small in Lithuania disagree with the results of the sociology researches according to which there are a lot of facts of corruption in Lithuania , what requires the scientific analysis of this phenomenon. The relevance of the topic is grounded by the latency which is characteristic to corruption, dynamics of this phenomenon, the change of the forms, manifestation spheres and the subject, besides, the lack of the adequate and lucid concept of corruption which could be easier applied in the legislation and the practice of the institutions of public administration, and which could be easier perceived by the society and it would be easier to apply properly anti-corruption laws. In respect that when forming the model of the legal system, the most important are the law concepts, the problems of law doctrine, it is emphasized in the dissertation that, first of all, when creating the national base of the anti-corruption laws and determining the corruption acts in the rules of law, we should not restrict ourselves only to the change of legal acts, but it is necessary to find out the principles of people’s legal thinking, the value system and the criteria of the society, and only then pass on to the determination of the materialization limits of social phenomena in the rules of law and their implementation. Respectively, it is stated in the introduction of... [to full text]

Magistriniame darbe „Šiuolaikinė socialinė valstybė“ nagrinėjamas socialinio valstybingumo principo įtvirtinimas ir jo realizavimas pozityviųjų (socialinių) teisių užtikrinimu Lietuvoje, atsižvelgiant į šiuolaikinės socialinės valstybės doktriną. Tokiu būdu siekiama patvirtinti darbo hipotezę, jog Lietuva veikia pagal socialinio valstybingumo principą ir užtikrina socialines teises. Magistriniame darbe atskleidžiama šiuolaikinės socialinės valstybės samprata, socialinio valstybingumo principo bendrieji požymiai doktrinoje. Socialinio valstybingumo principas nagrinėjamas pagal jo įtvirtinimą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aiškinimus. Tai leidžia pateikti socialinio valstybingumo formalaus neįtvirtinimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, socialinės valstybės oficialiosios doktrinos neišplėtojimo problemas. Darbe nagrinėjamas socialinių teisių įtvirtinimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose. Socialinių teisių pagal Europos socialinę chartiją (pataisytą) užtikrinimo prisiimtiems įsipareigojimams tyrime nurodomi bendrieji socialinių teisių užtikrinimo duomenys bei nagrinėjami kai kurių konkrečių socialinių teisių užtikrinimo neatitikimai įsipareigojimams. Tai leidžia iš dalies atskleisti socialinio valstybingumo principo realizavimą Lietuvoje. / The consolidation of the principle of the social statehood and its realization to assure positive (social) rights in Lithuania are analysed on the strength of the doctrine of the modern welfare state in the master’s work “The modern welfare state”. That is intended to confirm the working hypothesis that Lithuania operates according to the principle of social statehood and assuring social rights. The objective of this article is to reveal the conception of the modern welfare state and general features of the principle of social statehood in the doctrine. The principle of the social statehood is analysed according to its consolidation in the Constitution of the Republic of Lithuania and explanations of the Constitutional Court of Lithuania. That allows to give the problems of the formal disconsolidation of the social statehood in the Constitution of the Republic of Lithuania, the disamplification of the official doctrine of the social state. The consolidation of the social rights in the Constitution of the Republic of Lithuania and in the instruments of international law is analysed in this paper. The general data of assurance of social rights are shown in the research of social rights under the assurance of the European social chart (revised) to undertaken obligations. That allows partly to reveal the realization of the principle of the social statehood in Lithuania.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, socialinę integraciją, įgyvendinimas Akmenės rajono pataisos inspekcijos atveju. Darbo teorinėje dalyje pateikiamos asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, socialinės atskirties ir jų socialinės integracijos, bei įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, socialinę integraciją, sampratos, atskleidžiamas visuomenės ir valstybės vaidmuo sprendžiant asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, socialinės integracijos problemas. Darbo tiriamojoje dalyje, naudojant dokumentų analizės, interviu ir veiklos savianalizės metodus, analizuojama Akmenės rajono pataisos inspekcijos veikla įgyvendinant įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, socialinę integraciją, išskiriamos problemos, bei pateikiami problemų sprendimo būdai. / Implementation of laws and other deeds regulating social integration of individuals released from imprisonment institutions taking the case of Correctional Inspectorate of Akmenė district is analyzed in Bachelor thesis. In theoretical part of the thesis the conceptions of social separation and social integration of individuals released from imprisonment institutions are presented together with conceptions of laws and other deeds, regulating social integration of individuals released from imprisonment institutions. The role of society and state in solving social integration issues of individuals released from imprisonment institutions is revealed. In the research part of the thesis the activities of Correctional Inspectorate of Akmenė district regarding implementation of laws and other deeds regulating social integration of individuals released from imprisonment institutions are analyzed by methods of document analysis, interviews and self-analysis of activities, identifying problems and suggesting solutions to the problems.

Darbe atlikta teorinė papildomo ugdymo sampratos, mokinių laisvalaikio užimtumo poreikių tenkinimo bendrojo lavinimo mokyklose ir socialinio pedagogo dalyvavimo popamokinės veiklos procese analizė. Iškelta hipotezė, vaikų dalyvavimą popamokinėje veikloje tėvai, ugdantys pedagogai bei socialiniai pedagogai įtakoja tik iš dalies, jų pasirinkimą labiau lemia pasiūla, galimybės ir pačių apsisprendimas. Buvo naudojamas turinio analizės metodas, kurio tikslas - išsiaiškinti popamokinės veiklos mokykloje ypatumus, galimus trūkumus ir daromas klaidas bei socialinių pedagogų galimybes dalyvauti laisvalaikiou žimtumo tenkinime, atliekant atvirų klausimų ir interviu atsakymų turinio analizę. Anketinės apklausos metodu buvo siekta identifikuoti mokinių ir tėvų nuostatų į papildomąjį ugdymą raišką ir išsiaiškinti, kaip mokyklos vaidmenį, tenkinant laisvalaikio užimtumo poreikius, vertina patys proceso dalyviai. Tyrime naudoto interviu tikslas – gauti būtiną tyrimui informaciją apie neformaliojo ugdymo situaciją mokyklose, įvairius šio proceso ypatumus, mokytojų ir mokinių išgyvenimus, subjektyvią jų nuomonę apie socialinio pedagogo vaidmenį, tenkinant laisvalaikio užimtumo poreikius. Į tyrimą buvo įtraukti 454 asmenys. Anketinėje apklausoje dalyvavo 436 respondentai: 234 mokiniai ir 202 jų tėvai. Pusiau struktūruotame interviu buvo atliktas devyniose šalies mokyklose, kur buvo apklausti 9 mokyklų administracijos atstovai, kuruojantys neformalųjį ugdymą švietimo įstaigoje, ir 9 mokyklų... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the theoretical analysis of additional education purpose, the schoolchildren’s spare – time entertainment participation in the comprehensive school and social educator participation in the out–of- school activity. Hypothesis: children’s participation in the out–of- school activity parents, teachers and social educator affects only partly, their choice determined by supply, opportunities and self determination. Content analysis was used to extracurricular activities at school find out the characteristics, shortcomings and mistakes, and opportunities for social educator to participate in spare – time entertainment to analyze the open questions and interview responses of content analysis. Questionnaire survey method was sought to identify schoolchildren’s and parent's attitudes towards the resolution of additional education and to explore how the role of the school, meet the needs of the entertainment, value participants themselves. Study used interviews aim to study the information about non-formal educational situation in the schools, teacher‘s and schoolchildren’s experiences, their subjective views on the social educator. The study included 452 persons. Questionnaire survey involved 436 respondents: 234 students and 202 parents. Semi-structured interviews were conducted in nine schools of the country, where were interviewed nine representatives of school administrations, the umbrella non-formal education in educational institution and nine school... [to full text]

Šiame darbe siekiama kompleksiškai pažvelgti į Černobylio pasekmes, aktualias XXI amžiuje per socialinės atminties, diskursų, ekologinės sąmonės perspektyvą. Tokio pobūdžio darbų per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje praktiškai nėra atlikta. Darbo problema – kokį, kokio dydžio poveikį ir kokioms grupėms padarė Černobylio katastrofa, kurios padariniai jaučiami iki šiol. Tas iki galo nėra nustatyta, nes koncentruojamasi į politinius (energetinio saugumo, grėsmių), sveikatos tyrimus, kompleksiškai nenagrinėjama kaip Černobylis paveikė ekologinę sąmonę, sociopolitinius diskursus, socialinę atmintį ir grėsmės suvokimą. Objektas: aktualus Černobylio ekologinis, politinis ir socialinis poveikis grėsmės suvokimo kontekste. Tikslas: Ištirti aktualų Černobylio ekologinį, politinį ir socialinį poveikį grėsmės suvokimo kontekste. Darbo aktualumas garantuoja 2011 m. kovo 11 d. įvykiai Fukušimoje, paskatinę iš naujo įvertinti atominės energetikos grėsmes ir Černobylio palikimą. Lietuvai uždarius IAE, svarstant dėl VAE, Baltarusijai ir Rusijai planuojant statyti savo jėgaines kyla ne tik energetinio saugumo, bet ir grėsmės suvokimo klausimas. Ar mes gyvename rizikos, ar dvigubos rizikos visuomenėje? Darbas suskirstytas į tris dėstymo dalis. Pirmoji skirta socialinei atminčiai ir diskursų analizei, antroji – ekologinės sąmonės tyrimams ir trečioji – Černobylio ir Fukušimos avarijų atgarsiai užsienio ir Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Darbe taikytas analitinis, kritinis... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this study is the impact of the Chernobyl atomic power plant disaster (seen as a deterrent and a threat at the same time), on the socio-political discourse, collective memory and ecological consciousness. The problem raised in this study is deals with the ways to describe how and what kind of impact did Chernobyl have and who has felt it the most. The problem is still a topical issue considering the fact that most of the studies made by the Lithuanian scholars are concerned with one exact aspect of this complex theme. Thus the object of this study is the social, political and ecological impact seen in the light of the menace perception. The object implies the aim of this study – to seek out the ways this three-folded impact reveals itself. This study has a great significance because of the late events in Japan which lead many to the rethinking of nuclear policy, especially after the protests had erupted. As in Lithuania, the situation has not changed much as no new social movements started and people remain quite indifferent to the broader consequences of the energetic problems Lithuania now faces. The methods used in this study are the following: analytical, critical, comparative and descriptive while giving a strong emphasis on a theoretical basis needed for a successful understanding of such complex theme. The conclusions of this study would be that the Fukushima accident helped to rethink nuclear policy in many countries and ensure the goal of... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe analizuojama įmonės UAB „Putokšnis“ veikla socialiai atsakingo verslo aspektu. Teorinėje darbo dalyje apžvelgiama socialinės atsakomybės raida, apibrėžimai, pagrindiniai vertinimo kriterijai, nauda ir kaštai. Siekiant įvertinti analizuojamos įmonės veiklą socialiai atsakingo verslo aspektais buvo atliktas empirinis tyrimas, kurio metu buvo naudojami dokumentų analizės, interviu ir anketinės apklausos metodai. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad socialiai atsakingas verslas turi keturis parametrus (rinkos, darbo vietos, visuomenės ir aplinkosaugos) pagal kuriuos buvo vertinama UAB „Putokšnis“ veikla. Interviu metodu nustatytos socialiai atsakingo verslo priemonės, kurias taiko įmonė, o apklausos ir dokumentų analizės duomenys patvirtino arba paneigė jau turimą informaciją. Galutiniai tyrimo rezultatai parodė, jog analizuojama įmonė, kai kuriais aspektais yra socialiai atsakinga, tačiau vadintis socialiai atsakingu verslu negali, nes nėra parengusi sistemingo ir nuoseklaus plano. / In this bachelor work was analyzed JSC „Putokšnis“ of socially responsible business aspect. In theoretical part is reviewing the evolution of social responsibility, definitions, key evaluation criteria, benefits and costs. In order to evaluate the analyzed company, of socially responsible business aspects, was accomplished empirical study, which was used in documental analysis, interviews and questionnaire survey methods. In study was found out that socially responsible business has four parameters (the market, the workplace, society and environment), whereby was evaluated UAB „Putokšnis“ activity. By Interview method was established socially responsible business measures taken by the company and by questionnair and document analysis confirmed or denied the information which was already available. The final research showed that analysed company, in some aspects is socially responsible, however, they can not be called socially responsible company, because they does not have prepared systemic and sequential plan.

Magistriniame darbe pristatomas Švedijos socialinės politikos modelis, apžvelgiama raida, nustatoma kokiam gerovės valstybės tipui jis priskiriamas. Nagrinėjamos gerovės valstybės formavimosi sąlygos, socialdemokratų politikos ideologijos įtaka socialiniam modeliui ir bedarbių integracijai. Darbe analizuojamas nedarbo paplitimas Švedijoje, rodikliai lyginami su ES. Tiriamos bedarbystės priežastys, nagrinėjamos nedarbo mažinimo priemonės. Prieita išvados, jog Švedijos socialiniam modeliui ir gerovės valstybei pamatus padėjo socialdemokratų politika ir ideologija, kurios vertybės išlaikytos iki šių dienų. Efektyvi socialdemokratų socialinė politika ir aktyvios darbo rinkos priemonės daro didelę įtaką bedarbių integracijos rezultatyvumui ir lemia žemą nedarbo lygį. Magistrinis darbas aktualus visos ES lygiu, nes socialinė politika Švedijoje plačiai išvystyta, o ES dar tik formuojama. Šalis jau pasiekė ES Lisabonos strategijos 2010 m. numatytus užimtumo tikslus. Čia daugelį metų nedarbo lygis mažesnis nei kitose ES šalyse. Švedija – universali valstybė, kurioje derinamas ekonomikos augimas, visiško užimtumo siekimas, nedarbo mažinimas kartu atidžiai rūpinantis gyventojų socialine apsauga. O Lietuvoje, kaip ir kai kuriose ES šalyse, trūksta gerovės valstybės elementų. / The model of social policy in Sweden is introduced in this Master‘s research work. Its evolution, the type of welfare state, conditions of formation are defined. The influence is established for social democratic ideology on the social model and for the integration process of unemployed persons. The prevalence of unemployment in Sweden is analysed, the rates are compared with EU. Unemployment reasons and means of unemployment reduction are considered. It was concluded, that the corner stone of Swedish social model and welfare state is social democratic politics and its values that are still significant and popular nowadays. Its operative social policy and active labour market actions influence the efficiency of unemployed persons’ integration process and determines the low rate of unemployment. This Master’s research work is significant in all EU, as the research field is relevant. Social policy is wide developed in Sweden, whereas it is in the initial stage period in EU. The country already succeeded in EU Lisbon Social Policy Agenda employment goals for 2010. A great while the unemployment rate was less than in other EU member countries. Sweden is the all-purpose state, where the economic growth, the pursuit of complete employment, the reduction of unemployed persons’ number are combined together with thorough citizens’ social security. And there is a lack of elements of welfare state in Lithuania and other EU countries.

Population ageing is one of humanity’s greatest triumphs that in the same time raise a lot of complex economic and social problems in all countries in 21 century because of necessity of warranting equal rights, increasing physical and functional health, social participation, independency and well being for elderly people. World Health Organization (WHO) suggests the actualization of active aging policy approach and encourages research for solving the problems. The social problem in Lithuania, the considerable increasing amount of elderly willing to be institutionalized and resigning their autonomy and independent living, raise important sociological problem, whether the active ageing policy (AAP) system is functioning in Lithuania. Our research was designed for analysis of that problem. The subject-matter of investigation is a social system of AAP in Lithuania. Hypothetical approach enables us predicate, that the system is not working on national level, and otherwise the problems of institutionalization of elderly should not bee so significant. The main goal of the present study is to traverse the functioning of national AAP social system and reveal interconnections amongst the basic structural elements of the system on the grounds of the ideas of structural functionalism. The basic tasks for realization of the goal: 1) To evaluate the conformity of the cultural model of national AAP social system with the ideological WHO recommendations in the field; 2) To analyze the... [to full text]

Darbe atlikta teorinė moksleivių socialinės aplinkos sampratos, ją lemiančių veiksnių, protinio atsilikimo sampratos ir sutrikusio intelekto vaikų vystymosi ypatumų analizė. Iškelta hipotezė, kad socialinė aplinka ir fizinis pajėgumas įtakoja sutrikusio intelekto mokinių motyvavimą sportuoti. Taikant anketinės apklausos, testavimo, pedagoginio eksperimento metodus buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti socialinės aplinkos ir fizinio pajėgumo įtaką sutrikusio intelekto mokinių motyvavimui sportuoti. Atlikta statistinė ( dažnių, vidurkių, standartinės paklaidos, Spearman koreliacijos kooficiento, t- testo) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 72 Rusnės specialiosios ir 20 Klaipėdos I-os specialiosios mokyklų sutrikusio intelekto mokinių bei 145 Rusnės pagrindinės mokyklos mokiniai. Empirinėje dalyje nagrinėjamas sutrikusio intelekto ir pagrindinės mokyklos mokinių požiūris į socialinę aplinką; įvertinami sutrikusio intelekto mokinių fizinio pajėgumo rodikliai bei eksperimento programos poveikis. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1.Tyrimo duomenys, susiję su pirmojo uždavinio sprendimu, atskleidė, kad mokyklose moksleiviai dalyvauja tik kūno kultūros pamokose, nes jos yra privalomos. Nelanko sportinių būrelių 54% specialiosios ir 58% pagrindinės mokyklos mokiniai. 2. Pasitvirtino hipotezė, kad socialinė aplinka ir fizinis pajėgumas įtakoja sutrikusio intelekto mokinių motyvavimą sportuoti. Sveikų vaikų socialinė aplinka daugiau skatina mankštintis ir sportuoti, o... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis of pupils’ conception of social environment, factors that predetermine conception of mental retardation and the analysis of peculiarities of the development of children with intellectual disabilities have been carried out in the research paper. The set up Hypothesis is that social environment and physical capacity influence the motivation to engage intellectually retarded pupils in sports activities. The research, applying questionnaire survey, testing, pedagogical experiment method to determine the impact of social environment and physical capacity on motivation to engage pupils with intellectual disabilities in sport activities, has been carried out. Statistical (frequency, average, standard error, Spearman Rank Correlation Coefficient, t-test) data analysis has been carried out. 72 pupils from Rusne, 20 pupils from Klaipeda 1st Special School for Intellectually Disabled pupils and 145 pupils from Rusne Primary School participated in the research. In the empirical part the attitude of intellectually disabled pupils and pupils from primary school towards social environment is analyzed. Rate of physical capacity and the influence of experimental program on intellectually disabled pupils are evaluated. Fundamental conclusions of the research: 1. Research data, related to solution of the first problem, showed that pupils participate in physical education lessons at school only because they are compulsory. 54% of pupils from Special School and 58%... [to full text]

Socialinės partnerystės principas pabrėžia sąveiką tarp socialinių partnerių, valstybės, darbdavių ir darbuotojų, kuris pasireiškia apibrėžiant valstybės (švietimo institucijų ir įstaigų), darbdavių atstovaujamų susivienijim�� prekybos, pramonės ir amatų rūmų, (Žemės ūkio rūmų) ir darbuotojų (profsąjungų ir kitų sąjungų) pareigas ir atsakomybę planuojant, organizuojant, vykdant ir įverinant priemones ir profesinio rengimo programas. Kadangi Lietuvos profesinio rengimo modelyje valstybė atidavė atsakomybę už profesinio rengimo kokybę profesinio rengimo institucijoms, kurios palaiko artimus ryšius su darbdaviais, štai todėl socialinių partnerių sąvoka yra ribota, turint galvoje, darbdavius. Yra daugybė problemų, susijusių su praktiniu rengimu Lietuvoje, kadangi švietimo institucijų finansavimas yra nepakankamas, praktinio rengimo bazė profesinėje mokykloje atsilieka nuo tų įrengimų ir technologijos, kurias studentai randa, kai ateina į įmones baigę mokyklas. Neturtingą praktinio mokymo bazė galima pakeisti glaudžiu bendravimu su darbdaviais, kokybišku praktiniu rengimu įmonėse. Profesinio rengimo kokybės vertinimas yra vykdomas darbo metu. Nėra vieningos profesinio rengimo kokybės vertinimo sistemos, štai kodėl darbe kalbant apie galiojančius aktus ir dokumentus praktinio rengimo kokybės vertinimo rodikliai ir kriterijai yra atskiri. Kalbant apie šiuos parametrus, empyrinis tyrimas buvo atliktas tam, kad įvertinti darbdavių įtakos praktinio profesinio rengimo kokybei... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of social partnership emphasizes interaction between social partners, the state employers and employees which “manifests itself in defining the state’s (educational institution’s and offices’), employer’s represented by unions (chambers) of Commerce, Industry and Crafts, Chambers of Agriculture) and employee’s (trade unions and other unions) limits of duties and responsibilities planning, organizing, executing and evaluating means and programs of vocational training. Since in the model of vocational training that exists in Lithuania the state delegated responsibility for the quality of vocational training to institutions of vocational training which maintain closest relations which employers, that’s why the nation of social partners is restricted, having in mind, employers. A lot of problems exists in Lithuania concerning practical training since funding of educational institutions is not sufficient, bases of practical training at vocational schools fail to keep pace with equipment and technologies that students find when they come to enterprises after finishing schools. Poor bases of practical education can be substituted by close interaction with employers, qualitative practical training at enterprises. The evaluation of quality of vocational training is executed during work. There’s no unified system of quality evaluation of vocational training, that’s why at work, referring to analysis of valid deeds and documents, indicators and criteria of evaluation of... [to full text]