Baigiamajame darbe analizuojami norminiai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą. Nagrinėjama darbuotojų ir darbdavių materialinė atsakomybė darbuotojų saugos ir sveikatos darbe srityje. Suponuojama išvada, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų sauga ir sveikata darbe reglamentuojama įvairiais teisės aktais: tarptautiniais, ES, nacionaliniais. LAT bylų gausa šios kategorijos bylose pabrėžia temos aktualumą. Nustatyta, jog viena darbuotojo pareiga atitinka vieną darbdavio teisę bei atvirkščiai – viena darbdavio pareiga atitinka vieną darbuotojo teisę. Darbą sudaro keturi skyriai, kai kurie suskirstyti į poskyrius. Pirmame baigiamojo darbo skyriuje išsamiai išnagrinėti teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą darbe. Šioje dalyje pateikiamos sąvokos, apibrėžimai, klasifikacijos. Sekančioje dalyje analizuotos darbuotojų ir darbdavių teisės ir pareigos vienas kitam. Šios teisės ir pareigos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, todėl darbe laikomasi principo, pagal kurį akcentuojama, jog tai, kas yra darbdavio pareiga, tas yra darbuotojo teisė bei atvirkščiai. Trečioje baigiamojo darbo dalyje išanalizuotos privalomos bei papildomos saugos ir sveikatos užtikrinimo priemones įmonėje. Ketvirtame skyriuje nagrinėjama LAT praktika darbuotojų ir darbdavių materialinės atsakomybės taikymo klausimai. Vadovaujantis suformuota praktika pateikiami teisiniai darbdavių ir darbuotojų materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindai. Nustatoma kokiais atvejais... [toliau žr. visą tekstą] / The final master thesis applies a research on the legal acts regarding employees health and safety regulations at work. The financial responsibility over health and safety area between employers and employees is taken into the consideration. The conclusion is made that the health and safety of the employees in the Republic of Lithuania is regulated by a list of legislative acts: international, issued by European Union and local. The relevance of this topic is highlighted by the load of this type cases investigated by the Municipal/ Supreme Court of Lithuania. It is observed, that the single responsibility of the employee meets the single right of the employer and vice versa – a single responsibility of the employer meets the single right of the employee. The final thesis is grouped into four main sections divided into subsections. The first section of the paperwork analyses legal acts, regulating employees Health and Labour protection. This part also includes the terms, definitions and classifications. The next section covers the rights and duties appeared between employees and employers. The mentioned rights and duties are closely related, so the principle – „What is the duty of the employer is the right of the employee” and vice versa - is followed. The third part of the paperwork highlights mandatory and additional health and safety assurance techniques used in the organization. The fourth section investigates the practice used for regulation of the financial... [to full text]

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme yra įtvirtinta paciento teisė gauti ne bet kokias, o kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Minėtame įstatyme apibrėžta, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – tai prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. Darbo tikslas – įvertinti Vilniaus miesto ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis besinaudojančių asmenų nuomonę apie asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę Vilniaus mieste, o uždaviniai: ištirti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, įvertinti Vilniaus miesto ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis besinaudojančių asmenų pasitenkinimą gautomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis ir nustatyti sąsajas tarp teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir respondentų pasitenkinimo gautomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų vertinimo pacientų požiūriu Vilniaus mieste momentinį tyrimą, buvo Vilniaus miesto ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose – Šeškinės, Antakalnio ir Centro... [toliau žr. visą tekstą] / The Law on the rights of patients and compensation for the damage to their health of the Republic of Lithuania establishes the right of a patient to receive not just any healthcare services but the services of high quality. The abovementioned law defines the high quality health care services as accessible, safe, efficient health improvement, disease prevention, diagnostic, patient treatment and nursing services which are provided to an appropriate patient at an appropriate time and place by an appropriate health care professional according to the level of modern medical and nursing science and good practice, taking into account the service provider’s possibilities and the patient’s needs and expectations by satisfying or exceeding them. The objective of the paper is to evaluate the opinion of individual persons who are using ambulatory personal health care institutions in Vilnius on the quality of the services they are rendered and the tasks of the paper involved examination of the quality of the healthcare services, evaluation of the satisfaction level of the individual persons who are using the services of the personal healthcare institutions in respect of the personal healthcare services they have received and establishing the correlation between the service quality of the personal healthcare institutions and the satisfaction of the respondents in relation to the personal healthcare services they have received. During the instant survey of the quality of healthcare... [to full text]

Šio magistro baigiamojo darbo tikslas buvo išanalizuoti sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių politiką ir jos įgyvendinimo ypatumus Lietuvoje. Suformuluotų uždavinių pagalba darbe siekiama pateikti teorinį sveikatos priežiūros žmonių išteklių politikos įgyvendinimo modelį: atskleisti SPŽI politikos sampratą, apibrėžti SPŽI politikos priemones ir įvertinti jų reikalingumą. Remiantis pateiktu teoriniu modeliu, toliau darbe analizuojama sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių politika Lietuvoje: interpretuojama politikos samprata, apibrėžiamos jos priemonės ir poreikis. Darbe taipogi pateikiami kokybinio tyrimo, kuriuo buvo siekta nustatyti ir įvertinti pagrindines Lietuvos sveikatos priežiūros žmonių išteklių politikos įgyvendinimo problemas, rezultatai. Taip pat tyrimo metu surinkta informacija įgalino nustatyti galimas SPŽI politikos įgyvendinimo problemų priežastis. Tyrimo analizė buvo konstruojama, remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų vertinimais egzistuojančių SPŽI problemų bei įgyvendinamų SPŽI politikos priemonių atžvilgiu. Be to, išryškinami sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių anketinės apklausos rezultatai, atskleidę specialistų vertinimus politikos priemonių reikalingumo bei optimalumo atžvilgiu. Tyrimo rezultatų interpetacija atskleidė egzistuojančias politikos įgyvendinimo problemas bei leido pateikti rekomendacines priemones, optimizuojančias politikos įgyvendinimo procesą. / The major goal of this paper work was to analize Human Resources for Health Policy and it’s implementation mechanism in Lithuania. The specific objectives were to introduce the comprehensive analytical human resources for health policy framework, which descibes the theoretical concept of human resources for health policy and it’s development measures. This paper, by means of the proposed framework and other primary and secondary sources, identifies the key problems, facing human resources for health in Lihuania. The relevance of those problems suggest the increasing necessity to be paid to the development of human resources for health policy in Lithuania. The paper also represents the consept of Lithuanian human resource for health policy by examining the tools being implemented of Lithuanian administrative institutions in response to important human resources for health imbalances. The research was done in order to identify the main problems, arising in policy implementation process. A key measure of this examination was an assessment of the chosen governmental institutons representative’s and the particular health care providers position to the subject of the research. The research analysis proved the existence of the problems and showed the necessity to improve current administrative measures.

Darbo tikslas. Ištirti pacientų požiūrį į pirminės sveikatos priežiūros įstaigose (PSPĮ) teikiamas paslaugas. Uždaviniai: 1. Ištirti privačios ir viešosios PSPĮ pacientų požiūrį į teikiamas paslaugas. 2. Palyginti privačios ir viešosios PSPĮ pacientų nuomonę apie gydytojo teikiamą informaciją susijusią su ligos diagnoze ir gydymu. 3. Palyginti privačios ir viešosios PSPĮ pacientų požiūrį į teikiamas paslaugas. Tyrimo metodika. Viešosios ir privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pacientų anoniminė anketinė apklausa, kurios metu išdalinta 800 anketų (350 privačioje ir 450 viešojoje gydymo įstaigoje). Privačioje gydymo įstaigoje atsako dažnis 92,6 proc., viešojoje – 63,1 proc. Anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 13.0. Rezultatai. 94,4 proc. pacientų teigiamai vertina bendrosios praktikos gydytojų darbą. 30,2 proc. pacientų mano, jog šeimos gydytojo konsultacijos laukia per ilgai ir 36,5 proc. mano, jog gydytojo specialisto konsultacijos laukia per ilgai. 39,4 proc. sutinka jog laukimo eilės prie gydytojų kabinetų susidaro dėl prasto darbo organizavimo. 15,1 proc. nuomone, visada sunku gauti siuntimą pas gydytoją specialistą, kartais sunku - 43,9 proc. Viešojoje (68,7 proc.) ir privačioje (64,0 proc.) įstaigoje teigia, jog šeimos gydytojas visada tariasi dėl gydymo galimybių pasirinkimo, tačiau viešosios (6,7 proc.) o privačios (0,3 proc.) įstaigos pacientų teigia, jog gydytojas niekada nesitaria. 53,8 proc... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the work. To examine patients attitude towards services provided in primary health care institutions (PHCI). Objectives: 4. To investigate patients attitude towards services provided in primary health care institutions. 5. To compare patients of private and public primary health care institutions opinion about the information on their diagnosis and cure that doctors provide. 6. To make a comparison of the private and public primary health care institutions to provided services. Research methodology. It was done an anonymous questionnaire survey of public and private primary health care institutions patients, distributed 800 of questionnaires ( 350 in private and 450 in public primary health care institutions). In private health care institution 92,6% of answers were received, in public institution - 63,1%. Data of the questionnaire were processed and analysed using statistical data analysis packet SPSS 13.0. Results. 94,4% of patients positively evaluated the work of family doctors. 30,2% of patients think, that they have to wait too long for family doctors consultations, 36,5% think, that they wait too long for the consultation of specialist. 39,4% agree that they have to wait long because of bad work planning. 15,1% of respondents think that, it is always difficult to get a committal to the specialists, sometimes difficult - 43,9%. 68,7% of public and 64,0% of private institutions respondents says that, family doctor always consults about choosing a cure, but 6... [to full text]

Šiame darbe yra analizuojamos Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės, aptariant jų istoriją, pagrindinius principus bei įtaką šiuolaikiniu globalizacijos periodu. Tarptautinės sveikatos taisyklės yra neatsiejama dalis, siekiant išvengti tarptautinio infekcinių ligų plitimo tarptautiniu mastu, netrukdant tarptautinei prekybai bei susisiekimui. Norint išlikti visaverte partnere tarptautinėje erdvėje vystant ekonominę, socialinę padėtį, privalu taisykles įgyvendinti. Lietuva, būdama Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos narė, ratifikavo taisykles bei įsipareigojo jas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime iki 2012 metų. Pagrindiniai uždaviniai – suderinti atitinkamus teisės aktus su Taisyklių reikalavimais, užtikrinti tinkamą pasirengimą ir reagavimą į ekstremalias visuomenės sveikatai situacijas, keliančias tarptautinį susirūpinimą, taip pat efektyviai ir laiku koordinuoti tokias situacijas, sustiprinti administracinius gebėjimus, kurių reikia reaguojant į ekstremalias visuomenės sveikatai situacijas, keliančias tarptautinį susirūpinimą. Teisinė bazė yra rengiama pakeičiant/priderinant jau egzistuojančias bei kuriant naujas teisės normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja teisinę bazę galutinai parengti 2009 metais. / This work is an analysis of the International Health Regulations, discussing their history, basic principles and the impact of globalization in the contemporary period. International Health Regulations are an integral part, to prevent the international spread of infectious diseases internationally, impeding international trade and travel. To remain full–fledged partner in international space development in economic, social situation, the regulations must be implemented. Lithuania as the member of World Health Organization and European Union has ratified the regulations, and undertook implement by the resolution of the Goverment Republic of Lithuania until 2012. The main tasks of harmonizing the legislation with the regulations, are to ensure adequate preparedness and response to emergency public health situations which pose an international concern, as well as an efficient and timely coordination of such situations, to reinforce the administrative capacity needed to respond to emergency public health situations which pose an international concern. The legal framework is being prepared modyfing / adjusting existing and the developing new legal norms. The Government of the Republic of Lithuania commited to finalise legal framework in 2009.

Disertacinio darbo tyrimo objektas yra visuomenės sveikatos priežiūros teisinis reguliavimas ir jo įvertinimas teisės į sveikatos apsaugą įgyvendinimo požiūriu. Darbe nagrinėjama visuomenės sveikatos priežiūros samprata, išskiriami visuomenės sveikatos priežiūrai keliami tikslai ir aptariamos sritys (priemonės), kuriomis tikslai įgyvendinami. Taip pat atskleidžiama teisės į sveikatos apsaugą samprata, kas leidžia apibrėžti pastarosios turinį, kuris lems sveikatos priežiūros teisinio reglamentavimo apimtį. Nacionalinis visuomenės sveikatos priežiūros teisinis reguliavimas vertinamas teisės į sveikatos apsaugą įgyvendinimo aspektu: ar esamas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas įgyvendinti teisės į sveikatos apsaugą kiekybinius ir kokybinius turinio parametrus ir ar tai lemia, kad asmeniui sudaromos saugios gyvenimo, darbo ir laisvalaikio sąlygos, ar valstybėje funkcionuoja sveikatos stiprinimo ir stebėsenos sistemos, ar valstybės sukurti mechanizmai apsaugo sveikatą esant ligų protrūkiams. Šie ir kiti klausimai analizuojami sistemiškai, siekiant ne tik atskleisti nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros teisinio reglamentavimo ypatumus, bet ir pateikti siūlymus, kaip jį tobulinti. Įvertintas visuomenės sveikatos priežiūros teisinis reguliavimas teisės į sveikatos apsaugą įgyvendinimo požiūriu leido apibrėžti pastarojo galimybes ir ribas, nustatyti teisinio reguliavimo tobulinimo gaires. / The dissertation research object is public health legal regulation and its evaluation in regards to the implementing the right to health care. Paper explores the understanding of public health, separating the goals and discussed spheres (methods) of public health, with which the goals are realized. It also reveals the understanding of the right to health care, allowing definition of the latter’s content, which determines the extent of health care legal regulation. National public health legal regulation is evaluated in the aspect of the right to health care implementation: does the present legal regulation create preconditions to implement the right to health care content’s quantity and quality parameters and whether this determines if safe life, work and leisure conditions are provided for the individual, if the nation has functioning systems of health promotion and monitoring, if the nation-created mechanisms protect health in the case of a disease outbreak. These and other questions are analyzed systematically, aiming not only to reveal national public health legal regulation singularities, but also to provide proposals on how to improve it. Evaluated public health legal regulation right’s to health care implementation outlook, allowed to define the latter’s possibilities and limits, to ascertain the legal regulation improvement guidelines.

Disertantė: Rasa Savičiūtė Mokslinis vadovas: Prof. Habil. Dr. Algirdas Juozulynas (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09 B) Lietuvoje tik labai neseniai buvo pradėta analizuoti sveikatos santykis su sociologija, socialiniais santykiais ir pan. Pastaruoju metu visuomenės sveikatos tyrimai orientuojasi į tokias inovatyvias sritis kaip sveikatos kokybė, sveikatos paslaugų efektyvumas, veiklos solidarumas, integralumas, sveikatos politikos elementų diegimas visose socialinės ir ekonominės veiklos srityse. Visuomenės senėjimas, socialiniai, ekonominiai pokyčiai, rinkos elementų skverbimasis į sveikatos paslaugų sferą keičia visuomenės sveikatos būklės ir integralios aplinkos sąveikos pobūdį. Šios aplinkybės keičia ir sveikatos politikos veiksmingumo prielaidas. Jos turi remtis mokslinių tyrimų informacija. Deja, Lietuvoje nėra daug atlikta panašios krypties mokslinių tyrimų. Šiuo tyrimu mes siekiame sistematiškai ištirti ir įvertinti svarbiausių sveikatos ir socialinių veiksnių bei jų tarpusavio sąveikų poveikio visuomenės sveikatos būklei skirtumus ir tuo pagrindu besiformuojančias sveikatos socialines struktūras. Tyrimo metu analizuota subjektyviai vertinama sveikatos būklė, sergamumas, vyraujančios sveikatos problemos ir psichikos sveikatos būklės. Visa tai buvo nagrinėta skirtingose socialinių veiksnių, bei jų integralios tarpusavio sąveikos įtakos srityse. / Author: Rasa Savičiūtė Scientific supervisors: Prof. habil. dr. Algirdas Juozulynas (Vilnius University, biomedical sciences, public health – 09B) In fact, the relationship of health and sociology, social relations, etc., has been started to be analyzed recently in Lithuania. Recently, public health research is focused on innovative fields as health quality, efficiency of health services, solidarity and integrity of activity, introduction of health policy elements in all fields of social and economic activity. Aging society, social, economic changes, penetration of market elements in the sphere of health services change the nature of interaction between public health condition and integral environment that influences it. These circumstances also alter the assumptions of health policy effectiveness. The latter must be based on information of scientific research. Unfortunately, there has been carried out small number of research of similar direction in Lithuania. Hereby, we seek to explore systematically and assess the differences of the main health and social factors, and the impact of their interactions on public health condition and the emerging social structures of health. The research analyzed the subjectively assessed health condition, morbidity, prevailing health problems and mental health conditions. These aspects were examined in different fields of influence of social factors as well as in their integral interaction.

In fact, the relationship of health and sociology, social relations, etc., has been started to be analyzed recently in Lithuania. Recently, public health research is focused on innovative fields as health quality, efficiency of health services, solidarity and integrity of activity, introduction of health policy elements in all fields of social and economic activity. Aging society, social, economic changes, penetration of market elements in the sphere of health services change the nature of interaction between public health condition and integral environment that influences it. These circumstances also alter the assumptions of health policy effectiveness. The latter must be based on information of scientific research. Unfortunately, there has been carried out small number of research of similar direction in Lithuania. Hereby, we seek to explore systematically and assess the differences of the main health and social factors, and the impact of their interactions on public health condition and the emerging social structures of health. The research analyzed the subjectively assessed health condition, morbidity, prevailing health problems and mental health conditions. These aspects were examined in different fields of influence of social factors as well as in their integral interaction. / Lietuvoje tik labai neseniai buvo pradėta analizuoti sveikatos santykis su sociologija, socialiniais santykiais ir pan. Pastaruoju metu visuomenės sveikatos tyrimai orientuojasi į tokias inovatyvias sritis kaip sveikatos kokybė, sveikatos paslaugų efektyvumas, veiklos solidarumas, integralumas, sveikatos politikos elementų diegimas visose socialinės ir ekonominės veiklos srityse. Visuomenės senėjimas, socialiniai, ekonominiai pokyčiai, rinkos elementų skverbimasis į sveikatos paslaugų sferą keičia visuomenės sveikatos būklės ir integralios aplinkos sąveikos pobūdį. Šios aplinkybės keičia ir sveikatos politikos veiksmingumo prielaidas. Jos turi remtis mokslinių tyrimų informacija. Deja, Lietuvoje nėra daug atlikta panašios krypties mokslinių tyrimų. Šiuo tyrimu mes siekiame sistematiškai ištirti ir įvertinti svarbiausių sveikatos ir socialinių veiksnių bei jų tarpusavio sąveikų poveikio visuomenės sveikatos būklei skirtumus ir tuo pagrindu besiformuojančias sveikatos socialines struktūras. Tyrimo metu analizuota subjektyviai vertinama sveikatos būklė, sergamumas, vyraujančios sveikatos problemos ir psichikos sveikatos būklės. Visa tai buvo nagrinėta skirtingose socialinių veiksnių, bei jų integralios tarpusavio sąveikos įtakos srityse.

Žmogaus sveikata – multidimensinis reiškinys, tai – tarpusavyje susijusių veiksnių: fizinės, emocinės/dvasinės sveikatos, socialinės gerovės, visuma. Todėl integruotos sveikatos priežiūros pagrindas yra visuminė (holistinė) idėja, reikalaujanti reiškinį suvokti kaip tam tikrą visumą, netolygią jos elementų sumai. Siekiant visapusiškai padėti sergančiam žmogui reikia ne tik medicininės srities specialistų pagalbos, tačiau reikalinga ir svarbi tampa sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančio kompetentingo socialinio darbuotojo veikla. Socialinis darbas sveikatos priežiūroje yra pakankamai nauja socialinio darbo sritis Lietuvoje, dėl to susiduriama su: informacijos apie socialinio darbo profesiją, socialinio darbuotojo veiklą ir jo funkcijas, problema. Pastebėta, kad socialinio darbo problematika sveikatos priežiūros įstaigose aktuali, todėl reikalinga sistemingų ir išsamių tyrimų šioje srityje. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose socialinio darbo profesija nuvertinama, o socialinio darbo specialistai susiduria su įvairiais sunkumai ir problemomis dirbdami medikų apsuptyje. Nors socialinių darbuotojų padėtis sveikatos priežiūros srityje nėra palanki, tačiau profesija reikalinga dėl sveikatos ir socialinių klausimų susietumo bei naujo požiūrio, kad sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos kartu su socialinėmis paslaugomis. Socialinis darbuotojas, remdamasis savo profesine kompetencija, sveikatos priežiūros įstaigose, teikia socialines paslaugas, padeda asmenims... [toliau žr. visą tekstą] / Health is a multidimensional concept. It is a complex combination of a person's physical, mental, emotional and social health factors. Therefore an integrated health care is based on the total (holistic) concept and requires understanding the phenomenon into account and seen as a whole. In order to fully help to sick person need not only medical professionals, necessary and important are qualified social worker’s activities working in health care institutions. Social work in health care is quite new field of social work in Lithuania, therefore faced with: information about the social work profession, social worker’s activities and social worker’s functions, problems. It was noticed that social work issues is relevant in health care institutions and requires systematic and comprehensive research in this social work area. Social work profession is downplayed in health care institutions in Lithuania and social work professionals are facing to various difficulties and problems of working in the medical teams. Although the social worker’s status in the health care sector is not favorable, but the social work profession is necessary for the relationship between health and social issues as well as the new approached that health care services must be providing integrated with social services. In health care institutions, social worker on the basis of the professional competence, provides social services, he helps people with health problems to integrate into society and encourages... [to full text]

In European countries, people, whatever the socio-economic group or nationality they belong to, men or women, the young or the elderly without distinction, should be guaranteed the right to health as well as its promotion and support measures (Javtokas, 2009). Personal health promotion reflects the general idea stating that in order to enhance health it is necessary to change the way of life (Tones, Tilford, 1994; Donev et al., 2007). In this era of radical modernity related to the increased personal anxiety and uncertainty, there appear new alternative ways to enhance a person’s health: taking a variety of medications, trying different diets, engaging in traditional and non-traditional forms and ways of physical education (Cavill et al., 2006). In turn, physical education specialists and health educators bring out the importance of exercise encouraging a person to understand the social value and significance of their health promotion and physical development (Schneider and Becker, 2005; Netz et al., 2005). It is widely recognized that a major health risk factor associated with a person’s lifestyle, is low physical activity, the importance of which for human health has been shown in numerous scientific studies. They have emphasized the positive interface between active leisure time physical activity and a range of health indicators (Kalėdienė et al., 1999; Domarkienė, 2000; Borodulin, 2006; Kallings, 2008; Klumbienė, 2008, Gill et al., 2010; Weiler et al., 2010). The... [to full text] / Visuotinai pripažįstama, kad esminis sveikatos rizikos veiksnys, susijęs su asmens gyvensena, yra mažas fizinis aktyvumas, kurio svarba žmogaus sveikatai yra įrodyta daugelyje mokslinių studijų. Jose pabrėžiama pozityvi aktyvios fizinės veiklos laisvalaikiu sąsaja su įvairiais sveikatos rodikliais (Kalėdienė ir kt., 1999; Domarkienė, 2000; Borodulin, 2006; Kallings, 2008; Klumbienė, 2008; Gill et al., 2010; Weiler et al., 2010). Nekelia abejonių faktas, kad dažnai deklaruojama sveikatos stiprinimo idėja yra tiesiogiai susijusi su gyvensenos ypatumais, kuriuos lemia tiek atskiro individo požiūris į savo sveikatą, tiek įvairūs išoriniai veiksniai, visų pirma gyvenimo sąlygos. Savaime suprantama, daugiausia dėmesio stiprinant žmonių sveikatą turėtų būti skiriama įvairiose sveikatos ugdymo (sveikatinimo) programose. Šių programų pagrindinis tikslas turėtų būti asmens elgesio keitimas panaudojant žiniasklaidos ir individualaus poveikio priemones (Van der Bij et al., 2002; Rise, 2004; Roux et al., 2008). Reiškiama nuomonė, kad supažindinus gyventojus su aktyvaus gyvenimo būdo principais, propaguojant ir skatinant pastovų jų realizavimą, tobulinant fizinę parengtį, pagerėtų ir žmonių gyvenimo kokybė (Aхвердова, Maгин, 2002; Taylor et al., 2002; Netz et al., 2005; Kallings, 2008; Miller, Miller, 2010). Kita vertus, kada kalbama apie fizinį aktyvumą laisvalaikiu kaip apie asmens visapusiškos gerovės sąlygą bei ligų profilaktikos veiksnį labiau akcentuojama jo reikšmė vaikystės ir... [toliau žr. visą tekstą]